Kauno Kolegijos Elektroniniai žurnalai
Not a member yet
671 research outputs found
Sort by
ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ COVID-19 KARANTINO REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS: LIETUVOS ATVEJIS
No full textCOVID-19 pandemija pakeitė visą pasaulį, ne išimtis ir Lietuva, kuriai teko iššūkis suvaldyti pavojingą virusą. Analogo Lietuvoje neturinti situacija privertė valdžios institucijas keisti daugybę įstatymų tam, kad pandemijos įtaka valstybei būtų kuo mažesnė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, buvo papildytas tam tikrais nusižengimais, susijusiais su karantino sąlygų pažeidimais. Šis pokytis lėmė ir policijos institucijų veiklą, kurios turėjo sukurti tokių administracinių nusižengimų tyrimų praktiką. Kaip sekėsi stabdyti COVID-19 viruso plitimą Lietuvoje pasitelkiant tam tikrų ribojimų įvedimą ir atsakomybės už šių ribojimų taikymą, bus aptariama šiame straipsnyje
ASMENŲ, SERGANČIŲ I TIPO CUKRINIU DIABETU, PSICHOEMOCINĖ BŪSENA IR VEIKLOS PROBLEMOS COVID-19 PANDEMIJOS METU
No full textCukrinis diabetas – visame pasaulyje paplitusi liga. COVID-19 pandemija sukėlė didelį nerimą visiems pasaulio žmonėms, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Sergantiesiems I tipo cukriniu diabetu pandemija apribojo galimybes naudotis kasdienėmis medicinos paslaugomis, lankantis ligoninėse ar skubios pagalbos punktuose, esant ligos pablogėjimui. Įpročių ugdymas yra vienas iš pagrindinių ergoterapijos tikslų, skirtų lėtinėms ligoms valdyti, sveikatos priežiūros akcentavimas, kurį tęsiant palaikomi tinkami sveikatos rodikliai ir išugdomi nauji kasdieniai įpročiai. Straipsnyje analizuojama asmenų, sergančių I tipo cukriniu diabetu, psichoemocinė būsena ir iškilusios problemos kasdienėje, darbinėje ir laisvalaikio veiklose COVID-19 pandemijos metu. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog informantų psichoemocinė būsena COVID-19 pandemijos metu pablogėjo; labiausiai išryškėjo kitų žmonių palaikymo svarbumas, jaudinimasis ir baimė; kasdienės veiklos problemos buvo susijusios su judrumo apribojimu, gliukozės kiekio stebėjimo ir savarankiško pasirūpinimo svarba; tiek darbinė, tiek laisvalaikio veiklos tapo pasyvesnės
VERSLO VALDYMO SISTEMŲ SVARBA
No full textStraipsnyje analizuojama verslo valdymo sistemų nauda, duomenų kaupimo ir stebėjimo svarba, norint pagerinti įmonės veiklą. Apžvelgiamos valdymo sistemos ir jų pritaikymas verslui
KAUNO KOLEGIJOS BENDRUOMENĖS POŽIŪRIS Į LIETUVIŲ KALBOS VARTOSENĄ
No full textDėstytojų ir apskritai pedagogų kalba tyrinėta nedaug. Yra vos vienas kitas tyrimas. Šiame straipsnyje apžvelgiama Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro tyrėjų atlikto tyrimo Kauno kolegijos darbuotojų kalbų kompetencijų formavimo ir plėtros situacijos analizė: socialiniai ir profesiniai kontekstai dalis apie gimtosios kalbos vartoseną. Šios tyrimo dalies analizė leidžia teigti, kad aukštosios mokyklos bendruomenės nariams, ypač dėstytojams, svarbu vartoti kuo taisyklingesnę kalbą, o nenorminiai kalbos variantai dažnesni bendraujant neoficialiai. Paaiškėjo, kad ne visi tyrime dalyvavę Kauno kolegijos dėstytojai vartoja lietuvišką tam tikrų sričių terminiją, be to, beveik pusė jų visai neskiria laiko gimtosios kalbos įgūdžiams tobulinti. Kompetencijų tobulinimas turėtų būti nuolatinis procesas, todėl rekomenduotina Kauno kolegijoje gilinti ne tik užsienio kalbos, bet ir lietuvių kalbos žinias ir taip stiprinti etninę tapatybę, plėsti kalbinį potencialą ir ugdyti kalbos jausmą, stiprinti lietuvių kalbos prestižą
ŠALIES FINANSINIO SAUGUMO POVEIKIS PAJAMŲ NELYGYBEI
