Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
The Interplay Between Economic Policy, Oil Price and Economic Growth in Malaysia
No full textThis study examines the interactions among the oil price, Government expenditure, money supply, real effective exchange rate, and Gross Domestic Product (GDP) across Malaysia’s finance, retail and wholesale, manufacturing, agriculture and overall sectors by using a Structural Vector Autoregression (SVAR) model. The variance decomposition has revealed an increasing interconnectedness among the variables over time, with external factors such as global commodity prices and fiscal policies becoming more significant in shaping sectoral dynamics. The impulse response function analysis highlighted sector-specific variations: the finance and retail sectors predominantly exhibited positive responses to the oil price and GDP shocks, while the agriculture sector showed mixed responses, reflecting its reliance on external and policy-driven factors. The manufacturing sector displayed sensitivity to monetary conditions, while the overall sectoral trends suggested the ability to absorb shocks effectively. The findings highlight the need for sector-specific policies so that to enhance Malaysia’s economic resilience and achieve SDG 8, advising policymakers to adopt adaptive fiscal and monetary measures, strengthen agricultural resilience, and promote diversification in the retail and manufacturing sectors for inclusive and sustainable growth
JAV dėmesys kaip Lietuvos ontologinio saugumo šaltinis: Kinijos atžvilgiu vykdomos vertybinės užsienio politikos analizė
No full textWhy did Lithuania, as a small state and in a clearly asymmetric power relationship, decide to pursue a values-based foreign policy towards a great power China? The research suggests that Lithuania’s status as a “good friend of Americans” provides ontological security to decision makers, reinforcing its position in the Western social hierarchy. The research follows the methodological principles of modern constructivist research, utilising discourse analysis and process tracing. The discourse analysis highlights the significance of the status category “good friend of Americans” in the Lithuanian biographical narrative. This is followed by testing a causal mechanism of ontological insecurity constructed from ontological security and social identity theories in the case of 2020–2022. The study contributes to the literature on small states’ behaviour by delving into status-seeking routines to which small states may attach themselves. It also provides new insights into the interaction between small states and great powers.Kodėl Lietuva, kaip mažoji valstybė, susidarius ryškiai asimetriniam pajėgumų santykiui, nusprendė vykdyti vertybinę užsienio politiką didžiosios galios Kinijos kryptimi? Tyrime manoma, kad atsakyti į šį klausimą gali padėti gilinimasis į ontologinio saugumo ir socialinės tapatybės teorijas, dėmesį kreipiant į darbe identifikuojamą „buvimo gerais amerikiečių draugais“ statuso reikšmę, suteikiančią Lietuvos sprendimų priėmėjams ontologinį saugumą. Todėl straipsnyje teigiama, kad Lietuvos sprendimų priėmėjai, siekdami ontologinio saugumo, vykdo vertybinę užsienio politiką, kad pritrauktų JAV dėmesį. Tyrimas atliekamas pagal modernistinio konstruktyvizmo tyrimo metodologinius reikalavimus, derinant diskurso analizės ir proceso sekimo metodikas. Taikant diskurso analizę, išnagrinėta „buvimo gerais amerikiečių draugais“ statuso reikšmė Lietuvos biografiniame naratyve. Paskui, pasitelkus 2020–2022 m. atvejį, testuojamas iš ontologinio saugumo ir socialinės tapatybės teorinių prielaidų sudarytas priežastinis ontologinio nesaugumo mechanizmas. Atliktas tyrimas papildo mažųjų valstybių elgesį nagrinėjančią literatūrą atskleisdamas statuso siekimo rutinas, su kuriomis gali susisaistyti mažosios valstybės, ir suteikia naujų įžvalgų aiškindamas mažųjų valstybių ir didžiųjų galių sąveiką
Apriorizmo galimybės socialiniuose moksluose: prakseologinio metodo taikymas politikos analizėje
No full textThis article explores the potential of applying a priori deductive reasoning within political science. Contemporary social science methodology relies heavily on empirical research, which is often insufficient for uncovering the universal structure of human action. The article argues that praxeology, the method developed by Ludwig von Mises and grounded in the axiom “man acts”, can provide a suitable epistemological foundation for political science. It emphasizes that pure reason can serve as a valid source of knowledge for certain social phenomena, since all social sciences may begin with analysis of the axiom of human action.To substantiate this argument, the article draws on Immanuel Kant’s account of a priori reasoning, the distinction between historical and philosophical sciences, and the principle of methodological dualism. It maintains that, when combined with a value-neutral definition of the state and politics, praxeology allows political science to be reconceptualized as a branch of the broader science