Kauno Kolegijos Elektroniniai žurnalai
Not a member yet
671 research outputs found
Sort by
BIBLIOTEKOJE DIRBANČIŲ ASMENŲ KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ERGONOMIŠKUMAS IR SU JUO SUSIJĘ SVEIKATOS SUTRIKIMAI
No full textKaulų ir raumenų sistemos sutrikimai, ypač pečių, kaklo bei apatinės nugaros dalies skausmas, yra dažniausi biuro darbuotojų nusiskundimai visame pasaulyje. Ne išimtis ir bibliotekose dirbantys asmenys, kurie nemažą darbo dienos dalį praleidžia atlikdami užduotis kompiuteriu. Nugaros skausmas yra viena iš labiausiai sekinančių būklių, sukeliančių nerimą, diskomfortą ir negalią, neigiamai veikia asmens psichinę gerovę, efektyvumą atliekant kasdienes veiklas, mažina darbo produktyvumą. Tinkamos darbo vietos ergonomikos užtikrinimas gali padėti išvengti su darbu susijusių sveikatos sutrikimų. Tyrimo tikslas – nustatyti bibliotekoje dirbančių asmenų kompiuterizuotos darbo vietos ergonomiškumą ir su juo susijusius sveikatos sutrikimus. Atlikta Kauno regiono viešosiose bibliotekose dirbančių asmenų anketinė apklausa. Apklausa atlikta vykdant Kauno viešosios bibliotekos inicijuotą projektą „Kauno regiono viešųjų bibliotekų darbuotojų sveikatos stiprinimas“, kurio partneris buvo Kauno kolegijos Medicinos fakultetas.. Respondentų darbo kompiuteriu patirtis buvo vidutiniškai 14,3 ± 5,5 metų, per dieną dirbdami kompiuteriu jie užtrukdavo 4,4 ± 2,3 val. Dauguma respondentų savo darbo vietos ergonomiškumą vertino teigiamai, tačiau pagrindinė pastebėta darbo vietos problema (64 proc.) – nuo šviesos šaltinių, langų ar šviesių sienų atspindžių neapsaugotas ekranas. 60 proc. respondentų sveikatos pablogėjimą siejo su darbu kompiuteriu. Dažniausiai respondentai nurodė pablogėjusį regėjimą (68 proc.), kaklo ir pečių lanko įtampą bei skausmą (74 proc.). 57 proc. respondentų savo sveikatą vertino vidutiniškai. Išvados. Kauno regiono viešųjų bibliotekų darbuotojai kompiuterizuotos darbo vietos ergonomiškumą vertino teigiamai, tačiau daugiau nei pusė jų paminėjo patiriantys kaklo ir pečių lanko įtampą bei skausmą, nurodė suprastėjusią regėjimo funkciją
Z KARTOS INVESTUOTOJŲ ELGSENA: VILNIAUS KOLEGIJOS STUDENTŲ TYRIMAS
No full textSparčiai besivystančios finansinės technologijos lemia geresnį finansų sektoriaus prieinamumą ir augantį individualių investuotojų įsitraukimą į investavimo procesą. Z kartos atstovai, pasižymintys aukštu skaitmeniniu raštingumu, smalsumu, imlumu naujovėms, yra linkę greitai priimti sprendimus ir sparčiai vartoti. Tyrimai rodo, kad jauni asmenys dažnai prekiauja neįvertindami rizikos, mažai analizuoja išorinius ir vidinius ekonominius veiksnius, o finansų rinkose dažnai demonstruoja iracionalų elgesį. Atliekant tyrimą, remiantis finansinės elgsenos teorinių šaltinių analize, buvo atlikta anketinė apklausa raštu siekiant ištirti jaunų investuotojų elgseną. Apklausos rezultatai apibendrinti remiantis teorinėmis įžvalgomis, pagrįstomis mokslinių straipsnių analize, akcentuojant atliktus investuotojų elgsenos, Z kartos savybių, požiūrio į žaliąjį investavimą tyrimus. Šio žvalgomojo tyrimo tikslas – kategorizuoti tyrime dalyvavusių studentų elgseną pagal jų investavimo tipą, įvertinant poreikį rinktis žaliąsias investicijas. Atliekant tyrimą buvo svarbu ne tik surinkti duomenis, bet ir ugdyti studentų finansinio raštingumo įgūdžius, skatinant gilesnį savęs