Kauno Kolegijos Elektroniniai žurnalai
Not a member yet
671 research outputs found
Sort by
Study of the mechanical properties of cardboard with barrier properties
No full textThe aim of this study is to test and compare the mechanical properties of the cardboard selected for the tests and to determine the best type of material. As cardboard is used in a wide range of industries for the packaging of goods, it is important to determine which of the types of cardboard tested is the most resistant to wear and the least deformable under changing environmental conditions. It is also important to compare and identify what improvements could be made to existing materials to make the board durable and environmentally friendly. To conduct the experiment of this study, four types of cardboard with barrier properties were used. For all the tests sample groups of different cardboards with different barrier properties were prepared and the specimens were stored and acclimatised under the same conditions before the tests. Specific software and devices were used to determine the final results. Selected types of tests were chosen to compare the types of cardboard as they are close to the real-life use of the packaging. After obtaining results of selected tests, compared values have shown that there were no significant changes, but there were some differences in the strength properties, which could be mainly due to the different mechanical properties of each type of paperboard. As a result, one type of paperboard was superior in both resistance and wetting tests. To conclude, this study, which was carried out to compare the strength properties of four different types of cardboard and their behaviour caused by changed surroundings demonstrates that all the types of tested cardboards are proper for use but need to be protected from direct wetting or wearing and tearing. Furthermore, this study helped to obtain new directions and ideas on how cardboard could be improved and made an even more resilient but environmentally friendly material and how it could be improved and applied in industrial companies in the future
Recent progress in the development of coatings for paper food packaging applications
No full textRelevance and aim of the research: Many types of coatings have been developed to meet the demanding needs and properties of paper-based packaging, which is the most widely used sustainable category of food packaging. The purpose of this paper is to list and classify special sustainable coatings, such as bio-based coatings and coatings based on nanomaterials (NPs) that provide barrier, optical, mechanical, anti-microbial and other properties as well as additional functions to the final product for food paper packaging. Methodology and results: The study is an overview of the previously published works on trends and challenges in the development of healthy and eco-friendly for sustainable food paper packaging applications, which are green alternatives to conventional coatings. As known, paper/paperboard packaging, because of its structure made from cellulose fibers, is naturally sensitive to microbial attack due to the poor barrier properties (i.e., hydrophilicity, porosity, low grease resistance, high absorptivity to gases and water vapors). Thus, paper packages must be properly coated to withstand and keep the food safe, preventing temperature, humidity and other factors of the surrounding from affecting the composition of packaged food. However, the current market is based on the application of commonly used coatings, which are typically made from fossil oil or synthetic polymers, waxes and /or fluor-derivatives that improve surface hydrophobicity and barrier properties. Nowadays, the use of these materials is limited because of problems arising from fossil-oil resources, poor recyclability, and environmental issues. Therefore, these coatings must be replaced by new materials, with high biodegradability, recyclability and compostability features. Recent studies are focused on biopolymers including