Mokslo periodika | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka
Not a member yet
759 research outputs found
Sort by
Vilniaus ORT technikumas 1921–1940 metais: susikūrimo aplinkybės, veikla ir išskirtinumas
Full text linkToday\u27s World ORT, or Organization for Rehabilitation through Training is the world\u27s largest Jewish vocational education organization, helping more than just Jews to find a profession. The article reconstructs the circumstances of the ORT\u27s foundation and its development until it became a world organization in 1921, and highlights the distinctiveness of the ORT Vilna Technicum (1921–1940). The policy of liberation pursued by Tsar Alexander II of Russia, and in particular the decree of 1865 allowing skilled craftsmen to settle all over Russia outside the confines of the Pale of Settlement, led to the establishment of the organization in St Petersburg in 1880. The purpose of the ORT was to help Jewish society adapt to the economic conditions of the new times by moving towards manufacturing work. From 1921 until 1940, the ORT Vilna Technicum was the most prestigious Jewish vocational school in Poland and in the entire ORT system. The word “technicum” in the school\u27s name, adopted from the German education system, was new in Poland at that time. In the course of the adjustment to the Polish education system, the name was changed a few times: from 1932, this Jewish educational institution was called a private technicum, and from 1938, a technical lyceum. Graduates of this school were given the degree of technician (assistant engineer) and were able to find immediate employment or to continue their studies at foreign technical colleges and universities.Šiandieninė World ORT (angl. Organization for Rehabilitation through Training) – pasaulinė ir didžiausia žydų profesinio švietimo organizacija, padedanti įgyti profesiją ne vien žydams. Tad straipsnyje rekonstruojama ORT organizacijos susikūrimo aplinkybės ir jos raida iki 1921 m. tapsmo pasauline organizacija, taip pat išryškinama, kuo išskirtinis buvo Vilniaus ORT technikumas savo veikimo laikotarpiu (1921–1940 metais). Nustatyta, kad postūmis 1880 m. Sankt Peterburge įkurti šią organizaciją buvo Rusijos caro Aleksandro II vykdyta laisvėjimo politika, konkrečiai – 1865 m. įsakas, leidęs kvalifikuotiems amatininkams apsigyventi visoje Rusijoje už žydų sėslumo ribos. ORT organizacijos tikslas ir buvo padėti žydų visuomenei prisitaikyti prie naujųjų laikų ekonominių sąlygų, pereinant prie gamybinio darbo. Vilniaus ORT technikumas 1921–1940 m. laikotarpiu buvo prestižiškiausia žydų profesinio švietimo mokykla tiek Lenkijoje, tiek ir visoje ORT organizacijoje. Mokyklos pavadinime vartojamas žodis „technikumas“ tuometinėje Lenkijoje buvo naujas ir išskirtinis, perimtas iš vokiškos švietimo sistemos, todėl taikantis prie lenkiškos švietimo sistemos jis buvo keičiamas – nuo 1932 m. ši žydų mokymo įstaiga vadinta Privačia technine mokykla, o nuo 1938 m. – Techniniu licėjumi. Baigę šią mokyklą absolventai įgydavo techniko (inžinieriaus padėjėjo) diplomą ir galėjo tiek iškart įsidarbinti, tiek ir tęsti studijas užsienio aukštosiose technikos mokyklose
XIX a. antros pusės – XXI a. pradžios Vilniaus (Gedimino) prospekto kraštovaizdžio simbolinė reikšmė Lietuvos istorijos politikos retrospektyvoje
