Lithuanian Sports University e-Journals
Not a member yet
1390 research outputs found
Sort by
Vaikų, turinčių neuromotorinių sutrikimų, podologinė analizė
No full textBackground. Pediatric patients with neuromotor disorders often present with a variety of podiatric conditions. Despite the use of treatments like orthotics and insoles, the effectiveness of these interventions in managing associated foot problems is not well understood.
Aim. This study aims to evaluate common podiatric issues in children with neuromotor disorders and to assess the associations between these conditions and various interventions, such as orthotics, insoles, and surgeries.
Methods. An observational study was conducted with 20 pediatric patients (aged 4–16 years) diagnosed with neuromotor disorders, including cerebral palsy, idiopathic toe walking, and genetic syndromes. Podiatric conditions such as ingrown toenails, hyperhidrosis, and toe walking were documented. Chi-square tests were used to determine the relationships between treatments and podiatric conditions
Results. Orthotic use was significantly associated with ingrown toenails (χ² = 5.69, p = 0.017). Insole usage was linked to increased hyperhidrosis (χ² = 4.44, p = 0.035), while orthotics were more prevalent in patients who had undergone Achilles tendon lengthening (χ² = 8.15, p = 0.017). Common podiatric issues included hyperkeratosis (30%), ingrown toenails (40%), and toe walking (40%).
Conclusions. The aim of this study was to describe the podiatric issues of the foot in children with neuromotor disorders. The findings reveal a high prevalence of conditions such as ingrown toenails, hyperkeratosis, and toe walking. The study also identifies associations between these conditions and the use of orthotics, insoles, and surgical interventions, demonstrating that while these treatments are common, they may sometimes exacerbate certain conditions. This underscores the importance of regular, individualized podiatric care to manage and mitigate these issues effectively. However, further research with larger sample sizes and long-term follow-up is necessary to fully understand the impact of these interventions and develop optimized care strategies.
Keywords: neuromotor disorders; podiatric conditions; pediatric patients; foot health; podiatrists.Tyrimo pagrindimas. Vaikai, sergantys neuromotoriniais sutrikimais, dažnai turi įvairių podologinių problemų. Nors gydymo metodai, tokie kaip ortopediniai įtvarai ir vidpadžiai, yra plačiai taikomi, šių intervencijų veiksmingumas, gydant susijusias pėdomis problemas, nėra iki galo aiškus.
Tikslas. Įvertinti dažniausiai pasitaikančias podologines problemas vaikams su neuromotoriniais sutrikimais bei nustatyti ryšius tarp šių sutrikimų ir įvairių gydymo metodų, tokių kaip ortopediniai įtvarai, vidpadžiai ir chirurginės intervencijos.
Metodai. Stebimajame tyrime dalvavo 20 vaikų (4–16 metų), turinčių neuromotorinių sutrikimų, įskaitant cerebrinį paralyžių, idiopatinį vaikščiojimą ant pirštų ir genetinius sindromus. Dokumentuotos podologinės problemos: įaugę nagai, hiperhidrozė ir vaikščiojimas ant pirštų. Ryšiams tarp gydymo metodų ir podologinių problemų nustatyti naudoti χ² testai.
Rezultatai. Nustatyta, kad ortopedinių įtvarų naudojimas yra reikšmingai susijęs su įaugusiais nagais (χ² = 5,69, p = 0,017). Vidpadžių naudojimas buvo susijęs su padidėjusia hiperhidroze (χ² = 4,44, p = 0,035), o ortopediniai įtvarai buvo dažniau naudojami pacientams, kuriems atliktas Achilo sausgyslės ilginimas (χ² = 8,15, p = 0,017). Dažniausios podologinės problemos buvo hiperkeratozė (30 proc.), įaugę nagai (40 proc.) ir vaikščiojimas ant pirštų (40 proc.).
Išvados. Tyrimas atskleidė didelį podologinių problemų, tokių kaip įaugę nagai, hiperkeratozė ir vaikščiojimas ant pirštų, paplitimą tarp vaikų, turinčių neuromotorinių sutrikimų. Nustatyta, kad dažnai naudojami gydymo metodai, tokie kaip ortopediniai įtvarai ir vidpadžiai, gali pbloginti tam tikras problemas. Tai pabrėžia individualizuotos podologinės priežiūros svarbą. Siekiant pilnai suprasti šių intervencijų poveikį ir optimizuoti prie
Reikšminiai žodžiai: neuromotoriniai sutrikimai, podologinės problemos, pėdų sveikata, podologai
Antsvorio turinčių bei nutukusių gydytojų fizinio aktyvumo vertinimas
Get PDFRelevance of the topic. Physical activity (FA) is a preventive measure to protect and enhance public health (World Health Organization, 2011), and its insufficiency is associated with several diseases. Meanwhile, a person’s low physical activity is often associated with the risk of being overweight or obese (Chatterjee et al., 2020). Despite this, there is not a lot of scientific data on the physical activity of health care professionals especially doctors who are overweight or obese, results, state the situation when doctors do not follow the recommended physical activity recommendations and are affected by overweight or obesity, are often determined by both the research methodology, the contingent of subjects, and the specifics of the country or region.
