Kauno Kolegijos Elektroniniai žurnalai
Not a member yet
671 research outputs found
Sort by
Socialinio darbuotojo patiriami sunkumai dirbant su asmenimis, turinčiais priklausomybę
Europoje ir visame pasaulyje viena opiausių socialinių ir sveikatos problemų išlieka priklausomybė nuo įvairių psichoaktyvių medžiagų. Pagal Tarptautinių ligų klasifikavimo sąrašą (2015), priklausomybės sindromas – tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo. Priklausomybės sindromo požymiams priskiriamas asmens stiprus troškimas vartoti alkoholinius gėrimus; sunku kontroliuoti vartojimą ar yra vartojama, neatsižvelgiant į pasekmes, kurios gali būti itin žalingos; asmens įsipareigojimai ar kiti veiksmai yra ne tokie svarbūs nei medžiagos vartojimas; asmuo toleruoja vartojamą medžiagą ir kai kuriais atvejais vystosi fizinė abstinencijos būklė. Kenksmingas alkoholio vartojimas sudaro 5,1 proc. viso pasaulio ligų, Europoje alkoholio suvartojama daugiausia, o Lietuva pirmauja pagal suvartojamą alkoholio kiekį tūkstančiui gyventojų. Lietuvoje nelegalias psichoaktyvias medžiagas yra vartoję daugiau nei 1 iš 10 žmonių. 2015 metais Lietuvoje nuo apsinuodijimo psichoaktyviomis medžiagomis arba perdozavimo tarp suaugusiųjų mirė 59 žmonės milijonui žmonių, o Europos vidurkis buvo 20,3 mirtys milijonui žmonių. Asmenys, sergantys priklausomybės ligomis, ilgainiui patiria socialinę atskirtį – praranda būstą, darbą, šeimą ir lieka atstumti visuomenės, todėl vienas iš prioritetų yra skatinti tokius asmenis gydytis ir sugrįžti į normalų gyvenimą. Socialiniai darbuotojai, dirbdami su priklausomybę turinčiais asmenimis, neretai susiduria su daugybe iššūkių, tokių kaip įvairūs emociniai išgyvenimai, perdegimas bei galimos psichologinės traumos. Siekiant užtikrinti, kad socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos išliktų kokybiškos bei darbuotojo fizinė ir psichologinė sveikata išliktų stabili, yra ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į socialinių darbuotojų patiriamus iššūkius, dirbant su priklausomais asmenimis. Pastebima, kad Lietuvoje trūksta tyrimų, kuriuose būtų tyrinėti socialinio darbuotojo patiriami sunkumai, dirbant su priklausomybę turinčiais asmenimis. Siekiant, kad socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos būtų efektyvios, priklausomi asmenys gautų jiems reikiama pagalbą bei darbuotojas jaustų pasitenkinimą darbu, yra labai svarbu nustatyti, su kokiais profesiniais bei emociniais iššūkiais susiduria socialiniai darbuotojai, dirbdami su priklausomais asmenimis, todėl straipsnyje analizuojama, kokius sunkumus patiria socialiniai darbuotojai, dirbdami su priklausomybę turinčiais asmenimis
Polifenolinių junginių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo palyginimas pipirmėtės (Mentha piperita L.) ir katžolės (Nepeta faassenii L.) ekstraktuose
Polifenoliniai junginiai priklauso biologiškai aktyvių junginių grupei, kurie aptinkami augaluose. Šiuo metu šiems junginiams skiriamas didelis dėmesys dėl jiems būdingų antioksidantinių, antimikrobinių, antikancerogeninių, antiuždegiminių ir kt. savybių. Šių junginių gausu notrelinės (Lamiaceae) šeimos augaluose: pipirmėtėse (Mentha piperita L.) ir faseno katžolėse (Nepeta faassenii L.). Todėl šie augalai gali būti naudojami kaip funkcinis maistas bei kosmetikos pramonėje, pvz., eterinių aliejų gamybai ir t. t. Katžolėse ir pipirmėtėse gausu terpenų, polifenolinių rūgščių ir jų darinių, kurie turi teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti polifenolinių junginių ir antioksidacinio aktyvumo kitimą laike priklausomai nuo augalų džiovinimo būdo skirtingais metodais paruoštuose pipirmėčių ir faseno katžolių ekstraktuose. Bendras polifenolinių junginių kiekis ir antioksidacinis aktyvumas nustatytas DPPH● radikalų surišimo metodu. Tyrimu nustatyta, kad bendrajam polifenolinių junginių kiekiui pipirmėtėse ir faseno katžolėse įtakos turi ekstrakcijos metodas ir ekstrakcijai naudojamas tirpiklis, tačiau jų kiekis nepriklauso nuo džiovinimo būdo. Tiriant tirpiklio įtaką džiovintų karščiu pipirmėčių ir faseno katžolių ekstraktams, nustatyta, kad bendras polifenolinių junginių kiekis išekstrahuojamas mažesnis naudojant vandenį nei etanolį, o džiovintose šalčiu – pokytis nereikšmingas. Taikant skirtingus