Full text linkThe present-day Gediminas Avenue (hereinafter, the Avenue) in Vilnius, which replaced the via sacra that ran from the Cathedral and the Palace of the Grand Dukes to the Gate of Dawn in the Middle Ages, became the most important urban artery of the Lithuanian capital in the late nineteenth century. It has remained so until today. The changes in its architectural form and toponymy, which have been reconstructed using various sources and historiography, testify to the growing political and symbolic significance of this street, depending on the political regimes that ruled Lithuania at the time and the particular ideologies they professed. The article examines the change in the symbolic landscape of the Avenue from the late nineteenth century to the early twenty-first century in the retrospective of Lithuanian historical politics, i.e., how it has reflected and continues to do so the memorial culture of the administrators of Lithuania, which justified their claim to the city. From the late nineteenth century until World War I, the creators of the Avenue—representatives of the Russian tsarist administration—shaped it visually and semantically on the model of the great cities of the Russian Empire, Moscow and St Petersburg. Subsequent foreign political regimes that took over Vilnius also sought to attach key symbols on the Avenue in order to justify their political legitimacy in the region and to link Lithuania to the grand historical narratives nourished by the “Center.” The most recent, post-Soviet, semantic transformation of the Avenue is the result of a deliberate attempt to form a unified and coherent national historical narrative. However, the narrative embodied in the spaces and objects of the Avenue does not, in fact, leave room for the interpretations of the past of other ethno-cultural communities of the capital that lived here, which can be found in other parts of Vilnius Old Town.Dabartinis Vilniaus Gedimino prospektas (toliau – Prospektas), pakeitęs Viduramžiais nuo Katedros ir Valdovų rūmų link Aušros vartų vedusią via sacra, svarbiausia Lietuvos sostinės urbanistine arterija tapo XIX a. antroje pusėje ir išliko iki nūdienos. Jo architektūrinio pavidalo ir toponimikos kaita, atkuriama remiantis įvairiais šaltiniais ir istoriografija, liudija šios gatvės politinės bei simbolinės reikšmės augimą, priklausomai nuo to, kokie politiniai režimai tuo metu valdė Lietuvą ir kokiõs konkrečiai ideologijos jie laikėsi. Straipsnyje analizuojama Prospekto simbolinio kraštovaizdžio kaita nuo XIX a. antros pusės iki XXI a. pradžios Lietuvos istorijos politikos retrospektyvoje, t. y. kaip ši kaita atspindėjo ir tebeatspindi Lietuvos valdytojų vykdomos istorijos politikos nuostatas, grindžiančias jų teisę į miestą. Prospekto kūrėjai – Rusijos carinės administracijos atstovai – nuo XIX a. antros pusės iki Pirmojo pasaulinio karo vizualiai ir semantiškai formavo jį pagal didžiųjų Rusijos imperijos miestų – Maskvos ir Sankt Peterburgo – prospektų pavyzdį. Vėlesni Vilnių valdę svetimųjų politiniai režimai taip pat stengėsi Prospekte įtvirtinti svarbiausius simbolius, skirtus savo politinei legitimacijai šiame krašte pagrįsti – taip siekta susaistyti Lietuvą su „Centre“ puoselėjamais didžiaisiais istoriniais pasakojimais. Naujausią – postsovietinę – Prospekto semantinę transformaciją lėmė sąmoningas siekis suformuoti vieningą ir rišlų nacionalinį istorinį pasakojimą. Tačiau Prospekto erdvėse ir objektuose įkūnytas pasakojimas iš esmės nepalieka vietos kitų čia gyvenusių sostinės etnokultūrinių bendruomenių praeities interpretacijoms, kurios pastebimos kitose Vilniaus senamiesčio vietose
Vilnius – ateities Atėnai
