Mokslo periodika | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka
Not a member yet
759 research outputs found
Sort by
Apie pirmosios laidos „Lietuvos informacijos ir dokumentavimo standartų žinyną“: (Rec.: Lietuvos informacijos ir dokumentavimo standartų žinynas / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; parengė Dalia Jaskonienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2022.)
Full text linkThe rapidly increasing diversity of digital content formats and the possibility to preserve such content heightens the necessity of the interoperability of its identification, ascertaining its location and ensuring its access. All this can be realized only by applying standards, i.e., a specific type of documents, which create added value within the intellectual knowledge economy. The Lithuanian library community is not merely a passive consumer of standardization products and services but has a possibility set by law to be their active developer. In 2022, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania published ‘Handbook of Lithuanian Information and Documentation Standards’ prepared by Dalia Jaskonienė, an aid for better understanding of the standardization of information science and documentation fields important for libraries. This publication must be seen as another important professional information source prepared by the Library’s standardization expert.Sparčiai gausėjanti skaitmeninio turinio formų įvairovė ir galimybė jį saugoti daugelyje vietų didina jo identifikavimo, saugojimo vietos nustatymo, prieigos užtikrinimo, funkcinio suderinamumo būtinumą. Tai gali būti įgyvendinta tik taikant standartus – ypatingos rūšies dokumentus, kuriančius išskirtinę vertę intelektinių žinių ekonomikoje. Lietuvos bibliotekų bendruomenė yra ne tik pasyvi standartizacijos produktų ir paslaugų vartotoja, bet ir turi Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme įtvirtintą galimybę būti aktyvi jų plėtotoja. Bibliotekoms aktualių informacijos mokslų ir dokumentavimo sričių standartizavimui išsamiai pažinti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) 2022 m. išleido Dalios Jaskonienės parengtą „Lietuvos informacijos ir dokumentavimo standartų žinyną“. Tai dar vienas svarbus LNB standartizacijos eksperto sudarytas profesinės informacijos šaltinis.  
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodos „Chameleono spalvos“ koncepcija: Lietuvos sovietinė fotografija kaip 1978‒1982 m. ideologinės tikrovės konstruktai
Full text linkThe article presents an explication of the concept of the exhibition ‘The Chameleon Colours’ held at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania from 7 July to 26 August 2022. The exhibition is treated as a response to severe issues related to the political, cultural and even mental legacy of the Soviet era emerging against the background of today’s geopolitical upheavals, one them being the war in Ukraine. The exhibition, the title of which replicates that of the novel by the Lithuanian Soviet author Jonas Avyžius, compared the 1979–1982 propaganda photo reportages by the news agency Elta and samples of visual underground avant-garde works. The factor bridging these works are (social) realities of that time period, but these two categories of works demonstrate diametrically opposite conceptions. The analysis of photo essays by Elta revealed the official Soviet ideological ‘filter’, which was being ‘put’ onto the reality. The samples of the so-called artistic underground, on the one hand, stem from the contemporary situation within the social peripheral or even the out-of-the-margin zones (feelings, conditions and impulsive reflections). On the other hand, the ‘chaos’ and eclecticism of these art objects, photographs and collages are characterized by an internal logic typical for the Western neo avant-garde of the 50s and 60s of the 20th century as well as for the informal conceptualism of Central and East Europe (including the Soviet Union). These works represent the effort to deidealize, disclose and depoliticize and, in a particular way, re-politicize the per se (social) reality.Straipsnyje pateikta Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB) 2022 m. liepos 7 – rugpjūčio 26 d. vykusios parodos „Chameleono spalvos“ koncepcijos eksplikacija. Paroda traktuojama kaip atsakas į nūdienos geopolitinių sukrėtimų (vienas jų – karas prieš Ukrainą) fone iškylančius aštrius sovietmečio politinio, kultūrinio, netgi mentalinio palikimo klausimus. Lietuvos sovietinio laikotarpio rašytojo Jono Avyžiaus romano pavadinimą dubliuojančioje parodoje gretinami 1979‒1982 m. naujienų agentūros Elta fotoreportažai ir andergraundinio vizualiojo avangardo darbų pavyzdžiai. Šių darbų jungiamoji grandis – ano meto (socialinė) tikrovė, nuo kurios atsispiriama, tačiau abiem atvejais turime kardinaliai skirtingas (vaizdines) tikrovės koncepcijas. Ištyrus Eltos fotoreportažus, išryškėjo sovietinis oficiozinis ideologinis filtras, kuris buvo „uždedamas“ ant tikrovės. Vadinamojo meninio andergraundo pavyzdžiai, viena vertus, išaugę iš ano meto ‒ socialinių paribių ar netgi užribių ‒ situacijos (jausenų, būsenų ir impulsyvių refleksijų). Kita vertus, šių objektų, nuotraukų ir koliažų, „chaotiškumas“ ir eklektika pasižymi vidine logika, būdinga XX a. 6–7 dešimtmečių Vakarų neoavangardui ir 8–9 dešimtmečių Vidurio ir Rytų Europos, taip pat Sovietų Sąjungos, neformaliam konceptualizmui. Šiais darbais stengiamasi sovietinę (socialinę) tikrovę deidealizuoti, demaskuoti ir depolitizuoti, tačiau kartu ir savitai reideologizuoti
