Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Afganų etninės tapatybės atspindys Khaledo Hoseinio romane Tūkstantis saulių skaisčių
No full textThe article deals with a modern phenomenon, which is identity and its kinds. The presented research is set in Afghanistan and is based on an analysis of the novel A Thousand Splendid Suns by the Afghan-American physician Khaled Hosseini, who is currently the most famous and popular author writing about Afghanistan. A Thousand Splendid Suns is Hosseini’s second novel, which tells the story of two women, Mariam and Laila, from different generations and social classes, whose lives are united by marriage to one man and the war that forced millions to flee abroad. Violence, fear, the injustice treatment of women, and identity issues, as well as faith, hope, the protection of the family and lasting values, are concretized in the struggle for survival. In the presented research, we examined two kinds of identity, particularly ethnic and religious ones as they are essential for forming an Afghan identity. We concentrated on the formation of Afghan identity in the historical context, because the history of Afghanistan has greatly influenced its development. Several nations have tried to conquer this country and its people, but without any success. Afghanistan is considered a cemetery of great empires. Moreover, geographically, it is a mountainous country with a harsh climate, in which it can be difficult for foreigners to live or survive. Even Alexander the Great, the Mongols, the British, the Soviets, or NATO forces did not have it easy in Afghanistan. In the research, we focused on two significant historical events that strongly influenced the formation of Afghan identity, especially in the era from the Soviet invasion to the Taliban up to the present days. For Slovak readers, due to a similar experience with the Soviet invasion (1968–1989), the topics of unfreedom, hiding personal identity, persecution, adapting and accepting a regime and living under the domination of another nation are well-known. It necessary to acquaint readers with the recent history of Afghanistan so that they could identify with the fates of the main characters who lived in an unstable, ever-changing, and multi-ethnic society, where the government regime, name and symbols are constantly changing, thus, making it difficult to create a unified national identity. Afghanistan is a “troubled country” that gives the impression of enduring constant chaos, freedom, conflicts and war. At the same time, it is an exotic and oriental country that is still unknown for Westerners. Hosseini’s role is not to question the Western view of Afghanistan, but rather to enrich it. The writer brings new knowledge to readers and turns ordinary Afghans into loving people who long for a dignified life.Straipsnyje kalbama apie šiuolaikinį reiškinį – tapatybę ir jos tipus. Aptariamas tyrimas siejamas su Afganistanu: remiasi afganų ir amerikiečių gydytojo Khaledo Hoseinio, šiuo metu garsiausio ir populiariausio autoriaus, rašančio apie Afganistaną, romano Tūkstantis saulių skaisčių analize. Tai antrasis Hoseinio romanas, pasakojantis apie dvi moteris, Mariam ir Lailą, skirtingų kartų ir socialinių sluoksnių atstoves, kurių gyvenimą vienija santuoka su tuo pačiu vyru ir karas, privertęs milijonus žmonių bėgti iš savo šalies. Smurtas, baimė, neteisingas elgesys su moterimis ir tapatybės problemos, tikėjimas, viltis, šeimos apsauga ir ilgalaikės vertybės atspindimos kovoje dėl išlikimo. Straipsnyje aptariama dviejų tipų tapatybė – etninė ir religinė; šios dvi tapatybės iš esmės formuoja afganų identitetą. Afganų tapatybės formavimasis analizuojamas istoriniame kontekste, nes Afganistano istorija daro stiprų poveikį tapatybės raidai. Ne viena tauta bandė užkariauti šią šalį ir jos žmones, tačiau nesėkmingai. Afganistanas laikomas didžiųjų imperijų kapinėmis. Geografiškai tai yra kalnuota šalis, kurioje vyrauja atšiaurus klimatas, – dar ir dėl to svetimšaliams čia turėtų būti sunku gyventi. Net Aleksandrui Didžiajam, mongolams, britams, sovietams, NATO pajėgoms Afganistane nebuvo lengva. Slovakų skaitytojams dėl panašios patirties, siejamos su sovietų invazija (1968–1989), nelaisvės, asmens tapatybės slėpimo, persekiojimo, prisitaikymo prie režimo, gyvenimo, valdant kitai tautai, temos yra gerai žinomos. Būtina supažindinti skaitytojus su naujausia Afganistano istorija, kad jie galėtų susitapatinti su likimais pagrindinių veikėjų, gyvenusių nuolat besikeičiančioje ir daugiaetninėje visuomenėje, kur nuolat mainosi valdžios režimas, pavadinimas, simboliai. Tai sunkina nacionalinio identiteto sukūrimą. Afganistanas yra „audringas kraštas“, sukeliantis nuolatinio chaoso, laisvės ir konfliktų įspūdį. Kartu tai egzotiška, vakariečiams vis dar nepažinta Rytų šalis. Hoseinio vaidmuo yra ne suabejoti vakarietišku požiūriu į Afganistaną, bet jį praturtinti. Rašytojas skaitytojams suteikia naujų žinių ir paverčia paprastus Afganistano gyventojus mylinčiais žmonėmis, besiilginčiais oraus gyvenimo
