Kauno Kolegijos Elektroniniai žurnalai
Not a member yet
671 research outputs found
Sort by
Dirbtinis intelektas aukštajame moksle: viešosios komunikacijos Lietuvoje aspektas
No full textŠvietimas ir aukštojo mokslo institucijos dirbtinį intelektą gali pritaikyti mokymo ir mokymosi procesų efektyvumui ar besimokančiųjų pagalbai, tačiau taip pat patiria daug iššūkių dėl akademinio sąžiningumo, reikiamų žinių bei įgūdžių įgijimo. Šie pokyčiai tapo itin akivaizdūs pradėjus naudoti dirbtinio intelekto įrankius ir 2022 m. pabaigoje atvėrus visuomenei ChatGPT. Dėl šios priežasties per pastaruosius metus pagausėjo mokslinių tyrimų bei informacijos sklaidos apie dirbtinio intelekto panaudojimo aukštajame moksle galimybes, iššūkius ir problemas. Lietuvoje tyrimų apie dirbtinio intelekto įtaką aukštajame moksle naudojamų mokymo ar mokymosi metodų pokyčiams, bei susijusiomis temomis neaptikta. Kadangi dirbtinio intelekto įrankiai vystomi itin sparčiai, o vartotojai greitai geba juos panaudoti įvairiose savo veiklose, būtina greita problemos analizė bei galimų sprendimų iškilusioms problemoms spręsti paieška. Šio straipsnio tikslas – ištirti dirbtinio intelekto įrankių naudojimo įtaką aukštajame moksle bei atlikti viešosios komunikacijos Lietuvoje apie dirbtinį intelektą aukštajame moksle analizę. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad oficiali bei viešoji komunikacija apie DI naudojimą Lietuvos aukštajame moksle nėra pakankama, nekomunikuojama apie konkrečius Lietuvos aukštajam mokslui kylančius iššūkius, nepateikiami Lietuvos aukštųjų mokyklų, kitų švietimo atstovų komentarai ar rekomendacijos aukštosioms mokykloms dėl DI taikymo. Dėl to, aukštosios mokyklos ar dėstytojai turi savarankiškai ir greitu tempu analizuoti esamą situaciją bei priimti sprendimus
Darbuotojų asmeninių vertybių reikšmė pasitenkinimui darbu
No full textPasitenkinimas darbu – tai, galima sakyti, asmens laimės jausmo profesinėje veikloje laipsnis vertinant kognityviniu aspektu. Pastebima tendencija, kad dažniausiai pasitenkinimą darbu prognozuojantys veiksniai vadyboje moksle yra socialiniai – t. y. tokie, kurie gali būti pakeičiami – pvz., darbo užmokestis, galimybės konsultuotis su ekspertais ir taip toliau, nors sutinkama, kad pasitenkinimas darbu yra priklausomas ne vien nuo socialinių veiksnių, bet ir asmeninių veiksnių. Taip pat pastebima tendencija, kad organizacijos, paprastai, apibrėžia savo vertybes, kurios organizacijoje pasako, kaip mes sieksime tam tikrų tikslų (įgyvendinsime misiją), bet greta organizacinių vertybių visada egzistuoja ir asmeninės vertybės. Idealiu atveju jos sutampa su organizacijos vertybėmis, bet idealūs atvejai yra reti, taip pat praktikoje asmeninės vertybės rečiau sulaukia dėmesio, nors asmeninės vertybių ir organizacinių vertybių skirtumai skatina konfliktus, didesnę emocinę įtampą. Tad šiame straipsnyje yra analizuojama viena iš asmeninių savybių – asmeninės vertybės ir jų reikšmė pasitenkinimui darbu reprezentatyvioje dirbančių Lietuvos gyventojų imtyje. Duomenų analizės rezultatai parodė, kad aukštesnį pasitenkinimą darbu prognozavo aukštesnis išsilavinimas, labiau išreikšti saugumo, orientacijos į save / savirealizacijos ir orientacijos į pasiekimą vertybiniai tipai, o žemesnį pasitenkinimą darbu prognozavo labiau išreikštas galios / valdžios vertybinis tipas. Straipsnyje aptariama kas šiems vertybiniams tipams yra svarbu jų profesiniame ir asmeniniame gyvenime, aptariama šių vertybinių tipų reikšmė profesinėje veikloje
Suaugusių žmonių dantų gydymo baimės ir burnos ligų profilaktikos sąsajos