No full textŠalies finansinis saugumas sudėtingas ir daugiakomponentis reiškinys, kuris gali būti apibrėžiamas kaip šalies gebėjimas apsaugoti savo finansų sistemą nuo vidinių ir išorinių grėsmių, užtikrinti jos plėtrą ir ekonomikos augimą ilgalaikėje perspektyvoje, nepažeidžiant šalies finansinio suverenumo. Diskusijos apie šalies finansinį saugumą, jo reikšmę ekonomikos augimui ir tvarumui ypač suintensyvėjo po 2008 m. finansų krizės. Vėliau šios srities tyrimų proveržį paskatino 2020 m. pasaulinė pandemija, o 2022 m. geopolitinės situacijos pokyčiai ir su tuo įsisiję nauji iššūkiai tapo postūmiu daugiau dėmesio skirti šalies finansinio saugumo palaikymo priemonių efektyvumui. Didėjant nestabilumui regione šalies finansinio saugumo tendencijos tampa glaudžiai susijusios su darbo jėgos ir verslo lankstumu, gebėjimu sparčiai prisitaikyti, persiorientuoti, diversifikuoti savo veiklą ir tokiu būdu užsitikrinti išlikimą. Kita vertus, sparčiai auganti migracija, infliacija, nedarbo lygis didina ir socioekonominių problemų mastą. Šalims tenka spręsti skurdo, augančio socialinės rizikos grupei priskiriamų asmenų skaičiaus, pajamų nelygybės ir kitas problemas, reikalaujančias papildomo finansavimo. Daugelyje šalių pajamų nelygybė ilgalaikėje perspektyvoje pasižymi augimo tendencijomis. Pastebima, kad ne tik nuolatos auga atotrūkis tarp 10 proc. turtingiausių ir 10 proc. skurdžiausių gyventojų pajamų, bet taip pat turtingiausiųjų pajamos auga greičiau nei skurdžiausiųjų. Pajamų nelygybės problemai gilėjant pripažįstama, kad rinka pati savaime nėra pajėgi užtikrinti tolygaus pajamų pasiskirstymo, todėl šis uždavinys tenka valstybei. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – įvertinti šalies finansinio saugumo poveikį pajamų nelygybei. Tyrimo metu naudojama kvantilinė regresinė analizė, kuri leidžia įvertinti šalies finansinio saugumo poveikį skirtinguose pajamų nelygybės lygiuose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šalies finansinis saugumas didina atotrūkį tarp žemiausias ir aukščiausias pajamas gaunančių gyventojų, tai atvejais kai pajamų nelygybė yra žemesnio nei vidutinis lygis
BŪSIMŲ SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJŲ RAIŠKA PROFESINĖS VEIKLOS PRAKTIKŲ REFLEKSIJOSE
No full textStraipsnyje pristatomi tyrimo apie būsimų socialinių darbuotojų kompetencijų raišką profesinės veiklos praktikų refleksijose rezultatai ir jų interpretacijos. Rengiant būsimus socialinius darbuotojus darbui profesiniame lauke, aktualu atpažinti esamas ir ugdyti naujas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas. Profesinės veiklos patirtis suteikia studentui gebėjimą analizuoti esamą situaciją ir rasti tinkamiausius sprendimus, atitinkančius klientų interesus. Profesinės veiklos praktikos metu pildoma dokumentacija: atvejo analizė, refleksija raštu, dienoraščio rašymas. Straipsnio tikslas – atskleisti būsimų socialinių darbuotojų kompetencijų raišką profesinės veiklos praktikų refleksijose. Tyrimo objektas – būsimų socialinių darbuotojų kompetencijų raiška profesinės veiklos praktikų refleksijose. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinio tyrimo metodas, kurio metu buvo analizuojamos studentų profesinės veiklos praktikų refleksijos. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad bendrąsias kompetencijas būsimiems socialiniams darbuotojams pasiekti ir pritaikyti profesinės veiklos praktikoje dažniausiai pavyksta. Plėtojant šias kompetencijas svarbios yra būsimo socialinio darbuotojo asmeninės savybės, vertybinės nuostatos ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos situacijų. Specialiosios kompetencijos geriau atsiskleidžia būsimiems socialiniams darbuotojams naudojant savo turimą gyvenimišką patirtį ir praktinę socialinio darbo išmintį, tam ypač svarbus įgytas pasitikėjimas savimi (kaip asmeniu bei profesionalu). Vienas iš svarbiausių elementų profesinės veiklos praktikų metu buvo kūrybiškumas. Esant stipriai besikeičiančiomis aplinkybėmis (kaip COVID-19 pandemijos atveju), norint panaudoti tiek bendrąsias, tiek specialiąsias kompetencijas, reikia drąsos, pasitikėjimo savimi, palaikymo iš mentorių ir kūrybiško problemų sprendimo kelio
LAIKYMO ĮTAKA EKOLOGIŠKO IR TRADICINIO JOGURTŲ SAVYBĖMS
No full textPieno produktai yra svarbi žmogaus mitybos dalis. Jogurtas šiuo metu yra vienas dažniausiai vartojamų fermentuoto pieno produktų. Vartotojai jogurtą vertina dėl jo skonio, maistinės vertės ir sveikatą stiprinančio poveikio. Jogurtas turi specifinių reologinių ir tekstūros savybių, kurių įvertinimas yra svarbus kuriant, apdorojant, tvarkant, kontroliuojant kokybę ir sandėliuojant. Jogurtų fizikinių ir cheminių savybių stabilumas laikant juos šaldytuve yra svarbus ir maisto pramonei, ir vartotojui. Šio tyrimo uždaviniai – nustatyti ir palyginti ekologiško ir tradicinio jogurtų vandens aktyvumo, pH ir separuotų išrūgų kiekio kitimus laikant šaldytuve 6±2 0C temperatūroje 32 dienas bei įvertinti laikymo įtaką jogurtų reologinėms savybėms. Visuose tyrimuose kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė reikšmė – matuojant 3 kartus. Laikymo metu ekologiško jogurto vandens aktyvumas (aw) sumažėjo nuo 0,96±0,01 iki 0,939±0,01. Tradicinio jogurto aw po 10 parų pradėjo nežymiai didėti nuo 0,928±0,01 iki 0,95±0,01. pH tyrimo rezultatai parodė skirtumą tarp ekologiško ir tradicinio jogurto. Ekologiško jogurto pH laikymo metu kito iki 4,6±0,01. Tradicinio jogurto pH laikymo metu mažėjo iki 4,5±0,01. Didžiausias išsiskyrusių išrūgų kiekis jogurtuose nustatytas po penkių laikymo dienų: ekologiško jogurto – 23,81 proc., o tradicinio – 38,12 proc.. Laikymo metu ekologiško jogurto išrūgų kiekis nereikšmingai mažėjo iki 21,26 proc.. Tradicinį jogurtą laikant 18 dienų separuotų išrūgų kiekis mažėjo iki 27,87 proc.. Klampa laikant jogurtus iki 13 dienos didėjo: ekologiško jogurto 41,14 proc. (nuo 6062,49 cP iki 10300,3 cP), o tradicinio – 20,75 proc. (nuo 6788,12 cP iki 8565,82 cP). Tačiau nuo 18 laikymo dienos ekologiško jogurto klampa sumažėjo 43,5 proc. ir toliau laikant kito labai nežymiai nuo 5818,92 cP iki 6246,92 cP. Tekėjimo kreivių pobūdis 5 ir 32 laikymo dieną tarp ekologiško ir tradicinio jogurtų reikšmingai nesiskyrė
SAVIGYNA PRIEŠ VALSTYBES, KURIOSE VEIKIA TERORISTINĖS GRUPĖS
No full textStraipsnyje analizuojama grasinimo jėga ir jėgos draudimo principo taikymas teroristinių veiksmų atveju. Straipsnio aktualumą lemia nenykstanti teroristinių išpuolių grėsmė valstybėms ir tinkamo atsako pagal tarptautinę teisę būtinumas, nes, valstybėms ginantis nuo teroristinių veiksmų, neretai tenka veikti kitų valstybių teritorijoje. Autorė išsamiai analizuoja jėgos draudimo principo turinį, taip pat jo išimtis šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje. Toliau straipsnyje analizuojama savigynos kaip jėgos draudimo principo išimties samprata ir jos taikymo kriterijai, aptariamos savigynos prieš nevalstybinius darinius galimybės, išsamiai aptariami pagrindiniai klausimai, susiję su valstybių, kurių teritorijoje veikia teroristinės grupės, atsakomybe šioje srityje, analizuojama galimybė imtis karinių veiksmų taikant savigyną nuo teroristinių veiksmų, nurodomos pagrindinės tarptautinės teisės autorių mintys šiuo klausimu. Straipsnyje daug dėmesio