The purpose of the study: is to reveal the physical activity habits of overweight and obese physicians.
Research object: physical activity habits.
The results. The conducted study revealed that slightly more than half of the examined doctors are overweight or obese. There are more men than women in these categories of body mass index, and higher readings of obesity are found in those subjects with more than 10 years of work experience. Slightly more than a quarter of the subjects demonstrate unhealthy physical activity habits. In terms of gender, men dominate compared to women. An analysis of overweight and obese physicians based on their physical activity skill category revealed that overweight and obesity among the studied physicians tended to be associated with their physical activity skill category.
Keywords: physical activity, body mass index, obesity, overweight, healthcare professionals.
Straipsnyje, aptarus fizinio aktyvumo stokos bei antsvorio ir nutukimo raišką, galimas problemas asmeniui, šalies sveikatos sistemai ar ekonomika, pristatomi empirinio tyrimo, vertinančio gydytojų fizinio aktyvumo įpročių bei jų antsvorio ir nutukimo raišką, tarpusavio sąsajas. Atlikus tyrimą nustatyta, jog kiek daugiau nei pusė tirtų gydytojų turi antsvorio ar yra nutukę, o kiek daugiau nei ketvirtadalis demonstruoja sveikatai nepalankius fizinio aktyvumo įpročius. Lyties aspektu visose kategorijose dominuoja vyrai, lyginant su moterimis. Atlikta gydytojų, turinčių antsvorio bei nutukusių, analizė, atsižvelgus į jų fizinio aktyvumo įgūdžių kategorijas, atskleidė, kad tirtų gydytojų antsvoris ir nutukimas turi tendenciją sietis su jų fizinio aktyvumo įgūdžiais.
Raktiniai žodžiai: fizinis aktyvumas, kūno masės indeksas, nutukimas, antsvoris, sveikatos priežiūros specialistai
Vizualinio grįžtamojo ryšio poveikis 45–75 metų amžiaus moterų kelio skausmui ir funkcijai po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos
No full textBackground. Knee replacement surgery is a standard treatment that relieves the problems caused by advanced knee osteoarthritis. Postoperative rehabilitation programs are extremely important because they can improve knee function and reduce pain in patients after EP surgery.
The aim. To assess the effect of visual feedback on knee joint function and pain in patients who underwent arthroplasty.
Methods. The study involved 30 women experiencing pain after knee replacement surgery. Subjects were randomly divided into two groups: experimental (n = 15) and control (n = 15). Patients in both groups received one hour of physical therapy every day from Monday to Saturday. The patients of the study group performed 30 minutes of conventional physiotherapy in the hall, which includes exercises for increasing the range of motion of the knee, increasing strength and endurance, and 30 minutes of gait and balance training supplemented with visual feedback. The patients in the control group received regular physiotherapy in the hall lasting 60 minutes. The duration of the study is three weeks. Knee joint pain, range of motion, leg extensor and flexor muscle strength, and body balance were evaluated.
Results. Both physical therapy programs significantly reduced knee pain and improved knee function. The control group\u27s pain decreased by 63.4 percent, while the experimental group\u27s pain decreased by 60.8 percent. The knee joint flexion amplitude improved by 42.9 percent in the control group and 43.4 percent in the experimental group. The improvement in the knee joint flexion amplitude was 88.3 percent in the control group and 92.7 percent in the experimental group. In the control group, the strength of the calf extensor muscles increased by 30.0 percent, and in the experimental group, it increased by 34.23 percent. The strength of the calf flexor muscles increased by 29.4 percent in the control group and 34.2 percent in the study group. Balance and gait indicators, according to the Tinetti scale, improved statistically significantly in the control group by 27.6 percent, and in the study group by 45.1 percent. In the study group, only balance and gait were better after the interventions (p<0.05) than in the control group.
Conclusion. Both interventions: conventional physical therapy and supplemented with visual feedback significantly improved the subjects\u27 functionality and reduced knee pain. Physiotherapy with visual feedback was more effective than conventional physiotherapy in recovering balance and gait in subjects after knee arthroplasty.
Keywords: knee arthroplasty, exercises, visual feedback.Tyrimo pagrindimas. Kelio sąnario endoprotezavimo operacija yra standartinis gydymo būdas, kuris palengvina pažengusio kelio sąnario osteoartrito sukeltas problemas. Pooperacinės reabilitacijos programos yra itin svarbios, nes jos gali pagerinti pacientų, kuriems atlikta endoprotezavimo operacija, kelio funkciją ir mažinti skausmą.
