Kauno Kolegijos Elektroniniai žurnalai
Not a member yet
671 research outputs found
Sort by
Šlaunies tiesiojo raumens viskoelastinių savybių bei KMI sąsajos po kelio sąnario endoprotezavimo
No full textDaugiau kaip 50 proc. pacientų, kuriems atliekamas kelio sąnario endoprotezavimas, yra nutukę (Odum ir kt., 2013). Be lokalaus uždegimo, sukelto šlaunies tiesiamojo raumens pažeidos operacijos metu, organizmą veikia lėtinis, sisteminis, nutukimo paveiktas uždegimas. Blogėja sisteminė kraujotaka, mažėja raumeninio audinio jėga ir storis, didėja intraraumeninių riebalų kiekis, vystosi atsparumas insulinui (Vincent ir kt., 2012). Palangos reabilitacijos ligoninėje atliktas kiekybinis, vienmomentinis skerspjūvio tyrimas. Duomenys buvo renkami nuo 2020-06-30 iki 2020-09-30. Tyrime dalyvavo 21 (68,2 ± 4,61 metų) pacientas po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Atsižvelgiant į KMI (kūno masės indeksą), tiriamieji suskirstyti į tris grupes. I grupės tiriamieji turėjo antsvorį, II grupės – I laipsnio nutukimą, III grupės – II laipsnio nutukimą. Kiekvienoje grupėje buvo po 7 tiriamuosius. Šio tyrimo tikslas – įvertinti šlaunies tiesiojo raumens viskoelastinių savybių bei KMI sąsajas po kelio sąnario endoprotezavimo. Tyrimo metu taikyti šie tyrimo metodai: KMI skaičiuoklė ir miotonometrija. Rankiniu MYOTON-PRO miotonometru vertintas šlaunies tiesiojo raumens tonusas (raumens osciliacijos dažnis), elastingumas (raumens gęstančių virpesių logaritminis dekrementas) ir kietumas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 25,0 statistinės analizės paketus. Ryšiui tarp parametrų įvertinti naudotas neparametrinis Spirmeno koreliacijos koeficentas r, įvertintas jo patikimumas. Esant p < 0,05 koreliacijos koeficientas vertintas kaip statistiškai reikšmingas. Tyrimo rezultatai atskleidė labai stiprų atvirkštinį antsvorio ryšį su tiesiojo šlaunies raumens tonusu (r = -0,82 p < 0,05) ir elastingumu (r = -0,75 p = 0,05) bei I laipsnio nutukimo ryšį su tiesiojo šlaunies raumens kietumu (r = -0,75 p = 0,05). Visų grupių tiriamųjų šlaunies tiesiojo raumens viskoelastinių savybių sąsajų su KMI rezultatai parodė stiprų atvirkštinį KMI ryšį su tiesiojo šlaunies raumens kietumu (r = -0,79 p < 0,01), tonusu (r = -0,66 p < 0,01) ir vidutinio stiprumo ryšį su šlaunies tiesiojo raumens elastingumu (r = -0,50 p < 0,05). Esant II laipsnio nutukimui tiesiojo šlaunies raumens viskoelastinės savybės buvo blogesnės nei esant antsvoriui ar I laipsnio nutukimui
Lietuvos valstybės biudžeto skaidrumo ir atskaitingumo principų vertinimas
No full textValstybės biudžeto formavimas Lietuvoje ir kitose demokratinėse valstybėse yra įgyvendinamas laikantis tarptautinių biudžeto formavimo principų rinkinių, kurie yra įtvirtinti nacionaliniuose įstatymuose bei sklandžiai įgyvendinami praktikoje. Principų taikymas yra nesibaigiantis tobulėjimo procesas, kuris kinta modernėjant ir skaidrėjant visuomenei. Be to, naudojant informacines technologijas atsiranda įvairių realizavimo priemonių. Šiame straipsnyje aprašomas atliktas žvalgybinis tyrimas, kuriame vertinamas Lietuvos valstybės biudžeto formavimo skaidrumas ir atskaitingumas, remiantis tarptautinės biudžeto partnerystės organizacijos (International Budget Partnership) sudaryta metodika. Tyrimo tikslas yra įvertinti, kaip laikomasi skaidrumo ir atskaitingumo principų formuojant Lietuvos valstybės biudžetą. