Mokslo periodika | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka
Not a member yet
759 research outputs found
Sort by
Hierarchinis ir poliarchinis valdymas: demokratinės politinės minties svarba viešojo valdymo teorijai ir praktikai
Full text linkThe article takes an interdisciplinary approach, combining an examination of the theoretical underpinnings of public governance and the history of political-administrative thought. Although the practice of public governance goes back much further, it was the emergence of politics in ancient Greece that fundamentally changed the nature of public governance, giving rise to the modern democratic world. The discussion of democratic political thought takes a broader conception of political thought than political philosophy or political theory and draws on several important primary sources that reflect early ancient democratic political thought. It also draws on a wide range of recent literature on ancient political thought. The article reveals and interprets theoretical thought on public administration by drawing on the works of the classical authors of public administration, as well as on recent scientific literature on normative concepts of public administration. Finally, it seeks to assess to what extent the heritage of democratic political thought is relevant and important in the light of recent concepts of public governance.Straipsnyje pasitelkiamas tarpdisciplininis žvilgsnis – nagrinėjamos viešojo valdymo teorinės prielaidos ir politinės-administracinės minties istorija. Nors viešojo valdymo praktika buvo daug senesnė, būtent dėl politikos atsiradimo senovės Graikijoje viešojo valdymo pobūdis esmingai pasikeitė, taip buvo duota pradžia šiuolaikiniam demokratiniam pasauliui. Aptariant demokratinę politinę mintį vadovaujamasi platesne nei politinė filosofija ar politinė teorija politinio mąstymo samprata, remiamasi keliais reikšmingais pirminiais šaltiniais, kuriuose atsispindėjo ankstyvoji antikinė demokratinė politinė mintis, taip pat remiamasi naujausia antikinės politinės minties tyrimų literatūra. Viešojo valdymo teorinė mintis atskleidžiama ir aiškinama remiantis klasikinių viešojo administravimo autorių veikalais, taip pat normatyvines viešojo valdymo koncepcijas nagrinėjančia naujausia moksline literatūra. Galiausiai siekiama vertinti, kiek demokratinės politinės minties paveldas yra aktualus ir svarbus atsižvelgiant į naujausias viešojo valdymo koncepcijas
Archontinis neognosticizmas ir naujosios oligarchinės dinastijos
Full text linkThe impetus for this article stems from three interwoven processes: the consolidation of oligarchic governance, the emergence of extended family dynasties and new aristocracies within oligarchic systems, and the neognostic concepts of blood and capital and their metamorphosis. The article focuses on archontic neognosticism, its connections with the society of the spectacle, and interrelationships between the surveillance society and the establishment of new internal watchers – egregors. An important feature of the article is its deliberate distancing from racist, nationalist, and even fascist ideas that lack a direct connection to the formation of new oligarchic dynasties and their associated mythology. Instead, the article focuses on the emergence of the US and Russian oligarchies and their relationship to irrational discourses and practices.Straipsnio idėją paskatino trys lygiagretūs procesai: oligarchinio valdymo būdo stiprėjimas, oligarchijų poreikis kurti plačiųjų šeimų dinastijas ir naują aristokratiją, galiausiai neognostinės kraujo ir kapitalo idėjos ir jų transformacijos. Straipsnyje akcentuojamos archontinio neognosticizmo, jo sąsajų su reginių industrijomis, su visuotiniu išoriniu sekimu ir vidiniu nuolatiniu stebėjimu (naujų egregorų formavimu) koncepcijos ir atsiribojama nuo rasistinių, nacionalistinių ir net fašistinių idėjų, kurios netiesiogiai susijusios su naujų oligarchinių dinastijų formavimu ir jų naująja mitologija. Daugiausia dėmesio skiriama JAV ir Rusijos oligarchiniam tapsmui aptarti ir jų sąsajoms su iracionaliaisiais diskursais ir praktikomis
Įprasti Lietuvos politikos dėsniai 2024 m. Seimo rinkimuose