Full text linkThe author of the article envisions Vilnius as the Athens of the North—a city that embodies spiritual and cultural strength, founded on the interaction of history, memory, and creativity. Having endured many oppressions and wars over the centuries, Vilnius has preserved its spirit, becoming a center of solidarity and intellectual life. This uniqueness of Vilnius is revealed through the ideas of Oscar Milosz, Moyshe Kulbak, Czesław Miłosz, Irena Byrska, Pranas Morkus, Tomas Venclova, Vaidotas Daunys and others. They all emphasize the importance of genius loci—the spirit of the place, which shapes the identity of the city and its people. Like other cities that can be called the Athens of the North, such as Edinburgh or Tartu, Vilnius shows that culture is the cornerstone of the city’s vitality. In this context, the idea of Vilnius’s smallness emerges as a prerequisite for restoring the heritage of the past and forming a vision of the future. Today’s Vilnius, while maintaining its unique spirit, fosters solidarity, intercultural dialogue and democratic values, and becomes the basis of a new vision of European civilization, a vision in which history and values merge into a harmonious future.Straipsnyje Vilnius apibūdinamas kaip Šiaurės Atėnai – miestas, įkūnijantis dvasinę ir kultūrinę stiprybę, paremtą istorijos, atminties ir kūrybos sąveika. Per amžius išgyvenęs ne vieną priespaudą ir karus, Vilnius išsaugojo savo dvasią tapdamas solidarumo ir intelektualumo centru. Šis Vilniaus unikalumas atsiskleidžia per Oskaro Milašiaus, Moišės Kulbako, Czesławo Miłoszo, Irenos Byrskos, Prano Morkaus, Tomo Venclovos, Vaidoto Daunio ir kitų idėjas. Jos pabrėžia genius loci – vietos dvasios, formuojančios miesto ir jo žmonių tapatybę, svarbą. Kaip ir kiti Šiaurės Atėnams priskirtini miestai – Edinburgas ar Tartu, Vilnius rodo, jog kultūra yra miesto gyvybingumo pagrindas. Šiame kontekste Vilniaus mažumo idėja iškyla kaip prielaida atkurti jame praeities paveldą ir formuoti ateities viziją. Tad nūdienos Vilnius, išlaikydamas savo unikalią dvasią, skatina solidarumą, tarpkultūrinį dialogą bei demokratines vertybes ir dėl to tampa naujos Europos civilizacijos vizijos pagrindu; vizijos, kurioje istorija bei vertybės susilieja į harmoningą ateitį
Officina Plantiniana knygos Nacionalinėje bibliotekoje: katalogas = The Officina Plantiniana Collection at the National Library of Lithuania: A Catalogue / sudarė Milda Kvizikevičiūtė, Eva Praškevič, Viktorija Vaitkevičiūtė
No full textThe catalogue presents the collection of 16th-18th-century books published at the Plantin-Moretus Printing House and housed at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. It contains bibliographical descriptions of 282 titles (385 copies), an introductory article, indexes of titles, personal names, chronology, and provenances of persons and institutions. The publication groups the books according to the publishers of the Plantin-Moretus dynasty. Each section contains a brief annotation of publisher’s activities in Lithuanian and English and the signature they used. The books are arranged alphabetically by author or by title. The introductory article describes the various ownership marks identified in the Plantin-Moretus Printing House books held at the National Library of Lithuania. The catalogue is supplemented with the illustrations of Plantin-Moretus publications.Kataloge pristatomas Nacionalinėje bibliotekoje saugomas XVI–XVIII a. Plantino-Moretų spaustuvės knygų rinkinys. Katalogą sudaro 282 pavadinimų knygų (385 egzemplioriai) bibliografiniai aprašai, įvadinis straipsnis, antraščių, asmenvardžių, chronologinė, asmenų ir įstaigų proveniencijų rodyklės. Kataloge knygos sugrupuotos pagal Plantino-Moretų dinastijos leidėjus. Kiekvieno leidėjo skiltyje pateikiama trumpa jo veiklos anotacija lietuvių ir anglų kalbomis, naudotas signetas, o knygos išdėstytos abėcėliškai pagal autorių arba pagal antraštę. Įžanginiame katalogo straipsnyje aprašomi turimose Nacionalinės bibliotekos Plantino-Moretų spaustuvės knygose identifikuoti įvairūs nuosavybės ženklai. Katalogas papildytas gausiomis šios spaustuvės leidinių iliustracijomis
Analitinės viešųjų šaltinių apžvalgos metodika