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: susisteminti tarptautinius biudžeto formavimo principus; apžvelgti šios tematikos mokslinius straipsnius; atlikti 2021–2023 metų Lietuvos Respublikos biudžeto žvalgybinį vertinimą bei pateikti siūlymų skaidrumo ir atskaitingumo principų įgyvendinimui gerinti. Tyrimo metodai: mokslinės ir teisinės literatūros analizė ir sisteminimas bei apklausos anketos pildymas. Tyrimu atskleista, kad nepaisant tvarkingai atliekamų rutininių procedūrų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skaidrumo procesas galėtų vykti sparčiau. Skaidrumo ir atskaitingumo principų analizė koncentravosi į du aspektus: atviro biudžeto vertinimą ir visuomenės įtraukimą. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vertinimas išryškino daug pozityvių dalykų ir atskleidė tobulintinus aspektus, kaip antai, glaudesnio bendravimo su visuomene stiprinimą bei grįžtamojo ryšio procesų tobulinimą. Patogus informacijos viešinimas ir grįžtamojo ryšio surinkimas yra susijęs su naujais informacinių technologijų sprendimais. Tyrimo autorių nuomone, biudžeto stebėjimo procesai turi būti tobulinami įtraukiant naujus instrumentus ir atsisakant netinkamų procedūrų. Kol kas Lietuvos visuomenė per mažai įtraukta į biudžeto sudarymo, stebėjimo bei grįžtamojo ryšio vertinimo procesus, reikėtų visuomenę labiau įtraukti didinant viešų svarstymų ir dalyvių skaičių. Tai ypač pastebėta auditavimo procesų analizės metu, visuomenės dalyvavimas tuomet gali būti labai naudingas
Socialinio darbuotojo konfliktų su klientais valdymo patirtys
No full textSocialiniai darbuotojai dirba nuolat kintančioje daugialypėje aplinkoje ir susiduria su įvairiais klientais. Todėl ir konfliktai socialiniame darbe yra neišvengiami, nes socialinis darbuotojas tiesiogiai dirba su klientu, su kuriuo santykis gali būti įvairus: nuo geranoriško bendravimo, bendradarbiavimo iki sudėtingų, probleminių situacijų. Socialiniai darbuotojai teikia klientams paslaugas probleminėse situacijose, kurios taip pat gali daryti įtaką konfliktų atsiradimui. Tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių autoriai analizuoja kylančius konfliktus tarp socialinio darbuotojo ir kliento, tinkamą jų sprendimą ir valdymą. Tačiau dažniausiai yra akcentuojami socialinio darbuotojo vaidmenys konfliktų metu ar taikomos sprendimų strategijos. Tačiau gilintis į kliento ir ypač socialinio darbuotojo elgesį, skatinantį tarpasmeninius konfliktus, vengiama. Jei ir analizuojama, tai dažniausiai tik kliento elgesys, nes socialinis darbuotojas turi elgtis kaip profesionalas ir negali skatinti konfliktinių situacijų, o tik jas valdyti. Todėl šio tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinių darbuotojų patirtį valdant kylančius konfliktus su klientais. Atliktas kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 7 socialiniai darbuotojai. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialiniai darbuotojai, atsidūrę konfliktinėse situacijose, su klientais stengiasi prisitaikyti prie kliento bei situacijos, elgtis profesionaliai bei lanksčiai, keisti savo atliekamus vaidmenis, nes klientams nelabai patinka, kai socialinis darbuotojas vienu metu atlieka kelis dažniausiai prieštaraujančius vaidmenis ir todėl reiškia nepasitenkinimą. Socialiniai darbuotojai stengiasi kontroliuoti save, išlikti emociškai stabilūs bei pakeisti temą ir taip nuraminti klientą. Konfliktai su klientais kyla dėl skirtingo požiūrio, reikalavimų nevykdymo, klientų priešiškumo, socialinių įgūdžių stokos, klientų priklausomybių (alkoholiui, vaistams), klientų nenoro keistis, problemų nepripažinimo, agresyvaus elgesio. Į konfliktines situacijas socialinį darbuotoją įtraukia klientų agresyvus elgesys, priklausomybės, emocinio intelekto stoka bei problemų nepripažinimas. Klientą į konfliktines situacijas įtraukia socialinio darbuotojo griežtas tonas ar rėkimas, vadovaujantis elgesys, pagarbos klientui trūkumas, kontroliuojantis elgesys bei kliento jautimasis ignoruojamu
Koordinuoti veiksmai sprendžiant DI sugeneruotus sintetinių medijų keliamus iššūkius
No full textGeneratyvinio dirbtinio intelekto (DI) technologijomis sukurtas sintetinis turinys – sintetinės medijos – vis didesniu mastu užlieja viešąją erdvę. Dėl išskirtinių ir itin patrauklių savybių, tokių kaip pigumas, greitis, kokybė, lankstumas, interaktyvumas, personalizavimas bei hiperrealistiškumas, akimirksniu išpopuliarėję generatyvinio DI įrankiai, modeliai ir platformos suteikia galimybę išskirtinių gebėjimų neturintiems subjektams iš esmės nevaržomai kurti ir skleisti sintetinį turinį, siekiant asmeninių ar visuomeninių tikslų. Šiuo metu generatyvinio DI technologijos pasitelkiamos daugelyje sričių, įskaitant, bet neapsiribojant, sveikatos priežiūros, verslo, švietimo, mokslo, socialinės atsakomybės, aplinkosaugos, saugumo ir kitas sritis. Be to, mokslo, verslo ir politikos atstovai intensyviai diskutuoja apie generatyvinio DI technologijų potencialą ateityje, turint omenyje, kad šiuo metu aktyviai plėtojamų DI technologijų galimybių ribas apibrėžti sudėtinga. Vis dėlto, akivaizdu, kad sintetinės medijos dėl minėtų savybių išplečia manipuliacijos skaitmeniniu turiniu problematiką ir suteikia galimybę sustiprinti iki šiol dėl naujųjų medijų kilusias problemas, tokias kaip dezinformacija, informacijos perteklius, filtro burbulai, informaciniai šuliniai, poliarizacija ar skepticizmas, taip pat sąlygoja įvairius iššūkius verslo, kultūros ir meno, mokslo bei kitose srityse. Dar daugiau, mokslo bendruomenė vis aktyviau kalba apie sintetinio turinio poveikį žmogaus realybės ir savęs suvokimui, turint omenyje sintetinių medijų ypatybę kurti realybės iliuziją. Vadinasi, individams ir visuomenei dėl generatyvinio DI technologijų kylančių iššūkių bei problemų ignoravimas iš esmės yra destruktyvus. Straipsnio tikslas – aptarus generatyvinio DI technologijų ir sintetinių medijų diskursą, apsvarstyti koordinuotų veiksmų taikymo galimybes, sprendžiant dėl sintetinių medijų kylančius iššūkius. Straipsnyje pateikta naujausios mokslinės ir kitos patikimos literatūros bei dokumentų analizė atskleidžia, kad kompleksiški koordinuoti veiksmai, tokie kaip reglamentavimas ir sankcijų nustatymas, specifinių sutartinių normų apibrėžimas, DI pasitelkimas aptinkant, ženklinant ir šalinant žalingą sugeneruotą turinį, ekspertų ruošimas ir taikomųjų tyrimų vykdymas bei sintetinių medijų (skaitmeninio) raštingumo ir kritinio mąstymo skatinimas, gali būti praktiškai realizuojami tarptautiniu mastu glaudžiai bendradarbiaujant politikams, mokslo ir verslo atstovams bei visuomenei. Tyrimo rezultatai rodo, kad kompleksiški koordinuoti veiksmai turi potencialo, siekiant užkirsti kelią neigiamoms DI sugeneruotoms problemoms ir iššūkiams