pažinimą, ugdant kritinį mąstymą, gebėjimą identifikuoti savo emocijas, priimti racionalius ir atsakingus investicinius sprendimus, kartu ugdant atsakingą investuotoją, kuris supranta, kad investuojant galima ne tik uždirbti investicinę grąžą, bet ir keisti pasaulį renkantis žaliąsias investicijas. Tyrimas parodė, kad ekonomiką ir finansus studijuojantys studentai yra racionalūs ir jiems svarbu prisidėti prie pasaulio žalinimo, tačiau jie dar nedrąsiai pritaiko savo teorinius įgūdžius praktikoje ir yra labiau linkę palaikyti teoriškai nei praktiškai rinktis žaliąsias investicijas. Atsakiusieji į tyrimo klausimus buvo sugrupuoti į aštuonis investuotojų asmenybės tipus pagal jų galimą elgesį investuojant. Daugiau nei pusė (57 proc.) respondentų priklauso investuotojų asmenybės tipų grupėms, kurios turi daug racionalių bruožų, penktadalis (19 proc.) respondentų priklauso investuotojų tipui, kurio investiciniai sprendimai remiasi tik racionalia logika, o likusiųjų (24 proc.) – elgsena finansų rinkose pasižymi iracionalumu. Iracionalia elgsena pasižymintiems investuotojams svarbu analizuoti save ir identifikuoti veiksnius, darančius įtaką jų iracionaliems sprendimams
ĮGALINANČIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ VIENIŠOMS MOTINOMS KONSTRAVIMAS: BIOGRAFINIO PASAKOJIMO PERSPEKTYVA
No full textBranduolinė šeima, kurią išlaiko vyras, o moteris visą dėmesį skiria vaikų priežiūrai, daugelyje valstybių ir jų šeimos politikų vis dar yra pagrindinis kriterijus ir siekiamybė, nors visiškai nebeatitinka dabartinės demografinės situacijos ir visuomenės daugumos realybės. Vis dar gajus požiūris į vienų motinų šeimas kaip „subyrėjusias“, „nepilnas“. Moterys, vienos auginančios vaikus, neatitinka „gerų mamų“ standarto, o vaikai yra laikomi rizikos grupe, kuriai dažniausiai būdingi blogesni mokymosi rezultatai, polinkis į priklausomybes ir deviantinį elgesį. Analizuojant šeimos politikos tikslus Lietuvoje, matoma, kad yra kuriama marginalizuota vienų motinų šeimų padėtis, paliekant jas už įstatymo prioritetų ir nustumiant į nepasiturinčių asmenų grupę. Lietuvos šeimos politikoje vieni vaikus auginantys tėvai yra įvardijami kaip „nepilna šeima“, nepatenka tarp pirmenybinių politikos tikslų, o paramos sulaukia tik tada, kai patenka į nepasiturinčių šeimų kategoriją. Straipsnyje atskleidžiami vienišų motinų emociniai išgyvenimai, vartojimo ištekliai, parama ir pagalba. Tyrimo duomenų rinkimui buvo pasirinktas kokybinis tyrimas, biografinis pasakojimas. Tyrimo informantai – vienišos motinos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vienišų motinų socialiniai santykiai netvirti, jos patyrė daug neigiamų emocinių išgyvenimų. Motinų santykius su tėvais nuo vaikystės lydi smurtas, alkoholis, kuris turi įtakos jų dabartiniam gyvenimui. Gyvendamos su vyrais / sugyventiniais, motinos kentė jų priklausomybę alkoholiui, neištikimybę, smurtą, todėl jautėsi nemylimos, nereikalingos, jautė depresijos požymius, gyvendavo baimėje. Ryšiai su buvusiais vyrais / sugyventiniais, pagrįsti vaikų poreikiu bendrauti su tėvu. Išsiskyrusios motinos jautė palengvėjimą, ramybę. Tyrimas atskleidė informančių vartojimo išteklius. Jos dažniausiai nedirba, todėl registruojasi Užimtumo tarnyboje. Nedarbo problematika glaudžiai siejasi su visuomenės stereotipais. Vienišų motinų laisvalaikis apribotas finansinių ir