Full text linkŠioje į parlamentą orientuotos analitinės viešųjų šaltinių apžvalgos metodikoje išryškinama žanro specifika atribojant tokias apžvalgas nuo kitų, susijusių, tačiau netapačių žanrų. Apibrėžiami tokiam darbui keliami reikalavimai. Detalizuojamos rengimo procedūros. Metodika papildoma Nacionalinės bibliotekos Informacijos politikos ir analitikos skyriaus produkcijos žanrų suvestine, analitinės apžvalgos kokybės kriterijų sąrašu, maketo šablonu ir trimis pavyzdžiais
Įvadas į „Aktualu rytoj“ specialų numerį, skirtą XIX–XXI amžiaus Vilniui
Full text linkThe introduction presents the special issue of the journal Relevant Tomorrow entitled “Europe. Capital. Transformations: Vilnius in the Nineteenth–Twenty-First Centuries,” dedicated to the 700th anniversary of Vilnius and the letters of Gediminas, celebrated in 2023. The chronological boundaries of this issue cover the last 200 years, during which Vilnius has experienced fundamental social, demographic and political changes: transforming from a provincial city of the Russian Empire, a German-occupied administrative center, a Polish provincial town, the capital of independent Republic of Lithuania and later, Soviet-occupied country to the capital of one of the EU countries. Using an interdisciplinary approach, the special issue considers and analyzes the changes related to Vilnius, their origins, current situation and future expectations. The articles are presented in thematic groups: 1) Places of memory and oblivion in Vilnius; 2) Multicultural Vilnius; 3) Vilnius as an administrative, economic, political, cultural and scientific center; 4) Urban and architectural development of Vilnius; 5) Vilnius in art; 6) Communicating Vilnius; 7) Visions of Vilnius’ future; and 8) Vilnius and nature. This special issue of Relevant Tomorrow is another contribution to the studies of Vilnius.Įvadiniame straipsnyje pristatomas žurnalo Aktualu rytoj specialus numeris „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI amžiaus Vilnius“, skirtas 2023 m. švęstai Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų 700 metų sukakčiai. Šio numerio chronologinės ribos – pastarieji 200 metų, per kuriuos Vilnius išgyveno esminius politinio statuso, socialinius ir demografinius pokyčius: virsmą iš Rusijos imperijos provincijos miesto, Vokietijos okupuoto administracinio centro, Lenkijos provincijos centro, nepriklausomos ir sovietų okupuotos Lietuvos sostinės į vienos iš Europos Sąjungos šalių sostinę. Numeryje, pasitelkus tarpdisciplininę prieigą, reflektuojami ir analizuojami šie su Vilniumi siejami pokyčiai, jų ištakos, dabartinė situacija ir ateities perspektyvos. Specialaus numerio straipsniai pristatomi sugrupavus juos į temines grupes: 1) „Vilniaus atminties ir užmaršties vietos“; 2) „Daugiakultūris Vilnius“; 3) „Vilnius – administracinis, ekonominis, politinis, kultūros ir mokslo centras“; 4) „Urbanistinė ir architektūrinė Vilniaus raida“; 5) „Vilnius meninėje kūryboje“; 6) „Vilniaus komunikacijos“; 7) „Vilniaus ateities vizijos“; 8) „Vilnius ir gamta“. Šis Aktualu rytoj specialus numeris laikytinas dar vienu įnašu į vilnianą
Mindaugo Navako radikalusis Vilnius XX a. antros pusės Vidurio ir Rytų Europos utopinės architektūros projektų kontekste
Full text linkIn Central and Eastern Europe, during the 1960s–1980s, artists’ efforts to oppose and criticize the architecture promoted by the socialist regime and to create an alternative to it became increasingly evident. The article investigates Mindaugas Navakas’s (b. 1952) photomontages of radical Vilnius in the context of critical utopian architecture projects of the second half of the twentieth century in Central and Eastern Europe. It introduces a new source that has not been explored in either Lithuanian or international studies of conceptual architecture, Navakas’s Vilnius Notebook (1981–1985): twelve