MIDAS
Not a member yet
159 research outputs found
Sort by
Analyzing factors modulating exponential growth bias in graphs
No full textVisuomenė pastarąjį dešimtmetį vis dažniau susiduria su itin plačiu duomenų mastu pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse – nuo ekonomikos, iki klimato kaitos ir Covid-19 pandemijos. Deja, plačiajai visuomenei būdingos didelės statistikos supratimo ir grafikų interpretavimo spragos (Muñiz-Rodríguezet al., 2020), o tai stiprina polinkį į kognityvinius nuokrypius (Kahneman & Tversky, 1979). Naujausi tyrimai rodo, kad klaidingas duomenų suvokimas dėl kognityvinių nuokrypių veikia vyriausybių ir piliečių elgesį bei rizikos suvokimą, o tai turi didžiulių padarinių gyventojams, jų sveikatai ir ekonomikai (Watson & Callingham, 2020). Taigi, norint prisitaikyti prie kintančių šiuolaikinės duomenų valdomos visuomenės (angl. data-driven society) iššūkių, reikia tirti žmonių jautrumą kognityviniams nuokrypiams (Lammers et al., 2020).
Tęsiant pradėtus tyrimus apie kognityvinių nuokrypių poveikį sprendimų priėmimui, atliktas kontroliuojamas eksperimentas, kuriuo tirti, nuo kokių faktorių priklauso jautrumas skaitiniams kognityviniams nuokrypiams. Covid-19 plitimo kontekste daug dėmesio susilaukė tyrimai, nagrinėjantys eksponentinio augimo nuokrypį (Banerjee et al., 2021; Hutzler et al., 2021; Lammers et al., 2020). Šis nuokrypis pasireiškia, kaip žmonių negebėjimas suvokti eksponentinio augimo greitį (nuvertinama augimo sparta). Nors šio nuokrypio apraiškų yra daug ne tik epidemiologiniame kontekste, bet ir daugelyje kitų sričių (pvz: infliacijos ir palūkanų augimo, žmonijos populiacijos augimo, branduolinio skilimo proceso suvokime ir t.t.), kol kas trūksta sisteminių tyrimų, vertinančių šiuo nuokrypio atsiradimo kognityvinius faktorius.
Mūsų atliktame eksperimente tirti du literatūroje iškelti priežastiniai faktoriai – linijinio interpretavimo ir dalyvių išsilavinimo – bei jų sąveika.Humans tend to systematically underestimate exponential growth and perceive it in linear terms, which can have severe consequences in a variety of fields. Recent studies attempted to examine the origins of this bias and to mitigate it by using the logarithmic vs. the linear scale in graphical representations. However, they yielded conflicting results as to which scale induces more perceptual errors. In the current study, in an experiment with a short educational intervention, we further examine the factors modulating the exponential bias in graphs and suggest a theoretical explanation for our findings. Specifically, we test the hypothesis that each of the scales can induce misperceptions in a particular context. In addition to this, we explore the effect of mathematical education by testing two groups of participants (with a background in humanities vs. formal sciences). The results of this study confirm that when used in an inadequate context, these scales can have a dramatic effect on the interpretation of visualizations representing exponential growth. In particular, while the log scale leads to more errors in graph description tasks, the linear scale misleads people when they have to make predictions on the future trajectory of exponential growth. The second part of the study revealed that the difficulties with both scales can be reduced by means of a short educational intervention. Importantly, while no difference between participants groups was observed prior to the intervention, participants with a better mathematical education showed a stronger learning effect at posttest. The findings of this study are discussed in light of a dual-process model
Time-spatial job crafting and its relationship with performance and well-being
No full textTyrime analizuojama meistriškumo dirbti nuotoliu svarba veiklos rezultatams ir įsitraukimui į darbą dirbant nuotoliu, atsižvelgiant į profesinio ir asmeninio gyvenimo ribų valdymo ypatumus.The study analyzes the importance of time-spatial job crafting for performance and work engagement when working remotely, taking into account the work-life boundary characteristics
