Mokslo periodika | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka
Not a member yet
759 research outputs found
Sort by
Kultūros paveldas kaip tautinės tapatybės pagrindas: Vilniaus karaimų ir totorių atvejo analizė
Full text linkVilnius is a multicultural city, characterized by a diversity of nationalities, cultures, religions and customs. The culture of the Karaites and Tatars, who have lived in Lithuania since the fourteenth century, reflecting the identity and long-standing heritage of these peoples, is among the representatives of this diversity. The article explores the most significant elements of the national identity of Vilnius Karaites and Tatars and the contribution of cultural heritage to the preservation of national identity. The sources of the research are articles about the above-mentioned communities in the online media and semi-structured interviews with members of the Karaite and Tatar communities of Vilnius. The study has revealed that the Karaites and Tatars living in Vilnius and their cultural heritage are positively viewed in the online media. The analysis of semi-structured interviews has shown that Vilnius Karaites and Tatars define their national identity not only in terms of cultural heritage but also in terms of geographic commonality, community activities and social ties. When talking about their cultural heritage, Vilnius Karaites and Tatars particularly emphasize culinary heritage, stories, traditions, and religion.Vilnius yra daugiakultūris miestas, kuriam būdinga įvairių tautybių, kultūrų, religijų ir papročių įvairovė. Vienas iš jos reprezentantų yra karaimų ir totorių, Lietuvoje gyvenančių nuo XIV a., kultūra Vilniuje, atspindinti šių tautų tapatybę bei ilgametį paveldą. Straipsnio tikslas – ištirti, kas yra reikšmingiausia apibrėžiant Vilniaus karaimų ir totorių tautinę tapatybę ir kaip kultūros paveldas prisideda prie jos išlaikymo. Tyrimo šaltiniai – straipsniai apie šias tautines bendruomenes internetinėje žiniasklaidoje ir pusiau struktūruoti interviu su Vilniaus karaimų bei totorių bendruomenės nariais. Tyrimas atskleidžia, kad Vilniuje gyvenančios karaimų ir totorių tautos bei jų kultūros paveldas internetinėje žiniasklaidoje yra vertinami teigiamai. Pusiau struktūruotų interviu analizė rodo, jog Vilniaus karaimai ir totoriai tautinę tapatybę nusako ne tik kultūros paveldo, bet ir geografinio bendrumo, bendruomeninės veiklos ir socialinių ryšių aspektais. Kalbėdami apie kultūros paveldą Vilniaus karaimai ir totoriai dažniausiai pabrėžia kulinarinį paveldą, pasakojimus, tradicijas ir religiją.
Vilniaus mokslo bičiulių draugijos Meno istorijos sekcijos veikla 1931–1939 metais: indėlis į Vilniaus meno istorijos pažinimą ir sklaidą
Full text linkThe article examines the contribution of the Art History Section of the Society of Friends of Science in Vilnius to the knowledge and dissemination of the history of Vilnius art during its existence, from 1931 to 1939. The Section has not been researched in detail yet and has been mentioned only in the context of the general activities of the Society. The study revealed that the founding fathers and the first members of the Section were professors of the Faculty of Arts and the Faculty of Humanities of Stefan Batory University in Vilnius, who researched and promoted the history of art in Poland and the former Grand Duchy of Lithuania, especially in Vilnius. During the period of the Section’s activity, twenty-six members were its members, including art historians, archivists, archaeologists, architects, ethnographers, artists, and clergy. Not only members of the Section, but also other members of the Society of Friends of Science in Vilnius as well as students, teachers, and city’s residents interested in art history attended the presentations and discussions of the Section. Publishing was another very important field of activity of the Section. A series of publications (three volumes in total) under the general title Prace i materiały sprawozdawcze Sekcji Historji Sztuki (Works and Reports of the Art History Section) were published in 1935–1939. These publications (sent to libraries in Vilnius and other cities, scholarly and cultural institutions, societies and other public organizations cooperating with the Society of Friends of Science in Vilnius) greatly contributed to the dissemination of knowledge about the monuments of art of the Grand Duchy of Lithuania, especially in Vilnius, and their creators.Straipsnio tikslas yra pristatyti Vilniaus mokslo bičiulių draugijos Meno istorijos sekcijos indėlį į Vilniaus meno istorijos pažinimą ir sklaidą jos gyvavimo laikotarpiu – 1931–1939 metais. Sekcija iki šiol nesulaukė didesnio tyrinėtojų dėmesio, minėta tik Vilniaus