Kauno Kolegijos Elektroniniai žurnalai
Not a member yet
671 research outputs found
Sort by
Dirbtinio intelekto naudojimo ir poveikio apskaitai galimybių tyrimas
No full textTobulėjant šiuolaikinėms technologijoms, vystosi ir dirbtinis intelektas (DI), kuris į kiekvieną darbo sritį atneša naujovių, susijusių su jo pritaikymu. Apskaitos srityje pastebimos DI integravimo galimybės, kurios galėtų dar labiau automatizuoti darbuotojų darbą, pateikti gilesnius analizės rezultatus, tačiau atsiranda ir naujų iššūkių – tiek peržiūrint apskaitos skyriaus procesus, tiek keliant apskaitininkų kvalifikaciją. Visos šios naujovės tapo ypač aktualios finansų ir verslo valdymo sistemoms (VVS) bei privertė jų kūrėjus sparčiai tobulėti aršioje konkurencinėje kovoje dėl kuo našesnio, efektyvesnio, labiau išvystyto dirbtinio intelekto integravimo į kuriamus produktus. Remiantis šiuo išoriniu kontekstu, straipsnyje iškeltas klausimas – kokias DI panaudojimo galimybes siūlo finansų ir verslo valdymo sistemos, naudojamos Lietuvoje? Tyrimo tikslas – išanalizuoti viešai prieinamą informaciją apie DI pritaikymą finansų sferoje ir susisteminti naujas verslo valdymo sistemų DI teikiamas galimybe Lietuvoje. Tyrimo objektu pasirinktos viešai skelbiamos dirbtinio intelekto funkcionavimo galimybės finansų ir verslo valdymo sistemose bei jų įtaka apskaitos procesams. Straipsnio uždaviniai: atlikus literatūros apžvalgą, išgryninti dirbtinio intelekto sąvoką ir pagrindinius elementus; susisteminti verslo valdymo sistemų DI siūlomas naujoves apskaitai, akcentuojant galimus apskaitos procesų pasikeitimus bei apskaitininko kvalifikacijos tobulėjimo elementus. Metodai: mokslinės, teorinės literatūros ir kitų informacinių šaltinių analizė ir sisteminimas. Tyrimas atskleidė, kad dar ne visos programos sparčiai taiko DI naujoves. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad finansinių operacijų įvedimas, duomenų analizės ir ataskaitų pateikimo variantų vertinimas bei kontrolės pagilinimas šiuo metu būtų esminiai apskaitos procesų patobulinimai. Tiesa, šios naujovės kelia iššūkius ir apskaitininkų kvalifikacijos tobulinimui – tai ne tik naujų funkcijų įsisavinimas sistemose, bet ir gilesnės analitinės žinios, gebėjimas suprasti ir kritiškai įvertinti DI teikiamą informaciją
Study on the quality of reproduction of graphical linear micro-images using electrophotographic printing
No full textToday’s market of visual graphic communication includes many various advertising, publishing and packaging products printed on different materials. Many products are printed using conventional printing technologies such as offset printing or flexography, in addition to digital ones like Electrophotography and Ink Jet.The graphic images on prints often contain extremely fine graphic details, such as micro-lines or micro-text elements, which are part of various identification, security markings, codes, etc. It is a very important task to optimally model these micro-images on printed graphic communication products at the design stage, in order to ensure their brightness, legibility and geometric dimensions meet the requirements, not only immediately after printing, but also, for example, after a certain period during the life cycle of the printed product after exposure to the sunlight spectrum, or to other mechanical or environmental effects.This paper presents a methodology and results for the assessment of the quality of the reproduction of fine image details, i.e. the micro-lines of different widths arranged on the print in different directions. A specially developed original digital press quality control wedge with monochromatic micro-lines, microtext and screen dots bars of CMYK colours was applied to assess the accuracy of micro-image reproduction. In this part of the study, the wedge fields with positive micro-lines arranged in different directions individually and in groups were analysed. The width of the micro-lines was measured under the microscope to assess the accuracy of the dimensional reproduction and the deviations from the nominal value. To assess the influence of different parameters of the system “printing press-paper-inks” on the reproduction of image microelements, the prints for this part of the study were printed using electrophotographic printing techniques on different dry-toner printing presses on different types of paper.The width and deviations of the micro-lines on the print were measured along the print direction, perpendicular and at 45˚ to the