Bendrojo polifenolinių junginių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo nustatymas fermentuotuose siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium L.) lapuose
No full textPolifenoliniams junginiams, esantiems augaluose, kaip ir kitoms biologiškai aktyvioms medžiagoms, šiuo metu skiriamas didelis dėmesys dėl jų antioksidacinių, antimikrobinių ir kt. savybių. Literatūroje nurodoma, kad augalinės kilmės žaliavose bei maisto produktuose esantys antioksidantai gali sumažinti laisvųjų radikalų kiekį organizme arba stabdyti jų susidarymą, taip pat jie gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, uždegiminių ir neurodegenericinių sutrikimų, vėžinių ląstelių dauginimosi ir kt. Siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium L.) lapai nuo seno naudojami tradicinėje ir liaudies medicinoje, jiems būdingas priešuždegiminis, antioksidacinis, priešvėžinis, skausmą mažinantis poveikis. Ieškant naujų skonių ir siekiant išsaugoti organoleptinės arbatų savybės bei vaistinėse žolelėse esančias biologiškai aktyvias medžiagas vis plačiau naudojamas jų fermentavimas, todėl svarbu parinkti tinkamą fermentacijos trukmę. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti kietafazės fermentacijos įtaką polifenolinių junginių kiekiui ir antioksidaciniam aktyvumui siauralapio gauromečio lapuose. Bendras polifenolinių junginių kiekis siauralapio gauromečio lapų ekstraktuose nustatytas Folin-Ciocalteu spektrofotometrijos metodu, o antioksidacinis aktyvumas nustatytas 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH·) radikalų surišimo metodu. Tyrimu nustatyta, kad bendras polifenolinių junginių kiekis ir antioksidacinis aktyvumas fermentuoto siauralapio gauromečio lapuose priklauso nuo kietafazės fermentacijos trukmės. Optimali siauralapio gauromečio kietafazės fermentacijos trukmė yra 36 val., šiomis sąlygomis nustatytas didžiausias polifenolinių junginių kiekis (1,816 ± 0,005 mg/g) ir antioksidacinis aktyvumas (41,7 ± 1,51 proc.). Ilginant kietafazės fermentacijos trukmę bendras polifenolinių junginių kiekis ir antioksidacinis aktyvumas mažėjo. Įvertinus antioksidacinio aktyvumo priklausomybę nuo bendrojo polifenolinių junginio kiekio, nustatyta koreliacija tarp šių rodiklių (Rb = 0,782). Galima teigti, kad kuo daugiau polifenolinių junginių yra fermentuoto siauralapio gauromečio lapuose, tuo didesniu antioksidaciniu aktyvumu jis pasižymi
Darnus tekstilės gaminių vartojimas tarp Lietuvos jaunimo
No full text2015 metais Jungtinės tautos patvirtino 17 darnaus vystymosi tikslų iki 2030 metų. Vienas iš šių tikslų yra darnus, atsakingas vartojimas ir gamyba. Nors iki 2030 metų lieka tik 6 metai, statistiniai duomenys rodo, kad žmonija šiuo metu yra pasiekusi apie 15 proc. užsibrėžtų darnaus vystymosi tikslų rodiklių. Tekstilės pramonė yra laikoma viena iš labiausiai aplinką teršiančių ir gamtos išteklių naudojančių pramonės sričių. Nesaikingas tekstilės gaminių vartojimas yra augantis. Neatsakinga tekstilės gamyba bei vartojimas susijęs su milžinišku gamtos išteklių vartojimu, oro tarša, blogomis šiame sektoriuje dirbančių darbo sąlygomis ir kitais neigiamais veiksniais. O