mokslo bičiulių draugijos bendros veiklos kontekste. Tyrimas atskleidė, jog Sekcijos „tėvai kūrėjai“ ir pirmieji nariai buvo Vilniaus Stepono Batoro universiteto Humanitarinio ir Dailės fakultetų profesoriai, tiriantys ir propaguojantys Lenkijos ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), ypač Vilniaus, meno istoriją. Per Sekcijos veiklos laikotarpį jai priklausė 26 nariai; jais tapdavo ne tik meno istorikai, bet ir archyvarai, archeologai, architektai, etnografai, dailininkai, dvasininkai. Sekcijos posėdžiuose skaitytų pranešimų ir diskusijų ateidavo pasiklausyti ne tik jos, bet ir kiti Vilniaus mokslo bičiulių draugijos nariai, studentai, mokytojai ir visi vilniečiai, besidomintys meno istorija. Kita labai svarbi Meno istorijos sekcijos veiklos sritis buvo leidyba – leistas serijinis leidinys „Prace i materiały sprawozdawcze Sekcji Historji Sztuki“ (Meno istorijos sekcijos darbai ir ataskaitos), 1935–1939 m. išleisti trys jo tomai. Šie leidiniai (išsiuntinėti Vilniaus ir kitų miestų bibliotekoms, su Vilniaus mokslo bičiulių draugija bendradarbiaujančioms mokslo ir kultūros įstaigoms, draugijoms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms) buvo itin svarbūs skleidžiant žinias apie LDK, ypač Vilniaus, meno paminklus ir jų kūrėjus
Redakcinė kolegija ir turinys
No full textSpecial Issue "Europe. Capital. Transformations: Vilnius in the 19th–21st Centuries"
Dedicated to the 700th anniversary of Vilnius, the capital of Lithuania, and the letters of the Grand Duke Gediminas
The special issue compiled and edited by Ilona Strumickienė and Darius ŽiemelisSpecialus numeris „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI amžiaus Vilnius"
Skiriama Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų 700-ajai sukakčiai
Specialaus numerio sudarytojai ir moksliniai redaktoriai Ilona Strumickienė ir Darius Žiemeli
Vilniaus istorijos naratyvai šiuolaikinėje miesto ir miestiečių komunikacijoje: socialinio tinklo „Facebook“ įrašų analizė
Full text linkIn today’s world, foreigners and even locals rely on the overall image of a country or city to make decisions related to investment, tourism, and migration. The image formed in the minds of the public is essential for presenting location internationally. The active participation of residents in creating stories about their city is becoming an integral part of inclusive communication. In 2023, for its 700th anniversary, Vilnius invited people to take part in events and celebrations, which were widely covered on social media. The article analyzes the narratives of Vilnius history in the contemporary communication of the city and its residents, specifically on Facebook in 2023, using the theoretical approach of narratology. The study has showed that urban community takes on new formats when social network users as members of a community actively engage in co-creative activities to develop narratives about their city. As a unifying theme, the narratives of Vilnius’ history connect the city and its inhabitants, and encourage the involvement of community members in urban communication and respond to the need to be part of the city. The inhabitants of Vilnius, their daily activities and experiences, important historical events and the architectural development of the city were the most significant themes in the city’s communication.Šiandieniniame pasaulyje užsienio šalių atstovai ir netgi savos šalies gyventojai priimdami su investicijomis, turizmu ir migracija susijusius sprendimus remiasi bendru šalies ar miesto įvaizdžiu, tad visuomenės mintyse formuojamas įvaizdis yra esminis dalykas pristatant vietovę tarptautinėje arenoje. Aktyvus miestiečių dalyvavimas kuriant pasakojimus apie savo miestą tampa neatsiejama įtraukiosios komunikacijos dalimi. Vilnius savo 700-ojo gimtadienio proga 2023 m. kvietė dalyvauti renginiuose, šventėse – šie įvykiai buvo plačiai aptarinėjami socialinėse medijose. Tad straipsnyje, pasitelkiant naratologijos teorines idėjas, analizuojami Vilniaus istorijos naratyvai šiuolaikinėje Vilniaus miesto ir miestiečių komunikacijoje, konkrečiai – socialiniame tinkle „Facebook“ 2023 metais. Tyrimas parodė, kad miestiečių bendruomeniškumas įgauna naujus formatus, kai socialinių tinklų naudotojai kaip bendruomenės nariai aktyviai įsitraukia į bendrą kūrybinę veiklą plėtodami naratyvus apie savo miestą. Vilniaus istorijos naratyvai kaip vienijanti temos gija ne tik jungia miestą ir miestiečius, bet ir skatina bendruomenės narių įsitraukimą į miestiečių komunikaciją ir atliepia poreikį būti miesto dalimi. Reikšmingiausiomis temomis miestiečių komunikacijoje tapo Vilniaus gyventojai, jų kasdienė veikla, patirtys, svarbūs istoriniai įvykiai ir architektūrinė miesto raida.  
