Kauno Kolegijos Elektroniniai žurnalai
Not a member yet
671 research outputs found
Sort by
Žaliosios bankų transformacijos vertinimas: Lietuvos atvejis
No full textBankų sektorius, būdamas finansinių srautų skirstytoju, turi sparčiai skatinti žaliąją modernizaciją, dėl to jų žalioji transformacija yra labai reikšminga. Bankai šią atsakomybę priima kaip reguliavimo sistemos dalį, todėl jie privalo vertinti ir stebėti investicijų daromą poveikį aplinkai. Tai įpareigoja teikti rinkai naujoviškus finansinius produktus, kurti klientų konsultavimo ir priežiūros instrumentus. Lietuva yra parengusi Žaliųjų finansų plėtros strategiją ir veiksmų planą 2023–2026 m. (LFM 2021; 2023) ir siekia tapti žaliųjų finansų plėtros lydere regione. Taigi bankų, veikiančių Lietuvoje, žalioji transformacija turėtų būti ypač sparti. Akademiniame kontekste matyti, kad nepakanka instrumentų, kuriuos pasitelkus būtų galima vertinti bankų žaliąją transformaciją. Remiantis tokiu išoriniu kontekstu, šio tyrimo tikslas yra išgryninti bankų veiksmus pereinant prie žaliųjų finansų, tyrimo objektu pasirenkant viešai skelbiamas tvarumo ataskaitas. Straipsnyje pateikiami žaliosios transformacijos vertinimo kriterijai ir pagal juos įvertinama keturių didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų žalioji veikla, išanalizavus jų paskutinėse tvarumo ataskaitose teikiamą informaciją. Buvo iškelti uždaviniai: apžvelgti bankų veiklos žaliąjį reguliavimą, susisteminti žaliojo vertinimo kriterijus ir įvertinti pagal tai atrinktų bankų veiklos darnumo ataskaitose pateikiamą informaciją. Vertinant bankų pateiktus duomenis, buvo taikomi šie metodai: mokslinės literatūros sisteminimas, Bloomberg duomenų bazės statistinių duomenų analizė ir lyginamoji analizė. Tyrimas atskleidė, kad Skandinavijos šalių bankų grupės ataskaitose pateikta visa naujausia informacija, atsižvelgiant į įvairias metodikas, tačiau visi keturi bankai pasižymi labai atsargia strategija klientų transformavimo klausimu. Šią veiklą bankai ketina stiprinti 2023 metais, nes privalės viešai skelbti savo žaliojo turto rodiklius
Socialinio darbuotojo perfekcionizmo sąsajos su profesiniu perdegimu
No full textSocialinių problemų gausa yra paskata socialinio darbo plėtojimuisi visame pasaulyje. Socialinio darbo profesija orientuota į pagalbą kitiems, pažeidžiamoje situacijoje atsidūrusiems žmonėms. Todėl profesinio perdegimo sindromas taip yra labai aktuali problema dirbant socialinio darbo srityje. Socialinio darbuotojo veiklos efektyvumas priklauso nuo daugybės išorinių ir vidinių veiksnių, o vienu iš jų gali būti asmeninės savybės. Pervargimas gali labai veikti tiek vidinę, tiek išorinę socialinę darbuotojo asmenybės kaitą. Yra išskiriamos dvi profesinį perdegimą tyrinėjančios sritys: pirmoji – profesinio perdegimo sąsajos su situaciniais veiksniais, t. y. su darbo, organizaciniais ir profesiniais, kita – profesinio perdegimo sąsajos su individualiais veiksniais, t. y. su žmonių demografinėmis charakteristikomis bei asmenybės bruožais. Socialinio darbuotojo veikloje yra daug kasdien patiriamų veiksnių, galinčių lemti profesinį perdegimą – stresas, per didelė darbo apkrova, emocinių išteklių išeikvojimas, vaidmenų konfliktas, dalyvavimas sudėtingose situacijose ir pan. Teigiama, jog perfekcionizmas – kaip asmenybės bruožas – taip pat gali skatinti pervargimą, ypač darbuotojams, kurių profesinė veikla susijusi su pagalba kitiems: medikams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams, pedagogams. Mokslo informacijos šaltiniuose perfekcionizmas ir profesinis perdegimas nagrinėjami išsamiai, o tyrimai atliekami įvairiose profesinėse srityse – medicinos darbuotojų, mokytojų, sportininkų ir kt., tačiau tyrimų socialinio darbo srityje, susiejančių perfekcionizmą su profesiniu perdegimu, Lietuvoje nepavyko rasti. Straipsnyje apibrėžiama perfekcionizmo bei profesinio perdegimo samprata, pateikiama tyrimo metodika bei išanalizuoti statistinių tyrimo duomenų rezultatai. Šio tyrimo tikslas – nustatyti socialinio darbuotojo perfekcionizmo ir profesinio perdegimo sąsajas. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 144 socialiniai darbuotojai, dirbantys penkiose įvairias socialines paslaugas Lietuvoje teikiančiose įstaigose. Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp aukštų standartų ir nuasmeninimo, aukštų standartų ir emocinio išsekimo, tvarkingumo ir emocinio išsekimo, prieštaringumų ir nuasmeninimo, prieštaringumų ir sumažėjusio asmeninio efektyvumo jausmo bei prieštaringumų ir emocinio išsekimo