darni tekstilė siejama su žiedinės ekonomikos principais, perdirbimu, gaminių ilgaamžiškumu, draugiškumu aplinkai, o taip pat ir su atsakingu vartojimu, kuris savo ruožtu yra grindžiamas vartotojų sąmoningumu, žiniomis apie darnų vystymąsi, darnios tekstilės palaikymu. Šio straipsnio tikslas yra ištirti Lietuvos jaunimo nuo 18 iki 39 metų požiūrį į tekstilės gaminių vartojimą, identifikuojant darnaus vartojimo apraiškas. Atlikus mokslinės literatūros analizę, buvo nustatyta, kad darnios tekstilės įgalinimo modeliai sietini su žiedinės ekonomikos vystymu. Taip pat buvo nustatyta, kad vartotojo sąmoningumas, žinios apie darnų vystymąsi bei darnios tekstilės gaminius gali veikti naujus vartojimo modelius, sietinus su atsakingu vartojimu, ir taip skatinti darnaus vystymosi tikslo „atsakingas vartojimas ir gamyba“ siekimą. Empiriniame tyrime dalyvavo 430 respondentų nuo 18 iki 39 metų. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos jaunimas stokoja žinių bei teigiamų nuostatų, susijusių su darnia tekstile. Nors ir teigia turintys pakankamai žinių apie darnios tekstilės gaminius, ženkli dalis respondentų, siedami darnios tekstilės reklamas su marketingo gudrybe, skatinančia tik didesnį vartojimą, mano, kad darnios tekstilės nėra. Taip pat apklaustieji menkai naudoja bei dėvi darniai tekstilei priskirtinus drabužius, nesidomi ir negali įvardinti bent trijų su darnia tekstile sietinų prekių ženklų. Siekiant prisidėti prie darnios tekstilės vartojimo skatinimo būtina kurti strategijas, kurios būtų nukreiptos į žinių apie darnią tekstilę gausinimą – taip didinant sąmoningumą ir keičiant nusistovėjusius nedarnios tekstilės vartojimo modelius
Darbuotojų įvairovės ir įtraukties valdymo tyrimas verslo organizacijose vadovų ir darbuotojų požiūriu
No full textGlobalizacijos pokyčiai paskatino organizacijas tapti atviresnėmis, įvairesnėmis ir įtraukesnėmis. Siekdamos išlikti konkurencingos ir patenkinti savo darbuotojų bei klientų poreikius, daugelis įmonių didina įsipareigojimus stiprinti įvairovės ir įtraukties darbe kultūrą. Darbuotojų įvairovės ir įtraukties valdymas kuria pozityvią organizacijos reputaciją, didina dirbančių darbuotojų motyvaciją, lojalumą ir įsitraukimą, o taip pat padeda pritraukti ir išlaikyti reikiamus darbuotojus. Darbuotojų įvairovės ir jos valdymo vertė organizacijose yra labai svarbi tiek įmonėms, tiek jų darbuotojams, nes ji gali skatinti naujoves, kūrybiškumą, empatiją bei mokslo pažangą. Tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos verslo organizacijų atstovų požiūrį į darbuotojų įvairovės ir įtraukties valdymą. Tyrimas aktualus organizacijoms, siekiančioms kurti sąžiningumo principais grįstas, įtraukias ir klestinčias darbo vietas, naudingas ne tik asmeniui ir organizacijai, bet ir visuomenei. Organizacijos, teikiančios dėmesį įvairovės ir įtraukties valdymui, gali pagerinti savo veiklą, konkurencinį pranašumą bei sumažinti teisines rizikas. Įvairovės ir įtraukties valdymo tyrimai skatina iššūkių ir galimybių nustatymą bei organizacijų socialinę atsakomybę, skatina organizacijas ir visuomenę žvelgti į įvairovę kaip į inovacijų šaltinį. Atliktos apklausos duomenimis, organizacijose įvairovės ir nediskriminavimo politikos principai yra taikomi, vadovai skatina darbuotojų įvairovę ir tinkamai suvaldo situacijas, susijusias