Autentiški prisiminimai apie Joną Jablonskį (rankraštis)
Full text linkVytautas Landsbergis-Žemkalnis, when recalling his meetings with the most famous Lithuanian linguist of the 20th century Jonas Jablonskis, tells about how he, under his encouragement, obtained the selection of sermons prepared (translated) by Mykolas Daukša Postilė (‘Postil’) (1599) and bestowed it to the Rector of the Lithuanian University in Kaunas. After World War II, this copy was handed over to the Vilnius University Library. The reminiscences include details of J. Jablonskis’s life, his communication style and allude to other cultural figures of the interwar period of the 20th century. (Preparation of the manuscript, Foreword and Endnotes by Andrius Vaišnys.)Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, prisimindamas susitikimus su uošviu, žymiausiu XX a. Lietuvos kalbininku Jonu Jablonskiu, pasakoja, kaip, jo paskatintas, įsigijo Mykolo Daukšos parengtą (išverstą) pamokslų rinkinį – „Postilę“ (1599 m.), kurį perdavė Lietuvos universiteto Kaune rektoriui. Po Antrojo pasaulinio karo šis egzempliorius perkeltas į Vilniaus universiteto biblioteką. Prisiminimuose aprašomos J. Jablonskio gyvenimo detalės, bendravimo stilius, minimos kitos XX a. tarpukario kultūros asmenybės. (Rankraštį parengė, pratarmę ir paaiškinimus parašė Andrius Vaišny
LIBIS išteklių įrašų sudarymo vadovas: integruojamasis išteklius
Full text link„LIBIS išteklių įrašų sudarymo vadovo“ 2022 m. numeris skirtas apibrėžti bibliotekų ir kitose atminties institucijų rinkiniuose kaupiamų ir saugomų publikuotų išteklių – apraiškų – identifikavimo, bibliografinio aprašo ir duomenų pateikimo bibliografiniuose įrašuose reikalavimus, taisykles ir nuostatas suderintam aprašomajam katalogavimui vadovaujantis ISBD, UNIMARC/B, IFLA LRM ir RDA
Nostalgiškas ir svarbus Lietuvos parlamentaro Zigmo Toliušio žvilgsnis į savo jaunystės metus (1889–1921): Rec: Toliušis, Zigmas. Atsiminimai ir apybraižos, 1 dalis: Gyvenimo kelio pradžia (1889–1921) / sudarytojai Irmina Abramovienė ir Tomasz Błaszczak. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2023. – 392 p. ISBN 978-609-405-254-5
Full text linkThe review discusses the first part of the memoirs of the famous interwar Lithuanian lawyer, politician, public and cultural figure, Zigmas Toliušis (1889-1971) “Atsiminimai ir apybraižos. Gyvenimo kelio pradžia (1889-1921)” [“Memoirs and Outlines. The Beginning of Life’s Journey (1889-1921)”], expertly prepared by the researchers of the National Library of Lithuania, Irmina Abramovienė and Tomasz Błaszczak. The book presents Toliušis’s recollections about his childhood and youth in Lithuania, his studies in St. Petersburg and his career and various challenges in Ukraine. “Memoirs and Outlines” is an informative historical source that provides many important details about the social, political, and cultural history of the Lithuanian national revival and the sunset of the Russian Empire.Aptariama Lietuvos nacionalinės bibliotekos tyrėjų Irminos Abramovienės ir Tomaszo Błaszczako profesionaliai parengtų žymaus Lietuvos tarpukario advokato, politiko, visuomenės ir kultūros veikėjo Zigmo Toliušio (1889–1971) atsiminimų pirmoji dalis „Atsiminimai ir apybraižos. Gyvenimo kelio pradžia (1889–1921)“. Knygoje pateikiami Z. Toliušio atsiminimai apie vaikystę ir jaunystę Lietuvoje, studijas Sankt Peterburge ir karjerą bei įvairius iššūkius Ukrainoje. „Atsiminimai ir apybraižos. Gyvenimo kelio pradžia (1889–1921)“ – vertingas istorijos šaltinis, teikiantis daug svarbių detalių apie socialinę, politinę, kultūrinę lietuvių tautos atgimimo, Rusijos imperijos saulėlydžio periodo istoriją
Atminties konfliktai ir bendradarbiavimas atminties politikoje: naratyvų apie istorines traumas vystymasis Lietuvoje po 1991 metų
Full text linkThis article is focused on the most visible narratives about Lithuania’s trauma experiences—deportations under Stalin, the anti-Soviet partisan war and the Holocaust. These hegemonic traumatic experiences were essential for the processes of Lithuanian statehood since 1991. ‘Separate memories’ about the Soviet crimes, associated with the deportations under Stalin and anti-Soviet partisan war, and the Holocaust, were developed in Lithuania. Even though these memories are associated with separate memory regimes, they intersect and often conflict with each other. How were memory regimes, associated with these hegemonic memories, develop? Which actors affected the development of these regimes in separate trajectories? How did these memory regimes get into conflict, and what were the consequences of these conflicts? Is multidirectional memory, when different traumatic experiences ‘talk’ to each other, possible