Kauno Kolegijos Elektroniniai žurnalai
Not a member yet
671 research outputs found
Sort by
STUDENTŲ TARPASMENINĖS KOMUNIKACIJOS RAIŠKOS YPATUMAI STUDIJUOJANT PER COVID-19 PANDEMIJĄ
No full textSusidūrus su COVID-19 pandemijos paskatintais pokyčiais, pradėta iš kitos perspektyvos žvelgti į visuomenės komunikacinius procesus, įsigalėjo virtualus bendravimas ir bendradarbiavimas. Virtuali komunikacija buvo pasitelkiama studijų procesui ir tapo kiekvieno studento kasdienybe: virtualiu tarpusavio bendravimu, paskaitomis, atsiskaitymais, vertinimo procesais bei informacijos sklaida ir net viso studijų proceso sampratos pokyčiais. COVID-19 pandemijos sukeltų visuomeninių pokyčių vykdomi tiriamieji procesai leidžia teigti, jog įvairūs komunikacijos lygmenys yra svarbūs studijų procese, o tiesioginis sąryšis tarp studentų tarpasmeninės komunikacijos kitimo bei studijų kokybės nėra iki galo išnagrinėta sritis. Todėl itin svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką studentų tarpasmeninės komunikacijos pokyčiai turi studijų procesui bei rezultatams. Šio tyrimo tikslas – nustatyti Lietuvos studentų tarpasmeninės komunikacijos ypatumus COVID-19 pandemijos metu bei nustatyti šios komunikacijos įtaką studijoms. Tyrimui naudoti metodai: mokslinių šaltinių analizė, anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai atskleidė akivaizdžią studentų tarpasmeninės komunikacijos bei studijų rezultatų pokyčių sąsają. Nors studentai linkę nuolat pasitelkti socialinius tinklus kaip populiariausią tarpusavio ryšio kūrimo priemonę, dauguma apklaustųjų pandemijos metu įvardijo labiau neigiamą tarpasmeninės komunikacijos patirtį, nes susidūrė su sunkesniu informacijos įsisavinimu, gyvo bendravimo ir diskusijų trūkumu, sudėtingesne asmenybės saviraiška. Apklaustieji pastebėjo ir dažnesnes psichologines problemas: baimę bendrauti pirmuose susitikimuose, depresijos požymius, studentų, kaip grupės narių, nepakankamą įvertinimą tarp bendraamžių. Apklaustųjų atsakymų tendencijos rodo, jog tarpusavio bendravimo pokyčių poveikį studijų procesui ir rezultatams studentai dažniausiai linkę vertinti kaip turintį vidutinį arba gana stiprų poveikį. Tarpusavio bendravimo dažnumas veikia kaip reikšmingas motyvacinis veiksnys, būtinas sėkmingam studijų procesui. Tik nedidelė dalis apklausoje dalyvavusių pastebėjo teigiamus komunikacijos patirties ypatumus: sustiprėjusį komandinį bendravimą, lengvesnį ir greitesnį problemų sprendimą, darbo procesą. Įvardydami, kokią komunikaciją įsivaizduoja kaip tinkamiausią tarp studentų, dažniausiai apklaustieji minėjo mišrų komunikacijos būdą
POPULIARIAUSIŲ TURINIO VALDYMO SISTEMŲ ANALIZĖ
No full textŠiais laikais turinio valdymo sistemos tapo nepakeičiamomis pagalbininkėmis internetinių svetainių kūrimo procese. Naudojant turinio valdymo sistemas, trumpėja kūrimo laikas, mažėja išlaidos ir sąnaudos, o svarbiausia – lengvėja kūrimo procesas. Kadangi šių sistemų sparčiai daugėja, darosi sunku išsirinkti tinkamiausią, todėl atliekant šią analizę panagrinėsime populiariausių turinio valdymo sistemų privalumus ir trūkumus
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ DOROVINIŲ VERTYBIŲ UGDYMO(SI) BŪDAI ŠEIMOJE