Socialinio darbuotojo kompetencijos atliekant įvairius vaidmenis dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis
No full textPsichikos sveikatos sutrikimai yra labai paplitę visame pasaulyje. Tai yra didžiulė problema, kuri turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir socialinei gerovei, darbingumui ir gyvenimo kokybei. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene. Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus. Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę. Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys gali skirtis priklausomai nuo asmens poreikių ir galimybių. Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Svarbu, kad socialinis darbuotojas nuolat vystytų savo kompetencijas, gebėjimus ir žinias, kad galėtų atlikti savo darbo funkcijas kokybiškai ir tinkamai reaguotų į iššūkius, su kuriais susiduria. Tai gali apimti savęs vertinimą, refleksiją, mokymąsi, taip pat reikia turėti gerą palaikymo ir paramos sistemą siekiant gerų darbo rezultatų. Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą. Kiekvienas atliekamas vaidmuo yra svarbus ir prisideda prie bendro tikslo – gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias. Tai skatina darbuotojų motyvacijos augimą ir užtikrina organizacijos narių kvalifikacijos lygio išlaikymą
Socialinių tinklų galimybių taikymas Lietuvos viešojo transporto įmonių komunikacijoje
No full textVis daugiau įvairaus amžiaus piliečių naudojantis socialiniais tinklais, viešojo transporto įmonėms taip pat labai svarbu ne tik turėti paskyras socialiniuose tinkluose, bet ir tinkamai jas valdyti – komunikuoti jose reguliariai, skelbti kokybišką turinį. Įvairūs mokslininkai pastebi, kad įmonės ir organizacijos dažnai visai atsisako interneto svetainių ir renkasi naudoti socialinius tinklus, o dažniausiai – socialinį tinklą „Facebook“, kuris ir keleivių vežėjams suteikia plačias galimybes. Socialinių tinklų platformos gali būti naudojamos ne tik informacijai skleisti (pavyzdžiui, apie tvarkaraščius, jų pasikeitimus), bet ir skatinti žmones keliauti viešuoju transportu, o tai Europos Sąjungai einant Žaliojo kurso kryptimi tampa itin aktualu. Socialiniai tinklai viešojo transporto įmonėms tinka ir norint bendrauti su keleiviais, išgirsti jų pageidavimus, pastabas bei atsižvelgiant į jas tobulinti savo teikiamas paslaugas. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas, ar Lietuvoje veikiančios viešojo transporto įmonės, vežančios keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, tinkamai išnaudoja socialinių tinklų suteikiamą potencialą. Autorius analizuoja socialinių tinklų svarbą viešojo transporto įmonėse, jų panaudojimo galimybes ir būdus. Svarstoma, kodėl norint pritraukti daugiau keleivių naudotis viešuoju transportu svarbu komunikuoti ne viename socialiniame tinkle. Pristačius komunikacijos socialiniuose tinkluose transporto sektoriuje teorinius aspektus, toliau, pasitelkus socialinių tinklų kiekybinę ir kokybinę analizę, vertinama Lietuvos keleivių vežimo įmonių, vežančių keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, komunikacija socialiniuose tinkluose. Konstatuojama, kad viešojo transporto įmonių komunikacija socialinių tinklų paskyrose dažnai yra neveiksminga, nenuosekli, skelbiamas nekokybiškas turinys, pasirenkami netinkami jo skelbimo būdai, o viešojo transporto įmonės apskritai nebendrauja su savo paskyrų sekėjais, nereaguoja į jų pastabas, komentarus ir klausimus. Autorius įžvelgia, kad Lietuvoje dirbantys keleivių vežėjai apskritai retai kada socialinius tinklus pasitelkia siekdami gyventojus skatinti persėsti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą. Taip pat pateikiami konkretūs siūlymai ir sprendimai, kaip būtų galima keleivių vežėjų komunikaciją socialiniuose tinkluose tobulinti
Socialinių paslaugų poreikio vertinimas iš pasiūlos perspektyvos: Panevėžio miesto savivaldybės atvejis