A Compendium of Hybrid Suffixed Personal Nouns and Common Root Borrowings
No full textSąvadą sudaro asmenis pavadinantys sinonimiškai vartojami hibridiniai ir koreliaciniai priesagų vediniai bei bendrašakniai paprastieji skoliniai, rinkti iš tarptautinių žodžių žodyno „Interleksis“ (TŽŽe), Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (DLKŽe), Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (BLKŽe), Lietuvių kalbos žodyno (LKŽe), Naujažodžių duomenyno (ND), Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) bei interneto vartosenos (IntV). Hibridinių ir koreliacinių vedinių TŽŽe, DLKŽe, BLKŽe, LKŽe, ND ir DLKT ieškota pagal indigenias ir skolintas priesagas. Pirmiausia peržiūrėti TŽŽe, DLKŽe, BLKŽe, LKŽe, ND, po to – DLKT; pasižymėtos atitinkamos poros, po to jų vartosena ir dažnis tikrinti DLKT ir interneto šaltiniuose. Tais atvejais, kai pagrindiniuose šaltiniuose (TŽŽe, DLKŽe, BLKŽe, LKŽe, ND) užfiksuotas tik koreliacinis vedinys (pvz., kontrrevoliuc-ionier-ius, -ė ‘kontrrevoliucijos dalyvis, šalininkas’ TŽŽe, DLKŽe, BLKŽe, LKŽe ← kontrrevoliucij-a), bendrašaknių hibridinių vedinių paieškai (pvz., kontrrevoliuc-inink-as, -ė ‘t. p.’ ← kontrrevoliucij-a) pasitelkta DLKT ir IntV. Didžioji dalis hibridinių vedinių pamatinių žodžių yra iš vadinamosios tarptautinės leksikos (pvz., kolekcij-a, iš kurio padarytas kolekc-inink-as, -ė ‘kolekcijos rinkėjas, sudarinėtojas’ BLKŽe; plg. DLKŽe, LKŽe, TŽŽe), tačiau pasitaiko ir senųjų germanizmų (pvz., pypk-ė, iš kurio išvestas pypk-inink-as, -ė ʽkas rūko pypkęʼ DLKŽe, BLKŽe, LKŽe) ar slavizmų (pvz., tabak-as, iš kurio išvestas tabak-inink-as, -ė ʽkas rūko tabakąʼ LKŽe). Į sąvadą įtraukta ir keletas tarminių hibridinių vedinių, kurie taip pat randami ir IntV (pvz., sabotaž-[i]nyk-as, -ė ʽkas sabotuoja, sabotuotojasʼ padarytas iš sabotaž-as) bei vedinių, sudarytų iš savos ir svetimos šaknies (pvz., penktakolon-inink-as, -ė ʽpenktosios kolonos“ – svetimõs valstybės ar organizacijos destrukcinės veiklos atstovasʼ ND yra -inink-as, -ė vedinys, pasidarytas iš žodžių junginio penkt-a kolon-a). Iš viso rastos 610 sinonimiškai vartojamos hibridinių vedinių bei skolinių, pavadinančių asmenis, poros ar retkarčiais eilės.
Hibridiniais priesagų vediniais laikomi žodžiai, padaryti iš skolinto pamatinio kamieno su indigenia priesaga, pvz., akvalang-inink-as, -ė ‘nardytojas su akvalangu’ DLKŽe, BLKŽe, LKŽe, priesagos -inink-as, -ė vedinys iš skolinio akvalang-as.
Koreliaciniais priesagų vediniais įvardijami skoliniai, kurie funkcionuoja kaip dariniai dėl vartotojų suvokiamo jų ryšio su skolintais bendrašakniais žodžiais, pvz., akvalang-ist-as, -ė ‘nardytojas su akvalangu’ DLKT yra siejamas su skoliniu akvalang-as.
Paprastieji skoliniai kalboje funkcionuoja kaip paprastieji žodžiai, pvz., strateg-as, -ė ʽstrategistʼ TŽŽe, DLKŽe, BLKŽe (plačiau apie hibridinius ir koreliacinius vedinius bei paprastuosius skolinius žr. Stundžia, Inčiuraitė-Noreikienė 2023, 58−59; Stundžia, Inčiuraitė-Noreikienė 2022, 241−242; Inčiuraitė-Noreikienė 2022, 150).
Šaltiniai
1. BLKŽe – Danutė Liutkevičienė (vyr. red.), Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, (https:// ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas) (2023 08 01).
2. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. 2011, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas (http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/) (2023 08 01).
3. DLKŽe – Stasys Keinys (vyr. red.), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 8-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021, elektroninis variantas, 2021 (https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas) (2023 08 01).
4. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, 1–20 (1941–2002): elektroninis variantas, vyr. red. Gertrūda Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018) (www.lkz.lt) (2023 08 01).
5. ND – Rita Miliūnaitė, Agnė Aleksaitė, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], sud. Rita Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas (https://ekalba.lt/naujazodziai/) (2023 08 01).