No full textStraipsnyje aptariami ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinių vertybių ugdymo(si) būdai šeimoje. Straipsnis susideda iš teorinio problemos pagrindimo, empirinio tyrimo rezultatų aptarimo, tyrimo duomenis apibendrinančių išvadų. Tyrime sprendžiamas probleminis klausimas: kokie yra ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinių vertybių ugdymo(si) būdai šeimoje? Tyrimo tikslas: atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinių vertybių ugdymo(si) būdus šeimoje. Straipsnyje teoriškai pagrįstas ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinių vertybių ugdymo(si) aktualumas bei empiriškai nustatytas tėvų požiūris į dorovinių vertybių ugdymo(si) būdus. Remiantis lietuvių ir užsienio autoriais, pateikiama dorovinių vertybių apibrėžtis, analizuojami dorovinių vertybių ugdymo šeimoje teoriniai ir praktiniai aspektai. Straipsnyje pabrėžiama šeimos įtaka ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovines vertybes. Pristatomi atlikto tyrimo rezultatai, atspindintys apklaustųjų tėvų požiūrį į dorovines vertybes, jų reikšmę bei galimus dorovinių vertybių ugdymo(si) būdus: asmeninį pavyzdį, edukacinę aplinką, žaidimus, bendravimą ir bendradarbiavimą, elgesio modelius, kultūros elementų panaudojimą, pamokymą, draudimą, paskatinimą, darbą, ikimokyklinės ugdymo įstaigos ir šeimos bendradarbiavimą. Respondentai pabrėžia šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo aktualumą dorovinių vertybių ugdymo(si) procese. Tyrimas atskleidė: sėkmingo šeimos ir pedagogų bendradarbiavimo pastangomis galima išspręsti daugumą dorovinių vertybių ugdymo(si) problemų (laiko trūkumą, vaiko neklausymą, išmaniųjų technologijų įtaką, vaiko raidos sutrikimus, dorovinių vertybių kaitą šeimų vertybinėje orientacijoje). Naudoti tyrimo metodai – dokumentų ir mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu, duomenų statistinė analizė
STUDIJŲ IR DARBO DERINIMAS STUDIJUOJANT KOLEGIJOJE: DĖSTYTOJŲ POŽIŪRIS
No full textDidelė dalis aukštųjų mokyklų studentų studijų metu dirba. Poreikis dirbti studijų metu dažniausiai grindžiamas noru turėti savo pinigų, padengti pragyvenimo išlaidas, užmegzti kontaktus su potencialiais darbdaviais, įgyti darbinės patirties, plėtoti socialinius ir asmeninius gebėjimus. Tačiau siekis suderinti darbą ir studijas neretai turi neigiamų pasekmių – nukenčia studentų sveikata, asmeninis, socialinis gyvenimas, kyla su studijų kokybe susijusių sunkumų. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas yra atskleisti dėstytojų požiūrį į koleginių studijų metu dirbančių studentų studijų ir darbo derinimą. Tyrime dalyvavo 119 dėstytojų, dirbančių Kauno ir Vilniaus kolegijose bei Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Taikytas duomenų rinkimo metodas – internetinė apklausa raštu; duomenų analizės metodai – aprašomosios statistikos skaičiavimo ir grupių lyginimo metodai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiosios dalies tyrime dalyvavusių dėstytojų požiūris į dirbančius studentus yra teigiamas, t. y., jie vienodai dirba tiek su dirbančiais, tiek su nedirbančiais studentais, lanksčiai žiūri į dirbančius studentus. Nustatyta, kad didesnį darbo stažą turintys dėstytojai yra linkę dažniau manyti, kad darbas gali trukdyti sėkmingoms studijoms, studentai turėtų teikti prioritetą studijoms, o ne darbui. Dėstytojų požiūriu, studentai turėtų dirbti ne daugiau nei 0.25–0.5 etato bei dirbti su studijuojama specialybe susijusioje srityje. Nustatyta, kad didžioji dalis dėstytojų mano, kad darbo patirtis studijuojant padidina darbo pasirinkimo galimybes bei dirbant studijų metu atsiranda galimybė užmegzti naujus kontaktus darbo rinkoje
VAIKŲ BAIMĖS IR JŲ MAŽINIMO GALIMYBĖS IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE
No full textStraipsnyje aptariamas ikimokyklinio amžiaus vaikų patiriamų baimių reiškinys. Baimės ikimokykliniame amžiuje – aktualus reiškinys, su kuriuo susiduria šeimos ir ugdymo įstaigos. Įvairios baimės būdingos vaikams nuo ankstyvojo amžiaus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai susiduria su daugybe nežinomų asmenų, gyvūnų, situacijų ir tai iššaukia įvairius nesusipratimus, iššaukiančius baimes. Jei šiai problemai neskiriamas dėmesys, vaiko baimės gali kelti rimtų iššūkių jo socializacijai bei tolimesnei veiklai. Jei ikimokyklinio mažiaus vaikų baimėms neskiriamas tinkamas dėmesys, tokios baimės vėliau persekioja vaikus mokykliniame amžiuje bei jau suaugus. Baimių įveikimas susijęs su šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimu, ugdymo šeimoje ir ugdymo įstaigoje tęstinumu, šeimos ir ugdytojų pedagogine kompetencija. Jei šeimoje ir ugdymo įstaigoje kuriamos palankios aplinkos, vyrauja bendradarbiavimo kultūra, daugelis vaikiškų baimių praeina savaime, nepalikdamos pasekmių vaiko sąmonėje, elgesyje, emocijose. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas: kokias baimes patiria ikimokyklinio amžiaus vaikai ir kokios baimių mažinimo galimybės ikimokykliniame amžiuje. Tyrimo tikslas: atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų patiriamas baimes ir jų mažinimo galimybes. Tyrimo uždaviniai: pagrįsti baimės reiškinį ikimokykliniame amžiuje; nustatyti tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus ir jų vaikų nuomonę apie patiriamas baimes; atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų baimes mažinančias galimybes. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu, apklausa žodžiu; duomenų apdorojimo metodai - aprašomoji statistika bei aprašomoji turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatai: ikimokyklinio amžiaus vaikų baimės yra specifinės, susijusios su vaiko amžiumi ir patirtimi. Laikui bėgant daugelis baimių savaime išnyksta. Intensyvias baimes patiriantys vaikai tampa agresyvūs, pikti, nesusikaupia ugdomosioms veikloms. Baimių įveikimą ikimokykliniame amžiuje skatina artimi santykiai šeimoje, galimybė išsikalbėti, bendra veikla su kitais vaikais, artimaisiais, pedagoginė pagalba, dienos ritmo laikymasis, žaidimų metodo taikymas, tinkamų pasakų konkrečiam atvejui parinkimas, sekimas, inscenizavimas
REMOTE WORKING IN GREECE DURING THE COVID-19 PANDEMIC: HOW IT AFFECTED EMPLOYEES AND BUSINESS
No full textThe covid-19 pandemic has created the necessity for quick and robust solutions to help professionals and businesses survive the lockdowns. Remote working was one of these solutions and played a crucial role for both employees and businesses to help them overcome the challenges that the pandemic posed. This research attempted to shed some light on special issues that have to do with remote working and its impact on both employees and businesses by unveiling specific problems that the participants faced during this stressful period. The research followed the survey method using a random and convenient sample of respondents. The questionnaire was filled with open-ended questions and disseminated via email. Qualitative analysis was applied to process the collected data. The results showed that remote working had a mainly positive impact on people during the pandemic. However, both the employees and the business faced several challenges. Most businesses and people were unprepared to face such a situation. Thus, many problems occurred
IŠMANIEJI KONTRAKTAI IR JŲ KŪRIMO TECHNOLOGIJOS
No full textBlokų grandinės technologijos suteikia daug naujų galimybių. Išmanieji kontraktai leidžia aprašyti sąlygas kaip transakcijos turėtų būti vykdomos tarp dviejų šalių. Transakcijos bei patalpinti įrašai yra vieši, taip pat duomenys blokų grandinėje yra nekintami. Šios savybės leidžia finansinius sandorius vykdyti kitaip, nei įprasta. Atliekant apžvalgą ir tyrimą bus aprašomi išmaniųjų kontraktų privalumai ir technologijos, kurios leidžia tokius kontraktus kurti