No full textKeičiantis gyventojų amžiaus struktūrai, keičiasi ir nusistovėjusi gyventojų poreikių struktūra. Augantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius kartu perdėlioja ir visuomenės išteklių skirstymo prioritetus ekonomikos, politikos, socialinio solidarumo, sveikatos apsaugos, socialinės ekologijos srityse, suponuoja ir pakankamą socialinių paslaugų apimties, sudėties, kokybės užtikrinimo poreikį. Panevėžio miesto savivaldybės iniciatyva inicijuotos gyventojų apklausos apie socialinių paslaugų kokybę ir poreikį savivaldybėje rezultatai leido socialinių paslaugų būklę charakterizuoti kaip nepateisinančią lūkesčių. Atsižvelgiant į paslaugų tapsmo kontekstą, šiuo tyrimu siekta atskleisti situacijos socialinių paslaugų sferoje vertinimą iš teikėjų pozicijos. Tyrimo uždaviniai orientuoti į socialinių paslaugų teikėjų požiūrio teikiamų paslaugų kokybės ir naujų įvedimo poreikio atžvilgiu atskleidimą. Taikyti metodai: duomenų rinkimo – interviu, duomenų apdorojimo – aprašomoji turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatai: pozicija dėl socialinių paslaugų pasiūlos Panevėžio miesto savivaldybėje išsiskyrė. Viena vertus, pripažinta, jog per pastaruosius 3 metus mieste stebimi pokyčiai socialinių paslaugų apimties ir struktūros požiūriu, nors, dažnu atveju, nulemti išorinės aplinkos pokyčių. Šia prasme minėtas ir augantis miesto savivaldybės – kaip pokyčių iniciatorės – vaidmuo. Kita vertus, tam tikrų sričių specialistų trūkumas, darbo krūvis, emocinis perdegimas, personalo motyvacijos stoka, neefektyvus socialinių paslaugų administravimas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei veiklos koordinavimo stoka įvadinti kaip spręstini pamatiniai klausimai, atsiremiantys į kvestionuotiną paslaugų kokybę. Tyrimas atskleidė, kad itin aktualu plėsti socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus apimtis, socialinei globai – dienos socialinę globą, intensyvinti trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą. Aiškus poreikis plėsti socialinių įstaigų veiklos sferą nepastebėtas. Pasiūlos požiūriu deklaruojama nuostata – esant poreikiui mieste teikti naujas socialines paslaugas, diferencijuoti įstaigas pagal pajėgumą užtikrinti jų kokybę, įvertinus veiklos apimtis, kompetenciją, išteklius ir potencialą. Išryškėjo poreikis kurtis naujoms socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms
Student support and motivation in online learning: evidence from pilot online course implementation
No full textTeaching and learning in a virtual environment bring many changes in the implementation of study content. During online learning, the number of hours of contact learning between the lecturer and students decreases, more attention is paid to students’ self-study. Students lose the opportunity to receive informal emotional support from the academic staff and fellow students, and the sense of community and belonging to a higher education institution decreases. The research presented in the article aims to reveal students’ opinions about students’ support and their motivation during online studies while implementing a pilot online-taught study course. The research was conducted under the Erasmus+ project “Quality of Virtual Studies”. Students from four higher education institutions in Lithuania, Spain, Croatia, and Finland participated in implementing the pilot online learning course. Study courses taught remotely were designed based on the quality assurance criteria for virtual studies developed during the project. Students studied the pilot online-taught study course for three months. They completed questionnaires about their online learning experience twice: before and after they started participating in the course. The study results reveal that the most important source of support for students during online studies is communication with the lecturer. It was established that most students’ support during remote studies is provided by the following means: personal video or email from the lecturer, clear structure of the course studied remotely, clear procedures of the study course, and pre-announced hours of remote consultations with the lecturer. The study reveals that students are most motivated during online studies by receiving feedback from the lecturer, the interest of the academic staff in students’ motivation and motivational tools, a clear study plan of the course studied, the variety of innovative computer technology tools used during online studies, and the contribution of the lecturer, promoting cooperation between learners