su įtrauktimi bei savo veiksmais rodo, kad jiems tai yra svarbu. Dauguma darbuotojų sutinka, jog jų organizacijoje gerbiamas kiekvienas asmuo ir vertinami asmenų skirtumai, darbovietėse užtikrinta aplinka, skirta laisvai bei atvirai idėjų, minčių bei tikėjimų raiškai, su skirtingos socialinės padėties darbuotojais elgiamasi sąžiningai vidiniame karjeros galimybių procese, organizacijose netoleruojami su lytimi ir lytine orientacija susiję juokai bei įžeidimai. Dauguma vadovų mano, jog įvairovės iniciatyvos gali prisidėti prie lengvesnio potencialių darbuotojų pritraukimo, pozityvaus organizacijos įvaizdžio bei konkurencingumo globalioje rinkoje. Tačiau daugiau nei pusėje apklaustų organizacijų nėra parengtas veiksmų planas, kuriuo iškeliami tikslai ir prioritetai lygių galimybių, įvairovės ir įtraukties srityje, numatomos konkrečios priemonės bei siekiami rezultatai. Dauguma vadovų mano, jog įgyvendinant darbuotojų įvairovės principus darbo vietoje formalios programos neužtenka, reikia visapusiško ir ilgalaikio visų darbuotojų įsitraukimo, reikalingas lyderis, gebantis skatinti sąmoningumą bei sumaniai valdyti dėl darbuotojų įvairovės kylančias problemas
What do the CEOs’ LinkedIn posts reveal about their mindsets towards organisational culture? A discourse analysis of LinkedIn posts by the CEOs of Swedish unicorn startups
No full textOver the past decade, CEOs have increasingly adopted social media as a strategic instrument to engage a broader range of stakeholders, strengthen brand visibility, drive business growth, and convey messages regarding their companies’ organisational culture. In an information-overloaded age, CEOs’ social network communication reflects their attitudes towards organisational culture and sends important signals to both employees and society. The mindsets of unicorn startup leaders attract scientists who seek to identify the key elements of successful business models. This article leverages Edgar Schein’s (1992) organisational culture framework alongside Halliday’s (1961) conception of systemic functional linguistics from the field of discourse analysis studies to identify textual cues that reveal CEOs’ mindsets towards organisational culture. This study aims to systematise the insights into the mindsets of Swedish unicorn CEOs regarding organisational culture, which are collected by analysing their LinkedIn posts. The study has two objectives: a) to identify the key theoretical concepts productive for the analysis of online CEO communication related to organisational culture, and b) to systematise the key elements of organisational culture reflected in the mindsets of CEOs of Swedish unicorn startups expressed in their LinkedIn posts. 72 LinkedIn posts of Swedish unicorn startup CEOs in 2022-2023 have been analysed. The findings show that the mindsets of unicorn CEOs express their inclination towards innovation, growth orientation, visionary thinking, equality, hierarchy, and appreciation as elements of organisational culture. By discussing the process of how CEOs use various textual tools to construct their posts explicitly, the study helps CEOs and their stakeholders gain a better understanding of the effects of these choices and the implicit meanings that are created in this process for improving organisational culture. 