6. TŽŽe – Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas „Interleksis“, Vilnius: Alma littera, Fotonija, 2008.
7. Konkuruojančių hibridinių ir koreliacinių darinių ir paprastųjų skolinių ieškota interneto paieškos sistema Google.
Literatūra
1. Inčiuraitė-Noreikienė, L. 2022. Hibridinių vedinų ir skolinių konkurencija. Baltistica (57)1, 149–174.
2. Stundžia, B., Inčiuraitė-Noreikienė, L. 2022. Vardažodinių hibridinių priesagų vedinių, pavadinančių asmenis, ir bendrašaknių skolinių konkurencija dabartinėje lietuvių kalboje. Baltistica (57)2, 239–261.
3. Stundžia, B., Inčiuraitė-Noreikienė, L. 2023. Searching for Competing Patterns in Morphological Derivation: The Case of Personal and Agent Nouns with Borrowed Roots in Contemporary Lithuanian. Skase Journal of Theoretical Linguistics 20(2), 56–78.The compendium consists of synonymously used hybrid suffixed personal nouns and common root borrowings collected from various sources, including the electronic Dictionary of Internationalisms ‘Interleksis’ (DI), the Dictionary of Contemporary Lithuanian (DCL), the Dictionary of Standard Lithuanian (DSL), the Dictionary of Lithuanian (DL), the Database of Lithuanian Neologisms (DLN), the Corpus of Contemporary Lithuanian Language (CCLL), and internet sources (IS). Hybrid and correlative derivatives in DI, DCL, DSL, DL, DLN, and CCLL were searched based on indigenous and borrowed suffixes. The review process began with DI, DCL, DSL, DL, DLN, and CCLL. Corresponding pairs were noted, their usage and frequency were checked in CCLL and IS. A search for the common root hybrid derivatives (e.g. kontrrevoliuc-inink-as, -ė ‘participant, supporter of a counter-revolution’ ← kontrrevoliucij-a ʽcounter-revolutionʼ) in CCLL and IS was conducted in cases where only the correlative derivative (e.g. kontrrevoliuc-ionier-ius, -ė ‘id.’ DI, DCL, DSL, DL ← kontrrevoliucij-a ʽid.ʼ) was recorded in the primary sources (DI, DCL, DSL, DL, DLN). Most of the bases of hybrid derivatives are the so-called international lexicon (e.g. kolekcij-a ‘collection’ from which kolekc-inink-as, -ė ‘collector, compiler’ DSL; cf. DCL, DL, DI is made), but there are also old Germanisms (e.g. pypk-ė ‘pipe’ from which pypk-inink-as, -ė ʽpipe smokerʼ DCL, DSL, DL is derived) or Slavisms, (e.g. tabak-as ʽtobaccoʼ from which tabak-inink-as, -ė ʽtobacco smokerʼ DL is derived). The compendium also includes several dialectal hybrid derivatives that are also found in the IS (e.g. sabotaž-[i]nyk-as, -ė ʽa person who engages in sabotage, saboteurʼ is made from sabotaž-as ʽsabotageʼ) and derivatives consisting of native and borrowed roots (e.g. penktakolon-inink-as, -ė ʽ'fifth columns' - a representative of the destructive activities of a foreign state or organizationʼ DLN is -inink-as, -ė derivative made from the word combination penkt-a ʽfifthʼ + kolon-a ‘column’). A total of 610 synonymously used pairs or occasional sequences of hybrid derivatives and borrowings naming personal nouns were found.
Hybrid suffixed derivatives are words formed from a borrowed base and a native affix, e.g., akvalang-inink-as, -ė ‘scuba diver’ DCL, DSL, DL, suffixed -inink-as, -ė derivative from the borrowing akvalang-as ‘aqualung’.
Correlative derivatives have borrowed affixes, which can be singled out on the basis of simplex material borrowings containing the same root, e.g., akvalang-ist-as, -ė ‘scuba diver’ CCLL is associated with the borrowing akvalang-as ‘aqualung’.
Simplex material borrowings function as simplex words in the language, e.g. strateg-as, -ė ʽstrategistʼ DI, DCL, DSL (for more, see Stundžia, Inčiuraitė-Noreikienė 2023, 58−59; Stundžia, Inčiuraitė-Noreikienė 2022, 241−242; Inčiuraitė-Noreikienė 2022, 150).
Sources
1. CCLL – Corpus of Contemporary Lithuanian Language, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2011, http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ (Accessed 2022-06-14).