of human action. The article concludes that such an approach opens the possibility of reinterpreting the unique functions and limits of the state, as well as reflecting on the normative dimension of politics.Straipsnyje nagrinėjama a priori dedukcinio samprotavimo taikymo galimybė politikos moksluose. Šiuolaikinė socialinių mokslų metodologija daugiausia remiasi empiriniais tyrimais, kurie neatskleidžia universalių žmogaus veikimo dėsningumų. Todėl siekiama parodyti, kad prakseologija, Ludwigo von Miseso suformuluotas metodas, grindžiamas aksioma „žmogus veikia“, gali tapti tinkamu epistemologiniu pagrindu politikos mokslams. Pabrėžiama, kad grynasis protas yra pakankamas pažinimo šaltinis tam tikrų socialinių reiškinių analizei, nes socialinių mokslų tyrimas gali būti pradedamas nuo žmogaus veikimo aksiomos.Siekiant pagrįsti prakseologinį metodą, remiamasi Immanuelio Kanto a priori samprotavimo samprata, Miseso taikyta skirtimi tarp istorinių ir žmogaus veiklos mokslų bei metodologiniu dualizmu. Argumentuojama, kad pasitelkus vertybiškai neutralų valstybės ir politikos apibrėžimą, prakseologija leidžia nagrinėti politiką kaip žmogaus veiklos mokslo atšaką. Prieinama prie išvados, kad tokia prieiga galėtų atverti galimybes naujai paaiškinti valstybės ribas, unikalias funkcijas ir apmąstyti normatyvinį politikos aspektą
Lietuvos vaizdavimas Vengrijos internetinėje spaudoje 2022–2024 metų Europos saugumo aplinkos kontekste
No full textThe paper analyses the representation of Lithuania in the five most visited Hungarian news websites (Index, Telex, Portfolio, 24, 444) in the period from 1 January 2022 to 30 June 2024 aiming to evaluate in which thematic contexts and in what ways Lithuania is being represented in the Hungarian language media in the light of the recent European security situation. The study revealed that the Hungarian news websites analysed in the research covered various issues related to Lithuania providing a broad panoramic view on topicalities of Lithuania. These news were divided into two parts: the security news, covering anything related to Russia‘s war against Ukraine and European security issues, and also all the other news. The study revealed that Lithuania during the researched period was mainly represented in the light of the Russian war against Ukraine and the European security situation, yet there were also many other regularly appearing references to Lithuania in the Hungarian media reflecting Liethuanian topicalities. The study aims to contribute to the discussions about the bilateral Lithuanian and Hungarian relations in the twenty first century also aspiring to focus on the European integration dimension in the media in the light of unity within NATO and EU.Šiame straipsnyje analizuojamas Lietuvos vaizdavimas penkiuose lankomiausiuose Vengrijos naujienų portaluose (Index, Telex, Portfolio, 24, 444) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. dabartinės Europos saugumo aplinkos kontekste. Straipsnyje aiškinamasi, kokiuose teminiuose kontekstuose minima Lietuva naujienų portaluose vengrų kalba tiriamuoju laikotarpiu siekiant įvertinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir kitų aktualijų dabartinės Europos saugumo aplinkos sąlygomis vaizdavimą Vengrijos internetinėje spaudoje. Tyrimas atskleidė, kad įvairūs naujienų portalai vengrų kalba reguliariai pateikė naujienų apie Lietuvą, o šias naujienas galima padalinti į dvi dalis: su Rusijos karu prieš Ukrainą ir Europos saugumo aktualijomis susijusios saugumo srities ir visos kitos naujienos. Paminėtina, kad tirtuose Vengrijos naujienų portaluose pagrindinis Lietuvą reprezentuojantis teminis elementas tiriamuoju laikotarpiu buvo su Rusijos karu prieš Ukrainą ir Europos saugumo situacija susijusios naujienos, tačiau taip pat buvo daug kitų naujienų su kontekstinėmis nuorodomis į Lietuvą. Paminėtina, kad didžioji naujienų dalis buvo trumpi informaciniai pranešimai be platesnio komentaro apie Lietuvą, tačiau taip pat pažymėtina, kad Lietuva visą tiriamąjį laikotarpį buvo reguliariai minima Vengrijos internetinėje spaudoje reaguojant į įvairias aktualijas ir transliuojant žinią apie Lietuvai aktualius klausimus lankomiausiuose naujienų portaluose vengrų kalba
Daugialypės krizės poveikis viešosios politikos ir instituciniams pokyčiams: analizės pagrindas ir metodika