laiko resursų. Finansinė našta, užgriuvusi ant vienos moters pečių, lemia nepakankamą poreikių tenkinimą. Informantės sunkiu laikotarpiu pagalbos kreiptis pirmiausia linkusios į artimuosius ir draugus. Jos teigiamai vertina valstybės piniginę paramą, tačiau teigia, kad ji yra per maža, neatliepianti jų poreikių. Taip pat labai vertinama socialinio darbuotojo, psichologo, vaiko teisių specialisto pagalba. Biografinio pasakojimo pagrindu sukonstruotos įgalinančios socialinės paslaugos vienišoms motinoms, tokios kaip įgalinimas savarankiškai veikti, savarankiškai priimti sprendimus, siekti išsilavinimo, tobulinti savo kompetencijas, teisė rinktis ir atsisakyti paslaugos, įgalinti ieškoti pagalbos. Minėtos paslaugos padėtų vienišoms motinoms siekti socialinės gerovės, pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, užtikrinti savo poreikius
MAŽO GALINGUMO LAZERIO TECHNOLOGINIŲ REŽIMŲ POVEIKIS MEDIENOS PJŪVIO KOKYBEI
No full textBeržinė fanera plačiai naudojama dekoratyvinių produktų gamybai. Jų apdaila ir formos kontūravimas atliekami dujiniais CO2 lazeriais, kurių veikimo principas pagrįstas lokalizuoto lazerio spindulio pluošto poveikiu, suardančiu medžiagos struktūrą. Lazerio spinduliuotės parametrų rinkinio (galia ir greitis) poveikis medžiagai pagrįstas abliacijos ir karbonizacijos procesu. Sluoksniuotoji mediena (fanera) pasižymi teigiamomis savybėmis: natūrali, didelio stiprumo, lengvai apdirbama, bet turi ir trūkumų: degi, anizotropiška, su sandaros ydomis, neatspari drėgmės ir temperatūros pokyčiams, mažas kietumas ir atsparumas dilimui. Beržinė fanera išlaiko savybių stabilumą veikiant skirtingiems išoriniams veiksniams, tačiau graviruojant ir pjaunant, taikant dujinio CO2 lazerio spinduliuotės poveikio skirtingus technologinius parametrus, mikrostruktūra suardoma iš dalies ar per visą medžiagos storį. Suirus medžiagai lieka tuštuma ir suanglėjusi prapjovos sienelė. Graviravimo ir pjovimo technologinių procesų veikimo principai skirtingi ir daro skirtingą poveikį apdirbto ruošinio kokybei. Šio tyrimo tikslai – nustatyti prapjovos sienelės mikrostruktūros kitimus pjovimo zonoje taikant dujinio CO2 lazerio spinduliuotės poveikį skirtinga galia ir greičiu, palyginti su graviravimo būdu pašalintos mikrostruktūros zonoje apdirbto ruošinio krašto kitimais, įvertinti pjūvio kokybę pagal vertinimo kriterijus, nustatyti optimalias pjovimo lazeriu parametrų reikšmes, naudingas našumui ir sąnaudoms. Pjovimo zonos kokybė vertinama pagal šiuos kriterijus: visos mikrostruktūros pašalinimas, susiformavęs geometrinių pokyčių modelis apdirbto ruošinio krašte, prapjovos sienelės ir mikrostruktūros, likusios šalia pjovimo zonos, anglėjimas. Pjovimo ir graviravimo proceso metu vyksta greita medžiagos oksidacijos reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma ir susidaro karščio paveikta zona. Dėl fototerminės abliacijos mechanizmo paveikta lazerio spinduliuote mikrostruktūra virsta nuodegomis, kurias pašalinus lieka gili tuštuma arba išėma medžiagoje. Pjūvio vietoje susiformuoja karbonizuota prapjovos sienelė su skirtingomis morfologinėmis ir kolorimetrinėmis savybėmis. Siekiant ekologiškų medžiagų panaudojimo komercinių gaminių gamybai ir technologinio proceso eigos stabilumo bei ekonomiškumo, sukurtas produkcijos, apdirbtos graviravimo ir pjovimo būdu, kokybės vertinimo metodas