Tyrimo tikslas – įvertinti vizualinio grįžtamojo ryšio poveikį pacientų, kuriems atlikta endoprotezavimo operacija, kelio sąnario funkcijai ir skausmui.
Metodai. Tyrime dalyvavo 30 moterų, jaučiančių skausmą po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Tiriamosios atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstytos į dvi grupes: tiriamąją (n = 15) ir kontrolinę (n = 15). Abiejų grupių pacientėms skirta kasdienė 1 val. trukmės kineziterapija nuo pirmadienio iki šeštadienio. Tiriamosios grupės pacientės atliko 30 min. trukmės įprastą kineziterapiją salėje: kelio judesių amplitudės didinimo, jėgos ir ištvermės didinimo pratimus bei 30 min. eisenos ir pusiausvyros lavinimo pratimus, papildytus vizualiniu grįžtamuoju ryšiu. Kontrolinės grupės pacientėms skirta įprasta kineziterapija salėje 60 min. Tyrimo trukmė – 3 sav. Tyrimo metu vertintas tiriamųjų kelio sąnario skausmas, judesių amplitudė, blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėga bei kūno pusiausvyra.
Rezultatai. Abi kineziterapijos programos reikšmingai sumažino kelio sąnario skausmą ir pagerino kelio sąnario funkciją. Kontrolinėje grupėje skausmas sumažėjo 63,4 proc., tiriamojoje – 60,8 proc. Kelio sąnario lenkimo amplitudė kontrolinėje grupėje pagerėjo 42,9 proc., tiriamojoje – 43,4 proc., o tiesimo amplitudė kontrolinėje grupėje – 88,3 proc., tiriamojoje – 92,7 proc. Blauzdą tiesiančių raumenų jėga kontrolinėje grupėje padidėjo 30,0 proc., tiriamojoje – 34,23 proc.; blauzdą lenkiančių raumenų jėga kontrolinėje grupėje padidėjo 29,4 proc., o tiriamojoje – 34,2 proc. Pusiausvyros ir eisenos rodikliai, vertinami pagal Tinetti skalę, kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingai pagerėjo 27,6 proc., o tiriamojoje – 45,1 proc. Nustatyta, kad po atliktų intervencijų tiriamojoje grupėje pusiausvyra ir eisena buvo reikšmingai geresnė (p < 0,05) nei kontrolinėje grupėje.
Išvada. Tiek įprasta, tiek vizualiniu grįžtamuoju ryšiu papildyta kineziterapija reikšmingai gerina tiriamųjų funkcionalumą ir mažina kelio sąnario skausmą. Kineziterapija su vizualiniu grįžtamuoju ryšiu buvo veiksmingesnė nei įprasta kineziterapija, atkuriant tiriamųjų, kurioms atlikta kelio sąnario endoprotezavimo operacija, pusiausvyrą ir eiseną.
Raktažodžiai: kelio sąnario endoprotezavimas, pratimai, vizualinis grįžtamasis ryšys
Knowledge and Teaching Competencies of Physical Education Teachers on Students with Special Needs in the Central Region, Ghana
Get PDFBackground: This research investigated the inclusion of students with special needs during Physical Education lessons in the Central Region, Ghana. Many learners only observe during Physical Education lessons because the teachers simply ignore them or are challenged with how to integrate them into the lessons. There were also challenges with the nature of the facilities and equipment available for lesson delivery.
Methodology: A concurrent research design was used thus, combining both quantitative and qualitative approaches. The design selected presents the best perspective of the issues. Participants were made up of 230 respondents sampled from Senior High Schools purposively consisting of 116 Physical Education teachers and 114 students with disabilities. The qualitative data was thematically analysed according to the objectives. Chi square was used for the analysis of the quantitative data.
Results: Many Physical Education teachers perceived inclusive Physical Education as a right to full participation for every learner; therefore, expected full participation by all students irrespective of their physical, mental status, sex orientation ethnic origin but confirmed that they did not have adequate knowledge, expertise and are challenged in other ways to successful integrate students with special needs at their lessons.
Conclusion: Physical Education teachers perceived inclusive education as a right for everyone including persons with disability. Though they had some training in inclusive education, they were not equipped enough to handle persons with special in their PE lessons to the appreciable level. They supported the idea of including students with special needs during their lessons due to the benefits they will gain but of the opinion that this most often disrupts the harmony of their teaching because they are unable to handle them the best way.