No full textRemiantis pasauline sveikatos organizacija (2020), burnos ertmės sveikata yra pagrindinis gerovės, gyvenimo kokybės ir sveikatos rodiklis, apimantis daugybę ligų ir būklių, įskaitant dantų ėduonį, periodonto ligas, dantų netekimą, burnos vėžį, ŽIV infekcijos pasireiškimus burnoje, burnos ir dantų traumas, normas ir apsigimimus, tokius kaip kiškio lūpa ar vilko gomurys. 2017 m. tyrimai parodė, kad burnos ligomis serga 3,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Burnos ertmės sveikatos būklė dažnai yra susijusi su dantų gydymo baime. Žmonėms, kurie dėl dantų gydymo baimės atidėlioja vizitus pas odontologą, pasireiškia labiau simptomatinės ir sunkesnės burnos ertmės ligos, tai prisideda prie esamos dantų gydymo baimės paūmėjimo. Siekiant išsaugoti burnos ertmės sveikatą labai svarbi burnos ligų profilaktika. Šiame kiekybiniame tyrime, naudojant internetinės apklausos metodą, buvo siekiama nustatyti suaugusių žmonių dantų gydymo baimės ir burnos ligų profilaktikos sąsajas. Klausimynas parengtas tyrimo autorių. Tyrimo metu taikyti aprašomosios statistikos duomenų analizės metodai. Rezultatai parodė, kad dantų gydymo baimė yra plačiai paplitusi problema, kurios atsiradimui daugiausiai įtakos turi skausmingo gydymo patirtis praeityje. Dažniausiai odontologinių procedūrų metu žmonės bijo skausmo, būti nesuprasti dėl prastos burnos ertmės būklės, karieso gydymo ir nuskausminimo. Dantų gydymo baimę patiriančių žmonių nereguliarūs apsilankymai pas burnos priežiūros specialistą veda į burnos ertmės pablogėjimo būklę
Burnos priežiūros specialistų komandinis darbas
No full textStraipsnyje siekiama atskleisti burnos higienistų ir gydytojų odontologų požiūrį į komandinį darbą. Apie komandinį darbą sveikatos priežiūros srityje šiomis dienomis yra kalbama nemažai, siekiama, kad komandiniu darbu būtų paremtas visas burnos priežiūros specialistų darbas. Šiuolaikiniame pasaulyje komandinis darbas yra vienas iš svarbiausių organizacijos sėkmę lemiančių veiksnių. Vis labiau vystantis sveikatos priežiūros sistemai ji tampa biosocialine, į paciento priežiūrą įtraukiama vis daugiau įvairių sričių specialistų. Labai svarbus šio progreso žingsnis – didėjantis poreikis pereiti prie komandinio darbo metodo. Komandoje dažniausiai pasidalijama vaidmenimis, kurių kiekvienas yra vienodai svarbus ir reikšmingas. Dažniausiai vieno komandos nario darbo rezultatai yra susiję su kito kolegos padarytu darbu, todėl tokiu būdu kolegos skatina vienas kitą atlikti jam pavestą darbą nepriekaištingai. 
Pradinių klasių mokytojų, taikančių STEAM ugdymo metodą, patirtys integruoto-holistinio kompetencijų lygmens požiūriu
No full textStraipsnyje, išanalizavus mokslinę bei kitą aktualią literatūrą, atskleistas STEAM ugdymo metodas, jo reikšmė, pedagogo kompetencijos konceptas integruoto-holistinio lygmens požiūriu. Pateiktos empiriškai išanalizuotos STEAM ugdymo metodą taikančių pedagogų patirtys, aprašytas tyrimo metodologijos pagrindimas. Atliktas mokslinis focus grupės interviu tyrimas – diskusija su Lietuvos ir užsienio pedagogais, taikančiais STEAM ugdymo metodą. Atlikus gautų duomenų content analizę, išanalizuotos pedagogų patirtys per kompetencijų diskursą. Pedagogų kompetencijos analizuotos pagal STEAM sritis: gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų bei matematikos. Išsiaiškintas STEAM sričių pritaikomumas ugdymo procese bei kitos STEAM ugdymo metodo naudojimo patirtys. Content analizės metodu išskirtos šios kategorijos: veiklos taikant STEAM ugdymo metodą ugdymo įstaigose, bendrosios kompetencijos, dalykinės kompetencijos, labiausiai reikalingos kompetencijos, gamtos mokslų srities naudojimas, technologijų srities naudojimas, inžinerijos srities naudojimas, menų srities naudojimas, matematikos srities naudojimas. Ypatingą vietą STEAM ugdymo metodo taikyme pedagogų kompetencijų kontekste turi kūrybiškumo kompetencija, kuri straipsnyje analizuota daugiafunkciniu tarpdisciplininiu požiūriu
