Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Ankstyviausia Vilniaus pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno teritorijos raida
No full textWhen the German Town (a settlement of Catholic merchants and craftsmen) began to emerge in the western part of the present Old Town of Vilnius in the last decades of the 14th century, the Catholic community relocated to this area. St Nicholas Church was built here before 1387 and it was the first Catholic church in the Old Town, around which the German City was established. However, in addition to this house of worship, there was another in the Catholic part of the city – the Franciscan Church of the Assumption of the Blessed Virgin Maria and a monastery.This monastery is considered to be the oldest one in Vilnius, however, the exact time of its construction, as well as that of the church, has not been determined. Due to the lack of historical sources and precise dates, the construction has been dated by different researchers from the first half of the 14th century to the beginning of the 15th century, i.e., with an error of 100 years. Archaeological investigations in the vicinity of the church and the monastery, which have been carried out since 1993, have provided some new hypotheses concerning the chronology and the earliest nature of human activity in this territory. The most recent excavations took place here in 2023, providing new insights into the development of the area through the discovery of objects and interdisciplinary research (radiocarbon dating, analysis of archaeobotanical remains, architectural research). This paper discusses the chronology and nature of the earliest development of the Franciscan church and monastery area, based on the available historical sources, archaeological and architectural research, including the results of most recent investigations.XIV a. paskutiniais dešimtmečiais dabartinio Vilniaus senamiesčio vakarinėje dalyje pradėjus kurtis Vokiečių miestui (katalikų pirklių ir amatininkų gyvenvietei), katalikų bendruomenė persikėlė į šią teritoriją. Čia dar iki 1387 m. buvo pastatyta Šv. Mikalojaus bažnyčia – pirmoji katalikiška bažnyčia senamiestyje, aplink kurią ir kūrėsi Vokiečių miestas. Tačiau be šių maldos namų katalikiškoje miesto dalyje buvo dar vieni – pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir vienuolynas.Šis vienuolynas yra laikomas seniausiu Vilniuje, tačiau tikslus jo, kaip ir bažnyčios statybos laikas nėra nustatytas. Trūkstant istorinių šaltinių ir tikslių datų, statyba skirtingų tyrėjų datuojama nuo XIV a. pirmos pusės iki XV a. pr., t.y. su 100 metų paklaida. Kai kurias naujas hipotezes dėl chronologijos ir ankstyviausio žmonių kūrimosi pobūdžio šioje vietoje leidžia iškelti archeologiniai tyrimai bažnyčios ir vienuolyno aplinkoje, vykdomi jau nuo 1993 m. Naujausi darbai čia vyko 2023 m., o jų metu atrasti objektai bei atlikti tarpdisciplininiai tyrimai (radiokarbono datavimas, archeobotaninių liekanų analizė, architektūriniai tyrimai) suteikė naujų duomenų apie teritorijos raidą. Straipsnyje aptariama pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno teritorijos ankstyviausio apgyvendinimo chronologija ir pobūdis, remiantis turimais istoriniais šaltiniais ir archeologinių bei architektūrinių tyrimų duomenimis, įtraukiant naujausių tyrimų rezultatus
Kompetencijų apibrėžtis ir veiksmingumas kultūros vadybos sistemoje: Lietuvos kultūros centrų vadovų veiklos atvejis
No full textCompetence-based education and professional development have been topics of discussion among social science researchers in the field of educational science since the late 20th century. This article presents the definition of competence in the context of culture. It examines the identity of cultural centre leaders through the lens of social and pragmatic constructivism theories. Two qualitative studies analysed the performance of cultural centre leaders. The links between the identified domains and competences were evaluated, leading to the identification of characteristic competencies. A quantitative survey of cultural centre leaders established their typical activities. The study confirms that the activities of cultural centre heads not only preserve the cultural heritage, mobilise the community, and maintain relationships with society, but also create new meanings of culture. It was determined that the competences of the managers of cultural centres address not only the (re)production of culture, but also the making of sense through its development.Kompetencijomis grįstas ugdymas ir kvalifikacijos tobulinimas socialinių mokslų edukologijos krypties mokslininkams yra pažinūs ir gvildenami nuo XX a pabaigos. Šiame straipsnyje pateikiama kompetencijos apibrėžtis kultūros kontekste. Socialinio ir pragmatinio konstruktyvizmo teorijų pagrindu nagrinėjant kultūros centrų vadovų tapatybę, gilintasi į jų veiklos sritis. Vykdant du kokybinius tyrimus analizuotos kultūros centrų vadovų veiklos sritys. Vertintos išskirtų kultūros centrų vadovų veiklos sričių ir nustatytų gebėjimų sąsajos, kurių pagrindu išskirtos būdingos kompetencijos. Kiekybine kultūros centrų vadovų apklausa patvirtintos tipinės jų veiklos sritys. Tyrimo nustatyta, kad kultūros centrų vadovų veikla ne tik saugomas kultūros paveldas, telkiama bendruomenė, palaikomi ryšiai su visuomene, bet ir kuriamos naujos kultūros prasmės. Nustatyta, kad kultūros centrų vadovų kompetencijos skirtos ne tik kultūrai (re)produkuoti, bet ir ją plėtojant įprasminti