polysaccharides such as chitosan, starch, etc., proteins such as whey, wheat gluten, and zein, polyesters as polylactic acid (PLA), polycaprolactone (PCL), and polyhydroxyalkanoates (PHAs) that are investigated to formulate coatings with barrier properties for food packaging paper. Petroleum-based polymers are commonly used in paper coating. Due to the good affinity with the substrate, they create suitable barriers to gases and aroma and increase the mechanical strength of the paper packaging. Moreover, biopolymer products have been developed as counterparts to smoothly replace petroleum-based polymers., they can be made from natural raw materials and sources, such as vegetal and marine biomass, this way they can be biodegradable, nontoxic. Additionally, they act as a basis for the incorporation of additives with specific functions for coated paper (ie, active-antimicrobial properties). The methods of chemical modification and combination as well as the processing and production of these new coatings for paper packaging are still under investigation. The addition of certain nanoparticles (NPs) such as metals and oxides in biopolymers and green coatings could be advantageous to add value and enhance the processing, performance and functionality of food paper packaging.Conclusions & practical implications: The application of coatings on paperbased food packaging is extensively investigated to replace petrochemical derivatives by choosing environmentally friendly alternatives that come from natural and renewable resources. These options determine the ultimate recyclability, biodegradability and even compostability of the final product. The incorporation of certain nanomaterials in the coatings promises to provide a wide range of enhanced properties and improve barrier characteristics of the paper-based food packaging
Profesijos terminų vartosena Kauno kolegijoje
No full text2023 m. kovo mėnesį buvo atliktas tyrimas „Terminijos normos ir realioji vartosena akademinėje veikloje“. Šiame straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai, tiksliau – siekiama atskleisti Kauno kolegijos dėstytojų profesijos terminų vartosenos ypatybes. Siekiant šio tikslo, keliami šie uždaviniai: 1) nustatyti, kokia yra Kauno kolegijos dėstytojų pozicija dėl norminių ir nenorminių terminų vartosenos skirtingose situacijose; 2) nustatyti terminų paieškos šaltinius, kuriais dažniausiais naudojasi dėstytojai; ir 3) įvertinti bendrųjų mokslo terminų pasirinkimą vartoti akademinėje veikloje. Tyrimo analizė leidžia teigti, kad aukštosios mokyklos dėstytojai stengiasi per paskaitas, rašydami mokslinius straipsnius ar pristatydami savo tyrimus moksliniuose renginiuose, vartoti lietuviškus arba tokius terminus, kurie yra norminiai ir pateikiami tam tikros srities terminų žodynuose ar terminų duomenų bazėse. Nenorminių terminų vartosena iš esmės susijusi su profesiniu žargonu ir dažnesnė tais atvejais, kai neturima aiškaus ir nusistovėjusio tam tikros srities termino. Norėdami vartoti taisyklingus ir kalbinius reikalavimus atitinkančius profesijos terminus, dėstytojai turėtų ne tik puikiai išmanyti savo dėstomą dalyką, bet ir gilinti savo kalbinę kompetenciją, naudotis naujausiais terminų bankais ir žodynais, susipažinti su naujausiais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais. Tik tokiu atveju studentai galės iš dėstytojų mokytis taisyklingos tam tikros srities terminijos. Nustatyta, kad Kauno kolegijos dėstytojai dažniausiai naudojasi savo srities terminų žodynais ir standartais, kiek rečiau terminų duomenų bazėmis. Nors daugumai respondentų svarbi išteklių kokybė, tačiau jie linksta naudotis paieškos sistemoje „Google“ rastais terminų šaltiniais, kurie ne visi yra patikimi ir sudaryti specialistų. Vertingiausi yra tie terminijos ištekliai, kurie yra kokybiški, reguliariai atnaujinami, lengvai pasiekiami ir atviri, sutelkti vienoje vietoje. Toks Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos terminų bankas
Vilniaus kolegijos psichosocialinės aplinkos vertinimas studentų požiūriu