Leveraging the teamwork model for effective integration of interactive materials on mobile devices in visual media communication, innovation, and impact on society
No full textThe issue of waste in printed materials can be effectively addressed by leveraging technology, especially mobile devices, in language learning initiatives. This research focuses on integrating interactive materials through the TEAMWORK model, with the ELENE project serving as a case study. The overarching goal is to assess how the TEAMWORK model can streamline planning and execution in mobile-assisted language learning endeavours. By evaluating effectiveness, identifying challenges and best practices, and offering practical recommendations, this study aims to improve language education outcomes through technology integration while reducing the environmental impact associated with traditional printed materials. The research methodology involves a thorough examination of integrating interactive materials on mobile devices using the TEAMWORK model, with a specific focus on the ELENE project. It commences with a comprehensive literature review and progresses to qualitative data collection through interviews and observations. The TEAMWORK model serves as a guiding framework for planning and execution, with data gathered through surveys and usage analytics. Analysis techniques are employed to evaluate the model’s impact on project outcomes and to derive practical recommendations for stakeholders, all aimed at enhancing language education practices and technology integration. The research results highlight the effectiveness of integrating interactive materials on mobile devices using the TEAMWORK model, as evidenced by the ELENE project. Qualitative analysis revealed that the structured approach provided by the TEAMWORK model significantly improved planning and execution phases, leading to better project outcomes and increased learner engagement. Quantitative data further corroborated these findings, demonstrating measurable enhancements in language proficiency and user satisfaction. Challenges such as technical constraints and resource limitations were effectively managed through proactive risk mitigation strategies outlined by the model. Overall, the results underscore the value of the TEAMWORK model in optimizing mobile-assisted language learning initiatives and offer valuable insights for stakeholders involved in similar endeavours. The integration of interactive materials on mobile devices, guided by the TEAMWORK model within the ELENE project, has significantly improved language learning outcomes. Through structured planning and execution, the TEAMWORK model effectively enhanced project outcomes and increased learner engagement. Practical implications include actionable recommendations for stakeholders involved in similar projects, offering insights for maximizing the effectiveness of technology integration in language education
Dantų tiesinimo kapas nešiojančių odontologijos klinikos pacientų dantų priežiūros bei mitybos įpročių sąsajos su burnos sveikata
No full textTinkama burnos higiena yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuriuos reikia kontroliuoti viso ortodontinio gydymo metu. Taip pat svarbi ir tinkama mityba, kadangi kai kurie maisto produktai gali veikti didesnį apnašo kaupimąsi, dantų tiesinimo kapų skaidrumo praradimą ar net jų deformaciją. Dantų apnašos yra pagrindinė dantenų uždegimo priežastis, pasireiškianti dantenų paraudimu, kraujavimu, blogu burnos kvapu ir kitais nusiskundimais. Profesionali burnos higiena yra viena iš pagrindinių dantų apnašų kontroliavimo priemonių ortodontiniams pacientams. Pageidaujama, kad ortodontinis gydymas būtų efektyvus, maksimaliai komfortiškas bei nesukeltų komplikacijų. Įrodyta, kad ne tik atlikta procedūra, tačiau ir tinkamai pateiktos rekomendacijos pacientui, parinktos priemonės duoda teigiamų rezultatų ortodontinio gydymo metu. Dauguma ortodontų nurodo, kad 5–10 proc. pacientų gydymas yra nutraukiamas dėl paciento blogos burnos higienos. Tinkama burnos higiena, tinkama mityba ir reguliarūs patikrinimai yra pagrindiniai veiksniai, kurių reikia norint užkirsti kelią ne tik kietųjų danties audinių demineralizacijai, bet ir periodonto ligoms ortodontinio gydymo metu. Šiame kiekybiniame tyrime buvo siekiama atskleisti odontologijos klinikos pacientų, nešiojančių dantų tiesinimo kapas, įpročius apie kapų ir dantų priežiūrą bei mitybos įpročių sąsajas su burnos sveikata. Klausimynas parengtas tyrimo autorių. Tyrimo metu taikyti aprašomosios statistikos metodai. Tyrimo rezultatai – dantų tiesinimo kapų priežiūra yra nepakankama. Dauguma respondentų patvirtino, kad jų mitybos įpročiai, pradėjus gydymą dantų tiesinimo kapomis, nepakito. Kas pusmetį profesionalios burnos higienos procedūrą atlieka 30,0 proc. moterų ir tik 13,0 proc. vyrų. 62,0 proc. respondentų ją atlieka tik tuomet, kai rekomenduoja burnos priežiūros specialistas. Pacientai, kurie profesionalią burnos higieną atlieka reguliariai, t. y. kas 6 mėnesius, su burnos sveikata susijusių nusiskundimų pastebi mažiau