Behavioural characteristics of overparented children and their parents
No full textParenting styles and behaviours are critical in shaping a child’s personality, beliefs, values, and behaviours, affecting their academic achievement, mental health, and future success. Being active in a child’s life can increase the child’s confidence, build a closer bond between parent and child, and increase the child’s chances of becoming a successful adult. However, excessive involvement and control over a child’s life can lead to negative consequences for the child’s development. Overparenting refers to overprotective and controlling behaviour towards the child when the parents tend to micromanage their child’s lives, make decisions for them, and shield them from challenges and disappointments.The study aims to reveal the behavioural characteristics of overparented children and their parents. 262 teachers across six countries (Slovenia, Portugal, Romania, Turkey, and Lithuania) participated in the study. An online survey using closed and open-ended questions was used to collect the data. The study results revealed that overparenting can negatively affect a child’s development, leading to dependence, poor decision-making skills, anxiety, reduced academic performance, and lack of resilience. Overparenting parents tend to micromanage their children’s lives, shield them from disappointment, and have unrealistic expectations. They may also lack trust in teachers, leading to strained relationships. Survey results suggest a lack of positive parenting skills and understanding of child development. To promote healthy parenting, it is crucial for parents to develop emotional regulation skills, positive parenting skills, and knowledge of their child’s social and emotional needs
The analysis of structural changes in the Lithuanian economic sectors under conditions of uncertainty
No full textThe research aims to analyse the structural changes in Lithuanian economic sectors from 1995 to 2022. Structural changes in this research are understood as changes in gross value added by an economic sector during the period analysed. The greatest decreases in GDP happened in 1999, 2009, and 2020. During this period, economic crises in Lithuania were recorded practically every 10 years. The economic recession of 1999 is partly related to the Russian economic crisis. The negative growth in GDP in 2009 is related to the global financial crisis. When the COVID-19 pandemic began, Lithuania recorded zero GDP growth. The analysis of the period 1995-2022 reveals that the Lithuanian economy was constantly affected by short-term external turbulence but remained resistant to serious shocks. During these fluctuations, changes were formed in the structure of the economy. Some sectors of the economy expanded more, others - less. In 2004, compared to 1995, the share of agriculture in the structure of the economy decreased by almost 60 per cent. The share of financial intermediation decreased by 13.6 per cent, and other sectors decreased by almost 23 per cent. Between 1995 and 2004, the most intense structural changes were in agriculture, trade, and other sectors. In 2009, compared to 2004, the share of agriculture in the structure of the economy decreased by almost 39 per cent. The share of manufacturing decreased by 16.8 per cent, and construction decreased by almost 9.6 per cent. From 2004 to 2008, the fastest development of the construction sector was recorded, which is related to the active development of real estate. In 2004-2009, the most intense structural changes were in the agriculture, industry, and financial intermediary sectors. In 2019, compared to 2009, the share of industry in the structure of the economy decreased by almost 2 per cent, the financial sector decreased by 12 per cent, and other sectors decreased by 6 per cent. In 2009-2019, the most intense structural changes were in the agriculture, construction, and financial sectors. From 2019 to 2022, the most intense structural changes were in industry and financial sectors. In the ideal case, the positive result of structural changes is economic progress. During economic progress, there is an even and long-term development of all economic sectors. Because the structure of the economy is a complex mechanism, changes in it must not be too speedy and not chaotic. Only then could economic progress be the result of structural changes