Antrinė gamta: Adorno ir šiuolaikinis ugdymas
No full textThe paper aims to provide a conceptual basis for reconciling the radical resistance to totality posed by Adorno’s negative dialectics with contemporary considerations of the environment, capable of developing a more symbiotic educational approach in the context of contemporary crises. This is done by exploring the notion of ‘second nature’, the significance of which is underlined by its rootedness in the dialectical tradition of German philosophy and Adorno’s emphasis on the nonidentical as an essential condition for critique and a link between subjectivity and what is understood as nature and history.Straipsnyje konceptualiai pagrindžiamas Adorno negatyviosios dialektikos keliamo radikalaus pasipriešinimo totalumui suderinamumas su šiuolaikiniais aplinkos klausimais, siekiant simbiotiškesnio požiūrio į edukaciją šiuolaikinių krizių kontekste. Atspirties tašku čia tampa antrinės gamtos sąvoka, kurios svarba išryškinama remiantis jos tradicija dialektinėje vokiečių filosofijoje ir Adorno pabrėžiamu netapatumu, kaip esmine kritikos sąlyga, bei subjektyvumu ir to, kas suprantama kaip gamta ir istorija, jungtimi
Lietuvos aukštojo mokslo akademinis diskursas – neoliberalizmo link
No full textThe purpose and challenges of higher education remain a widely debated topic in both public and academic discourse, often focusing on critiques of higher education’s shift toward the neoliberal ideology. There is an extensive body of literature on academic managerialism, audit culture, new public management, and other trends of the market logic in higher education. Despite this, there is a notable lack of comprehensive research on the position and perspectives of higher education researchers in Lithuania. In an attempt to address this gap, the present paper, grounded in the tradition of critical discourse analysis, explores the findings of a qualitative analysis of research publications on higher education in Lithuania spanning the years from 2005 to 2023. The study highlights that the Lithuanian academic discourse on higher education is largely shaped by the uncritical adoption of the knowledge-based economy discourse, predominantly derived from the Bologna Process documents. This dominant discourse frames higher education’s primary goal as the preparation of a highly skilled, internationally competitive workforce aimed at improving the European economic competitiveness. While this perspective prevails, it is supplemented by additional elements unique to the Lithuanian context. These include an emphasis on cultural and national identity education. Furthermore, there are occasional critical reflections on this dominant narrative or specific aspects of its implementation. However, such critiques are relatively sparse, suggesting a need for a more nuanced and critical engagement with the overarching discourse in Lithuanian higher education research.Aukštasis mokslas yra gausiai aptarinėjama tema viešajame ir akademiniame diskursuose, neretai kritikuojant aukštojo mokslo posūkį į neoliberalios rinkos logiką. Tačiau Lietuvoje tyrimų apie tai, kokią poziciją šiuo klausimu užima aukštojo mokslo tyrėjai, trūksta. Straipsnyje, sekant kritinės diskurso analizės tradicija, pristatoma kokybinė aukštojo mokslo tyrimų 2005–2023 m. Lietuvoje analizė. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Lietuvos aukštojo mokslo akademiniam diskursui būdingas nekritiškas žinojimu grįstos ekonomikos diskurso perėmimas, ateinantis iš Bolonijos proceso dokumentų
Geležies amžiaus kalvystės vietų identifikavimo problemos Lietuvos archeologijoje
No full textThe article examines the problems of identifying Iron Age blacksmithing sites in Lithuania – a field that has so far remained little studied, and its research was usually based on fragmentary data or imprecise interpretations. The main directions of iron archaeometallurgical research are analysed, alongside the issue of the term ‘blacksmithing slag’ and proposed terminological adjustments. The study presents the macro- and micro-level features of blacksmithing activity and guidelines for their recognition. Particular attention is given to the analysis of hammerscale, whose international research has demonstrated to be the most reliable indicator of long-term smithing. The principles of initial recognition, systematic sampling, laboratory analyses, and the potential of additional methods are discussed. Based on foreign experience, recommendations are formulated on how these approaches could be applied in Lithuanian archaeology, in order to move from the currently established fragmentary practices towards complex research grounded in new data. The article emphasises that, without a systematic investigation of blacksmithing sites, it is impossible to address fundamental questions about the production scale, technological development, the organisation of the craft, and its contribution to the economy, military capacity, and the formation of social and political structures in Iron Age