KGB operatyvinių-techninių priemonių taikymas prieš antisovietinio pasipriešinimo dalyvius
No full textThe KGB used various covert measures aimed primarily at gathering intelligence information. While agents were the KGB’s main tools, in some cases covert technical measures proved more effective in collecting information. The use of such measures was strictly regulated, and they could only be employed by those who had already exhausted other options. Like agents, operational-technical measures could also be used for other repressive purposes, such as gathering information for criminal proceedings or preventive activities, making them integral to the repression policies. Although they were mostly applied to monitor the movement of foreign nationals in Lithuania, they also played an important role in countering the activities of participants in the Lithuanian anti-Soviet resistance movement. Cases documented in KGB files show that these measures were aimed not only at uncovering participants in the anti-Soviet movement, but also at identifying associated individuals and dismantling the group’s activities while gathering material for criminal proceedings. These measures rarely achieved their goals; however, the dissemination of the Lithuanian Catholic Church Chronicle in Lithuania and the West indicates that the KGB remained mostly an observer, although some individuals were harmed.KGB naudojo įvairias slaptas priemones, kurių svarbiausias tikslas buvo operatyvinės informacijos rinkimas. Nors agentai buvo svarbiausia KGB priemonė, tačiau tam tikrais atvejais slaptos techninės priemonės buvo efektyvesnės renkant informaciją. Tokių priemonių taikymas buvo griežtai reglamentuotas ir jas pasitelkti galėdavo tik išnaudojusieji kitas priemones. Operatyvinės-techninės priemonės, kaip ir agentai, buvo naudojamos kitomis represijoms vykdyti (rinkti informaciją baudžiamajai bylai, profilaktikai), tad jos buvo svarbios represinės politikos dalys. Nors jos daugiau buvo taikomos kontroliuojant užsieniečių judėjimą Lietuvoje, bet buvo svarbios ir kovojant prieš lietuvių antisovietinio pasipriešinimo dalyvius. KGB dokumentuose užfiksuoti pavyzdžiai atskleidžia, kad šių priemonių tikslas – ne tik išaiškinti antisovietinės veiklos dalyvius, bet ir atskleisti su ja susijusius asmenis, ir taip iš pagrindų sunaikinti grupelės veiklą bei surinkti medžiagą baudžiamajai bylai. Tai pavykdavo retai, tačiau Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos sklaidos kelias Lietuvoje ir Vakaruose rodo, kad KGB bent jau šiuo atveju liko daugiau stebėtojas, nors ir buvo padaryta žala atskiriems asmenims
Transklasės samprata prancūzų sociologijoje: fenomenologinė socialinio mobilumo interpretacija
No full textThis article examines a subfield of French sociology that explores and provide phenomenological interpretation of the experience of social transclass—specifically, the transition from one social class to another. It begins by outlining the core conceptual principles of this sociological approach and then examines the internal discussions surrounding transclass discourse, along with the differing perspectives on the very concept of transclass. One of the central issues within this discourse is the relationship between this sociological approach and French literature. The article aims to clarify what sociologists studying transclass seek in certain literary works and how sociological studies of transclass experiences provide meaning and an existential background for literary writing. The analysis of transclass discourse concludes with an examination of its feminist perspective and the ideological dilemmas inherent in this field of sociology.Straipsnyje pristatoma prancūzų sociologijos atšaka, analizuojanti socialinės transklasės (perėjimo iš vienos socialinės klasės į kitą) reiškinį ir siūlanti fenomenologines šio reiškinio interpretacijas. Pirmiausia pateikiami šios sociologijos atšakos esminiai konceptualūs postulatai, o vėliau aptariama vidinė transklasės diskurso polemika, besiskiriantys požiūriai į transklasės sąvoką ir sampratą. Vienas svarbesnių diskurso klausimų yra šios sociologijos atšakos sąsajos su prancūzų grožine literatūra. Straipsnyje siekiama paaiškinti, ko tam tikruose literatūros kūriniuose ieško sociologai ir kaip sociologinės transklasės studijos suteikia prasminį ir egzistencinį pagrindą kai kurių rašytojų kūrybai. Transklasės diskurso analizė užbaigiama aptariant feministinę šio diskurso pakraipą ir nušviečiant šios sociologijos atšakos ideologinės pozicijos dilemą
Kaip ekonomikos modeliai galėtų suteikti paaiškinimus „kaip yra iš tikrųjų“?