Keywords Inclusive Education, Physical Education Lessons, Students with special needs, In-Service Trainin
Assessment of Dynamic Balance, Muscle Strength and Pain in Young Women with Generalized Joint Hypermobility
Get PDF This research aims to assess dynamic balance, muscle strength, and pain in young women with generalized jointhypermobility.Research methods: A cross-sectional research design was used in this study. The Beighton scale was used toassess joint hypermobility; the Y test was performed to assess injury risk; a hand-held dynamometer was applied toassess upper extremities’ muscle strength; the McGill tests were used for evaluation of the endurance of trunk muscles’ strength; a numeric analog scale and pain map were used to assess pain intensity and localization.Participants: Twenty-fve young females (age: 22(18–28; 21,16) years; body mass index: (23, 19,2–24, 23,2)kg/m²) participated in this study.Results: The median Beighton score value was 7 (4-9;7.48) points. The Y balance test revealed that 36% (n=9)of the participants were at risk of injury when standing on the dominant leg, and 64% (n=16) when standing on thenon-dominant leg. 64% (n=16) of the young women had a normal grip strength of the dominant hand, and 56%(n=14) had normal non-dominant handgrip strength. Only 20% (n=5) of young women with joint hypermobility hadan abdominal-to-back muscle strength endurance ratio within the normal range and lateral muscle endurance ratiowas within the normal range only in 16% of women.Conclusions: Our pilot study showed that young women with joint hypermobility have reduced hand musclestrength, an imbalance in trunk muscle static endurance and an increased risk of injury in more than half of the subjects. As many as 76% of the young women in this study reported experiencing pain in different areas of the body.Keywords: increased range of movement, fitness, injury risk
Didelio greičio mažos amplitudės manipuliacijos veiksmingumas gydant čiurnos sąnario disfunkciją: Išsami apžvalga
No full textBackground. Ankle joint manipulation is a commonly used intervention in orthopedic and rehabilitation settings. Its efficacy in improving the range of motion, reducing pain, and enhancing functional performance is a subject of ongoing research.
Aim. To synthesize the current evidence on the effectiveness of ankle manipulation across various patient populations.
Methods. Four studies have been analyzed, each focusing on different populations including healthy individuals, elite athletes, and those with chronic ankle instability. The interventions varied from high-velocity, low-amplitude (HVLA) manipulations to manual therapy techniques. Outcomes measured included dorsiflexion range, vertical jump height, ankle stability, pain, and functional scores.
Results. The studies presented mixed results. Two studies showed significant improvements in ankle function and pain reduction post-manipulation, while the others reported minimal or no significant changes compared to control groups. Variations in intervention techniques, population characteristics, and outcome measures contributed to the diverse findings.
Conclusions. Ankle joint manipulation shows potential benefits in certain scenarios, particularly in improving functional outcomes and reducing pain. However, the inconsistency in results across different studies highlights the need for more standardized research protocols. This would enable a more definitive understanding of the efficacy of ankle manipulation and guide its application in clinical practice.
Keywords: ankle manipulation, high-velocity low-amplitude (HVLA), manual therapy, rehabilitation, orthopedic intervention.Pagrindinės aplinkybės. Čiurnos sąnario manipuliacija yra dažnai naudojama intervencija ortopedijos ir reabilitacijos įstaigose. Jos veiksmingumas gerinant judesių amplitudę, mažinant skausmą ir gerinant funkcinį darbingumą yra nuolatinių tyrimų objektas. Šioje apžvalgoje apibendrinami dabartiniai įrodymai apie čiurnos sąnario manipuliacijos veiksmingumą įvairioms pacientų grupėms.
Metodai. Buvo išanalizuoti keturi tyrimai, kurių kiekvienas buvo skirtas skirtingoms populiacijoms, įskaitant sveikus asmenis, elitinius sportininkus ir asmenis, sergančius lėtiniu čiurnos nestabilumu. Taikytos įvairios intervencijos - nuo didelio greičio ir mažos amplitudės (DGMA) manipuliacijų iki manualinės terapijos metodų. Buvo vertinami šie rezultatai: dorsifleksijos diapazonas, vertikalaus šuolio aukštis, čiurnos stabilumas, skausmas ir funkciniai balai.
Rezultatai. Tyrimų rezultatai buvo nevienareikšmiai. Dviejuose tyrimuose nustatyta, kad po manipuliacijos reikšmingai pagerėjo čiurnos funkcija ir sumažėjo skausmas, o kituose tyrimuose pastebėta, kad pokyčiai, palyginti su kontrolinėmis grupėmis, buvo minimalūs arba jų nebuvo. Skirtingi intervencijos metodai, populiacijos charakteristikos ir rezultatų rodikliai lėmė skirtingus rezultatus.
Išvados. Čiurnos sąnario manipuliacijos gali būti naudingos tam tikrais atvejais, ypač gerinant funkcinius rezultatus ir mažinant skausmą. Tačiau rezultatų nenuoseklumas skirtinguose tyrimuose rodo, kad reikia labiau standartizuotų tyrimų protokolų. Tai leistų tiksliau suprasti čiurnos sąnario manipuliacijos veiksmingumą ir vadovautis jos taikymu klinikinėje praktikoje.