Juodųjų serbentų, aviečių, aronijų, obuolių ir rabarbarų vyno distiliatų šalutinių fermentacijos produktų, turinčių įtakos gėrimų saugai ir kokybei, tyrimai
No full textVaisiai ir uogos – nuo seno naudojama puiki žaliava įvairių gaiviųjų gėrimų, sulčių, vyno gamyboje. Pasaulyje vis dažniau analizuojamas vaisių bei uogų potencialas, galimas jų panaudojimas distiliatų, spiritinių gėrimų gamyboje. Vaisių spirito apibrėžimas ir reikalavimai pateikti Reglamente (EB) Nr. 110/2008). Spiritai – tai alkoholiniai gėrimai, kurių žaliava yra naudojami vaisiai ar kitos cukraus turinčios augalų dalys. Jie gaminami alkoholinės fermentacijos būdu, o vėliau distiliuojami. Vaisių uogų distiliatas yra ne tik vandens ir etanolio mišinys. Jis sudarytas iš daugelio aromatinių komponentų, susidarančių fermentacijos proceso metu ir nulemiančio gėrimo juslines savybes: skonį bei aromatą. Atlikto tyrimo tikslas – išanalizuoti šalutinių medžiagų kiekį distiliatuose susidarantį vyno fermentacijos metu naudojant skirtingą augalinę žaliavą. Svarbu paminėti, kad alkoholinės fermentacijos procesas ne vien tik anaerobinis procesas, kurio metu mielės anaerobinės fermentacijos metu išsiskiriant šilumai skaido cukrus iki etanolio ir CO2. Fermentacijos metu susidaro daug šalutinių produktų, kurie nulemia vyno, o vėliau ir distiliatų sudėtį bei juslinius rodiklius. Tyrimui buvo naudoti Lietuvoje plačiai auginami juodieji serbentai, aronijos, rabarbarai, obuoliai ir avietės. Nustatyta, kad metanolio koncentracija visuose mėginiuose buvo mažesnė už ES teisės aktų nustatytą ribą. Taip pat nustatyta, kad priemaišų, t. y. aukštesniųjų alkoholių, aldehidų ir esterių kiekis distiliatuose skiriasi priklausomai nuo fermentacijai naudotų žaliavų. Didžiausias esterių kiekis išreikštas etilacetatu, g/ hl a.a. nustatytas obuolių ir aronijos distiliate (atitinkamai 69,53±14,60; 63,73±13,38); mažiausiais kiekis – juodųjų serbentų vyno distiliate. Daugiausia aldehidų išreikštų acetaldehidu, g/hl a.a aptikta rabarbarų vyno distiliate 1017,59±3,24, mažiausias kiekis nustatytas juodųjų serbentų vyno distiliate 50,37±9,57. Aukštesniųjų alkoholių išreiškiamų 2-metilpropanoliu, g/hl a.a daugiausia buvo aptikta aronijos uogų vyno distiliate 117,82±9,43, o mažiausias juodųjų serbentų vyno distiliate 32,44±2,59. Kaip parodė tyrimas, identiškomis sąlygomis fermentuotos skirtingos žaliavos (skirtingų vaisių bei uogų) distiliatų sudėtis skyrėsi. Straipsnyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai ir analizuojamas gautų rezultatų priežastinis ryšys
Shakespeare in Lithuanian
No full textShakespeare’s plays and poetry have been translated into over one hundred languages and are performed, read, and taught throughout much of the world more often than those of any other playwright. The article aims to briefly survey the history of translating Shakespeare’s works into Lithuanian. Current developments in business, communication, and cultural production impact the scope and priorities of translations. Our archival research yielded limited information on Lithuanian translations of Shakespeare’s works and their quality. It raised more questions than provided answers. The findings show that the largest number of translations of Shakespeare’s works was made by Aleksys Churginas (published in 1946-1973). Four plays were translated by Antanas Danielius (published in 1983-1997). The two most recent translations by Saulius Repečka were published in 2016. No comprehensive studies of Lithuanian translations of Shakespeare’s plays or their publication/republication history currently exist. The translation of sonnets has been investigated in a doctoral thesis. 