Full text linkThe 2024 Seimas elections was held after four difficult years. For the first time in history, a state of emergency was declared. During the last term, the Seimas adopted the Electoral Code and two amendments to the Constitution that are relevant to the Seimas election process. 1,740 candidates and 15 candidate lists participated in the elections. The opposition Lithuanian Social Democratic Party won the elections, while the ruling Homeland Union–Lithuanian Christian Democrats finished in second place. Two new political forces entered the Seimas, and two parliamentary parties failed to cross the 5% barrier, one of which—the Freedom Party—continued a long series of elections in which at least one ruling party no longer entered the Seimas. After the elections, three parties, the Lithuanian Social Democratic Party, the Dawn of Nemunas and the Union of Democrats For Lithuania, formed the coalition. Three parliamentary parties changed their leadership. This article provides an overview of statistical and other parameters of the 2024 Seimas elections in a comparative context.2024 m. Seimo rinkimai vyko po ketverių sudėtingų Seimo kadencijos metų. Šalis patyrė ne vieną krizę, pirmą kartą istorijoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis, siekiant užkardyti galimas grėsmes, kylančias dėl nelegalių migrantų antplūdžio pasienyje. Praėjusios kadencijos Seimas priėmė Rinkimų kodeksą bei dvi Seimo rinkimų procesui labai aktualias Konstitucijos pataisas. Rinkimuose dalyvavo 1740 kandidatų ir 15 kandidatų sąrašų. Suveikė politinė švytuoklė – daugiausia balsų gavo opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, antroje vietoje liko valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Į Seimą pateko dvi naujos politinės jėgos, penkių procentų barjero nebeperžengė taip pat dvi partijos, viena jų – Laisvės partija – pratęsė ilgą seriją rinkimų, per kuriuos bent viena valdančioji partija nebepatenka į Seimą. Po rinkimų koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partija, politinė partija „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, trys parlamentinės partijos pakeitė pirmininkus. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti 2024 m. Seimo rinkimų procesą ir jų rezultatus, remiantis duomenimis išanalizuoti keletą svarbių jų parametrų lyginamajame parlamento rinkimų kontekst
Renkuosi knygą – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto leidinį
Full text linkThe publication consists of seventeen articles dedicated to the thirtieth anniversary of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The articles by different authors examine the jurisprudence of the Constitutional Court on various legal issues. The authors scrutinize different areas of law, providing a multifaceted view of the jurisprudence of the Constitutional Court. The articles predominantly apply the historical approach, showing the origins and development of the Constitutional Court’s position on a particular issue over the thirty-year period under review. The collection analyzes and evaluates the doctrine of the Constitutional Court on various issues that have attracted the attention of leading lawyers and society, such as the limits of the people’s freedom to hold a referendum; (hidden) attempts by the Constitutional Court to change its jurisprudence; the application of legal principles; the justification of individual constitutional complaints; the interaction between the arguments of the Constitutional Court and other courts; issues of legislative omissions, and etc.Recenzuojamą leidinį sudaro septyniolika skirtingų autorių straipsnių, skirtų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos trisdešimtmečiui. Šiame straipsnyje analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencija autorius dominančiais teisėtyros klausimais. Leidinio straipsnių autoriai gilinasi į skirtingas teisės sritis, todėl Konstitucinio Teismo jurisprudencija vertinama įvairiais aspektais. Straipsniuose vyrauja istorinis tyrimo metodas, parodant Konstitucinio Teismo pozicijos formavimosi tam tikru klausimu ištakas ir raidą tiriamuoju trisdešimties metų laikotarpiu. Leidinyje analizuojama ir vertinama Konstitucinio Teismo doktrina įvairiomis didelio teisininkų ir likusios visuomenės dalies susidomėjimo sulaukusiomis problemomis: Tautos laisvės rengti referendumą ribos, (paslėpti) Konstitucinio Teismo bandymai keisti savo jurisprudenciją, teisės principų taikymas, individualaus konstitucinio skundo tinkamumas, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų argumentų sąveika, legislatyvinės omisijos problemos etc
Su politika – į paširdžius