2. DCL – Stasys Keinys (ed.), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of Contemporary Lithuanian], 8th edition (revised and updated) Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021, elektroninis variantas, 2021 (https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas) (Accessed 2023-06-06)
3. DI – Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas [Computerised Dictionary of Internationalisms] ‘Interleksis’, Vilnius: Alma littera, Fotonija, 2008.
4. DL – Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of Lithuanian], 1–20 (1941–2002): electronic version, Gertrūda Naktinienė (ed.), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (updated 2018) (www.lkz.lt) (Accessed 2023-06-01).
5. DNL – Rita Miliūnaitė, Agnė Aleksaitė, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [the Database of Lithuanian Neologisms] [tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], compiled by Rita Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas (https://ekalba.lt/naujazodziai/) (Accessed 2023-04-01).
6. DSL – Danutė Liutkevičienė (ed.) Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of Standard Lithuanian] (https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas) (Accessed 2023-03-14).
7. The internet search engine Google.com was used to search for competing hybrid and correlative derivatives, as well as simplex borrowings.
References
1. Inčiuraitė-Noreikienė, L. 2022. Hibridinių vedinų ir skolinių konkurencija. Baltistica (57)1, 149–174.
2. Stundžia, B., Inčiuraitė-Noreikienė, L. 2022. Vardažodinių hibridinių priesagų vedinių, pavadinančių asmenis, ir bendrašaknių skolinių konkurencija dabartinėje lietuvių kalboje. Baltistica (57)2, 239–261.
3. Stundžia, B., Inčiuraitė-Noreikienė, L. 2023. Searching for Competing Patterns in Morphological Derivation: The Case of Personal and Agent Nouns with Borrowed Roots in Contemporary Lithuanian. Skase Journal of Theoretical Linguistics 20(2), 56–78
Final report
No full textSMART projekto galutinei ataskaitai, parodyti sukurtą duomenų bazę.Herein there are several screenshots to illustrate the structure of the database
Impact of metacognitive instruction on study results of military students
No full textKariūnai per informatikos kursą suskaidyti į dvi lygiagrečias grupes. Viena grupė kurso pradžioje gavo žinių apie metakogniciją (tiriamoji grupė), visa kita sutapo su kontroline grupe. Duomenys pateikia kariūnų visų atsiskaitymų rezultatus.Military students (cadets) were split into two groups during their Computer Science course. The intervention group received metacognitive instructions at the beginning of the course, while the rest of the course was identical to the control group. These are the scores of all tests they did during the course
Modernisation (or not) of the modern society: the change of values from the perspective of gender equality
No full textVertybių kaita lyčių lygybės aspektu projekte bus analizuojama remiantis sociologijos ir istorijos mokslų tyrimo metodais. Projekte numatytas tyrimas apima 1990-2020 m. Praėjus 30 metų po Nepriklausomybės atkūrimo svarbu kaip kito vienas iš svarbiausių modernios visuomenės požymių - lyčių lygybė arba moterų padėtis visuomenėje ir privačioje sferoje. Tačiau modernioje visuomenėje šis klausimas labai svarbus, nes individas, jo raiška, pasirinkimo laisvė, kūrybiškumas yra vieni iš svarbiausių bruožų. Svarbu nustatyti sąsajas tarp vertybių ir jų kaitos visuomenėje, nes tai rodikliai, kurie leidžia nustatyti visuomenės modernumo laipsnį. Kaip teigia V. Milaševičiūtė, V. Pukelienė, E. Vilkas tai yra ir gyvenimo kokybės svarbus rodiklis: „Gyvenimo kokybės indekso struktūroje iš 9 dimensijų dvi tiesiogiai siejamos su lyčių lygybe: šeimyninis gyvenimas ir rodiklis yra matuojamas skyrybų skaičius 1000 gyventojų bei lyčių lygybės galimybės – vyrų ir moterų vidutinio darbo užmokesčio vidurkis“ (Milaševičiūtė at al, 2004:165). Projekto tikslas - nustačius kaip ir kiek (ne) kito vertybių sistema lyčių lygybės srityje per 30 metų Nepriklausomos Lietuvos metų, atskleisti sąsają tarp vertybinės sistemos ir (ne)įvykusio pokyčio visuomenėje lyčių lygybės srityje. Remiantis tyrimo rezultatais bus galima keisti Lietuvos šeimos ir švietimo politikas, kurios paspartintų visuomenės modernėjimą lyčių lygybės srityje. Projekto rezultatais galės naudotis moterų NVO, švietimo ir socialinio darbo sistemos darbuotojai.The project will analyze the change of values from the perspective of gender equality based on research methodologies used in social and historical sciences. The study provided in the project spans the period between 1990 and 2020. Thirty years after the restoration of independence, it is still relevant to look at the change of one of