VERSLO ANALITIKOS ĮRANKIŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ
No full textŠiais laikais įmonės daugelį darbo procesų automatizuoja, siekiant stebėti įmonės pokyčius, tendencijas, veiklos rezultatus ir priimti svarbius bei greitus sprendimus. Periodinių arba „Ad hoc“ ataskaitų atlikimas su „Microsoft Excel“ programa reikalauja papildomo laiko, kurio dažnai specialistai neturi. Straipsnyje yra analizuojami populiariausi verslo analitikos įrankių funkciniai gebėjimai, vizualizavimo galimybės, patogumas valdyti įrankį ir kitos įrankio galimybės
LINGUISTIC PECULIARITIES OF EFFECTIVE PUBLIC SPEECH
No full textPublic speaking comes in many different forms and has many uses but the main aim is to inform, educate and successfully influence the public with motivational and powerful statements. The majority of public speakers that an individual might encounter are political figures. In order to demonstrate competence and credibility, they evoke different language techniques. Carefully chosen type of speech (demonstrative, informative, ceremonial or persuasive) alongside with particular linguistic devices (lexical and stylistic) allow any influential orator to create a notable impact on the target audience and manipulate the mind-set of the masses. The purpose of the research was to unveil the effectiveness of linguistic devices used in the speeches of three US presidents, to compare as well as to indicate the predominant lexical and stylistic means that ensure oratory success. The methods of theoretical analysis and descriptive comparative linguistic analysis were applied. 45 lexical devices were identified while analysing the speeches, out of which 23 were chosen for a more thorough examination. 162 stylistic devices were identified and 45 of them were analysed in the research.The article reveals that lexical means create a more cohesive but less creative speech, whereas stylistic devices serve to reflect the speakers’ idiosyncrasy. The speeches of Barack Obama, Joe Biden sound clear and knowledgeable, whereas Donald Trump creates a sense of informality, forcefulness or even aggressiveness
BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ DARBO VIETOS PSICHOSOCIALINIS KLIMATAS
No full textAsmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai susiduria su sudėtingomis psichosocialinio darbo sąlygomis. Ypač daug įtampos ir streso profesinėje veikloje patiria bendrosios praktikos slaugytojai. Jie darbe susiduria ir su įvairiomis psichosocialinėmis problemomis: patiriama psichologinė ar net fizinė agresija, dėl didelio krūvio trūksta personalo darbuotojų, didelis slaugomų pacientų skaičius, darbas su sunkiais pacientais, neišvengiamas susidūrimas su slaugomų pacientų mirtimi, rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis ir pan. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – atskleisti bendrosios praktikos slaugytojų darbo vietos psichosocialinį klimatą. Tyrime dalyvavo 300 Kauno miesto asmens sveikatos įstaigose dirbančių bendrosios praktikos slaugytojų. Pasirinkta kiekybinio tyrimo strategija. Tyrimo duomenų rinkimui taikyta anketinė apklausa. Duomenų analizei naudota aprašomosios statistikos skaičiavimai ir statistinių duomenų apdorojimo programa „Microsoft Office Excel 2019“ programa. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma slaugytojų darbe susiduria su veiksniais, turinčiais neigiamą poveikį jų fizinei sveikatai. Šie veiksniai susiję su dideliu darbo krūviu, sparčiu darbo tempu, keliamais aukštais reikalavimais. Penktadalis tyrimo dalyvių teigia dirbantys viršvalandžius. Didžioji dalis slaugytojų teigia dirbantys ergonomiškoje aplinkoje, tačiau trečdalis jų nėra patenkinti darbo aplinka – mažos palatos, senos, nefunkcionalios lovos ir pan. Daugiau nei pusė slaugytojų darbinėje veikloje yra turėję nesaugų kontaktą su biologinėmis medžiagomis, daugiau nei trečdalis jų yra patyrę neigiamą dezinfekcinių priemonių poveikį – rankų odos išsausėjimą, sutrūkinėjimą, kvėpavimo takų dirginimą, nosies užgulimą, čiaudulį ir akių graužimą. Labiausiai slaugytojams psichologinę įtampą keliantys veiksniai susiję su mirštančių ligonių slaugymu, bendravimu su pacientais ir jų artimaisiais, medicininės klaidos baimė, žemas darbo atlygis ir neužtikrintumas dėl ateities
TĖVŲ POŽIŪRIS Į VAIKŲ BURNOS ERTMĖS PRIEŽIŪRĄ IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE
No full textVaikų dantų ėduonis yra viena iš dažniausių vaikų ligų, kurios paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje išlieka aukštas. Didžioji dalis Lietuvoje atliekamų šios tematikos tyrimų orientuojasi į tėvų žinių apie ikimokyklinio amžiaus vaikų burnos ertmės priežiūrą nustatymą arba vaikų burnos ertmės būklės vertinimą. Vis dėlto vienas iš kertinių veiksnių, galinčių padėti išvengti ėduonies ankstyvame amžiuje, yra tėvų požiūris į vaikų burnos ertmės priežiūrą. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas yra atskleisti tėvų požiūrį į vaikų burnos ertmės priežiūrą ikimokykliniame amžiuje. Tyrime dalyvavo 335 tėvai, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus. Taikytas duomenų rinkimo metodas – apklausa internetu, duomenų analizės metodai – aprašomosios statistikos ir ryšių skaičiavimo metodai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis tėvų nepritaria populiariausiems mitams apie vaikų burnos ertmės priežiūrą ir žino, kad yra svarbu skirti pakankamai dėmesio pieninių dantų priežiūrai; ėduonies atsiradimas yra susijęs su vaiko mityba; ikimokyklinio amžiaus vaikai nėra pakankamai įgudę, jog galėtų dantis valytis patys; vaiko burnos ertmės priežiūra turi didesnę įtaką ėduonies atsiradimui nei tik genetika; svarbu vesti vaiką pas burnos priežiūros specialistą profilaktiniam pasitikrinimui. Nustatyta, kad dažniausiai tėvai apie ėduonies pažeistus dantis sužino pastebėję „juodas dėmes“ ant vaikų dantų valymo metu. Tėvai, kurie pradeda ankščiau domėtis vaiko burnos ertmės priežiūra ir kurie žino, kad vaikas savarankiškai gali valytis dantis tik tuomet, kai pradeda lankyti parengiamąją grupę, yra linkę anksčiau pastebėti vaikų dantų ėduonį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tėvams, auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus, profilaktinis apsilankymas pas burnos priežiūros specialistą yra antras pagal svarbumą po šeimos gydytojo, didesnioji dalis tėvų yra linkę rinktis burnos priežiūros paslaugas privačiose gydymo įstaigose
COVID-19 TEISINIŲ APRIBOJIMŲ VERTINIMAS: LIETUVOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIS
No full text2020 metų kovo 11 dieną Pasaulinė sveikatos organizacija dėl COVID-19 paskelbė pasaulinę pandemiją. Nuo COVID-19 iki 2022 m. spalio mėn. mirė daugiau nei 6,5 milijono pasaulio gyventojų. Įprastas socialinio gyvenimo ritmas visame pasaulyje buvo ir vis dar yra sutrikdytas. Šalys ėmėsi žmonių judėjimo, mokymosi, darbo sąlygų keitimo taikant apribojimus. Pasaulio mokslininkai (Melo ir Soares (2020, André de Palma, Shaghayegh Vosough, Feixiong Liao, (2022) ir kt.) susitelkė ne tik siekdami kuo skubiau sukurti vakciną nuo COVID-19, tačiau ir vykdydami įvairius tyrimus, kurie apima žmonių elgsenos analizę, socialinę psichologinę sveikatą, kitus aspektus, pakitus įprastoms socialinio gyvenimo sąlygoms ir susidūrus su griežtais apribojimais. Įvairūs atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad apribojimų pasekmės yra pačios įvairiausios – nuo pablogėjusios psichologinės savijautos, iki gyvenimo būdo pasikeitimo, renkantis mažiau aktyvų, uždaresnį gyvenimo būdą. Pasikeitė ir žmonių apsipirkimo įpročiai. Vis dažniau naudojamasi elektroninių parduotuvių paslaugomis. Visa tai, bendrąja prasme, prisideda tiek prie socialinių, tiek ir prie ekonominių pokyčių atsiradimo. Kita vertus, pavyzdžiui, Lietuvoje, susidūrus su energetine krize, vyriausybės lygmeniu siūloma nuotolinio darbo alternatyva, kaip galimybė taupyti žymiai pabrangusių energijos išteklių naudojimą. Nuotolinio darbo įgūdžiai daugeliui Lietuvos gyventojų susiformavo būtent COVID-19 apribojimų metu. Taigi galima teigti, kad COVID-19 metu taikytų apribojimų pasekmes galima vertinti ne vien tik neigiamai. Šiame straipsnyje yra pristatomi 2021 metais vykdyto Lietuvos gyventojų kiekybinio tyrimo duomenys. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip Lietuvos gyventojai vertina COVID-19 teisinius apribojimus, kuriais buvo siekiama valdyti COVID-19 situaciją. Gauti duomenys parodė, kad Lietuvos gyventojai labai nevienareikšmiškai vertino Galimybių paso įvedimą, judėjimo apribojimus, menkai pasitikėjo valdžios priimamais sprendimais, skirtais pandemijai valdyti
SKATINAMIEJI SAKINIAI PAGAL TARINIO RAIŠKOS BŪDĄ A. ACHMATOVOS KŪRYBOJE BEI VERTIMUOSE Į LIETUVIŲ IR VOKIEČIŲ KALBAS
No full textStraipsnis skirtas palyginti skatinamuosius sakinius, randamus A. Achmatovos lyrikoje bei vertimuose į lietuvių ir vokiečių kalbas. Straipsnis tęstinis. Ankstesniame straipsnyje buvo nagrinėjami skatinamieji sakiniai A. Achmatovos kūryboje bei vertimuose pagal semantinę reikšmę (2018). Šiame straipsnyje nagrinėjami skatinamieji sakiniai pagal tarinio raiškos būdą. Skatinimu gali būti palinkėjimas, įsakymas, meldimas, prašymas, kvietimas (raginimas), patarimas, leidimas ir sutikimas, priekaištas, grasinimas, prakeiksmas, sprendimas (potvarkis). Tarinys skatinamuose sakiniuose atlieka pagrindinį vaidmenį reiškiant šias emocijas. Straipsnyje aptarti gausiausių skatinimo grupių pavyzdžiai – tai palinkėjimas, įsakymas, meldimas, prašymas. Darbe remtasi rusų, lietuvių, vokiečių mokslininkų teorine medžiaga. Pavyzdžiais parodoma, kaip įmanoma tiksliai, nekeičiant semantinės reikšmės, išversti eilėraštį, su kokiais iššūkiais susiduria vertėjas, kai daugelis žodžių įvairiose kalbose nesutampa ne tik pagal reikšmę, bet ir stilistiniu tonu, garsine struktūra bei kitomis išraiškos galimybėmis. Tyrimams buvo panaudota medžiaga iš šių kūrinių: A. Achmatova. Erškėtis žydi – Шиповник цветёт [1]; A. Achmatova. Poem ohne Held. Poeme und Gedichte russisch und deutsch.[2]; A. Achmatova. Im Spiegelland: Ausgewählte Gedichte [3]