Raktažodžiai: Čiurnos manipuliacija, didelio greičio mažos amplitudes (DGMA), manualinė terapija, reabilitacija, ortopedinė intervencija
Skirtingų kineziologinio teipavimo metodų poveikis nespecifiniam apatinės nugaros dalies skausmui
No full textBackground. Kinesiological taping (KinT) is proposed as one of the techniques that can alleviate back pain. However, no studies have been conducted to demonstrate the most effective kinesiology taping technique for women with chronic non-specific low back pain.
The aim. To determine the effects of star-shaped, “H-shaped”, and placebo kinesiology taping methods on non-specific chronic back pain, trunk mobility, static endurance of trunk muscles, and functional status in women with non-specific low back pain.
Methods. Fifteen women aged 18-36 years, experiencing chronic, non-specific back pain, participated in the study. Three different taping methods were chosen: H-shaped, star-shaped, and placebo taping. The lower back of each subject was taped using all three kinesiology taping (KinT) techniques with a one-week break between different taping cycles. Subjects\u27 back pain, torso mobility, back muscle static endurance, and functional status were assessed using the Roland-Morris questionnaire.
Results. Participants’ baseline assessments did not differ before applying different KinT techniques. Back pain intensity significantly reduced (p<0.05), and mobility and endurance of back extensor muscles increased (p<0.05) with star and H-shaped kinesio tape, but the effect of the techniques at 24 hours did not differ from each other after tape removal. Although there was no difference between taping methods after 24 hours, H-shaped taping had a greater effect than Z-shaped taping on mobility after 48 hours of taping (p<0.05). Meanwhile, functional disability decreased with all three taping methods (p<0.05) but did not differ between different taping methods.
Conclusions. Star- and H-shaped KinT techniques had short-term significant positive effects on chronic non-specific back pain, lumbar mobility, static endurance of the trunk muscles, and functional status of subjects. Placebo (sham) KinT technique only reduced subjectively-assessed functional disability.
Keywords: women, back pain, kinesiotaping, function.Tyrimo pagrindimas. Kineziologinis teipavimas – viena metodikų, galinčių sumažinti nugaros skausmą. Nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie parodytų veiksmingiausią kineziologinio teipavimo metodiką, tinkamą moterims, jaučiančioms lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą.
Tyrimo tikslas. Nustatyti žvaigždės formos, H formos ir placebo kineziologinio teipavimo metodų poveikį moterų nespecifiniam lėtiniam nugaros skausmui, liemens mobilumui, liemens raumenų statinei ištvermei ir funkcinei būklei.
Metodai. Tyrime dalyvavo 15 (18–36 metų) moterų, patiriančių lėtinį, nespecifinį nugaros skausmą. Tiriami trys skirtingi teipavimo metodai: H formos, žvaigždės formos ir placebo teipavimas. Kiekvienos tiriamosios apatinė nugaros dalis buvo suteipuota visais kineziologinio teipavimo (KinT) metodais su 1 sav. pertrauka tarp skirtingų teipavimo ciklų. Vertinamas tiriamųjų nugaros skausmas, liemens mobilumas, nugaros raumenų statinė ištvermė ir tiriamųjų funkcinė būklė pagal Roland-Morris klausimyną.
Rezultatai. Pirmi tiriamųjų matavimai, prieš taikant skirtingus kineziologinio teipavimo metodus, nesiskyrė. Taikant žvaigždės ir H formos teipavimą, statistiškai reikšmingai (p < 0,05) sumažėjo nugaros skausmo intensyvumas, padidėjo mobilumas ir nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermė, tačiau metodikų poveikis, praėjus 24 val. po teipo nuėmimo, nesiskyrė. Nors teipavimo metodikų poveikis, praėjus 24 val. po procedūros, nesiskyrė, H formos teipavimas darė didesnę įtaką mobilumui, praėjus 48 val. (p < 0,05), lyginant su žvaigždės formos teipavimu. Funkcinė negalia sumažėjo taikant visas teipavimo metodikas (p < 0,05), tačiau rezultatas tarp skirtingų teipavimo metodų nesiskyrė.
Išvados. Kineziologinis teipavimas H ir žvaigždės formos teipais darė trumpalaikį reikšmingą teigiamą poveikį lėtiniam nespecifiniam nugaros skausmui, liemens mobilumui, nugaros raumenų statinei ištvermei ir tiriamųjų funkcinei būklei. Placebo teipavimas sumažino tik subjektyviai vertinamą funkcinę negalią.
Raktažodžiai: moterys, nugaros skausmas, kineziologinis teipavimas, funkcij
Veiksniai, lemiantys įrodymais grįstos praktikos įgyvendinimą priimant klinikinius sprendimus tarp pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų
No full textBackground. Healthcare workers and institutions often face a lack of evidence-based and cost-effective care, which, if addressed, could improve practice and outcomes.