ekstrakcijos metodus, stebima, kad ekstrahuojant ultragarsu išekstrahuojama daugiau polifenolinių junginių nei mechaniniu būdu: džiovintose karščiu faseno katžolėse – 1,2 karto, džiovintose karščiu pipirmėtėse – 1,03 karto, džiovintose šalčiu faseno katžolėse ir pipirmėtėse – 1,1 karto vandeniniuose ekstraktuose. Panaši tendencija stebima ekstrakcijai naudojant etanolį. Atlikus tyrimą, po 8 mėn. nustatyta, kad bendrasis polifenolinių junginių kiekis sumažėjo nepriklausomai nuo džiovinimo būdo. Džiovintose karščiu pipirmėtėse ir faseno katžolėse antioksidacinis aktyvumas yra didesnis (etanoliniuose ekstraktuose), o džiovintose šalčiu – reikšmingo pokyčio nėra lyginant etanolinius ir vandeninius ekstraktus. Taip pat, nustatyta, kad po 8 mėn. antioksidacinis aktyvumas sumažėjo kaip ir bendras polifenolinių junginių kiekis
Pasitenkinimas studijomis – nuo studento iki absolvento
Straipsnyje aptariamas studentų pasitenkinimas ir jį skatinantys veiksniai, pasitenkinimo lygio kaita didėjant studento mokymo (si) patirčiai. Studentų studijų patirties supratimas, gebėjimas prognozuoti studentų pasitenkinimo lygį ir jį išlaikyti išlieka aktuali tema aukštajame moksle. Siekiant tvarių veiklos rezultatų, aukšta studijų kokybė ir studentų pasitenkinimas tampa pagrindiniais veiksniais aukštųjų mokyklų konkurencinėje kovoje. Taip pat studentų pasitenkinimas yra ir institucijos veiklos efektyvumo rodiklis. Įvertinus tai, kad studentų pasitenkinimas yra kintantis reiškinys, straipsnyje analizuojama, kokie studentų pasitenkinimą skatinantys veiksniai svarbiausi, siekiant potencialiai didžiausio studentų pasitenkinimo skirtinguose studijų etapuose ir baigus studijas. Atlikus mokslinės literatūros apžvalgą, išskirti studentų pasitenkinimą skatinantys veiksniai. Straipsnyje pateikiami studentų ir absolventų nuomonės tyrimų rezultatai studentų (absolventų) pasitenkinimo studijomis aspektu, analizuojamos studento pasitenkinimo įverčio su studentų pasitenkinimą skatinančių veiksnių sąsajos. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad studentų pasitenkinimo įvertis mažėja didėjant studento mokymosi patirčiai aukštojoje mokykloje bei šiek tiek išauga, įgijus darbinės patirties. Nustatyta, kad aukštosios mokyklos ir studijų programos pasirinkimo motyvai neturi įtakos studentų pasitenkinimo lygiui. Studentų pasitenkinimo lygiui didžiausią įtaką turi pagrindinės aukštosios mokyklos teikiamos paslaugos: studijų kokybė, subalansuotas studijų krūvis, studijų ir mokymosi aplinkos. Tiek pirmame kurse, tiek baigiamajame kurse studentų pasitenkinimui pasiekti svarbus praktinis įgytų žinių ir įgūdžių pritaikomumas profesinėje veikloje
Būsimųjų pedagogų požiūris į savanoriškos veiklos bei „minkštųjų“ gebėjimų ugdymo(si) sąsajas: Lietuvos ir Latvijos aukštųjų mokyklų atvejis
Pedagogo vaidmuo, prisidedant prie ateities kartos ugdymo yra be galo svarbus, todėl ir pats pedagogas turi turėti ne tik plačių profesinių žinių bet ir stiprinti asmeninius ir tarpasmeninius gebėjimus, dar kitaip vadinamus „minkštaisiais“ gebėjimais, kurie padėtų tapti brandžia asmenybe, gebančia spręsti savo problemas, aktyviai veikti darbinėje aplinkoje, gebančia dirbti tiek savarankiškai, tiek grupėje, imtis iniciatyvos ir pan. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas – kokios savanoriškos veiklos ir studentų „minkštųjų“ gebėjimų ugdymo(si) sąsajos? Tyrimo tikslas – atskleisti būsimųjų pedagogų požiūrį į savanoriškos veiklos bei „minkštųjų gebėjimų“ ugdymo(si) sąsajas. Tyrime taikyti mokslinės literatūros ir dokumentų analizės, apklausos raštu ir gautų duomenų statistinės analizės metodai. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad savanoriška veikla gali būti labai įvairių formų – savanoriška veikla ir savanoriška tarnyba, vietinė, nacionalinė ir tarptautinė savanoriška veikla, specializuota veikla, konkrečios amžiaus grupės atstovų veikla, trumpalaikė ir ilgalaikė. Kiekviena forma turi savų pranašumų, tad labai svarbu pasirinkti ne tik temą, bet ir formą, atitinkančią savanoriška veikla užsiimančio asmens poreikius. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Latvijos studentų dalyvavimas savanoriškoje veikloje nėra sistemingas. Apžvelgus tyrimo rezultatus matosi, kad Lietuvos studentų įgytų sustiprintų „minkštųjų“ gebėjimų savanoriškos veiklos metu mastas didesnis, lyginant su Latvijos studentais. Abiejų šalių būsimieji pedagogai teigiamai vertina ir patį savanorystės reiškinį, ir savanorystės metu įgyjamus „minkštuosius“ gebėjimus, ypač svarbius specialisto kompetencijų plėtrai, pedagoginei profesinei bei visuomeninei veiklai. Tiek Lietuvos, tiek Latvijos studentai aukštai vertina savanoriškos veiklos svarbą ir mano, kad įgijo svarbios patirties ir išugdė bei sustiprino šiuos „minkštuosius“ gebėjimus, kurie labai svarbūs jų būsimoje profesinėje veikloje: gebėjimą dirbti komandoje, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, gebėjimą priimti sprendimus, gebėjimą organizuoti ir planuoti
Jaunuolių, išėjusių iš bendruomeninių vaikų globos namų, patirtys gyvenant savarankiškai
Straipsnyje atskleidžiama, kad iš bendruomeninių vaikų globos namų išėję ir savarankiškai gyvenantys jaunuoliai išgyvena ir teigiamas, ir neigiamas patirtis. Kai kuriems savarankiškas gyvenimas yra laukiamas ir sėkmingas gyvenimo laikotarpis, o kitiems – sunkus etapas psichologiniais, socialiniais ar kitais aspektais. Visgi, šia tema trūksta tyrimų, kurie analizuotų jaunuolių, išėjusių iš bendruomeninių vaikų globos namų, patirtis gyvenant savarankiškai. Straipsnyje aptariama, kad savarankiško gyvenimo pradžioje jaunuoliai patiria nemažai sunkumų: nepasitiki savimi, bijo savarankiško gyvenimo ir asmenų, kurių nepažįsta, taip pat dažnai nusistato prieš save ir prieš juos supantį pasaulį, neturi motyvacijos. Tyrime taip pat nustatyta, kad svarbūs pagalbos šaltiniai savarankiško gyvenimo pradžioje yra bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų palaikymas ir pagalbos teikimas, artimųjų teikiama socialinė parama, draugų palaikymas ir buvimas šalia, kitų įstaigų teikiama pagalba. Tyrimas padėjo nustatyti, kad savarankiško gyvenimo pradžioje jaunuoliai patiria psichinės sveikatos, elgesio, išsilavinimo, finansų, būsto, emocinio, psichologinio, materialinio palaikymo ir paramos trūkumą. Dėl paramos trūkumo jaunuoliai nepasitiki ne tik savimi, tačiau ir turimais įgūdžiais, jaučia nepilnavertiškumo ir neužtikrintumo jausmus. Tenka patirti nerimą ir baimę dėl ateities ir savarankiško gyvenimo. Išėjusiems iš bendruomeninių vaikų globos namų jaunuoliams svarbi socialinė parama iš artimųjų, įstaigų ar draugų, nes tai suteikia drąsos ir motyvacijos veikti dėl išsikeltų tikslų, palaiko gerą savijautą, stiprina socialinį tinklą, mažina socialinės atskirties riziką, užkerta kelią įvairioms priklausomybėms ar psichinės sveikatos ligoms. Tai užtikrina kokybiškesnį gyvenimą įvairiose srityse: išsilavinimo, karjeros, būsto, finansų ar pan. Vienas iš svarbiausių savarankiško gyvenimo aspektų, užtikrinančių sėkmingą integraciją visuomenėje, yra savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas. Įgyti savarankiško gyvenimo įgūdžiai jaunuoliams padeda įveikti kylančius sunkumus, sukuria naujas galimybes, jaunuoliai jaučiasi labiau pasitikintys savimi įvairiose gyvenimo srityse: siekiant išsilavinimo, ieškant darbo, įgyjant būstą, palaikant socialinius ryšius, tvarkantis kasdieniniame gyvenime
Kineziterapija pagerina COVID-19 liga persirgusių asmenų kvėpavimo funkcijas, pusiausvyrą ir fizinį pajėgumą
Koronaviruso infekcija arba COVID-19 (angl. coronavirus disease 2019) yra liga, kurią sukelia koronavirusas SARS-CoV-2. Nors dauguma pacientų, sergančių COVID-19 liga, suserga lengva ar vidutine forma, maždaug 14 proc. serga sunkia ligos forma, dėl kurios juos reikia hospitalizuoti ir papildomai aprūpinti deguonimi, o 5 proc. – gydomi intensyviosios terapijos skyriuje. Persirgus COVID-19 ir išlikus sutrikusioms biosocialinėms funkcijoms, pacientui skiriamos reabilitacijos paslaugos, tačiau pasigendama mokslinių tyrimų, kuriuose būtų atskleistas kineziterapijos poveikis asmens kvėpavimo sistemos funkcijoms, funkcinei būklei bei pusiausvyrai. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti kineziterapijos poveikį COVID-19 liga persirgusių asmenų kvėpavimo funkcijoms, pusiausvyrai bei fiziniam pajėgumui. Tyrime dalyvavo 15 COVID-19 ligos vidutine forma persirgusių asmenų (56,00 ± 4,61 metų), stacionarizuotų ne seniau nei 30 dienų iki tyrimo. Tyrimą sudarė viena tiriamųjų grupė, kuriai buvo taikomi kineziterapijos užsiėmimai 4 savaites, 5 kartus per savaitę, vieno užsiėmimo trukmė – 30 minučių. Tiriamieji buvo testuojami du kartus – prieš tyrimą ir po 4 savaičių. Vertinimo metodai buvo: spirometrija (forsuota gyvybinė plaučių talpa ir forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę), krūtinės ląstos apimties matavimas, pusiausvyros vertinimas Berg skale bei fizinio pajėgumo vertinimas 6 minučių ėjimo testu. Po kineziterapijos užsiėmimų padidėjo forsuota gyvybinė plaučių talpa (p<0,05) ir forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (p<0,05), pagerėjo Berg testo rezultatai (p<0,05), o vertinant fizinį pajėgumą tiriamieji nuėjo ilgesnį atstumą (p<0,05). Išvada: keturių savaičių trukmės kineziterapija, įtraukiant kvėpavimo ir pusiausvyros pratimus, gali būti taikoma kaip veiksminga reabilitacijos priemonė asmenims, persirgusiems COVID-19 liga
Towards a green university: case of Lithuanian higher education institutions
The diversity of research on sustainable development shows that the analysis of the field of sustainable development is relevant and timely. Based on the paradigm of sustainable development, which states that it is necessary to live in such a way that the present resources are sufficient for future generations, the issues of social education for sustainable development are an important factor. The question arises whether there is even a single higher education institution at the non-university or university level in Lithuania today where sustainable development issues are not included in study programmes and separate courses related to sustainability are not taught. Various documents related to the Sustainable Development Goals (United Nations, 2015) and their implementation show that without an education system, without education, it is difficult to achieve sustainability. Therefore, the legitimate question arises whether higher educational institutions in Lithuania aspire to become “green” institutions, considering that these institutions are responsible for implementing the ideas of sustainability. The article aims to explore the situation of the Lithuanian HEI moving toward a green university. The research methods used include analysis of scientific literature and documents, content analysis, data processing. It can be assumed that in most Lithuanian higher education institutions, sustainability goals are integrated into the strategic plans and at the level of the institution as an organisation. However, the analysis showed that only a few Lithuanian universities are included in the green university rankings, and those do not reach the highest positions. Only a few universities and one non-university institution declare public information about the movement towards a green university. Only a few state non-university institutions in Lithuania declare social responsibility and provide publicly available social responsibility reports. Discussing the transition of higher education institutions from traditional to green institutions, it is useful to analyse the existing models or measurements of sustainability and the green university (HEI) paradigm. N.B. This article uses the terms non-university higher education institution and university as synonyms, especially when discussing a green university paradigm
From micro culture of learning to regional needs: development of international social entrepreneurship course
Social entrepreneurship education has grown an interest in the field of higher education (Howorth, Smith, and Parkinson, 2012; Mueller, Brahm, and Neck, 2015). Entrepreneurship education on social enterprises includes the same dilemmas as entrepreneurship education in general, but it also entails definitional choices on how social enterprises and social entrepreneurship are viewed. Entrepreneurship educators advocate experiential learning, and the course described here builds on experiential elements. This paper describes an aligned social entrepreneurship course organised by five higher education institutions. The course builds social entrepreneurship learning experience on three main dimensions: reflexive learning with international peer learners, using theoretical perspectives of social enterprises; social entrepreneurship and business models as a source for constructing new ideas, and grounding learning to a regional context by studying in a region and interacting with a locally rooted social entrepreneur