Full text linkIn his new book, Critique of Political Reason, philosopher Alvydas Jokubaitis draws on the works of Immanuel Kant to answer questions about the nature of politics. The link between the power of decision and politics, as once observed by Hannah Arendt, serves as Jokubaitis’s starting point. In other words, the book carefully analyzes the proximity and amity between aesthetics and politics. With this assumption in mind, the author scrutinizes Kant’s major works and, as it were, fills in the gaps left by the great thinker, where an explanation of the nature of politics might lie. In the newest Jokubaitis’s book, it unfolds in the interpretation of the principles of beauty, taste and aesthetics, which, for the author, are a means of understanding the origins of politics.Naujoje knygoje „Politinio proto kritika“ filosofas Alvydas Jokubaitis, remdamasis I. Kanto veikalais, ieško atsakymo į klausimus apie politikos prigimtį. Autoriui atspirties momentu tapo H. Arendt kitados pastebėtas ryšys tarp sprendimo galios ir politikos. Kitaip tariant, knygoje kruopščiai analizuojamas estetikos ir politikos artumas, bendrystė. Šios prielaidos vedamas, autorius analizuoja svarbiausius I. Kanto veikalus ir tarsi pildo paties didžiojo mąstytojo paliktas vietas, kuriose galėtų glūdėti politikos prigimties paaiškinimas. Šįkart, A. Jokubaičio knygoje, jis skleidžiasi interpretuojant grožio, skonio, estetinius principus, kurie autoriui yra priemonė suprasti politikos pradžią
Theatrum Libri 2, Printing Centers and Peripheries in the Early Modern Period
No full textTheatrum Libri 2, Printing Centers and Peripheries in the Early Modern Period / Edited by Milda Kvizikevičiūtė, Viltė Stukaitė, Viktorija Vaitkevičiūtė. – Vilnius: Science and Encyclopedia Publishing Center of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, 2024. – p. 368
This peer-reviewed volume brings together 13 articles based on the international conference “Printing Centers and Peripheries in the Early Modern Period,” held to celebrate Vilnius’s 700th anniversary. The collection explores the dynamic interplay between major printing hubs and peripheral regions in shaping early modern European print culture. Organized into three thematic sections—Tracing the Footprints of Books, Hidden Histories, and Innovating Print—the articles examine book provenance, the contributions of underrepresented figures in publishing, and the evolution of printing techniques, including insights from digital humanities. This interdisciplinary volume highlights the diversity and innovation of early modern print culture, offering new perspectives on the history of book production and circulation.Theatrum Libri 2, Printing Centers and Peripheries in the Early Modern Period / sudarytojos Milda Kvizikevičiūtė, Viltė Stukaitė, Viktorija Vaitkevičiūtė. – Vilnius: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2024. – p. 368
Recenzuotų straipsnių rinkinys, parengtas tarptautinės konferencijos „Spaudos centrai ir periferijos ankstyvaisiais Naujaisiais laikais“, skirtos Vilniaus 700 metų jubiliejui paminėti, pagrindu. Rinkinyje nagrinėjama dinamiška sąveika tarp centrinių ir periferinių regionų, formavusių ankstyvųjų Naujųjų laikų Europos spaudos kultūrą. Knyga suskirstyta į tris temines dalis – „Knygų pėdsakų tyrimai“, „Paslėptos istorijos“ ir „Spaudos inovacijos“. Straipsniuose analizuojamas knygų kilmės klausimas, nepakankamai įvertintų asmenybių indėlis į leidybą ir spaudos raidą. Šis tarpdisciplininis leidinys atskleidžia ankstyvųjų Naujųjų laikų spaudos kultūros įvairovę ir novatoriškumą, pasiūlydamas naują požiūrį į knygų spaudos ir sklaidos istoriją
Mintys skaitant istoriografiją apie 1914 m. liepos krizę
Full text linkThe article suggests that the motif of explaining the guilt of the war, which had prevailed in the historiography on the genesis of the First World War, had three negative consequences. First, the object of the study became the arena of the power struggle of great imperial powers. Although this angle of investigation is attractive in itself; it does not provide an opportunity to unambiguously answer the question– about the real culprit. Consequently, naming the “culprit” has become dependent on political conjuncture. Secondly, orientation towards the mutual interaction of the main actors of the pre-war system objectively led to the search of preservation of the existing European structure, with the pre-war European concert being identified with European civilization. Thirdly, the principle of self-determination of peoples, which had a fundamental impact on transforming the European system in the direction of democratization, had remained outside the scope of the research.Straipsnyje keliama mintis, kad istoriografijoje Pirmojo pasaulinio karo genezės tema įsigalėjęs kaltės dėl karo aiškinimosi motyvas turėjo tris negatyvias pasekmes. Pirma, tyrimo objektu