utopian proposals for various areas of Vilnius—from the city center to the Gariūnai district. Comparison with Czech, Slovak, Polish, Hungarian, Latvian, and Estonian architectural utopias shows the kinship of Navakas’s projects with the architectural ideas of Central and Eastern European artists of the same period. The analysis further reveals that Navakas’s and his contemporaries’ experimental urban projects elevated the late twentieth-century architecture of Central and Eastern Europe to a new conceptual level, transcending the immediate limits of perspective and reality.Vidurio ir Rytų Europoje XX a. 7–9 dešimtmečiais išryškėjo menininkų pastangos oponuoti bei kritikuoti socialistinio režimo proteguojamą architektūrą ir kurti jai alternatyvą. Straipsnyje analizuojami Mindaugo Navako (g. 1952) radikaliojo Vilniaus fotomontažai XX a. antros pusės Vidurio ir Rytų Europos kritinės utopinės architektūros projektų kontekste. Į mokslinę apyvartą įvedamas iki šiol nei lituanistiniuose, nei tarptautiniuose konceptualiosios architektūros tyrimuose nenaudotas šaltinis – M. Navako Vilniaus sąsiuvinis (1981–1985 m.): dvylika utopinės architektūros projektų, numatytų įgyvendinti skirtingose Vilniaus dalyse – nuo centro iki Gariūnų. Sugretinimas su čekų, slovakų, lenkų, vengrų, latvių ir estų architektūrinėmis utopijomis parodė M. Navako projektų giminiškumą su to paties laikotarpio Vidurio ir Rytų Europos menininkų architektūrinėmis idėjomis. Kartu analizė atskleidė, jog M. Navako ir su juo gretintinų menininkų eksperimentiniai urbanistiniai projektai kilstelėjo XX a. antros pusės Vidurio ir Rytų Europos architektūrą į naują, konceptualų lygį, peržengiantį artimiausios perspektyvos ribas ir realybę
Vilniaus žemėlapiai XXI amžiaus pradžios lietuviškoje vaikų ir paauglių literatūroje
Full text linkAt the beginning of the twenty-first century, twenty-six books for children and young adults were published in Lithuania. All the books were set in Vilnius. The 700th anniversary of the first mention of the name of Vilnius, which the city celebrated in 2023, is a meaningful occasion to explore a topic that has not been researched yet—the representation of Vilnius in Lithuanian children and young adult literature of the early twenty-first century. I classified this literature into three categories: 1) the myth of the founding of Vilnius and the “Tales of Vilnius” and their routes in fiction; 2) the original Vilnius routes in prose texts; and 3) the educational Vilnius routes. Literary maps were drawn for each of the literary works analyzed. One hundred and eighteen unique objects of Vilnius were counted in the books selected for the research. Most of the objects are concentrated in the central part of the city and seem to replicate the very first map of the Tales of Vilnius (1931). The attribution of these 118 places to Vilnius neighborhoods showed that the most frequently mentioned neighborhoods were Senamiestis, Naujamiestis and Užupis. This does match the recent demographic data for Vilnius, according to which the largest number of young readers live in Verkiai, Pašilaičiai and Antakalnis neighborhoods. Similarly, very little attention in children and young adult literature is paid to Rasos, Naujininkai, Lazdynai, Karoliniškės, Viršuliškės and a few other neighborhoods further away from the city center. This means that for most young readers the city center is less familiar area. Moreover, when reading this literature, they are unlikely to always identify with the setting of the books as their own and familiar.XXI a. pradžioje Lietuvoje buvo publikuotos vaikams ir paaugliams skirtos 26 knygos, kurių pagrindinė veiksmo vieta yra Vilnius. Tad svarbus 2023 m. įvykis – Vilniaus vardo paminėjimo 700 metų jubiliejus – yra prasminga