No full textPsichosocialinė aukštosios mokyklos aplinka yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos studentų mokymosi efektyvumui, pasitenkinimui studijomis, jų akademinei sėkmei, sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje nagrinėjamas Vilniaus kolegijos studentų požiūris į pagrindinius psichosocialinės aplinkos elementus – tarpasmeninius studentų ir dėstytojų, studentų tarpusavio santykius, paramą ir pagalbą studentui, akademinę adaptaciją ir galimybę save realizuoti institucijoje. 2022 m. sausio–vasario mėnesiais „Google Forms“ platformoje buvo paskelbta anoniminė internetinės apklausos anketa. Apklausoje dalyvavo 460 Vilniaus kolegijos studentų. Vertinant studentų nuomonę apie Vilniaus kolegijos psichosocialinę aplinką nustatyta, kad daugiau negu du trečdaliai (71,7 proc.) studentų dėstytojų ir studentų santykius vertina kaip abipusiškai pagarbius, 64,8 proc. – bendradarbiavimą tarp dėstytojų ir studentų pakankamą. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 87,2 proc. studentų tarpusavyje kalbasi apie studijas ir mokymąsi, 70,9 proc. nurodė Vilniaus kolegijoje turintys draugų ir 84,4 proc. respondentų nurodė, kad nėra patyrę patyčių. Analizuojant studentų nuomonę apie jų adaptaciją matyti, kad 66,6 proc. studentų pirmieji studijų metai buvo iššūkis ir daugiau negu ketvirtadalis (28,4 proc.) pažymėjo, kad ši kolegija skiria nepakankamai laiko adaptacijos procesui. Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik pusė (46,7 proc.) studentų žino, į ką kreiptis prireikus pagalbos ar paramos, tačiau daugiau nei trečdalis nurodė to nežinantys ir 41,5 proc. atsakiusiųjų pritarė, kad situaciją reikia tobulinti. Gautų rezultatų apie veiklų, skirtų saviraiškai, pasirinkimą parodė, kad studentams šios veiklos svarbios ir jie norėtų daugiau joms skiriamo institucijos dėmesio. Vilniaus kolegijoje yra kuriamos studentų mokymui(si) ir sveikatai palankios sąlygos, yra sudaryta galimybė gauti paramą ir pagalbą įvairiais lygmenimis (studijų skyriaus, fakulteto administracijos, katedros personalo, studentų atstovybės, asmeninės psichologinės pagalbos), puoselėjama bendruomeniška aplinka, kuri sukuria palankią terpę studentų saviraiškai, tačiau didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas aukštojoje mokykloje teikiamai psichologinės pagalbos paslaugai, palankios emocinės terpės studentams atskleisti savo patiriamus išgyvenimus bei emocijas kūrimui
Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinis perdegimas ir jį lemiantys veiksniai individualios priežiūros darbuotojų lygmeniu
No full textŠiame tyrime nagrinėjamas profesinio perdegimo reiškinys tarp individualios priežiūros darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant psichosocialinių veiksnių vaidmeniui organizacijos kontekste. Kadangi Europos visuomenė sensta, socialinių paslaugų poreikis didėja, tad individualios priežiūros darbuotojai patiria nemažai iššūkių, kurie didina profesinio perdegimo riziką. Naudojant Kopenhagos perdegimo inventorių ir Kopenhagos psichosocialinių veiksnių darbe klausimyną, tyrime buvo vertinamas profesinio perdegimo lygis ir įvertinti profesinį perdegimą prognozuojantys veiksniai, tokie kaip dideli emociniai reikalavimai, nepakankamas įsipareigojimas darbovietei ir darbo ir šeimos konfliktas. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti individualios priežiūros darbuotojų profesinio perdegimo ir psichosocialinių veiksnių organizacijose sąsajas. Tyrimo metodika apima kryžminio pjūvio apklausą, kurioje dalyvavo individualios priežiūros darbuotojai iš įvairių Lietuvos apskričių, o tai leidžia tikėtis, kad išvadas bus galima pritaikyti platesniame kontekste. Taikant tokio pobūdžio prieigą galima nuodugniai analizuoti, kiek psichosocialiniai veiksniai prisideda prie perdegimo, ir įžvelgti konkrečius stresorius, kurie daro didžiausią įtaką individualios priežiūros darbuotojų gerovei. Rezultatai atskleidžia, kad individualios priežiūros darbuotojai susiduria su įvairiais psichosocialiniais veiksniais, kurie didina profesinio perdegimo riziką. Analizė