in Lithuania? The goal of the article is to survey the dominant memory regimes in Lithuania and assess their influence on the development of the Lithuanian statehood. The main research findings highlight the importance of geopolitical developments and international actors for the processes of mnemonic conflicts and mnemonic cooperation locally. In the case of Lithuania, major geopolitical developments coincided with the creation of major trauma narratives. The participation of international actors in the creation of major trauma narratives has resulted in both mnemonic conflicts and mnemonic cooperation.Straipsnio objektas – labiausiai matomi pasakojimai apie Lietuvos traumines patirtis – stalinines deportacijas, partizaninį karą ir Holokaustą. Šios hegemoninės trauminės patirtys buvo ypač svarbios nuo 1991 metų formuojant Lietuvos valstybingumą. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje susiformavo „atskiros atmintys“ – sovietinių nusikaltimų , siejamų su sovietinėmis deportacijomis ir partizaniniu karu, bei Holokausto. Šios atmintys, siejamos su konkrečiais režimais, persipina ir neretai konfrontuoja. Kaip vystėsi režimai, susiję su šiomis hegemoninėmis atmintimis? Kurie veikėjai paveikė jų vystymąsi atskiromis trajektorijomis? Kaip konfliktavo šie atminties režimai, kokios šių konfliktų pasekmės? Ar įmanoma Lietuvoje daugiakryptė atmintis, kai įvairios trauminės patirtys kalbasi tarpusavyje? Straipsnio tikslas ir yra apžvelgti Lietuvoje dominuojančius atminties režimus ir įvertinti jų įtaką Lietuvos valstybingumo vystymuisi. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad geopolitiniai procesai ir tarptautiniai veikėjai daro didelę įtaką mnemoniniams, arba atminties, konfliktams ir bendradarbiavimui lokaliu lygmeniu. Lietuvos atvejo analizė parodė, kad pagrindiniai geopolitiniai pokyčiai sutapo su naujų pasakojimų apie traumines patirtis atsiradimu. Tarptautinių veikėjų dalyvavimas kuriant šiuos pasakojimus tapo ir atminties konfliktų, ir bendradarbiavimo priežastimi
Ekspertinės švietimo institucijos Lietuvoje: Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) indėlis formuojant nacionalinę švietimo politiką
Full text linkThe article elaborates on the relationship between the target-oriented education system of Lithuania and one of the Lithuanian expert educational institutions, Government Strategic Analysis Centre (STRATA). STRATA is an organisation which has long been offering expert conclusions (recommendations) in the field of education policy. Up to date, there has been no investigation of the impact of institutions in Lithuania which present research-based information to decision makers. The authors compares changes within educational policy implemented in 2018– 2020 with undertakings of STRATA with the purpose to evaluate the following aspects: first, to what extent, which decision makers, and for what purposes were using STRATA products; and second, what impact the STRATA products have had on the actual policy-making process. The research results showed that STRATA’s contribution to the genesis of education policy decisions is insignificant. It is the initial data gathered by STRATA rather than its conclusions or recommendations that are generally used. The analysis that has been done could be considered a starting point for further discussion regarding the contribution of expert analytical centres financed from public funds to the process of Lithuania’s public political life.Straipsnyje nagrinėjamas santykis tarp tikslingai kuriamos Lietuvos švietimo sistemos ir vienos iš Lietuvos ekspertinių švietimo institucijų – Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA). STRATA yra seniai švietimo politikos lauke ekspertines išvadas (rekomendacijas) teikianti organizacija, nūdien dar labiau plečianti veiklą. Tokių Lietuvoje veikiančių, sprendimų priėmėjams tyrimais grįstą informaciją teikiančių institutų veiklos poveikis iki šiol nenagrinėtas. Faktiniai 2018–2020 m. švietimo lauke įgyvendinti politikos pokyčiai straipsnyje lyginami su STRATA darbais, siekiant įvertinti šiuos aspektus: pirma, kokia apimtimi, kurie sprendimų priėmėjai, kokiais tikslais naudojasi STRATA produkcija; antra, kokį poveikį faktiniam politikos formavimo procesui turi STRATA nudirbtas darbas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad STRATA indėlis į švietimo politikos sprendimų genezę menkas. Dažniausiai naudojamasi pirminiais STRATA surinktais ir apdorotais duomenimis, bet ne STRATA daromomis išvadomis ar rekomendacijomis. Atlikta analizė laikytina išeities tašku platesnei diskusijai dėl viešaisiais asignavimais finansuojamų ekspertinių analitinių centrų indėlio Lietuvos viešojo politinio gyvenimo procese