Slopinimų skaičiavimas optinėje magistralėje su skirstomosiomis atšakomis
No full textOptinės skaidulos yra naudojamos pasyviosios optinės prieigos tinkluose, kurie skirti vartotojų įjungimui į internetą. Kiekvieno vartotojo įjungimui galima naudoti tiek atskiras optines skaidulas, tiek panaudoti tas pačias. Jeigu esamose magistralėse nėra laisvų optinių skaidulų, tenka kloti naujus daug skaidulų turinčius optinius kabelius. Įvertinus, kad viena optine skaidula siunčiamų duomenų perdavimo spartos gali būti milijonus kartų didesnės palyginus su įvairių interneto vartotojų poreikiais, skaidula gali būti skirta nuo šimto iki tūkstančio vartotojų prijungimui. Šiuo atveju galima panaudoti optines skaidulas, esančias jau anksčiau paklotuose optiniuose kabeliuose, arba pakloti naujus, mažai optinių skaidulų turinčius magistralinius kabelius, kurių klojimo trasos būtų išsidėsčiusios arti vartotojų, o juose esančias skaidulas galima būtų sujungti įterpiant optinius daliklius reikiamose vietose. Tokiu atveju vartotojai jungiami panaudojant trijų išvadų optinius daliklius, kurių du išvadai skirti sudaryti magistralę, o trečias išvadas skirtas prijungti vartotojo įrangą. Pačios magistralės gali būti tiek be atšakų, tiek ir išsišakojančios. Atšakos jungiamos prie magistralinių daliklių trečiųjų išvadų. Darbe pateikiama magistralinių optinių daliklių parametrų apskaičiavimo metodika, įvertinanti signalo slopinimus optinėje skaiduloje bei signalo nuostolius pačiuose dalikliuose. Metodika panaudota ištirti per nuosekliai išdėstytus optinius magistralinius daliklius perduodamų signalų slopinimų pokyčius. Metodikos taikymas įgalina suvienodinti optinių signalų slopinimus nuo magistralės pradžios iki visų optinės magistralės daliklių išvadų. Metodikoje esantys skaičiavimo algoritmai taip pat įvertina optinių atšakų įtaką optinių signalų slopinimui. Parodyta, kaip pasikeičia optinio signalo slopinimai nuo magistralės pradžios iki visų išvadų skirtinguose magistralės vietose prijungus skirtingų slopinimų optines atšakas ir taip perskaičiavus optinių daliklių parametrus, kad signalo stiprumai visuose išvaduose būtų vienodi
Data acquisition for digitisation in the paraffin candle production process
No full textBy utilising digital technology, digitisation helps businesses streamline procedures, increase efficiency and cut costs. Moreover, it enables businesses to gather knowledge and make data-driven choices that enhance product quality, customers’ satisfaction, and market competitiveness. Data acquisition, which permits the collection and analysis of real-time data from equipment and processes, is a crucial component of the digitalisation of industrial automation. Predictive maintenance may, therefore, be utilised to decrease downtime, enhance quality control, and optimise operations. The paraffin candle production process is being discussed, and its key variables are being identified for the purpose of digitisation. The study proposes data collection and processing methods from a candle production line and uses an IoT-enabled controller to collect and analyse data. The PLC software that reads, processes, and saves data in a SQL database on a remote PC is then built based on these techniques. An MSSQL database is used to store information on process variables, including temperatures, cycle times, and downtimes, for the different candle production stages, including the paraffin preparation tank, extruder, and conveyor for cutting candles. The database acts as a storage location for the gathered information, which can then be utilised to analyse and improve the manufacturing process. Python and the open-source package Streamlit were used to provide a user-friendly interface for operators. The interface allows the user to select historical data for each item of equipment by time and relevant variables, and it shows the filtered data in an understandable graphical style. This allows the operator to evaluate the production process, spot trends, and optimise it. With the use of support and assistance technologies, the data may be used for decision-making in future