skiriama valstybių praktikai įvertinti jėgos draudimo principo kontekste. Pagrindinis analizės objektas – moksliniai straipsniai ir valstybių praktikos pavyzdžiai, turintys esminę reikšmę tarptautinės teisės normų susiformavimui. Straipsnyje remtasi dokumentų analizės metodu, analizuojant įvairių tarptautinių organizacijų dokumentus, atvejo analize – analizuojant 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykius ir po jų kilusią tarptautinės bendruomenės reakciją, analitiniu metodu – formuoluojant apibendrinimus ir išvadas. Istoriniu metodu buvo atskleista valstybių praktikos prieš valstybes, kuriose glaudėsi teroristai, raida
LIETUVOS KOLEGIJŲ SOCIALINIŲ ATASKAITŲ TYRIMAS
No full textStraipsnyje nagrinėjami socialinės atsakomybės ir atskaitomybės klausimai aukštojo mokslo institucijose (AMI). AMI socialinė atsakomybė, palyginti su verslu, yra dviguba. Pirmasis atsakomybės lygis yra bendras visoms organizacijoms ir apima socialinę, aplinkosauginę bei ekonominės veiklos dimensijas. Antrasis atsakomybės lygis būdingas mokymo institucijoms, nes čia rengiami atsakingi piliečiai, formuojamos būsimų specialistų nuostatos ir gebėjimai profesinėje veikloje vadovautis JT Pasaulinio susitarimo principais. Siekiant šių sudėtingų AMI tikslų, socialinė atskaitomybė yra reikšminga priemonė, parodanti praktinius veiksmus ir mokyklų pasiektą pažangą įgyvendinant 10 vystymosi principų ir prisidedant prie Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslų pasiekimo. JT dokumente Global Compact for Higher Education Institutions 2012 akcentuojamas socialinės pažangos atskaitomybės naudingumas aukštosioms mokykloms, pasireiškiantis tiek rengiant ataskaitą (vidinė nauda organizacijai), tiek viešai dalijantis informacija (išorinė nauda). Tačiau Lietuvoje AMI socialinė atskaitomybė nagrinėjama retai; ataskaitas galima rengti pagal įvairias JT, ES ir Lietuvos institucijų rekomendacijas, tačiau nėra bendrų nuostatų dėl socialinės atskaitomybės aukštosioms mokykloms; šis klausimas ištirtas nepakankamai. Tyrimo metodologija apima mokslinių publikacijų ir dokumentų analizę ir kiekybinius metodus – socialinių ataskaitų duomenų grupavimą, turinio apimties ir struktūros analizę, MS Excel skaičiuoklės taikymą. Trijų Lietuvos Respublikos valstybinių kolegijų, JT Pasaulinio Susitarimo narių, socialinės atsakomybės ataskaitų analizė parodė, kad ataskaitos parengtos skirtingai, kolegijos daugiausia dėmesio skiria joms svarbioms sritims, todėl sudėtinga palyginti informaciją. Tačiau ataskaitose matomos organizacijų strateginės nuostatos, aprašytos praktinės veiklos ir pasiekimai. Atliktas tyrimas parodo Lietuvos kolegijų socialinės atskaitomybės padėtį ir gali būti pritaikytas aukštųjų mokyklų atskaitomybės tobulinimui, rezultatų sklaida gali būti naudinga kitoms aukštojo mokslo institucijoms ir suinteresuotoms šalims
DRONE STADIUM INTERACTIVE SYSTEM
No full textThe article proposes new access to the use of drones and the development of their technical capabilities. Innovative features include an interactive drone flying track offering cordless sensors. The interactive route, via wireless, is associated with a real-time WEB graphical interface. The result of the project is the Drone stadium interactive system, realised with wireless sensors. According to the selected criteria, requirements are set for the system design. The project aims to create a space without pilots with cordless sensors and link them with a real-time user interface, thus extending the application of the abovementioned stadiums or hangars by improving the technical capabilities of the system or its components