print direction. Measurements of the reproduction accuracy of monochrome micro-line images, printed on dry-toner electrophotographic presses, showed that the accuracy of micro-line reproduction depends not only on the printing system, its resolution and the characteristics of the paper, but also on the direction of the positioning of the micro-lines on the printed sheet.The obtained results allow us to compare the capability of digital printing systems to reproduce linear micro-images on visual graphic communication products of any size and geometric orientation, to select optimal systems for printing specific products, and to model the layout of micro-images on products at the design stage, by assessing the orientation of the micro-images on the printed sheet
Ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiška
No full textPirmieji išskirtinio elgesio ir santykių agresijos požymiai prasideda jau ankstyvame amžiuje (nuo trejų iki šešerių metų), todėl sistemingos patyčios jau yra pastebimos tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų. Viena dažniausiai pasitaikančių patyčių formų tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų yra socialinis atstūmimas. Ankstyvame amžiuje patirtas socialinis atstūmimas kaip patyčių raiškos forma daro įtaką vaiko tolimesniame gyvenime kuriamiems santykiams ir gali sukelti tokias problemas kaip depresija, žema savivertė, socialinis atsiribojimas ir patiriamas nerimas. Straipsnyje analizuojamas socialinis atstūmimas kaip patyčių raiška ikimokykliniame amžiuje ir yra apžvelgiamos ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos priežastys ir pasekmės. Straipsnyje pateikiami atlikto tyrimo – pedagoginio stebėjimo dvejų-penkerių metų amžiaus grupėje rezultatai. Atskleidžiama, kokia yra socialinio atstūmimo kaip patyčių raiška ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėje – išryškintos dažniausiai pasitaikančios socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos elgesio formos – pašalinimas iš žaidimo arba nepriėmimas žaisti kartu, atsisakymas susikabinti rankomis ir garsiai išreiškiamas nenoras draugauti. Atliktas tyrimas atskleidė, kad dažniausiai socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos situacijas inicijuoja socialiai kompetentingi ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie yra vyresnio amžiaus ir yra pasiekę tam tikrą socialinį sumanumą bei savo agresiją geba panaudoti nukreipdami prieš kitus, tačiau lyties įtaka nepastebėta. Atliekant tyrimą išryškėjo, kad socialinio atstūmimo situacijos linkusios pasikartoti, o ikimokyklinio ugdymo mokytojo intervencija šiose situacijose vyksta įvairiai – vykdant pokalbį su socialinio atstūmimo iniciatoriumi ir vykdant pokalbį su vaiku, patyrusiu socialinį atstūmimą, drausminimo priemonių taikymu, kreipiantis pagalbos į specialistus, administraciją, tėvus ir kt
Prievolių padalijimas santuokos nutraukimo bylose
No full textStraipsnyje analizuojama sutuoktinių prievolių samprata, teisinė prigimtis ir jų padalijimo santuokos pabaigoje problematika. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, jog sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, todėl sutuoktinių prievolių tinkamas kvalifikavimas užtikrinta tiek sutuoktinių, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą dalijant prievoles santuokos pabaigoje. Atliktas tyrimas aktualus dėl to, kad sutuoktinių prievolių padalijimas, jų identifikavimas ir pobūdžio nustatymas po santuokos nutraukimo yra viena iš pagrindinių pakankamai ilgo santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo priežastis. Siekiant tiek optimizuoti teismų darbą, tiek palengvinti sutuoktinių įrodinėjimo pareigos vykdymo naštą, svarbu tampa itin tikslus santuokoje įgytų prievolių atkyrimo kriterijų identifikavimas. Atsižvelgiant į tai darbe analizuojami santuokoje įgytų prievolių atskyrimo klausimai, aptariami santuokoje įgytų prievolių padalijimo teisiniai aspektai. Tyrimo metu nustatyta, kad tinkamai nustačius turtinės prievolės pobūdį, tiksliai nustatoma, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai bei iš kokio turto turi būti vykdoma prievolė. Tyrimas atskleidė, jog sutuoktinių prievolių padalijime esminę reikšmę turi tinkamas sutuoktinių valios įforminimas sudarant sandorius. Todėl, siekiant teisinio aiškumo bei įgyvendinant savo ar kito sutuoktinio turto apsaugą nuo vieno iš sutuoktinių priimamų įsipareigojimų ar rizikos, rekomenduota sutuoktiniams spręsti klausimą dėl vedybų ar turto pasidalijimo sutarties sudarymo, o tai ženkliai palengvintų santuokoje įgytų prievolių indentifikavimą santuokos nutraukimo byloje. Darbe taikomi metodai: teisės aktų analizė, mokslinės literatūros šaltinių analizė, teismų praktikos analizė