parodė, kad skiriasi šių veiksnių išreikštumas – kai kurie veiksniai individualios priežiūros darbuotojams rečiau didina profesinio perdegimo riziką, o kiti veiksniai labiau didina profesinio perdegimo riziką. Pastebėta, kad labiausiai profesinio perdegimo riziką individualios priežiūros darbuotojų imtyje didina emociniai reikalavimai (emocinis krūvis), žemas įsipareigojimas darbovietei, darbo ir šeimos konfliktas. Taip pat šie rezultatai skatina atlikti tolimesnius tyrimus, kuriais būtų siekiama pagerinti socialinių paslaugų srities darbuotojų savijautą taikant kryptingas strategijas, mažinančias nustatytų psichosocialinių stresorių poveikį. Tyrimas rodo psichosocialinių veiksnių supratimo ir valdymo svarbą siekiant užkirsti kelią darbuotojų perdegimui ir poreikį užtikrinti sveikatai palankesnę ir produktyvesnę socialinių paslaugų sektoriaus darbo aplinką
Žaliųjų paskolų Lietuvoje atvejo analizė
No full textGriežtėjant Europos Sąjungos institucijų reguliavimo, tvarūs finansai leidžia sudaryti sąlygas investuotojams nustatyti aplinkai draugiškas ir tvarias investicijas bei koreguoti investicinius portfelius pagal jų tvarumo prioritetus. Tarp tvaraus investavimo produktų žaliosios paskolos yra sparčiai augantis segmentas. Finansų sektorius, veikiamas vis griežtėjančių reikalavimų, koreguoja esamus ir kuria naujus procesus ir kitus valdymo instrumentus, siekdamas prisiderinti prie pakitusios aplinkosauginės aplinkos. Aplinkosauginių principų diegimas yra nesibaigiantis tobulėjimo procesas, jis yra neatsiejama modernios visuomenės dalis. Šiame straipsnyje nagrinėjama žaliųjų paskolų, kaip tvaraus finansavimo šaltinio, galimybės ir ribojimai bei pateikiama stambiausių finansų rinkos dalyvių žaliųjų paskolų valdymo tyrimo rezultatų analizė. Tyrimo tikslas buvo išnagrinėti žaliųjų paskolų – kaip tvarių finansų taikymo – principus, juos lemiančius veiksnius ir didžiausius iššūkius. Straipsnyje aprašoma atlikta struktūrinis interviu, analizuojama žaliųjų paskolų politika ir jos įgyvendinimas penkiuose didžiuosiuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose. Tyrimo tikslas yra išsigryninti žaliųjų paskolų valdymo problematiką Lietuvoje. Straipsnio uždaviniai: atlikti mokslinės literatūros apžvalgą (1), apibrėžti žalios paskolos sąvoką ir elementus (2), identifikuoti žaliųjų paskolų valdymo problematiką Lietuvoje (3), vykdant struktūrinius penkių pasirinktų bankų interviu. Tyrimo metodai: teorinės literatūros sisteminimas ir lyginimas bei struktūrinis interviu. Tyrimas buvo vykdomas 2024 metais. Tyrimo rezultatai parodė, kad nepaisant didelio šios srities neapibrėžtumo, visi tyrime dalyvavę bankai skiria daug pastangų žaliųjų paskolų plėtrai. Ji yra spartesnė sektoriuose, kuriuose yra aiškesnis to sektoriaus žalumo vertinimas. Šiame straipsnyje žaliųjų paskolų analizė koncentravosi į du aspektus: kokiems sektoriams išduodamos paskolos bei kokie didžiausi iššūkiai. Analizė išryškino daug pozityvių dalykų ir atskleidė tobulintinus aspektus, kaip antai, glaudesnio bendravimo poreikio, pavyzdžiui, su tokiomis institucijomis kaip Žaliųjų finansų institutas
Dvasingumo reikšmė priimant vaiko negalią šeimoje
No full textNors dvasingumo sąvoka istoriškai buvo glaudžiai susijusi su religija, šiandien dvasingumo teorinis konstruktas tampa daugialypis. Pastaruoju metu atliekamuose tyrimuose pastebima tendencija analizuoti dvasingumą – kaip vieną iš gyvenimo kokybės elementų šeimose, auginančiose vaikus su negalia. Dvasingumas analizuojamas per įvairias dvasines praktikas, kurios reikšmingai prisideda ieškant gyvenimo prasmės, išgyvenant sunkumus ar papildant šeimos vidinius resursus. Nepaisant didėjančio dvasingumo tyrimų kiekio, šeimos dvasingumo ir negalios priėmimo sąsajos išlieka latentiškos. Tai įpareigoja plačiau analizuoti dvasingumą negalios kontekste ir nagrinėjamo tyrimo lauke kelti probleminius klausimus: kokios šeimoje taikomos dvasinės praktikos padeda lengviau priimti vaiko negalią ir kokie dvasingumo sąlygoti pokyčiai šeimoje lemia tėvų pasirengimą priimti vaiko negalią? Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, atliekamas naudojant pusiau struktūruotą interviu. Tėvams buvo suteikta galimybė išsakyti savo patirtis, išgyvenimus, vertinimus ir nuomonę. Tyrime pasirinkta turinio (angl. content) analizė dėl sistemingo pusiau struktūruoto interviu metu gautos informacijos analizės ir interpretavimo metodo. Tyrimo dalyviai atrinkti pagal aprašytus kriterijus. Tiriamųjų atranka buvo atliekama taip, kad kiekvienas naujas atvejis suteiktų papildomos ar naujos informacijos, nes tik tai leidžia generuoti koncepcines kategorijas. Tyrime dalyvavo 8 šeimos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šeimų, auginančių vaikus su negalia, dvasingumas pasireiškia per religines, edukacines, meditacines ir terapines praktikas. Taip pat nustatyta, kad šeimos ieškodamos kelių, kaip priimti vaiko negalią, kalba ir apie savirealizacijos momentus kaip dvasinės gerovės komponentus, kurie sustiprina šeimos narių savimonės augimą. Pastebėta, kad dvasingumas tėvams padeda išlikti emociškai atspariais įvairiose gyvenimo situacijose. Emocinis atsparumas tyrimo rėmuose pasireiškia per emocijų suvaldymą, kantrybę išlaukti momento, nusiraminimą, pozityvų mąstymą, trikdančių situacijų nesureikšminimą bei nuoseklų tikslo siekimą. Išryškėjo, kad tėvų dvasingumas ir įvairių dvasinių praktikų raiška įgalina tėvų socialinį aktyvumą ir asmenines iniciatyvas. Tėvų dvasingumas, kaip asmeninė stiprybė, tampa svarbiu veiksniu gebėti priimti vaiko negalią ir matyti jo ateities perspektyvas
Consequences of violence experienced in childhood
No full textA family is an institution where a person acquires all social roles and behaviour patterns. One of the main factors destroying a family’s harmony is domestic violence. Violence against children is a relevant issue in all countries. The extent of this problem is increased by the established opinion of society that the family’s problems are only its business. They are not made public, and the family itself must solve the problems within its environment. Empirical data were analysed after conducting qualitative research based on a semi-structured interview, which allowed a better understanding of an individual, delving into her problems and clarifying the need for assistance and its importance in her personal life. Content analysis was applied after conducting the research. The research involved 8 women who experienced various punishments as a means of upbringing in childhood. The research revealed that the causes of violence against children in a close environment often do not depend on children’s behaviour or other characteristics related to them. Violent families often live below the poverty line and have alcohol addiction or other social problems. Parents are usually violent because they were abused as children, and they consider it an acceptable way of communication and parenting. The consequences of violence against children are obvious and range from low self-esteem to self-harm and suicide. Children who have experienced violence in their close environment often become abusers themselves. It has been determined that in their childhood, the respondents who participated in the research experienced all four forms of violence distinguished in the scientific literature: physical, psychological, sexual, and neglect. However, it has been revealed that the majority of the respondents did not seek help because, at the time when they were children, there was little talk about children’s rights and methods of raising children. If corporal punishment occurred, it was considered to be one of the generally used and acceptable methods of raising children
Atsakingo vartojimo raiška Lietuvos akademinio jaunimo tarpe maisto produktų vartojimo atveju