No full textMuch of the debate about model-based explanations in economics revolves around How-Possibly Explanations (HPEs). HPEs propose a potential way in which something could occur. I argue that these debates often occur without adequately considering the various ways in which economic models can provide How-Actually Explanations (HAEs). HAEs concentrate on what actually happens, providing explanations based on real-world events. I suggest that adopting a pluralistic and pragmatic approach is among the most effective methods for exploring the potential of HAEs in economics. To support my argument, I will use two case studies from microeconomics and macroeconomics. I contend that these case studies provide grounds to believe that a pluralist and pragmatist perspective could clarify how models in economics might offer HAEs.Didelė dalis diskusijų apie modeliais paremtus aiškinimus ekonomikoje susijusios su aiškinimais „kaip yra galima“. Tokie aiškinimai nurodo potencialų būdą, kuriuo kažkas galėtų įvykti. Aš teigiu, kad tokie ginčai dažnai vyksta adekvačiai neapsvarsčius įvairių būdų, kuriais ekonominiai modeliai galėtų pateikti „kaip yra iš tikrųjų“ paaiškinimus (KIP). KIP sutelkia dėmesį į tai, kas iš tikrųjų vyksta, siūlydami aiškinimus, pagrįstus realaus pasaulio įvykiais. Teigiu, kad pliuralistinės ir pragmatinės prieigos priėmimas yra vienas efektyviausių metodų tyrinėti KIP potencialą ekonomikoje. Paremdamas savo argumentą, pasitelkiu dvi atvejo analizes – vieną iš mikroekonomikos, o kitą – iš makroekonomikos srities. Straipsnyje parodau, kad šios dvi atvejo analizės suteikia pagrindą tikėti, kad pliuralistinė ir pragmatinė perspektyva galėtų paaiškinti, kaip ekonomikos modeliai gali suteikti „kaip iš tikrųjų“ paaiškinimus
Patyrimas ir politinis veiksmas Kanto filosofijoje: tarp cinizmo ir moralinio reikšmingumo
No full textBy holding that the anthropological condition of unsociable sociability forms the sinew of Kant’s conception of political action, this essay distinguishes the relationship between experience and political agency from that between experience and moral agency. It argues that the former cannot be fully subsumed under the latter since political action, for Kant, is bound up with the mobilisation and manoeuvring of our cynical experiences. Kant maintains that the cunning of nature assists politics by channelling selfish interests into outcomes that ultimately advance a lawful civil order. The essay then turns to experiences that are, by contrast, symbols of the moral faculty by virtue of involving a ‘disinterested interest’, as most clearly articulated by Kant in his account of aesthetic experience. Given that political action primarily operates on prudential grounds, it may seem unlikely that it would also serve as a symbol of humanity’s moral predisposition. Yet, foregrounding disinterested interest as a general trait of morally significant experience opens an intriguing space to read Kant’s consideration of revolution as a historical sign of our moral vocation.Laikantis nuostatos, kad nesociabilaus sociabilumo antropologinė sąlyga formuoja Kanto politinio veiksmo sąvokos raumenis, šis straipsnis atskiria santykį tarp patyrimo ir politinio veiksmo nuo santykio tarp patyrimo ir moralinio veiksmo. Straipsnyje teigiama, kad pirmasis santykis negali būti visiškai subordinuotas antrajam santykiui, kadangi Kantui politinis veiksmas yra susijęs su mūsų ciniškųjų patirčių mobilizavimu ir manevravimu. Kantas teigia, kad gamtos klastingumas padeda politikai, kadangi savanaudiškus interesus nukreipia į tokias baigtis, kurios galiausiai įgalina teisėtą pilietinės tvarkos pažangą. Tuomet straipsnis imasi nagrinėti patyrimus, kurie, atvirkščiai, išreiškia moralinę gebą dėl „nesuinteresuoto intereso“, kurį Kantas aiškiausiai išreiškė kalbėdamas apie estetinę patirtį. Kadangi politinis veiksmas visų pirma įgyvendinamas remiantis išmintingumu, gali atrodyti neįtikėtina, kad jis taip pat veiktų ir kaip moralinės predispozicijos simbolis. Tačiau jei nesuinteresuotą interesą iškeliame į pirmą planą kaip bendrąjį moraliai reikšmingo patyrimo bruožą, atsiveria intriguojanti galimybė Kanto svarstymus apie revoliuciją interpretuoti kaip istorinį mūsų moralinio pašaukimo ženklą
Europos Sąjungos energijos gamintojų finansavimo nepaprastosios padėties metu reguliavimas