Determination of the area index of lettuce leaves with a monocular camera
No full textThis study aims to develop a pixel value analysis method using a monocular camera to determine different growth stages of lettuce plants. After the lettuce plants have been detected in the images obtained using the YOLOv4 (You Only Look Once Version 4) object detection algorithm, the leaf area index for each detected lettuce plant using the HSV (Hue, Saturation, Value) colour space has been calculated. The leaf area index serves as a fundamental metric in the analysis, aiding in accurately measuring the size of the lettuce plants. For the size estimation approach, a dataset containing HSV-calculated max area pixel index values of lettuce plants grown from 1 to 7 weeks has been used. By clustering pixel values using the Gaussian Mixture Models (GMM) algorithm, the cluster representing 1-week-old lettuce plants with the lowest pixel values has been identified, while the cluster representing 7-week-old lettuce plants had the highest pixel values. This process was repeated for each week, resulting in distinct clusters corresponding to specific weeks of lettuce growth. By associating the detected lettuce plants with their respective clusters, it was possible to infer the growth period and readiness for harvesting for each plant. This method offers valuable insights into monitoring lettuce growth and optimising harvesting schedules at different stages for lettuce farmers and agricultural researchers through non-intrusive imaging techniques. This study showcases the potential of computer vision and machine learning algorithms in transforming traditional agricultural practices into more efficient and data-driven processes. The conducted experiments demonstrate the successful integration of a monocular camera into a smart agriculture system for lettuce harvest detection. Through the combination of object detection using the YOLOv4 algorithm and area estimation using the HSV colour space and leaf area index, accurate and cost-effective size calculations have been achieved. The integration of Gaussian Mixture Model clustering with the dataset further enhanced the precision of the lettuce growth and harvest predictions
Lietuvos kolegijų socialinės atsakomybės ataskaitų palyginamasis vertinimas
No full textSocialinės atsakomybės tema tampa vis svarbesnė ne tik privačiam, bet ir viešajam sektoriui. Visi šioje srityje įgyvendinti pokyčiai ir atlikta pažanga dažniausiai atsispindi socialinės atsakomybės ataskaitose. Tačiau kyla daug diskusijų dėl pačių socialinės atsakomybės ataskaitų rengimo, kadangi dauguma gairių, rekomendacijų, standartų ar kt. turi tam tikrų spragų. Pasigendama detalesnio reikalavimų, keliamų socialinės atsakomybės ataskaitų turiniui, apimčiai pristatymo. Be to, stokojama mokslinių publikacijų, kuriuose būtų nagrinėjami aukštųjų mokyklų socialinės atsakomybės ataskaitų rengimo ir pateikimo klausimai. Šiame straipsnyje, taikant mokslinės literatūros analizės ir aukštųjų mokyklų socialinės atsakomybės bei kitų dokumentų analizės metodus, siekiama įvertinti Lietuvos kolegijų socialinės atsakomybės ataskaitas. Atlikta mokslinės literatūros ir aukštųjų mokyklų socialinės atsakomybės ataskaitų bei kitų dokumentų analizė parodė, kad yra parengti įvairūs standartai, gairės, klausimynai, nurodantys koks turėtų būti socialinės atsakomybės ataskaitų turinys. Vieni iš pagrindinių, kurie aptariami straipsnyje, tai Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos standartai, ISO 26000 standarto gairės ir Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo klausimynas. Panevėžio kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Kauno kolegija ir Vilniaus kolegija taip pat rengia bei teikia socialinės atsakomybės ataskaitas, vadovaujantis įvardintais dokumentais, kadangi priklauso Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo iniciatyvai bei yra įpareigotos teikti socialinės atsakomybės ataskaitas. Pastebėta, kad visos kolegijos rengia ir teikia skirtingas socialinės atsakomybės ataskaitas – skiriasi struktūra, apimtis, pavadinimas ir kt. Pastebima, kad tiek Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos standartai, tiek ISO 26000 standarto gairės, tiek Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo klausimynas palengvina socialinės atsakomybės ataskaitų rengimą ir pateikimą aukštosiose mokyklose, tačiau šių dokumentų išsamumo, aiškumo, tinkamumo klausimas išlieka tolimesnių tyrimų šioje srityje objektu