AUTOMOBILIŲ NUOMOS VALDYMO WEB APLINKOJE TYRIMAS
No full textŠiais laikais automobilių nuoma yra vis dar sudėtinga. Daugelis žmonių norėdami išsinuomuoti automobilį vis dar turi skambinti telefonu ar siųsti elektroninius laiškus ilgai laukdami atsakymo. Lengvinamasis automobilių nuomos sprendimas yra didžiają dalį viso proceso perkelti į WEB aplinką. Toks priėjimas prie automobilių ir jų informacijos yra labai patogus, kadangi taip yra taupomas laikas ir kaštai. Atliekant šį tyrimą bus aprašomi automobilių nuomos privalumai WEB aplinkoje
TURINIO VALDYMO SISTEMŲ TINKAMUMAS KURIANT ARCHITEKTŪROS INFORMACINĘ SISTEMĄ
No full textKiekvieną dieną savo veikloje mes privalome priimti sprendimus. Šių sprendimų teisingumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ir kokios informacijos mes turime. Pati savaime informacija nėra vertinga. Milžiniški jos kiekiai laisvai platinami visuomenės informavimo priemonių dėka, tačiau kaip dažnai dėl klaidingos, nepilnos ar pasenusios informacijos mes prarandame savo lėšas ir laiką. Ir tam, kad priimtumėme teisingus sprendimus, mums reikalingi pagalbininkai – tie, kas surinktų ir pateiktų mums reikalingą sistematizuotą ir savalaikę informaciją. Atliekant tyrimą bus išnagrinėtos trys populiariausios turinio valdymo sistemos ir pasirinkta tinkamiausia projekto įgyvendinimui
ANALYSIS OF ENGLISH VERB-BASED NOMINALS WITH SUFFIXES -ION AND -MENT AND THEIR LITHUANIAN TRANSLATION IN THE EUROPEAN UNION LEGISLATION IN FORCE
No full textThis article examines verb-based nominals in translation of the European Union legislation in force. The data for the analysis is collected from the European Union website www.eur-lex.europa.eu. The aim of this paper is to find out the frequency of usage of English verb-based nominals denoting action and process in legal written discourse and to analyze the English nominalizations with the suffixes -ion and -ment as well as their Lithuanian translations in order to show the dominant translation choices. The quantitative analysis of verb-based nominals has been carried out using an automated linguistic program created by Stravinskaitė and Balnionis. This electronic tool has been created only for personal use and specifically for calculating English suffixes. In order to find out the dominant Lithuanian translation equivalents for the English verbbased nominals with the suffixes -ion and -ment, the translation of 200 source language nominalizations has been analyzed. The results show that the use of verb-based nominals is a feature of legal texts in both English and Lithuanian. The quantitative analysis has revealed that the most frequently used English verb-based nominals are those with the suffix -ion (10633 occurrences) and -ment (4446 occurrences). Their most common Lithuanian equivalents are the verb-based nominals with the suffix -imas/-ymas. Direct equivalents, infinitives and participles are less common, while omission and paraphrase appear to be the least common translation options. It has to be noted that despite the criticism from the Lithuanian linguists, the use of the Lithuanian nominals with the suffixes -imas and -ymas in the translation may be advantageous as they lay emphasis on the theme acting as keywords in the text and also make the text concise. Yet, extensive use of such nominalizations might result in abstraction and statics of the legal text. Less frequent translation choices which were observed in the current analysis help to avoid repetition, make the text more vigorous and simplify its complex nature