Aim. To assess the determinants of implementation of evidence-based practice (EBP) in clinical decision-making (CDM) among nurses in primary health care facilities.
Methods. The study utilized a descriptive cross-sectional design involving 266 nurses from primary healthcare facilities in Ondo State. Data were collected through a structured questionnaire administered via the online survey platform Google Forms. Findings are presented in frequency and percentage tables, and inferential statistics were analyzed using Chi-square tests at a 5% level of statistical significance.
Results. Knowledge has been identified as a key determinant in the implementation of Evidence-Based Practice (EBP) in Chronic Disease Management (CDM) among nurses in primary healthcare facilities. The study revealed that 73.7% of respondents demonstrated a strong knowledge of EBP in CDM, with the highest levels reported among ward managers. Additionally, access to EBP resources and consistent support from employers were major factors influencing successful EBP implementation, with 86% of respondents affirming the importance of these supports. Regarding implementation levels, 53.4% of respondents reported high implementation of EBP in CDM, while the remaining 46.6% indicated low implementation.
Conclusions. The study concluded that while nurses generally possessed good knowledge of Evidence-Based Practice, the highest levels of expertise were observed among ward managers. Key barriers to Evidence-Based Practice implementation in Chronic Disease Management were also identified, including limited network accessibility and inconsistent electricity supply.
Keywords: determinants; implementation; evidence-based practice; clinical decision-making; nurses.
Tyrimo pagrindimas. Sveikatos priežiūros darbuotojai ir įstaigos dažnai susiduria su įrodymais grįstos ir ekonomiškai veiksmingos priežiūros stygiumi. Šių trūkumų pašalinimas galėtų pagerinti klinikinę praktiką ir gydymo rezultatus.
Tikslas. Įvertinti veiksnius, lemiančius įrodymais grįstos praktikos įgyvendinimą priimant klinikinius sprendimus tarp slaugytojų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
Metodai. Tyrime naudotas aprašomasis skerspjūvio projektas. Tyrime dalyvavo 266 slaugytojai iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, esančių Ondo valstijoje (Nigerija). Duomenys surinkti naudojant struktūrizuotą klausimyną, administruojamą per internetinę apklausų platformą „Google Forms“. Gauti duomenys pateikiami dažnių ir procentų lentelėse, o išvados analizuotos naudojant Chi kvadrato testą, taikant 5 proc. statistinio reikšmingumo lygmenį.
Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad žinios yra pagrindinis veiksnys, lemiantis įrodymais grįstos praktikos įgyvendinimą valdant lėtines ligas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų darbe. 73,7 proc. respondentų nurodė, kad gerai išmano informaciją apie įrodymais grįstą praktiką lėtinių ligų valdyme, o aukščiausią kompetencijos lygį pademonstravo skyrių vadovai. Be to, prieiga prie įrodymais grįstos praktikos išteklių ir nuosekli darbdavių parama buvo pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką sėkmingam įrodymais grįstos praktikos įgyvendinimui, o 86 proc. respondentų patvirtino šios paramos svarbą. Vertinant įgyvendinimo lygius, 53,4 proc. respondentų nurodė, kad įrodymais grįstos praktikos įgyvendinimas lėtinių ligų valdyme yra aukštas, o likę 46,6 proc. nurodė žemą įgyvendinimo lygį.
Išvados. Tyrimo metu padaryta išvada, kad slaugytojai įprastai gerai išmano įrodymais grįstą praktiką, o aukščiausias kompetencijos lygis nustatytas tarp skyrių vadovų. Pagrindinės kliūtys įgyvendinti įrodymais grįstą praktiką lėtinių ligų valdymo srityje yra ribotas interneto prieinamumas ir nenuoseklus elektros tiekimas.
Reikšminiai žodžiai: determinantai, įgyvendinimas, įrodymais grįsta praktika, klinikinių sprendimų priėmimas, slaugytojai. 
The Effect of Strength Training on the Quality of Life and Cognitive Functions of Elderly People
Get PDFBackground: The evidence from research shows positive effects of physical exercise, both aerobic and resistance training, and their combination, on cognitive performance. Possible biological mechanisms that may underlie the effectiveness of physical exercise include increased blood flow in the brain, changes in neurotransmitter release, and the process of neurogenesis (Sumińska, 2021). However, there is still a lack of sufficient research on the relationship of physical exertion and aging, and their interaction. New research is looking for the best tools and methods to improve the quality of life of older people.