Security monitoring via sound analysis and voice identification with artificial intelligence
No full textThe article demonstrates the possibility of monitoring user access through authentication based on voice profiles using the means of Artificial Intelligence. A two-stage approach is proposed for sound analysis and voice recognition using Feed-Forward Neural Networks (FFNNs) and Cascade-Forward Neural Networks (CFNNs). Seven test voice profiles were pre-processed to extract quantitative sound features. The procedure involves registration of a set of sound parameters concerning three categories, respectively, for all audio and acoustic measurements in the entire sound spectrum, measurements up to and above 100 dBA. The neural architectures were trained with Scaled Gradient Descent (SCG) and Levenberg Marquardt (LM) algorithms, using different transfer functions in the output structural layers. In the initial phase of neural training, the entire sound spectrum of registered indicators was used, and high levels of Accuracy around 90.0% were reached. Subsequently, steps were taken to reduce the informative features when searching for similar levels of accuracy in order to limit the necessary computational procedures in neural training, but maintain the threshold of successful user authentication. In the analysis of neural performance, in addition to accuracy, additional criteria were used, namely Mean-Squared Error (MSE) and Root Mean Squared Error (RMSE). About the achieved and analyzed results, a synthesis was conducted of a set of four informative features with the highest significance, respectively LAE (A-weighted, sound exposure level), Laeq (A-weighted, equivalent sound level), LAF (A-weighted, fast time-constant, sound level) and LAS (A-weighted, slow time constant response, sound level). In the course of subsequent neural training processes, unsuitability was found when using the Log-sigmoid activation type with greatly underestimated accuracy readings and errors below 58.0% and above thresholds of 0.2300 and 0.4800. Positive performance indicators of voice recognition were achieved with Softmax and Hyperbolic tangent sigmoid activations in SCG and LM training procedures in levels of accuracy of 98.7 % and 96.1 % at FFNN models. Successful correct recognition of the test voice profiles on access and security personalization with a quantitative equivalent of 100.0 % accuracy was achieved in the Linear transfer function for Cascade-Forward Neural Networks. The proposed method and the synthesized neural models in the research can be used as units and modules in access control systems with biometric diagnostics and intelligent recognition of employees in company departments to electronically store classified information and physical access control
Muzikinės steam veiklos priešmokykliniame ugdyme atsižvelgiant į meninio ugdymo mokytojų patirtis ir iššūkius
No full textKintant visuomenės gyvenimui, ryšiams, technologijoms, labai svarbus vaidmuo tenka ugdymui, kuris plačiąja prasme paliečia visas gyvenimo sritis. Vaiko ugdymas priešmokykliniame amžiuje, prieš įžengiant į mokyklinį ugdymą, yra niša, nuo kurios turinio didžiąja dalimi priklauso vaiko pasirengimas mokyklai. Priešmokykliniame ugdyme, pasitelkiant daugelyje pasaulio šalių sparčiai įsitvirtinantį STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Math) ugdymo metodą, vaiko ugdymas(is) įgauna proveržį. STEAM metodo taikymas, integruojant gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, matematiką ir menus, vaikams patinka. Šis šiuolaikinis metodas ugdo vaikų kūrybiškumą, gebėjimą tyrinėti, skatina dirbti komandoje, bendrauti, kurti inovacijas, kai mokslas siejamas su realiu gyvenimu. Vėliausiai į STEAM metodą įsitraukusi menų sritis (angl. Arts) tapo labai svarbia, visam STEAM metodui suteikusi gyvumo, vaizdo, spalvų, garso, judesio ir pan. Menų sritis šiame tyrime analizuojama koncentruojantis į muzikinį ugdymą. Integruojamas su kitais mokslais, muzikinis ugdymas vaikus įtraukia į dainavimo, grojimo, šokio, vaidybos bei kitas veiklas. Tai skatina vaiko saviraišką, padeda atsiskleisti, ugdyti muzikinius, kūrybinius ir kitus gebėjimus. Darbo tikslas – išanalizuoti meninio ugdymo (muzikos) mokytojų patirtį, taikant STEAM metodą priešmokykliniam muzikiniam