proga panagrinėti dar labai mažai tyrinėtą temą – Vilniaus vaizdavimą XXI a. pradžios lietuviškoje vaikų ir paauglių literatūroje. Tyrimo metu ši literatūra sugrupuota į tris kategorijas: 1) Vilniaus įkūrimo mitas, „Vilniaus padavimai“ ir jų maršrutai grožiniuose tekstuose; 2) originalieji prozos tekstų Vilniaus maršrutai; 3) pažintiniai Vilniaus maršrutai. Atliekant literatūros analizę buvo sudaryti ir nupiešti kiekvieno analizuojamo kūrinio literatūriniai žemėlapiai. Suskaičiavus visas vietas, kuriose vyksta tyrimui atrinktų knygų veiksmas, gauta 118 unikalių Vilniaus objektų. Dauguma knygose minimų objektų susitelkę centrinėje miesto dalyje ir tarsi atkartoja patį pirmąjį „Vilniaus padavimų“ (1931 m.) žemėlapį. Šias 118 vaikų ir paauglių literatūroje aprašomas unikalias Vilniaus vietas priskyrus seniūnijoms paaiškėjo, kad šio tipo knygose dažniausiai minimos yra Senamiesčio, Naujamiesčio ir Užupio seniūnijos. Tai visiškai nesutampa su pastarųjų metų demografiniais Vilniaus duomenimis, kuriais remiantis daugiausia jaunųjų skaitytojų gyvena Verkių, Pašilaičių ir Antakalnio seniūnijose. Taip pat labai mažai dėmesio vaikų ir paauglių literatūroje skiriama Rasoms, Naujininkams, Lazdynams, Karoliniškėms, Viršuliškėms ir dar keliems nuo miesto centro labiau nutolusiems mikrorajonams. Vadinasi, dauguma jaunųjų skaitytojų ne tik vyksta į miesto centrą kaip į jiems mažiau iš knygų žinomą teritoriją, bet ir skaitydami šią literatūrą, tikėtina, ne visuomet gali tapatintis su knygų veiksmo erdve kaip su sava, pažįstama, artima
Pokomunistinio tranzito buvusios SSRS valstybėse vaizdinys: Rec.: Rasa Čepaitienė. Postsovietinis tranzitas: nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje: atmintis, paveldas, tapatumas buvusioje SSRS. Kaunas: Obuolys, 2022. – 367 p. ISBN 978-609-484-616-8
Full text linkThe monograph by cultural historian Rasa Čepaitienė, “Post-Soviet Transit: From the Collapse of the Soviet Union to the War in Ukraine: Memory, Heritage, and Identity in the Former USSR” (Kaunas: Obuolys, 2022), stands out in Lithuanian historiography for its multicultural (the research covers the states created on the territory of the former USSR), interdisciplinary (the research uses various theories and approaches employed by the humanities and social sciences) and blending character (the book presents a certain image of the post-Soviet transformation in the former USSR states). The author focuses on the various institutions, instruments, strategies and personalities involved in shaping the memory of the Soviet era in the societies living in the territory of the former USSR. It is a thought-provoking work that calls for further exploration, questioning and searching for answers.Aptariama kultūros istorikės Rasos Čepaitienės monografija „Postsovietinis tranzitas: nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje: atmintis, paveldas, tapatumas buvusioje SSRS“ (Kaunas: Obuolys, 2022) lietuviškoje istoriografijoje išsiskiria šiais požymiais: 1) daugiakultūriu (tyrimo erdvė – buvusios SSRS teritorijoje susikūrusios valstybės); 2) tarpdisciplininiu (tyrime naudojamos įvairios humanitarinių ir socialinių mokslų teorijos, prieigos); 3) sintezės (knygoje pateikiamas tam tikras posovietinės transformacijos buvusios SSRS teritorijoje susikūrusiose valstybėse vaizdinys). Monografijoje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į įvairias institucijas, priemones, strategijas ir asmenybes, dalyvavusias formuojant buvusios SSRS teritorijoje gyvenančių visuomenių atmintį apie sovietmetį. Tai mąstyti provokuojantis, toliau gilintis, klausti ir ieškoti atsakymų skatinantis veikalas
Atmena žurnalo autoriams
Full text linkAuthors Guidelines prepared by the Editorial BoardRedakcinės kolegijos parengti nurodymai autoriam