the most important features of modern society - gender equality or the position of women in the public and private spheres. However, in modern society, such issues are of greater concern, because the individual, his freedom of choice and self-expression, as well as creativity are among our most valued traits. It is important to identify the links between valuesand their change in society, as they are indicators that allow us to determine how modern a society is. According to V. Milaševičiūtė, V. Pukelienė, E. Vilkas, this is also an important indicator of quality of life: “In the structure of the quality of life index, two of the 9 dimensions are directly related to gender equality: first, family life, which is measured by the number of divorces per 1,000 population, and, second, equal opportunities, which is based on the average salary of men and women” (Milaševičiūtė et al, 2004:165). The project aims to reveal the link between our value system and the change that happened (or did not happen) in society in terms of gender equality, after determining how and how much this value system of gender equality changed (or did not) during the 30 years of Lithuanian independence. The results of the study can be used to change the family and education policies in Lithuania, which would accelerate our society’s modernization in the sphere of gender equality. The results of the project will be available to women’s NGOs, educators, social worker
Psychological detachment, family permeability and work-home conflict when working from home
No full textŠiuo tyrimu siekiama išnagrinėti ilgalaikes šeimos ribų pralaidumo, psichologinio atsiribojimo ir darbo-namų konflikto sąsajas dirbant nuotoliu iš namų.Our study aimed to examine the direction of cross-lagged effects among family boundary permeability, psychological detachment, and work-home conflict in the context of the pandemic
New generation materials for light technologies: frontier research on the correlation of optical properties and structure for the purposive synthesis
No full textŠio projekto tikslas yra ištirti naujos kartos medžiagų šviesos technologijoms (mišrių metalų granatų M(+2)3M(+5)1,5M(+3)3.5O12 (čia M(+2) - Mg, Ca, Sr ir Ba; M(+5) - V, Nb ir Ta, M(+3) - Al, Ga ir In), legiruotų lantanoidų jonais), sintezės sąlygas ir optinių savybių potencialą.The objective of this proposal is to investigate the preparation conditions andTHE PREPARATION CONDITIONS optical potential of new generation materials for light technologies: mixed-metal garnets of M(+2)3M(+5)1.5M(+3)3.5O12 (here M(+2) – Mg, Ca, Sr and Ba; M(+5) – V, Nb and Ta; M(+3) – Al, Ga, and In) doped with lanthanide ions
Investigation of the Lithuanian public opinion about cybersecurity specialists
No full textReprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2021 metų rugsėjo 17 – spalio 3 d. pagal klausimyną, suderintą su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Apklausą atliko Lietuvos – Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni). Tikslas - sužinoti gyventojų nuomonę ir supratimą apie kibernetinio saugumo specialistus. Pateikiamos apibendrintos atsakymų lentelės.A representative survey of the citizens of Lithuania was carried out during Sept 17 - Oct 3, 2021 using a questionnaire approved by the General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania. The survey was carried out by the joint Lithuanian and British market and public opinion research company Baltic Surveys (Baltijos tyrimai UAB). In total 1004 Lithuanian citizens were surveyd (aged 18 and older). The aim - to find out their opinion about cybersecurity specialists. Summarized responses are presented in this data set
Survey of Lithuanian business executives and professionals on cybersecurity issues
No full textLietuvoje veikiančių įmonių vadovų ir žmogiškųjų išteklių skyrių vadovų ir Kibernetinio saugumo specialistų apklausos agreguoti atsakymų duomenys. Apklausos tikslas - ištirti organizacijų vadovų, žmogiškųjų išteklių skyrių vadovų ir kibernetinio saugumo specialistų požiūrį į kibernetinį saugumą, kibernetinio saugumo specialistų poreikį ir jų roles. Apklausą vykdė UAB "Rinkos tyrimų centras", pagal Vilniaus universiteto ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos sudarytas anketas.Aggregated responses to a survey of CEOs and heads of HR departments of companies operating in Lithuania and Cyber Security professionals. The aim of the survey is to investigate the attitudes towards cybersecurity, the need for cybersecurity professionals and their roles. The survey was carried out by UAB "Rinkos tyrimų centras" based on questionnaires developed by Vilnius University and General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania