Mokslo periodika | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka
Not a member yet
759 research outputs found
Sort by
Skaitytojų klubai ir skaitymo fenomenologija: nuo sąmoningo individo iki įgalintos bendruomenės
Full text linkReading clubs have been an extremely popular community activity in the world for several decades. They are spreading rapidly in Lithuania. The significance of reading clubs in Lithuania has been discussed in a few scholarly publications and in the public space, but a more detailed and analytical/philosophical research on the necessity of such communities is still absent. The paper discusses the ontological importance of reading and reading clubs and looks into the nature of the reading experience and the effects of participation in a reading club. From a phenomenological perspective, it is clear that reading extends the boundaries of time and space, allowing the individual to experience more than is possible in “objective” reality. During the process of reading, the individuals are not merely passive receivers of a pre-generated message. On the contrary, the participation in a reading club enables them to understand literary texts more fully, empowers to think independently and critically, and helps to build and strengthen democratic community ties.Skaitytojų klubai jau kelis dešimtmečius pasaulyje yra itin populiari bendruomeninė veikla, šiuo metu sparčiai plintanti ir Lietuvoje. Apie skaitytojų klubų reikšmę Lietuvoje rašyta ir kalbėta negausiose mokslinėse publikacijose bei viešojoje erdvėje, tačiau išsamesnių, ne panoraminio, o analitinio (filosofinio) pobūdžio tyrimų apie tokių bendruomenių reikalingumą vis dar trūksta. Straipsnio tikslas ir yra aptarti ontologinę skaitymo ir skaitytojų klubų svarbą ir pažvelgti, kas yra būdinga skaitymo patirties prigimčiai bei kaip ją ir skaitytojus veikia dalyvavimas skaitytojų klube. Iš fenomenologinės perspektyvos aiškėja, kad skaitymas praplečia laiko ir erdvės ribas, leidžia individui išgyventi daugiau, negu yra įmanoma „objektyviojoje“ realybėje. Skaitydamas individas nėra vien pasyvus iš anksto sugeneruotos žinutės priėmėjas. Dalyvavimas skaitytojų klube asmenims suteikia galimybę visapusiškiau suvokti literatūros tekstus, įgalina dalyvius savarankiškai ir kritiškai mąstyti, padeda kurti ir stiprinti demokratinius bendruomeninius ryšius
Lietuvos skaitytojo grožinės literatūros skaitymo patirtys: skaitymo įprasminimas, esminės charakteristikos ir ypatumai globalių krizių laikotarpiu
Full text linkResearchers in various fields have drawn attention to the declining popularity of reading fiction in pastime, driven by global competition from e-media. Research into the significance of reading fiction in Lithuania has been emphasized by the anxiety experienced and currently being experienced as a result of two overlapping crises, namely, the COVID-19 pandemic and Russia’s large-scale aggression against Ukraine. Public health specialists and psychologists recognize that reading fiction is an effective way to overcome the anxiety experienced during crises. Base on the theory of consciousness content discussed by neuroscientists and the concept of mindful reading explored by researchers from various fields, the article examines the experience of giving meaning to a text when reading fiction among adults in Lithuania, and the important characteristics and features of this experience during global crises. The empirical (qualitative) study has showed that for most informants, mindful reading is based on opportunities for self-education. They pointed out books recommended by experts or books they themselves found valuable as the most important characteristic of quality reading. The characteristics of reading fiction during the periods of the aforementioned global crises had similarities and differences. In both cases, reading fiction was influenced by the prevailing anxiety and uncertainty in the environment, as well as the desire to learn the facts and form one’s own opinion. At the beginning of these crises, reading texts on social media prevailed; however, as these periods of crises continued, people began to return to previously established reading habits that helped them overcome their anxiety. During the crises, the chosen fiction reflected global issues and themes (infectious diseases, nursing, war events, and difficulties) that brought forth deeper empathy and tolerance for the characters’ and their experiences.Įvairių sričių tyrėjai atkreipia dėmesį į laisvalaikiu mažėjantį grožinės literatūros (GL) skaitymo populiarumą, kurį lemia elektroninių medijų globali konkurencija. GL skaitymo prasmingumo tyrimus Lietuvoje aktualizuoja išgyventas ir išgyvenamas nerimas, nulemtas dviejų viena kitą perdengiančių krizių (COVID-19 pandemijos ir Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą). Visuomenės sveikatos specialistai ir psichologai pripažįsta, kad GL skaitymas yra veiksmingas būdas, padedantis įveikti per krizes išgyvenamą nerimą. Straipsnio tikslas ir yra, pasitelkiant neuromokslininkų aptariamą sąmonės turinio teoriją ir įvairių sričių mokslininkų tyrimuose nagrinėjamą skaitymo įprasminimo sampratą, empiriškai ištirti Lietuvos suaugusiųjų GL skaitymo įprasminimo patirtis, svarbias charakteristikas ir ypatumus globalių krizių (COVID-19 pandemijos ir Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą) laikotarpiais. Empirinio (kokybinio) tyrimo rezultatai parodė, kad skaitymo įprasminimas daugumos informantų grindžiamas savišvietos galimybėmis. Svarbia kokybiško skaitymo charakteristika skaitytojai įvardijo ekspertų rekomenduojamų ar jiems patiems vertingų knygų skaitymą. GL skaitymo ypatumai minėtų globalių krizių laikotarpiais turėjo panašumų ir skirtumų. Abiem laikotarpiais įtaką GL skaitymui darė aplinkoje tvyrantis nerimas ir nežinomybė, taip pat noras pažinti faktus ir susidaryti savo nuomonę. Šių krizių pradžioje vyravo tekstų socialinėse medijose skaitymas, tačiau šiems laikotarpiams užsitęsus pradėta grįžti prie anksčiau susiformavusių ir nerimą padedančių įveikti GL skaitymo įpročių. Per krizes skaitomuose GL tekstuose aktualizavosi globalias problemas atspindinčios temos, siužetai (užkrečiamųjų ligų, slaugos, karo įvykių, patiriamų sunkumų), kurie kėlė gilesnės empatijos ir tolerancijos herojams išgyvenimus
„Šalia pagrindinės linijos“: su tapytoju Henriku Čerapu kalbasi Agnė Kulbytė
Full text linkRecent discoveries in Henrikas Čerapas\u27s (b. 1952) painting method have prompted an exploration of the specific philosophical and art historical approaches that enable to understand his work. Čerapas\u27s painting methodology was examined during the artist\u27s exhibition, Papilės kooperatyvo sandėlio Memorialas (Memorial of the Papilė Co-op Warehouse), held at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania in March 2024 and during the academic symposium that accompanied the exhibition, Monadological Landscapes: Reflections of Leibniz\u27s Theory in Philosophy and Painting, organized by the Vilnius University Faculty of Philosophy. These events inspired yet another study—an interview with the artist. The aim of the interview was to learn more about the direction of Čerapas\u27s latest artistic explorations and to summarize the thoughts expressed in recent interviews with the painter, as well as his own reflections recorded in his notes. The leitmotif of the interview, chosen from the title of Čerapas\u27s painting “Šalia pagrindinės linijos” (2022; Near the Main Line), provoked the painter to talk about his creative ambitions and allowed to grasp his abyssal intellectual potential and follow his autobiographical expression, filled with spiritual resignation. The interview took place in August 2025.Pastarųjų metų Henriko Čerapo (g. 1952) tapybos metodo atradimai paskatino aiškintis specifines filosofines ir menotyrines prieigas, reikalingas šiai kūrybai suvokti. Į H. Čerapo tapybinę metodologiją gilintasi tiek per 2024 m. kovo mėnesį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusią šio menininko parodą „Papilės kooperatyvo sandėlio Memorialas“, tiek ir per parodą lydėjusį mokslinį simpoziumą „Monadologiniai kraštovaizdžiai: Leibnizo teorijos atspindžiai filosofijoje ir tapyboje“ (organizatorius – Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas). Šie renginiai inspiravo dar vieną tyrimą – interviu su pačiu menininku. Pokalbiu siekta daugiau sužinoti apie naujausių H. Čerapo kūrybinių paieškų kryptį ir apibendrinti pastarojo meto interviu su tapytoju išsakytas mintis bei jo paties užrašuose užfiksuotus apmąstymus. Interviu leitmotyvu pasirinktas H. Čerapo paveikslo pavadinimas „Šalia pagrindinės linijos“ (2022) provokuoja tapytojo pasakojimą apie kūrybos užmojus ir leidžia nujausti jo giluminį intelektualinį potencialą bei sekti dvasinės rezignacijos nuotaikų kupiną autobiografinį išsisakymą. H. Čerapą 2025 m. rugpjūčio mėnesį kalbino Agnė Kulbytė
Analizinių retrospektyviųjų 1832–1944 m. bibliografinių įrašų lietuvių kalba atrankos metodika
Full text linkMetodikoje aptariama ir reglamentuojama atranka nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos leidiniui „Lietuvos bibliografija. Serija C. Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos“. Detaliai išdėstomi atrankos principai ir nurodomos publikacijų, telkiamų leidiniuose ir duomenų bazėse, rūšys
Įvadas į „Aktualu rytoj“ specialųjį numerį, skirtą Leibnizo teorijos atspindžiams filosofijoje ir tapyboje
Full text linkThe special issue of Relevant Tomorrow, titled Monadological Landscapes: Reflections of Leibniz’s Theory in Philosophy and Painting, is dedicated to exploring the intersections between visual art (painting) and philosophy. The issue builds on the scholarly symposium Monadological Landscapes: Reflections of Leibniz’s Theory in Philosophy and Painting, held on March 14, 2024 at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, organized by the Institute of Philosophy of the Faculty of Philosophy of Vilnius University. Using the work of Henrikas Čerapas as a focal point, the event sought to link philosophical and art-historical perspectives and to foster an interdisciplinary dialogue between metaphysics and visual art, idea and image, and thought and perception. The central question of the issue is whether—and if so, how—Gottfried Wilhelm Leibniz’s monadology could be understood as a metaphor for pictorial structure. Leibniz’s concept of the monad, expressing the operational principles of fundamental elements of reality, allows artwork to be understood as visual monads. The issue invites to reevaluate the relationship between artwork and reality, seeing the artistic surface as a mode of cognition, and philosophical thought as a visual structure, thereby opening a space where philosophy becomes visible and the painting transforms into a distinctive form of thought. Monadological landscapes thus serve as a metaphor for the multiplicity of perspectives and the shifting relationship between the whole and its parts, while painting becomes a means for developing philosophical reflection and the visualization of abstract structures of reality.Specialusis žurnalo „Aktualu rytoj“ numeris „Monadologiniai kraštovaizdžiai: Leibnizo teorijos atspindžiai filosofijoje ir tapyboje“ skirtas vaizduojamojo meno (tapybos) ir filosofijos sąlyčio taškų paieškoms. Leidiniui pagrindus padėjo 2024 m. kovo 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykęs mokslinis simpoziumas „Monadologiniai kraštovaizdžiai: Leibnizo teorijos atspindžiai filosofijoje ir tapyboje“ (organizatorius – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos institutas). Pasitelkiant Henriko Čerapo tapybą renginiu buvo siekiama sujungti filosofinę ir menotyrinę perspektyvas, skatinti tarpdisciplininį dialogą tarp metafizikos ir vaizduojamojo meno, idėjos ir vaizdo, mąstymo ir regėjimo. Pagrindinis leidinio klausimas – ar ir, jei taip, kaip Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo monadologija suvokiama kaip tapybinės struktūros metafora? G. W. Leibnizo monados sąvoka, perteikianti pamatinių tikrovės elementų veikimo principus, leidžia kūrinių struktūras suprasti kaip vizualias monadas. Numeris kviečia permąstyti kūrinių ir tikrovės santykį, meninį paviršių kaip pažinimo būdą, o filosofinį mąstymą pamatyti kaip vizualinę struktūrą, atveriant erdvę, kur filosofija tampa regima, o tapyba transformuojasi į savitą mąstymo formą. Monadologiniai kraštovaizdžiai čia tampa perspektyvų daugio, kintančio visumos ir dalių santykio metafora, o tapyba – priemone plėtoti filosofinį mąstymą ir vizualizuoti abstrakčias tikrovės struktūras
Kaip galima tapybinė monadologija: Henriko Čerapo parodos „Papilės kooperatyvo sandėlio Memorialas“ (2024) atvejis
Full text linkThe question of the possibility of monadology in painting enables to delve into the paradoxical reflections of contemporary abstract painting. The article highlights the impact of the definition of the monad on the concept of abstract painting and establishes the relevance and importance of such an interpretation when applied to especially distinctive solutions in painting (primarily in Henrikas Čerapas’s latest painting strategy). The philosophical concept of the monad is scrutinized as a metaphor applied to describe the plasticity of painting. Based on interpretations of Gottfried Wilhelm Leibniz’s philosophy, the idealistic approach to monadology (influenced by the theories of Edmund Husserl and Theodor Adorno) and its reflection in the concepts of abstract art are emphasized. In turn, it allows to grasp and identify monadism as the construction of the structure of inner experience and the visualization of mental processes expressed in painting. The article discusses painting that represents such theoretical thinking (from constructivist essentialism and Unism to minimalism and variations of abstract expressionism). The idea of monadology is mainly questioned by analyzing the work of Čerapas and his latest exhibition, Memorial of the Papilė Co-Op Warehouse (2024), exhibited at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. The author of the article reaches a conclusion that although the connection between monadology and interpretations of painting is symbolic, it is important for understanding the subtext of Čerapas’s abstract works and the transformations of plasticity. In artist’s abstract painting, one can observe a certain fluctuation between more constructive expressive forms and their interaction with the architecture of the environment, and more formal (closed and multi-layered surface variations) possibilities for the revelation of monadology in painting. The development of Čerapas’s monumental abstractions is clearly reflected in his latest exhibition.Klausimas apie tapybinės monadologijos galimumą leidžia įsigilinti į paradoksalius šiuolaikinės abstrakčiosios tapybos apmąstymus. Straipsnio tikslas ir yra išryškinti filosofinio monados apibrėžimo poveikį abstrakčiosios tapybos sampratai, pagrįsti tokio interpretavimo aktualumą ir svarbą, jį taikant itin savitų tapybinių sprendimų atveju (visų pirma Henriko Čerapo naujausiai tapybos strategijai). Filosofinė monados sąvoka apmąstoma kaip metafora, taikoma tapybos plastikai nusakyti. Atsispiriant nuo Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo filosofijos interpretacijų išryškinama idealistinė monadologijos traktavimo kryptis (Edmundo Husserlio, Theodoro Adorno teorijų įtaka) bei jos atspindys abstraktaus meno koncepcijose. Tai leidžia apčiuopti ir įvardinti monadiškumą kaip tapyboje besireiškiantį vidinio patyrimo struktūros konstravimą, mentalinių procesų vizualizaciją. Aptariama tokį teorinį mąstymą reprezentuojanti tapyba (nuo konstruktyvistinio esencializmo ir unizmo iki minimalizmo bei abstrakčiojo ekspresionizmo atmainų). Daugiausia monodologijos idėja kvestionuojama analizuojant tapytojo H. Čerapo kūrybą ir naujausią jo parodą „Papilės kooperatyvo sandėlio Memorialas“ (2024), eksponuotą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Prieinama prie išvados, kad monadologijos susiejimas su tapybos interpretacijomis yra simbolinis, bet svarbus H. Čerapo abstrakčių kūrinių potekstėms bei plastikos transformacijoms suprasti. Šio menininko abstrakčiosios tapybos eigoje galima įžvelgti tam tikrą svyravimą tarp konstruktyvesnių raiškos formų, jų sąveikos su aplinkos architektonika ir formalesnių (uždaros, daugiasluoksnių paviršių variacijos) tapybinio monadiškumo atsiskleidimo galimybių. Monumentalios H. Čerapo abstrakcijos plėtotė labai aiškiai atskleista parodoje „Papilės kooperatyvo sandėlio Memorialas“ (2024)
Monada ir klostė: Leibnizo teorijos interpretacija Deleuze’o filosofijoje
Full text linkOne of the most original and relevant interpretations of Gottfried Wilhelm Leibniz’s theory is presented in the works of contemporary French philosopher Gilles Deleuze, especially in his book The Fold: Leibniz and the Baroque. The aim of the article is to show the influence of the Leibnizian monadology on the formation of the Deleuzian concept of the fold and to highlight the significance of the concept in the context of contemporary art and painting. Deleuze created the concept of the fold in order to make relevant the Leibnizian concept of monadology. The fold emerges a cultural term linking the Baroque and postmodern eras, as they brought out the issue of infinity and the plurality of reality. Drawing on Leibniz’s philosophy, Deleuze argues that the world should be understood not as a structure but as a texture. Leibniz’s idea that a monad is a metaphysical point reflecting the infinity of the universe inspired Deleuze’s philosophy of life, the view that life can also be found in matter. The world is becoming and changing in every part of itself. It is based neither on absolute chaos nor on uniform order. The world is a chaosmos without ultimate definite borders, with the power to establish multiple systems. Both Baroque and modern painting—from El Greco to Simon Hantaï—are characterized by an intuition: the ability to “think” and depict the plurality and vitality of reality through artistic expression. By applying the “logic” of chance and accident, using liberated hand movements and the matter of paint, contemporary painting (for example, the work of Henrikas Čerapas) reveals the plane of chaos that generates objects.Vieną iš originaliausių ir aktualiausių Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo teorijos interpretacijų aptinkame šiuolaikinio prancūzų filosofo Gilles’io Deleuze’o darbuose, o ypač knygoje Klostė: Leibnizas ir barokas. Straipsnio tikslas – parodyti G. W. Leibnizo monadologijos įtaką klostės koncepto formavimui G. Deleuze’o filosofijoje bei išryškinti klostės koncepto reikšmę šiuolaikinio meno ir tapybos kontekste. Klostė – tai G. Deleuze’o sukurta sąvoka siekiant aktualizuoti G. W. Leibnizo monodologijos koncepciją. Klostė tampa kultūriniu terminu, susiejančiu baroko ir postmodernizmo epochas, nes jose išryškėjo begalybės ir tikrovės daugialypumo problema. Atsiremdamas į G. W. Leibnizo filosofiją G. Deleuze’as teigia, kad pasaulį reikia suprasti ne kaip struktūrą, o kaip tekstūrą. G. W. Leibnizo samprata, kad monada yra metafizinis taškas, atspindintis visatos begalybę, įkvėpė G. Deleuze’o gyvybės filosofiją, požiūrį, kad gyvybė yra randama ir materijoje. Pasaulis yra tampantis ir kintantis kiekvienoje savo dalyje. Jis nėra grindžiamas nei absoliučiu chaosu, nei tapačia tvarka. Pasaulis yra galutinio apibrėžtumo neturintis chaosmosas, turintis galią steigti daugialypes sistemas. Tiek baroko, tiek modernioji tapyba – nuo El Greco iki Simono Hantaï – pasižymi klostės intuicija: gebėjimu meninės išraiškos priemonėmis „mąstyti“ ir vaizduoti tikrovės daugialypumą ir vitališkumą. Taikydama šanso ir atsitiktinumo „logiką“ naudojant išlaisvintus rankos judesius ir dažų materiją šiuolaikinė tapyba (pavyzdžiui, Henriko Čerapo kūryba) taip atskleidžia objektus generuojančią chaoso plotmę
Proceso ir tikrovės koncepcijos Alfredo Northo Whiteheado filosofiniame realizme ir jo implikacijos Henriko Čerapo tapyboje
Full text linkThe author of the article examines the points of contact between philosophy and painting by exploring whether and how it is possible to convert abstract painting and/or its method into philosophical concepts that explain reality. The work of painter Henrikas Čerapas serves as a case for this exploration. Čerapas’s painting and/or its method is analyzed based on Alfred North Whitehead’s process philosophy. The study has showed that Čerapas’s painting method is based on a materialistic concept of representing reality, i.e., emphasizing the process, action, and materiality of painting; however, at the same time, it is characterized by pronounced idealism. Since these conceptual features are also characteristic of Whitehead’s philosophical realism, Čerapas’s painting method is conceptually close to the fundamental postulates of process philosophy developed by the philosopher.Straipsnyje aptariami filosofijos ir tapybos sąlyčio taškai. Aiškinamasi, kaip ir ar įmanoma abstrakčiąją tapybą ir (ar) jos metodą konvertuoti į filosofinius konceptus, aiškinančius tikrovę. Kaip analizuotinas pavyzdys straipsnyje pasitelkiama tapytojo Henriko Čerapo kūryba. H. Čerapo tapyba ir (ar) jos metodas analizuojami remiantis Alfredo Northo Whiteheado proceso filosofija. Tyrimas parodė, jog H. Čerapo tapybos metodas grįstas materialistine tikrovės reprezentavimo koncepcija, t. y. (tapybinio) proceso, veiksmo, tapybos materialumo akcentavimu, bet kartu jam būdingas ir stiprus idealizmas. Šiais konceptualiais bruožais pasižymi ir A. N. Whiteheado filosofinis realizmas, todėl H. Čerapo tapybos metodas konceptualiai artimas filosofo plėtotiems proceso filosofijos esminiams postulatams
LIBIS išteklių įrašų sudarymo vadovas, 2023: asmens, kolektyvo ir giminės vardų autoritetinio įrašo sudarymas
Full text link„LIBIS išteklių įrašų sudarymo vadovo“ 2023 m. numeris skirtas Tarptautinės bibliotekų asociacijos ir institucijų federacijos (angl. IFLA) konceptualaus subjektų ir ryšių modelio LRM (angl. Library Reference Model) esybės „agentas“ išsamiam ir kokybiškam autoritetiniam įrašui sudaryti. Šis numeris tęsia „LIBIS išteklių įrašų sudarymo vadovo“ 2021–2022 m. numeriuose pradėtą išsamų IFLA LRM esybių ir jų santykio pritaikymo Lietuvos integralioje bibliotekų informacijos sistemoje (LIBIS) aprašymą