Atmena žurnalo autoriams
Full text linkAuthors Guidelines prepared by the Editorial BoardRedakcinės kolegijos parengti nurodymai autoriam
Theatrum Libri: Book Printing, Reading and Dissemination in Early Modern Europe
Full text linkThe peer-reviewed collection of research papers presents fifteen articles by the researchers from universities and libraries in Lithuania, Poland, Great Britain, France, Italy, Portugal and Spain. The articles draw reader’s attention to the printed book and manuscript as an archival phenomenon in terms of content (the accumulation of knowledge) and form (the accumulation of books). They explore the dynamics of the book\u27s creation its structure and printing in the context of socio-cultural processes and highlight the roles of the author, publisher, distributor, reader, and book collector. The book is accessible to a wider audience, as it also includes cultural, historical, and linguistic research related to the book in the 15th and 19th centuries.Recenzuotame mokslinių straipsnių rinkinyje skelbiami 15 tyrėjų iš Lietuvos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos, Portugalijos ir Ispanijos universitetų ir bibliotekų straipsniai. Juose spausdintinė ir rankraštinė knyga atskleidžiama kaip archyvinis fenomenas turinio (žinių kaupimo) ir formos (knygų sankaupos) atžvilgiu, analizuojama knygos sukūrimo, sandaros, spaudos dinamika sociokultūriniuose procesuose, išryškinami autoriaus, leidėjo, platintojo, skaitytojo ir knygų kaupėjo vaidmenys. Leidinyje neapsiribojama bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimais, tačiau įtraukiami ir kultūrologiniai, istoriniai, kalbiniai moksliniai tyrimai, susiję su XV–XIX a. knyga
Atmena žurnalo autoriams
Full text linkAuthors guidelines prepared by the editorial board.Redakcinės kolegijos parengti nurodymai autoriams
Populistinis atsakas į COVID-19 pandemiją Lietuvoje: nuo kritikos iki sąmokslo teorijų
Full text linkThe COVID-19 crisis became a great opportunity to spread populistic discourses that were usually accompanied by conspiracy theories. The article reveals a gradual process of politicization of the crisis by various Lithuanian populist actors, transforming the COVID-19 pandemic from a medical issue into a political one. Ernesto Laclau’s theory of populism combined with William Felstiner’s framework of politicization conceptualize these processes. The research showed that populist actors used a specific discourse dynamic to make the pandemic a political issue, moving from criticism of the specific measures to manage the pandemic, to an abstract and negative assessment of the situation as a whole.COVID-19 pandemijos sukelta krizė buvo puiki proga plisti populistiniams diskursams, kuriuos lydėjo įvairios sąmokslo teorijos. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti laipsnišką pandeminės krizės politizacijos procesą, per kurį įvairūs Lietuvos populistiniai veikėjai COVID-19 pandemijos sukeltą krizę iš medicininės pavertė politine. Šiam procesui konceptualizuoti pasitelkta Ernesto Laclau populizmo teorija kartu su Williamo Felstinerio problemų politizacijos schema. Tyrimas atskleidė, kad politizuodami pandemiją populistiniai veikėjai pasinaudojo specifine diskurso dinamika, kai nuo atskirų kovos su pandemija priemonių kritikos palaipsniui pereinama iki visos situacijos abstraktaus neigiamo vertinimo
Atmena žurnalo autoriams
Full text linkAuthors Guidelines prepared by the Editorial BoardRedakcinės kolegijos parengti nurodymai autoriam
Žydų kultūros ir istorijos muziejai Europoje ir JAV XX–XXI a.: vaidmens kaitos diskurso analizė
Full text linkMuseums of the Jewish culture and history are undergoing numerous transformations in the 21st century. Among them, one can observe the emergence of the dualism of their mission. On the one hand, they purport to preserve and represent the history and identity of Jewish communities; on the other hand, the Jewish culture in museums is becoming a universal means for learning from this nation’s experience. The purpose of the article is, by drawing on discourse analysis, to find out trends in exploring the roles of museums of the Jewish culture and history in Europe and the USA in the 20th and 21st centuries. The results of the study showed a wide range of missions and educational activities of museums of the Jewish culture and history: from warning of the dangers of the stigmatization, discrimination and persecution to a hopeful message about tolerance, democracy, equality and peace which is to come.XXI a. pradžioje žydų muziejai išgyvena daug pokyčių, tarp jų ir misijos dualizmą. Viena vertus, jie siekia pristatyti ir išsaugoti žydų bendruomenių istoriją ir tapatumą, kita vertus, žydų istorija muziejuose virsta universalaus mokymosi iš šios tautos patirties priemone. Straipsnio tikslas – pasitelkus diskurso analizę, atskleisti žydų kultūros ir istorijos muziejų Europoje ir JAV vaidmenų paieškų XX–XXI a. tendencijas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad žydų kultūros ir istorijos muziejų misijų ir edukacinių veiklų spektras platus – nuo įspėjimo apie žmonių stigmatizavimo, diskriminacijos ir persekiojimo grėsmes iki viltį nešančios žinios apie toleranciją, demokratiją, lygybę ir taiką