Methods: This study evaluated 65 non-exercising men over the age of 60. The participants were divided into groups of restricted blood flow training (BFRT), concentric training (MDRT) and control groups. Strength training in which leg pressing, leg bending and leg extension exercises were performed lasted 12 weeks. The short version of the World Health Organization (WHO 100) Quality of Life Questionnaire was used to assess quality of life, the subjects’ physical abilities were evaluated using the Fullerton Test set, and ANAM4 cognitive function tests were used to assess cognitive functions
Results: When comparing restricted blood flow, concentric training and control groups, the results of the functional test evaluation were improved statistically significantly: standing and walking, standing up from a chair (p<.001). The result of the hand grip test did not change significantly. The results of the quality of life assessment deteriorated statistically significantly in all the groups: in the areas of physical health, social relations and environment (p <.001), and in the area of psychological health (p=0.001). When evaluating cognitive functions we found that only inhibition function (Go/No Go) improved significantly (p<.001).
Conclusion: The study found that regardless of the type of strength training, the quality of life of elderly did not improve. Both types of training resulted in statistically significant improvements in cognitive inhibitory function in older adults.
Keywords: strength training, elderly, aging, cognitive function, life qualit
Dirbtinio intelekto visuomenės filosofija kaip pagrindinė nacionalinio konkurencingumo didinimo strategija
No full textRelevance. The development of artificial intelligence (AI) as a societal foundation has become crucial for leading economies, who view it as a key driver of national competitiveness and security. In an era defined by rapid technological advancement and industrial transformation, nations strive to lead in the international science and technology arena, taking advantage of AI to address challenges across sectors such as agriculture, astronomy, and cybersecurity. AI’s role in enhancing productivity, sustainability, and security highlights its strategic importance, underscoring the urgency for countries to actively pursue AI development to secure a competitive edge in a globalised world.
Methodology. The study employs a multi-faceted methodological approach. First, a comprehensive literature review and analysis of AI applications in various sectors, including agriculture, astronomy, and cybersecurity, is conducted to provide context on current advancements and trends. Secondly, a comparative analysis examines the strategic AI policies of leading nations to assess how different countries are positioning AI within their national agendas. Third, case studies of AI implementation in specific sectors, such as precision agriculture and cybersecurity, illustrate the practical impacts and potential benefits of a society-oriented approach to AI. The aim of this study is to analyse the strategic value of fostering an AI-driven society as a means of enhancing national competitiveness and securing leadership in international technological innovation. It aims to explore how AI can be harnessed to support sustainable development, improve sectoral efficiency, and protect against security threats, thus contributing to the overall socio-economic resilience and global standing of a nation.
Results. The study reveals that the integration of AI across diverse sectors has led to significant efficiency gains, particularly in resource management, sustainability, and security. AI-driven advancements in agriculture, such as precision farming, contribute to higher productivity and environmental sustainability, while applications in astronomy support large-scale data processing for deep space exploration. In cybersecurity, AI has proven instrumental in identifying and countering cyber threats in real time. These findings confirm that an AI-centric societal model can enhance national resilience, drive economic stability, and bolster a country’s competitive position on the global stage. Conclusion. The emergence and development of the “artificial intelligence society” in the context of the technological transformation of the world is a process in which societies adapt to the profound changes caused by the introduction and development of artificial intelligence (AI) technologies. This process includes several key aspects: economic change, based on the automation of production processes, leading to increased efficiency and productivity; the creation of new markets and business models based on AI capabilities, including the redistribution of jobs and changes in employee skill requirements; social change, which is based on changing the way people interact with each other and with technology; transition to smart cities and communities, where AI helps to manage resources and ensure the comfort of life; impact on education, health and other areas of life through the introduction of personalised AI-based solutions; cultural changes aimed at transforming the values and worldview associated with AI technologies; emergence of new cultural practices and media formats based on AI; development of digital culture and its impact on traditional cultural forms; political and ethical challenges, including defining new regulatory and legal frameworks for AI regulation; ensuring ethical use of AI, avoiding discrimination and ensuring fairness; managing risks related to data security and privacy; technological development, based on the continuous improvement of AI algorithms and models; integration of AI into various sectors of the economy and everyday life’; development of infrastructure to support the large-scale implementation of AI (e.g. 5G networks, data centres); This process reflects the overall technological transformation of the world, where AI is becoming an integral part of economic, social, cultural, and political life.
Key words: artificial intelligence, philosophy of society, national competitiveness, strategy.
Aktualumas. Dirbtinio intelekto (DI) kaip visuomenės pagrindo plėtojimas tapo itin svarbus pirmaujančioms ekonomikoms, kurios jį laiko pagrindiniu nacionalinio konkurencingumo ir saugumo varikliu. Epochoje, kurią apibrėžia sparti technologinė pažanga ir pramonės transformacija, šalys siekia pirmauti tarptautinėje mokslo ir technologijų arenoje, pasinaudodamos dirbtiniu intelektu, kad išspręstų iššūkius tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, astronomija ir kibernetinis saugumas. Dirbtinio intelekto vaidmuo didinant produktyvumą, tvarumą ir saugumą pabrėžia jo strateginę svarbą, kad šalys turi skubiai aktyviai siekti dirbtinio intelekto plėtros, kad užsitikrintų konkurencinį pranašumą globalizuotame pasaulyje. Metodika. Tyrime taikomas daugialypis metodologinis požiūris. Pirma, atliekama išsami literatūros apžvalga ir dirbtinio intelekto taikomųjų programų įvairiuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį, astronomiją ir kibernetinį saugumą, analizė, siekiant pateikti kontekstą apie dabartinę pažangą ir tendencijas. Antra, lyginamojoje analizėje nagrinėjama pirmaujančių šalių strateginė dirbtinio intelekto politika, siekiant įvertinti, kaip skirtingos šalys pozicionuoja DI savo nacionalinėse darbotvarkėse. Trečia, DI diegimo konkrečiuose sektoriuose, pavyzdžiui, tiksliojo ūkininkavimo ir kibernetinio saugumo, atvejų tyrimai iliustruoja į visuomenę orientuoto požiūrio į DI praktinį poveikį ir galimą naudą. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti strateginę dirbtiniu intelektu grįstos visuomenės puoselėjimo vertę kaip priemonę didinti nacionalinį konkurencingumą ir užtikrinti lyderystę tarptautinių technologinių inovacijų srityje. Ja siekiama išnagrinėti, kaip DI būtų galima panaudoti darniam vystymuisi remti, sektorių efektyvumui didinti ir apsaugai nuo grėsmių, taip prisidedant prie bendro tautos socialinio ir ekonominio atsparumo bei pasaulinės padėties. Rezultatai. Tyrimas atskleidžia, kad dirbtinio intelekto integravimas į įvairius sektorius labai padidino efektyvumą, visų pirma išteklių valdymo, tvarumo ir saugumo srityse. Dirbtiniu intelektu grindžiama pažanga žemės ūkyje, pavyzdžiui, tikslusis ūkininkavimas, prisideda prie didesnio našumo ir aplinkos tvarumo, o astronomijos taikomosios programos padeda apdoroti didelio masto duomenis giluminiams kosmoso tyrimams. Kibernetinio saugumo srityje dirbtinis intelektas pasirodė esąs labai svarbus realiuoju laiku nustatant kibernetines grėsmes ir kovojant su jomis. Šios išvados patvirtina, kad į dirbtinį intelektą orientuotas visuomenės modelis gali padidinti nacionalinį atsparumą, paskatinti ekonominį stabilumą ir sustiprinti šalies konkurencinę padėtį pasaulinėje arenoje. Išvados. Dirbtinio intelekto visuomenės atsiradimas ir vystymasis pasaulio technologinės transformacijos kontekste yra procesas, kurio metu visuomenės prisitaiko prie esminių pokyčių, kuriuos sukelia dirbtinio intelekto technologijų diegimas ir plėtra. Šis procesas apima keletą pagrindinių aspektų: ekonominius pokyčius, pagrįstus gamybos procesų automatizavimu, dėl kurio padidėja efektyvumas ir našumas; naujų rinkų ir verslo modelių, pagrįstų DI pajėgumais, kūrimą, įskaitant darbo vietų perskirstymą ir darbuotojų įgūdžių reikalavimų pokyčius; socialinius pokyčius, kurie grindžiami žmonių tarpusavio sąveikos ir technologijų pokyčiais; perėjimą prie pažangiųjų miestų ir bendruomenių, kur DI padeda valdyti išteklius ir užtikrinti gyvenimo komfortą; poveikį švietimui, sveikatai ir kitoms gyvenimo sritims diegiant individualizuotus DI grindžiamus sprendimus; kultūrinius pokyčius, kuriais siekiama pakeisti vertybes ir pasaulėžiūrą, susijusią su DI technologijomis; naujų kultūrinių praktikų ir DI grindžiamų žiniasklaidos formatų atsiradimą; skaitmeninės kultūros raidą ir jos poveikį tradicinėms kultūros formoms; politinius ir etinius iššūkius, įskaitant naujų DI reglamentavimo ir teisinių sistemų nustatymą; etišką DI naudojimo užtikrinimą, išvengiant diskriminacijos, ir teisingumo užtikrinimą; rizikos, susijusios su duomenų saugumu ir privatumu, valdymą; technologinę plėtrą, grindžiamą nuolatiniu DI algoritmų ir modelių tobulinimu; DI integravimą į įvairius ekonomikos sektorius ir kasdienį gyvenimą; infrastruktūros, kuria remiamasi diegiant didelio masto DI (pvz., 5G tinklų, duomenų centrų), kūrimą. Šis procesas atspindi bendrą technologinę pasaulio transformaciją, kai DI tampa neatsiejama ekonominio, socialinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo dalimi.
Raktiniai žodžiai: dirbtinis intelektas, visuomenės filosofija, nacionalinis konkurencingumas, strategija.