faktiškai tapo didžiųjų imperinių valstybių kovos dėl galios arena; toks tyrimo rakursas savaime patrauklus, bet neteikiantis galimybių vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas gi yra tikrasis kaltininkas, ir „kaltininko“ įvardijimas tapo priklausomas nuo politinės konjunktūros. Antra, orientacija į prieškarinės sistemos pagrindinių veikėjų tarpusavio sąveiką objektyviai vedė į esamos europinės struktūros išsaugojimo paieškas; prieškarinis europinis koncertas faktiškai sutapatintas su europine civilizacija. Trečia, už tyrimo dėmesio ribų liko tautų apsisprendimo principo veiksnys, padaręs esminę įtaką transformuojant europinę sistemą demokratizacijos linkme. Apžvelgus Pirmojo pasaulinio karo genezei skirtą istoriografiją daromos išvados, kad ji visų pirma savo apimtimi liudija apie to karo ypatingą svarbą Europos, ir ne tik, istorijai. Neginčytina, kad po to karo pasidėjo nauja epocha, kurią įvairiai galima ženklinti, tačiau palyginus su ankstesnėmis epochomis nenuneigiamas jos šuolis demokratizacijos linkme. Bet aptartoje Pirmojo pasaulinio karo genezės istoriografijoje centrinę vietą užima kaltės dėl karo motyvas. Taip objektyviai – o kai kuriais atvejais ir subjektyviai – aptartos istoriografijos dėmesys telkiamas ne į minėto vertybinio šuolio genezę ir reikšmę, o į savotišką apologetiką iki karo egzistavusios sistemos, kurios pagrindiniai bruožai – europocentrizmas ir didžiųjų valstybių bei didžiųjų tautų viešpatavimas. Kaltės dėl karo motyvas aptartoje istoriografijoje paprastai orientuotas į techninius-operatyvinius sprendimus, vedusius arba galėjusius vesti į karą; už dėmesio ribų lieka eksplikacija konkretaus santykio tarp karo kilmės motyvų ir tautų apsisprendimo principo. Be to, istoriografijos raida nuo XX a. trečiojo dešimtmečio iki XXI a. trečiojo dešimtmečio leidžia pastebėti pasireiškusią interpretacijų priklausomybę nuo tarptautinės politinės konjunktūros. Panašu, kad istoriografijos raidoje pasireiškęs interpretacinis vingis nėra vien akademinių diskusijų apraiška. Apžvelgtoje istoriografijoje dominuojanti tendencija ieškoti alternatyvos pasauliniam karui liudija apeliaciją į karo aukų beprasmiškumą. Bet kartu tai liudija nostalgiją ikikarinės sistemos atžvilgiu. O radikali tokios alternatyvos paieška reiškia nuostatą retrospektyviai konfliktą apriboti pangermanistinių ir panslavistinių galių kovos kontekstu. Apžvelgta Pirmojo pasaulinio karo kilmės istoriografija patvirtina koncepciją, pagal kurią nuo Apšvietos laikų Vakarai traktuoja Rytus (šiuo atveju Rytų Europą) kaip savo vaizduotės ir interesų produktą
Baltijos šalių saugumo politikos pokyčiai Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste
Full text linkThe awareness of Russia as a threat to the Baltic States has not gone away since the Baltic States regained their independence in the 1990s. Nevertheless, knowledge differs from perception. Depending on domestic and foreign policies influenced by the Baltic governments, the diplomatic relations with Russia have evolved until 2014. No radical changes were in sight. Even after Russia invaded Georgia in 2008, the perception of Russia as a threat had not evolved into a perception. The security policy concepts of Lithuania, Latvia and Estonia testify to that. The situation had changed only after the annexation of Crimea and the war in Donbas, Ukraine. It was the time, when knowledge transformed into perception, both in diplomatic rhetoric and in individual security strategies of the Baltic States. The article provides an overview of the correlation of individual security policies of Lithuania, Latvia and Estonia with the Russian aggression against Ukraine.Rusijos kaip grėsmės Baltijos šalims žinojimas niekur nedingo nuo pat 1990 m., kai Baltijos šalys atgavo savo nepriklausomybę. Nepaisant to, žinojimas nuo suvokimo skiriasi. Diplomatiniai santykiai su Rusija per tuos metus iki 2014 m. keitėsi priklausomai nuo Baltijos šalyse buvusių valdžių veikiamos vidaus ir užsienio politikos. Kardinalių pokyčių nebuvo. Netgi 2008 m. Rusijai įsiveržus į Gruziją, Rusijos kaip grėsmės žinojimas dar nebuvo peraugęs į suvokimo prizmę. Tai galima matyti tiek Lietuvos, tiek Latvijos ar Estijos saugumo politikos koncepcijose. Situacija pasikeitė tik prasidėjus Krymo aneksijai ir karui Donbase, Ukrainoje. Tuo metu žinojimas peraugo į suvokimo lygmenį tiek diplomatinėje retorikoje, tiek atskirose Baltijos šalių saugumo strategijose. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaip atskirų šalių saugumo politikos koreliaciją su Rusijos agresijos prieš Ukrainą procesais