No full textApie darnų vystymąsi kalbama jau ne pirmą dešimtmetį. Darnus vystymasis neatsiejamas nuo žmonijos atsakingumo, sąmoningumo. Viena iš itin jautrių darnaus vystymosi tikslų pasiekimo sričių – tai atsakingas vartojimas. Ypatingai svarbus yra atsakingas maisto produktų vartojimas. Reikėtų pastebėti, kad kol viena žmonijos dalis susiduria su maisto švaistymo problemomis, kita žmonijos dalis išgyvena badą (Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo atskaita, 2023). Statistiniai duomenys rodo, kad dideli kiekiai maisto produktų yra tiesiog iššvaistomi. Šiuo straipsniu siekiama vystyti atsakingo vartojimo mokslinį diskursą Lietuvoje, suvokiant atsakingo vartojimo svarbą ir būtinybę klimato kaitos bei darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo kontekste. Šiame straipsnyje atsakingas maisto vartojimas traktuojamas kaip toks maisto produktų vartojimas, kuris mažina aplinkos problemas (taršą, vandens vartojimą ir kt.), užtikrina maisto švaistymo mažinimą. Tai toks vartojimas, kuris mažina išlaidas, siejasi su socialine atsakomybe, palaiko darnų žemės ūkį. Straipsnio tikslas – ištirti Lietuvos akademinio jaunimo požiūrį į atsakingą maisto produktų vartojimą. Taikytas empirinio tyrimo metodas – kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa (internetu). Tyrimo metu buvo apklausti 477 respondentai. Gauti tyrimo duomenys rodo, kad galima pastebėti teigiamus poslinkius socialiniame bei asmeniniame gyvenime, sietinus su atsakingu maisto produktų vartojimu tarp Lietuvos akademinio jaunimo. Tai būtų augantis sąmoningumas ir nusiteikimas atsakingai rūšiuoti maisto atliekas, keisti savo gyvenimo būdą siekiant mažiau švaistyti maisto produktus, mažiau jo išmesti. Vis tik, esmine maisto pasirinkimo sąlyga išlieka maisto produktų kaina, o atsakingo maisto vartojimo konstruktai – tokie kaip ekologiškumas, vietinių ūkininkų palaikymas, perdirbamos pakuotės, dėmesys žemės ūkyje bei maisto gamyboje dirbančių darbuotojų sąlygoms – yra pakankamai menki. Tolimesni atsakingo maisto vartojimo tyrimai turėtų apimti ir šiame straipsnyje išsamiai neanalizuotus atsakingo maisto vartojimo ir visuomenės sveikatos bei ekonomiškumo namų ūkyje mažinant maisto išmetimą klausimus
Kauno kolegijos absolventai ikimokyklinio ugdymo įstaigose pagal darbdavių požiūrį į ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendrąsias ir profesines kompetencijas
No full textStraipsnyje gilinamasi į bendrųjų ir profesinių kompetencijų svarbą kasdieniame ikimokyklinio ugdymo pedagogo darbe bei Kauno kolegijos absolventų, įsidarbinusių Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose, turimų kompetencijų vertinimą įstaigų vadovų požiūriu. Mokytojo profesijos kompetencijos(-ų) aprašai periodiškai keičiami, papildomi, atnaujinami. Straipsnyje ieškoma atsakymų į probleminį klausimą – koks ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų požiūris į ikimokyklinio ugdymo pedagogų, įskaitant ir Kauno kolegijos absolventus, bendrąsias ir profesines kompetencijas? Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų požiūrį į ikimokyklinio ugdymo pedagogų, įskaitant ir Kauno kolegijos absolventus, bendrąsias ir profesines kompetencijas. Taikyti metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, apklausa raštu, aprašomoji statistika, turinio analizė. Atlikta Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų apklausa atskleidė, kad prioritetinėmis laikomos tos bendrosios kompetencijos, kurios susijusios su komunikavimu ir profesiniu tobulėjimu, o svarbiausios profesinės kompetencijos yra tiesiogiai susijusios su vaiko ugdymo procesu. Nustatyta, kad darbdaviai labai gerai vertina kolegijos absolventų pasirengimą praktinei veiklai bei studijų metu įgytas bendrąsias ir profesines kompetencijas, nors turi pageidavimų dėl geresnio kalbų įvaldymo, išsamesnio susipažinimo su dokumentais, aktyvesnio įsitraukimo į konkrečią praktinę veiklą, bendravimą ir bendradarbiavimą, iškilus probleminiams atvejams, norėtų tobulinti gebėjimą įtraukti šeimą į aktyvią pedagoginę sąveiką, gebėjimą planuoti, organizuoti, vertinti, analizuoti, dokumentuoti vaikų veiklą, gebėjimą kurti atitinkamas ugdomąsias aplinkas. Susisteminus tyrimo rezultatus buvo išskirtos keturios pedagoginės veiklos kategorijos, kuriose stebimos tobulintinos profesinės kompetencijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų komandose