Socialinio verslo kūrimo patirčių socialiniame darbe
No full textSocialinio verslo kūrimas yra naujas ir atliepiantis visuomenės poreikius verslas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, tačiau yra dar gana naujas darinys teisinėje sferoje bei tyrimų praktikoje. Šiame straipsnyje analizuojama teorinė bei praktinė socialinio verslo kūrimo patirtis, socialinio verslo koncepcijos, sampratos, svarbos, poveikio bei socialinio darbo ir socialinio verslo sąsajų konstruktai. Pabrėžtina, kad socialinis verslas neturi vieno, aiškaus apibrėžimo ir teisinio reglamentavimo, be to, socialinio verslo koncepcija skiriasi kiekvienoje valstybėje. Atskleidžiami socialinio verslo kūrimo motyvai: tikėjimas, entuziazmas, idėjiškumas, noras dalytis, padėti, išreikšti save, ugdyti bendruomenę / visuomenę ir pan. Identifikuojama, kad socialiniai verslininkai neretai siekia ne finansinės naudos, o konstruktyvaus problemų sprendimo. Reikia pažymėti, kad socialinio verslo konstruktas ribotai įtraukiamas į socialinio darbo tyrimus, nors socialinis darbas ir socialinis verslas turi akivaizdžiai glaudžias sąsajas. Straipsnyje pristatomi atlikto kokybinio tyrimo, taikant iš dalies struktūruoto interviu metodą ir naratyvo analizę, rezultatai. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinio darbuotojo socialinio verslo kūrimo patirtis. Atliekant tyrimą apklausta socialinė darbuotoja, socialinio verslo Lietuvoje atstovė, kuri pasidalijo savo patirtimi kuriant socialinį verslą. Pagrindiniai rezultatai: atskleisti menko teisinio reglamentavimo bei finansavimo keliami iššūkiai kuriant socialinį verslą, įvairus bendruomenės / visuomenės požiūris, ne visada matuojamas socialinis poveikis, taip pat atskleisti iššūkiai, kurie gali laukti ateityje, bei socialinio darbuotojo patirtys bei vidiniai motyvai, turėję įtakos socialinio verslo kūrimui. Tyrimo metu nustatyta, kad socialiniams verslininkams nerimą kelia tarptautiniai ir globaliniai pokyčiai, teisinis reglamentavimas dėl socialinio verslo perdavimo kitiems asmenims bei dilema dėl kokybinės ir kiekybinės socialinio verslo plėtros
Flexo and screen printing of graphene/ multiwall carbon nanotube hybrid
No full textIn this work, we present the development of conductive graphene waterbased inks suitable for printing of several themes on different kinds of papers based on flexography and screen printing techniques. The inks were prepared by a hydrophilic graphene/carbon nanotube hybrid and suitable mixtures of resins. The as-prepared conductive inks were stable, highly conductive and their printing quality was comparable with that of conventional commercial inks. Especially, for flexography, the relationship between printing quality and the ink-carrying volume of the cells of the anilox roll and the pre-inking was investigated
Challenges and opportunities for the development of the graphic and digital media studies in Lithuania
No full textThe graphic and digital media industry plays an important role in Lithuania and abroad, yet it inevitably faces a lack of specialists in this field. The shortage of professionals in the sector leads to the slower growth of businesses and industry, the lower value of GDP, and, in many cases, unskilled work, poor quality and inadequate presentation of information through different media. These challenges can be attributed to shortcomings of the Lithuanian higher education system. According to the Lithuanian Qualifications Framework, levels 5 (short cycle), 6 (bachelor’s), 7 (master’s), and 8 (doctoral) are classified as tertiary studies. In Lithuania, short-cycle studies in the media industry sector are still not available as the main focus is on the training of bachelor’s and master’s degree specialists.The article analyses and presents the peculiarities of the Lithuanian education system, competencies, and acquired qualifications in different levels of studies. During the research, Lithuanian higher education institutions were compared, such as universities and colleges – higher education institutions (kolegijos in Lithuanian), which provide study programmes in different field related to the media industry. In addition, the role and potential of vocational schools in training media technology specialists is presented.The results of the research show that the role of the Lithuanian education system is vital for the media industry. However, the potential is underexploited due to poor students’ career guidance, lack of specific practical skills, or the worsening demographic situation in the country. The significant shortage of specialists can be related to the global pandemic, which had a negative impact on the learning process and, at the same time, forced the search for new teaching methods and tools. The analysis of the education sector’s capacities to ensure smooth, rapid, and efficient training of specialists suggests that more emphasis should be placed on the training of media specialists in the narrow field within a relatively short period time. Such a study concept can be implemented in short-cycle studies when a specialist in specific media is trained through the synergy of a higher education institution and an industrial enterprise within a year and half or two years