communities.Straipsnyje nagrinėjamos geležies amžiaus kalvystės vietų identifikavimo problemos Lietuvoje – sritis, kuri iki šiol buvo menkai tyrinėta ir dažniausiai grįsta fragmentiškais duomenimis ar netiksliomis interpretacijomis. Analizuojamos pagrindinės geležies archeometalurgijos tyrimų kryptys, „kalviškojo šlako“ terminijos problema, siūlomi tikslinimai, pristatomi makro- ir mikrolygmens kalvystės bruožai ir jų atpažinimo gairės. Ypatingas dėmesys skiriamas kalimo oksidų analizei ir jos rezultatams, kurie užsienio tyrimų praktikoje įrodyti kaip patikimiausi ilgalaikės kalvystės rodikliai. Aptariami pirminio atpažinimo ir sistemingo mėginių ėmimo principai, laboratorinės analizės bei papildomų metodų taikymo perspektyvos. Remiantis užsienio patirtimi, teikiamos rekomendacijos, kaip šiuos metodus pritaikyti Lietuvos archeologijoje, siekiant pereiti nuo nusistovėjusių fragmentiškų metodikų prie naujais duomenimis grįstų kompleksiškų tyrimų. Straipsnyje pabrėžiama, kad nuosekliai nenagrinėjant kalvystės vietų negalima atsakyti į fundamentalius klausimus apie gamybos apimtį, technologijų raidą, amato organizaciją ir jo indėlį į geležies amžiaus bendruomenių ekonomiką, karinę galią bei socialinės ir politinės struktūros formavimąsi
О пространственной семантике русского глагольного префикса под- в сопоставительной перспективе (на материале русско-итальянского параллельного корпуса НКРЯ)
No full textIn our study, we have investigated the semantic contribution of the Russian verb prefix pod- in encoding the approach to the goal of motion in a crosslinguistic perspective. We have focused on the semantic components of Path encoded by the prefix pod- and on their corresponding elements in Italian translation. Specifically, we have examined the role of pod- when combined with Russian verbs that express definite motion. By using the Russian-Italian parallel corpus from the Russian National Corpus, we have analysed the contexts in which the prefix pod- is used, as well as the locative arguments it combines with to encode the goal of motion, and how its semantic contribution can be expressed in Italian. Our study represents a preliminary exploration of the semantic contribution of the prefix pod- in a crosslinguistic perspective, and it does not aim to provide an exhaustive account of the subject. Our aim is to determine which Path components encoded by the prefix pod- can be translated into Italian. Preliminary data analysis suggests that the focus in Italian texts may vary depending on the context and on the landmarks’ characteristics: either emphasizing the spatial contribution of pod- as a whole or highlighting one of its specific semantic components. In other words, the semantic complexity of pod- may be only partially encoded in Italian translation.В статье рассматривается семантический вклад русского глагольного префикса под- в лексикализацию приближения к конечной точке движения в сопоставлении с итальянским языком. Основное внимание уделяется семантическим компонентам маршрута, кодируемым приставкой под-, и возможным соответствиям в итальянском переводе. Анализ различных контекстов употребления на материале русско-итальянского параллельного корпуса Национального корпуса русского языка (НКРЯ) позволяет предположить, что, в зависимости от контекста и от характеристик ориентира, в итальянском переводе акцентируется как пространственное значение префикса под- в целом, так и один из его семантических компонентов. Таким образом, семантически составной характер префикса под- в итальянском переводе в некоторых случаяхкодируется лишь частично
“What Now?” vs. “Now It’s My Turn!” – Reflecting on Motherhood after the Children Have Left
No full textInterested in being a mother and mothering across time, I compare two types of data: (a) interviews with middle-class mothers of grown-ups reflecting upon their prior (maternal) life in Germany, and (b) self-help books addressing parents in this life-phase, called the ‘empty nest’. My analysis reveals differing understandings and constructions of motherhood. The books homogenise being a mother and naturalise what a mother is, does and feels. Accordingly, women complete themselves and find self-fulfilment primarily as mothers, and thus, they struggle when children have moved out as this provides problems for mothering or even signifies the end of motherhood. Contrary to this, the interviews display much greater diversity: despite retrospectively construing images of comprehensive motherly care, gender differentiated life-courses and intensive mothering prior to children’s move out, the interviewees narratively present varying ways of being a mother and a dynamic balancing of motherhood with other sources of identity. Thus, their self-descriptions clash with the self-help depiction of static motherhood in books and uniform experiences of the nest emptiness. Rather than discussing a void and asking, “What now?”, the interviewees make sense of the lived temporality of motherhood and pragmatically deal with the changing needs for mothering. None of them suffers when they launch their children into independent life as they develop coping strategies in former life-course stages, continue to mother after the children have left home, and claim “Now it’s my turn!
Kada gi Lietuva prarado energetinę nepriklausomybę? Pirminių energijos šaltinių suvartojimas Lietuvoje 1927–1960 metais ekonominės energetikos istorijos požiūriu*
No full textIn the summer of 2024, the Seimas of the Republic of Lithuania approved the National Energy Independence Strategy which sets full energy independence as the long-term goal for Lithuania’s energy development. This should be achieved in around 2050, when Lithuania is expected to become a net energy exporter. At the same time, Lithuania will have completed the second major energy transition: replacing fossil hydrocarbon energy sources with renewable energy sources. By using the methodology of the economic history of energy (Astrid Kander, Paolo Malanima, Paul Warde et al.), we answer the question of identifying when Lithuania lost its energy independence (i.e., we ask: when did the share of imported primary energy sources in their total consumption started exceeding the share of local sources)? We have also estimated when the first major energy transition in Lithuania reached a turning point (i.e., when the share of fossil hydrocarbon fuels in the total consumption of primary energy sources started exceeding the share of renewable energy sources)
Sovietų Lietuvos viešoji komunikacija lietuvių išeivijai Amerikoje: sklaidos kanalai ir platinimo mechanizmai*
No full textThis article examines the dissemination mechanisms and communication channels used by Soviet Lithuania to reach the Lithuanian diaspora in the United States. It focuses on the development and distribution of key propaganda tools aimed at the diaspora, including the periodicals Tėvynės balsas (renamed as Gimtasis kraštas in 1967), the domestic Soviet Lithuanian press, and foreign-directed radio broadcasts (LUL). The analysis centers on two primary channels of dissemination: first, these were Soviet Lithuanian institutions responsible for cultural relations with the diaspora, namely, the Committee for Repatriation and Cultural Relations with Compatriots Abroad (1955–1962), Lithuanian Committee for Cultural Relations with Compatriots Abroad (from 1963), and the “Tėviškė” Society (from 1976), which not only created propaganda material but also distributed it and managed diaspora subscriptions to internal Soviet publications; second, the bookstores operating in the U.S., which distributed Soviet literature and press were also used. The article also outlines the main target audiences of these efforts: the anti-communist diaspora (the so-called ‘dipukai’) and the pro-Communists, i.e., the so-called ‘progressives’.Straipsnyje analizuojami Sovietų Lietuvos viešosios komunikacijos sklaidos ir platinimo mechanizmai bei kanalai, per kuriuos buvo bandoma pasiekti lietuvių išeiviją Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dėmesys sutelkiamas į išeivijai skirtos propagandinės spaudos „Tėvynės balso“, nuo 1967 m. „Gimtojo krašto“, vidinės Sovietų Lietuvos periodikos ir radijo laidų užsieniui – LUL, vystymo ir platinimo mechanizmo analizę. Straipsnyje analizuojami du pagrindiniai viešosios komunikacijos platinimo kanalai išeivijoje: Sovietų Lietuvos organizacijos, skirtos kultūriniams ryšiams su tautiečiais užsienyje (nuo 1955 m. Grįžimo į tėvynę ir kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje komitetas, nuo 1963 m. Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje komitetas, nuo 1976 m. draugija „Tėviškė“), kurios ne tik kūrė išeivijai skirtą propagandinę medžiagą, bet ir ją platino, užsiėmė Sovietų Lietuvos vidinės spaudos prenumerata išeivijai; antra, sovietų literatūra ir spauda prekiavę knygynai JAV, dekonstruoti jų veikimo principai ir platinimo mechanizmas. Trumpai pristatoma šios viešosios komunikacijos auditorija išeivijoje (dipukai ir pažangieji), jų sąveika su platinimo mechanizmu.Reikšminiai žodžiai: Amerika, JAV, SSRS, Sovietų Lietuva, propaganda, propagandos platinimas, išeivija