No full textThe inadequacy of the European Union energy policy became apparent during the natural gas crisis and nuclear energy crisis of 2021 to 2023. The Union also failed to recognize the signs of a looming oil crisis. This article describes the necessary correction of the Union law concerning the financing of renewable energies in the form of a new Regulation. To ensure that the Union is not surprised by another energy crisis, the Regulation must be adopted and implemented with due urgency. The instrument of the emergency Regulation is proposed here. The main content revolves around the partial replacement of the tendering and auction procedures with fixed feed-in tariffs for energy. The new emergency Regulation defines uniform feed-in tariffs for electrical, thermal, solid, liquid and gaseous energies throughout the EU. The European Commission can copy the complete text for the new emergency Regulation from this journal article and submit it to the Council for a decision.Europos Sąjungos energetikos politikos netinkamumas, jos trūkumai tapo akivaizdūs gamtinių dujų ir branduolinės energetikos krizės metu 2021–2023 metais. Straipsnio autorius įsitikinęs, kad Europos Sąjunga (ES) taip pat nesugeba atpažinti artėjančios naftos krizės požymių. Straipsnyje aprašomos būtinos ES teisės pataisos, susijusios su atsinaujinančiųjų energijos išteklių finansavimu, ir pabrėžiama atnaujinto nepaprastosios padėties reglamento būtinybė. Siekiant užkirsti kelią dar vienai energetikos krizei, šis reglamentas turi būti įgyvendintas kuo skubiau. Straipsnyje siūlomi nepaprastosios padėties potvarkiai, kurių esmė – dalinis konkursų ir aukcionų procedūrų pakeitimas fiksuotais įkainiais už energiją. Naujas nepaprastosios padėties reglamentas nustato vienodus įkainius už elektros energiją, šiluminę, kietąją, skystąją ir dujinę energiją visoje ES. Europos Komisija gali pasinaudoti šiame straipsnyje pateikiamu naujo reglamento projektiniu tekstu ir pateikti jį Tarybai svarstyti
Accelerating Permit Issuances for Renewable Energy Projects
No full textOne of the most important measures in terms of promoting the development of renewable energy is the simplification of permit-issuing procedures for renewable energy projects. A number of recent legal acts in this area have been adopted at the EU level, including Directive 2023/2413, also known as RED III. Amendments contained within this have been criticised for lowering environmental protection and impacting assessment standards. A less frequently discussed but yet equally important aspect is the relationship between national administrative law and EU rules on permitting renewable energy projects. The preparation of this article was prompted by the fact that the simplification of permit procedures for renewable energy projects has a significant impact on the member state administrative systems and governance structures. One of the article’s main objectives is to examine, from the perspective of administrative law, EU and Lithuanian legal frameworks where these relate to procedures for granting permits for renewable energy projects. The research is conducted through an assessment of the general legal regulation of permit issuance in Lithuania, and the task io linking this aspect with innovations which have been introduced by the EU in terms of permit procedures for renewable energy projects. Both the Lithuanian legal system and its doctrine are facing several challenges: it is necessary to systematise and clearly regulate general provisions for permit issuance while, at the same time, in specific sectors such as the issuance of permits for renewable energy projects, new EU permitting provisions are being introduced which have previously been unknown to national law.Viena iš svarbiausių atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros skatinimo priemonių – leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų supaprastinimas. Pastaruoju metu ES lygiu priimti keli šios srities teisės aktai, iš kurių ir Direktyva 2023/2413, vadinamoji RED III. Pastarieji pakeitimai kritikuotini dėl mažėjančių aplinkos apsaugos ir poveikio aplinkai vertinimo atlikimo standartų. Mažiau dėmesio sulaukiantis, tačiau ne mažiau svarbus aspektas – leidimų ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams vykdyti išdavimo taisyklių ir nacionalinės administracinės teisės santykis. Straipsnį rengti paskatino tai, kad leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo supaprastinimas turi nemažą poveikį valstybių narių administracinėms sistemoms ir valdymo struktūroms. Vienas iš pagrindinių straipsnio tikslų – išnagrinėti ES ir Lietuvos teisės reglamentavimą, susijusį su leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūromis, administracinės teisės aspektu. Tyrimas atliekamas vertinant bendrą Lietuvos leidimų išdavimo teisinį reglamentavimą ir siejant jį su ES leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūros naujovėmis. Lietuvos teisės sistema ir doktrina susiduria su keliais iššūkiais: reikia susisteminti ir aiškiai reglamentuoti bendrąsias leidimų išdavimo nuostatas, o tuo pat metu konkrečių sektorių sritims, pavyzdžiui, leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo, atsižvelgiant į naujas nacionalinei teisei nežinomas ES leidimų išdavimo nuostatas
Pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos
No full textThe application of the release from criminal liability requires the fulfilment of all four conditions set out in Article 392 (1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania: 1) recognition of the person as a whistleblower under the Law on the Protection of Whistleblowers of the Republic of Lithuania; 2) confession of the committed criminal act; 3) active assistance in disclosing the criminal act committed by another person; 4) the criminal act that the person helped to disclose is more dangerous by its nature than the criminal act committed by the person himself. This scientific article reveals the content and problematic aspects of the conditions for the release of the whistleblower from criminal liability. In addition, the compliance of the provisions of the Law on the Protection of Whistleblowers with the requirements set out in Directive (EU) 2019/1937 regarding the definition of the whistleblower status is assessed. The conditions are not thoroughly disclosed in Case Law, and there is limited academic research on this topic. Considering this, the content of the conditions has been analysed through the Case Law and Criminal Law doctrine regarding essentially identical conditions established in other articles of the General Part of the Criminal Code.Pranešėjo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės taikyti yra būtina visų keturių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 392 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma: 1) asmens pripažinimas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą; 2) prisipažinimas apie padarytą nusikalstamą veiką; 3) aktyvus padėjimas atskleisti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką; 4) nusikalstama veika, kurią asmuo padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė negu jo paties padaryta nusikalstama veika. Šiame moksliniame straipsnyje atskleidžiamas pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų turinys ir probleminiai aspektai. Be to, įvertinama Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų atitiktis Direktyvoje (ES) 2019/1937 keliamiems reikalavimams dėl pranešėjo statuso apibrėžties. Teismų praktikoje pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nėra išsamiai atskleidžiamos, o ir mokslinių tyrimų, susijusių su pranešėjo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, atlikta nedaug. Atsižvelgiant į tai, pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų turiniui atskleisti buvo analizuota teismų praktika ir baudžiamosios teisės doktrina dėl iš esmės identiškų sąlygų, įtvirtintų kituose Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies straipsniuose
Keletas horizontalaus ir vertikalaus individualizmo ir kolektyvizmo skalės psichometrinių charakteristikų dviejose šalyse – Lietuvoje ir Turkijoje
No full textCulture is an important contextual factor affecting human attitudes and behavior. Reliable and valid instruments are needed to measure this complex phenomenon. The psychometric properties of the Horizontal and Vertical Individualism and Collectivism Scale (Triandis & Gelfand, 1998) were tested in two countries – Lithuania (n = 110) and Turkey (n = 80). Internal reliability and factorial validity were investigated. The results revealed adequate internal reliability for group analysis and confirmed the factorial structure for a four-factor model. Limitations and recommendations for future research are discussed.Kultūra yra svarbus kontekstinis veiksnys, galintis padėti paaiškinti žmogaus nuostatas ir elgesį. Norint tinkamai išmatuoti šį sudėtingą reiškinį, reikalingi patikimi ir validūs matavimo įrankiai. Horizontalaus ir vertikalaus individualizmo ir kolektyvizmo skalės psichometrinės charakteristikos (Triandis & Gelfand, 1998) buvo vertinamos dviejose šalyse – Lietuvoje (n = 110) ir Turkijoje (n = 80). Buvo tikrinamas skalės vidinis patikimumas ir faktorinė struktūra. Rezultatai atskleidė grupinei analizei tinkamą vidinį skalės patikimumą ir patvirtino keturių faktorių struktūrą. Straipsnyje aptariami tyrimo ribotumai ir rekomendacijos ateities tyrimams