ugdymui Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Empiriniai duomenys buvo rinkti nuotolinės grupinės diskusijos (angl. focus group) interviu būdu Microsoft Teams platformoje, įrašant. Kokybinis tyrimas atliktas su devyniais meninio ugdymo mokytojais, taikančiais muzikinio STEAM ugdymo metodą. Informantai buvo iš penkių Lietuvos miestų. Tyrimo duomenų analizei pasirinkta turinio (angl. content) analizė. Tyrimo rezultatai parodė STEAM ugdymo reikšmę. Empiriškai nustatyta, kad pedagogai skatina vaikų gebėjimų plėtotę, aktyviai ieško tobulinimosi galimybių, kuria ir pritaiko temas, bando integruoti įvairius mokomuosius dalykus, susiduria su tobulintinais aspektais bei siekia integruoti į veiklas visus ugdytinius
Vekselio taikymo teoriniai ir praktiniai aspektai
No full textVekselis, kaip vertybinis popierius, turi nemažai privalumų lyginant su kitais paskolos santykius įforminančiais dokumentais ir yra gan plačiai taikomas. Vekselio universalumą lemia tai, jog vekselis taikomas ir kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ar kreditavimo bei atsiskaitymo įrankis. Be to, vekselis, kaip civilinių teisių objektas, gali būti perkamas, parduodamas, įkeičiamas, pagal vekselį kitaip perduodamos visos teisės. Vekselio davėjui nevykdant įsipareigojimų pagal išduotą vekselį, kreditoriui nereikia kreiptis į teismą, o atliekant būtinus, įstatyme numatytus veiksmus ir laikantis nustatytos tvarkos, vekselis tampa vykdomuoju dokumentu. Tad tinkamas vekselio institutą reglamentuojančių taisyklių taikymas yra būtina sąlyga, jog vekselis būtų efektyvus jo turėtojui. Straipsnyje analizuojama vekselio samprata, privalomi reikalavimai vekselio turiniui, formai, vekselio mokėjimo ir pateikimo apmokėti terminai ir tvarka, trumpai aptariamos vekselių rūšys. Akcentuojama vekselio pateikimo apmokėti termino svarba, užtikrinanti vekselio turėtojo galimybę pasinaudoti vekselio instituto privalumu, – išvengti teisminio proceso dėl neįvykdyto įsipareigojimo, o tai užtikrina greitesnį ir mažiau išlaidų reikalaujantį neteisminį procesą. Probleminiai klausimai išryškinami remiantis aktualia teismų praktika, kurioje išaiškintos iš vekselio kylančių reikalavimų patenkinimo galimybės vekselio turėtojui vekseliui netekus vertybinio popieriaus statuso, kadangi mokslinių tyrimų šiuo klausimu yra mažai. Tyrimui atlikti taikyti metodai: teisės aktų analizė, teismų praktikos analizė ir mokslinės literatūros analizė
Mitybos terapinė reikšmė onkologinių pacientų sveikatai
No full textKiekvienais metais pasaulyje nuo onkologinių ligų miršta apie aštuonis milijonus žmonių. Pagrindinės priežastys vėžio ligos kontekste – nepakankamas maisto suvartojimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas ir katabolinių medžiagų apykaitos sutrikimai. Klinikinis požiūris į sergančius onkologinėmis ligomis per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė: pereinama prie labiau į asmenį orientuoto terapinio plano, pacientų įgalinimo ir įtraukimo į visus galimus priežiūros aspektus. Daugiamodalės intervencijos, įskaitant farmakologines priemones, mitybos paramą ir fizinius pratimus, gali būti pagrįstas būdas užkirsti kelią vėžio kacheksijai, sarkopenijai, nes dažnas vėžiu sergančių pacientų mitybos trūkumas gali apriboti atsaką net į geriausius gydymo būdus, jei mitybos problemos nėra tinkamai valdomos. Teorine ir praktine reikšme svarbu vertinti onkologine liga sergančiųjų mitybos terapinę naudą organizmui priešvėžinio gydymo ir ligos remisijos laikotarpiu. Naujų tikslinių terapijų ar imunomoduliatorių įvedimas susijęs su ilgesniu asmenų išgyvenamumu. Šiame besikeičiančiame kontekste tiksli ir savalaikė mityba aktyvaus gydymo metu išlieka labai svarbi. Žmonėms, sergantiems vėžiu, yra didelė ligos pasikartojimo ir gretutinių ligų rizika, todėl reikia strategijų šiai rizikai sumažinti. Viena perspektyvi strategija, skirta keičiamiems gyvenimo būdo veiksniams, įskaitant mitybą ir fizinį aktyvumą. Tačiau šiuo metu trūksta veiksmingų, įrodymais pagrįstų išteklių perimti naujus gyvenimo būdo įpročius. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa; tyrimo duomenų aprašomoji ir grafinė analizė. Atlikus tyrimą ir įvertinus mitybos terapinę reikšmę sveikatai, nustatyta, kad vartojant maistines medžiagas, mikroelementus, makroelementus daugumai respondentų sveikata pagerėjo visame vėžio kontinuume. Nepakankama mityba turi būti įtraukta į paciento diagnozę, o mitybos intervencijos turi būti laikomos pagrindine paciento medicininės terapijos dalimi