Social support for families raising children with autism spectrum disorders
The article reviews the issues the families raising children with Autism Spectrum Disorders encounter and the assistance available. The theoretical part presents the concept of Autism Spectrum Disorders and reviews the legal acts regulating family support and the need for social worker’s assistance for those families. The disorder usually manifests itself in early childhood, but the symptoms of autism can also appear later when social norms exceed the individual’s capabilities. Currently, there is no cure for Autism Spectrum Disorders, but various scientific studies show that it can be facilitated with various treatments.The research data show that after the child’s diagnosis, families received various social support; they were provided with the child’s disability and care money, sanatorium treatment, speech therapist services, special kindergarten education services, and psychologist services.It has also been determined that parents often face problems, such as financial difficulties, disturbed life rhythm, changed family functions, changes in family relationships, stress, and anxiety. It has been revealed that families raising children with Autism Spectrum Disorders lack free psychological counselling, greater financial support and information about autism spectrum disorder in one place. Parents often cannot find work because employers do not create favourable conditions allowing them to align parents’ working hours to the working hours of the child’s education institution. Parents of children with Autism Spectrum Disorders face social rejection and bullying and lack qualified professionals and the social support necessary. The research participants revealed a particular shortage of social workers’ services, organisation of children’s occupation, free therapy options, temporary respite services, and qualified specialists who would be ready to work with children with Autism Spectrum Disorders
The technology is not the problem, but the people
We actually in printing-industrie have almost everything we could wish for in terms of printing technology. We have the possibility to match the colours to a large extent beforehand and to print in such a quality that the customers are satisfied. Everything is actually there.The problem, however, is the complexity of the solutions. Suppliers suggest the exact opposite of complexity. The common programmes that are used to create the PDF files that are then sent to the printers for printing, initially give the impression of being child’s play to use. The graphic agencies, the largest group of customers of the printers, also think that everything is very simple. In the courses for graphic designers, printing technology is often not even taught as a separate subject. The idea prevails: “If the file looks good on the screen, my job is done!” That this is only about half the job, is known to anyone who has to rework PDF files in the graphic arts industry. And so we have the problem that from the outside everything in the printing industry is quite simple, almost trivial. But if we look more closely, the enormous choices in prepress and production, ultimately create an enormous complexity of all processes, that is difficult to oversee and deal with. Colour management, for example, requires very extensive knowledge. CIP3 cannot be mastered without in-depth IT knowledge. The temptation is to buy in the knowledge from suppliers. As a result, printers have equipment that has been set up once by suppliers and is then only to be operated in a comparatively mindless manner. The slightest error means that technicians have to be called in.This article examines the real problems in the day-to-day work of printers, in opposite to the problems that manufacturers tell us are a problem. It gives principled suggestions on what should be changed in training, it formulates questions that responsible people in the printing industry should ask themselves. And finally he gives practical advice on what could be done differently in concrete terms