No full textThis article introduces a special issue dedicated to examining the management of the polycrisis and the policy responses of Lithuanian governments and public sector organisations between 2021 and 2025. We analyse operational practices in public sector governance and strategic decisions made by national and international/supranational authorities in the domains of migration, energy, and sanctions policy, all within a broader geopolitical context. The article presents the theoretical framework for analysis and research methodology employed in the policy-specific articles of this special issue. Our research also seeks to uncover any spillover effects among individual crises, to identify differences in policy response and crisis management across different policy areas, and to provide suggestions for future research on resilience in public management in the evolving geopolitical context.Šiame įvadiniame straipsnyje pristatomas specialus numeris, skirtas daugialypės krizės valdymo ir Lietuvos valdžios institucijų atsako 2021–2025 m. nagrinėjimui. Platesniame geopolitiniame kontekste analizuojamos operacinės praktikos viešojo sektoriaus valdyme ir nacionalinių bei viršvalstybinių / tarptautinių institucijų strateginiai sprendimai migracijos, energetikos ir sankcijų politikos srityse. Straipsnyje pristatomas teorinis analizės pagrindas ir metodika, taikoma šiame specialiame numeryje publikuojamuose, į atskiras politikos sritis orientuotuose straipsniuose. Šiame tyrime taip pat siekiama atskleisti galimus persiliejimo tarp individualių krizių efektus, nustatyti galimus politikos atsako ir krizės valdymo skirtumus tarp įvairių viešosios politikos sričių, taip pat pateikti siūlymų dėl būsimųjų tyrimų, orientuotų į atsparumo stiprinimą viešajame valdyme besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje
Lietuvos atsakas į neteisėtos imigracijos krizę 2021–2024 metais
No full textA detailed analysis of Lithuania’s operational and strategic responses to irregular migration flows from Belarus has been lacking. The ongoing attempts to cross the EU external border, facilitated by Belarusian authorities, started in the summer of 2021, and coincided with simultaneous crisis situations, namely, the difficulties associated with the implementation of international/EU economic sanctions against Russia and Belarus and high energy prices. Drawing on extensive desk research and five semi-structured interviews with Lithuanian policy officials, the study analyses the institutional changes related to the management of the crisis, as well as long-term policy decisions in the field of migration management. We have found that, at the operational level, the interconnected nature of crises compelled public authorities to enhance inter-institutional cooperation and strengthen crisis coordination mechanisms. At the strategic level, Lithuania focused its efforts on strengthening its border with Belarus, and advocating the adaptation of EU migration legislation to situations of ‘migrant instrumentalisation’.Šiuo metu trūksta išsamios Lietuvos operatyvinio ir strateginio atsako į neteisėtos migracijos iš Baltarusijos srautus analizės. Tebevykstantys bandymai kirsti ES išorės sieną, padedami Baltarusijos valdžios, prasidėjo 2021 metų vasarą ir sutapo su tuo pačiu metu pasireiškusiomis krizinėmis situacijomis – sunkumais, susijusiais su tarptautinių / ES ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimu bei aukštomis energijos kainomis. Remiantis išsamia dokumentų analize ir penkiais pusiau struktūruotais interviu su Lietuvos politikos formuotojais, tyrime buvo analizuojami su krizių valdymu susiję instituciniai pokyčiai ir ilgalaikiai politikos sprendimai migracijos valdymo srityje. Nustatėme, kad operatyviniu lygmeniu dėl tarpusavyje susijusių krizių pobūdžio valdžios institucijos buvo priverstos stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir krizių koordinavimo mechanizmus. Strateginiu lygmeniu Lietuva sutelkė savo pastangas į sienos su Baltarusija stiprinimą ir aktyvų veikimą ES plotmėje, ragindama pritaikyti ES migracijos teisės aktus „migrantų instrumentalizacijos“ situacijoms
Skaičiaus filosofijos problema Alaino Badiou darbuose: kritinė François Laruelle nestandartinės filosofijos perspektyva
No full textIn this paper, we consider the project of the philosophy of Number proposed by Alain Badiou. In the first part of the work, we discuss the concept of Numbers proposed by Badiou.We argue that such a construction is limited and cannot cover all the concepts of Number. In our work, we try to show that Badiou’s universal concept of Number is unfeasible. As a theoretical basis, we are using Laruelle’s non-standard program which we shall discuss in the third part. We admit that Laruelle’s criticism lacks analysis of the mathematical content of Badiou’s ontology. For this, we discuss two examples: floating point arithmetic and p-adic numbers. Both are extremely important conceptual number systems, which cannot be accommodated by Badiou’s philosophy.Straipsnyje svarstomas skaičiaus filosofijos, pasiūlytos Alaino Badiou, projektas. Pirmojoje teksto dalyje aptariama Badiou pasiūlyta skaičių samprata. Teigiama, kad tokia konstrukcija yra ribota ir negali apimti visų skaičiaus konceptų. Šiuo tekstu bandoma parodyti, kad Badiou pasiūlyta universali skaičiaus samprata neatlaiko kritikos. Teoriniais aspektais remiamasi Laruelle sukurta nestandartine programa, kuri aptariama trečiojoje straipsnio dalyje. Pripažįstama, kad Laruelle kritikoje trūksta matematinio Badiou ontologijos turinio analizės. Šiuo tikslu aptariami du pavyzdžiai: slankiojo kablelio aritmetika ir p-adiciniai skaičiai. Abu šie aspektai yra itin svarbios konceptualiosios skaičių sistemos, kurių neįmanoma integruoti į Badiou filosofiją
Kai norisi daugiau nei tik išgyventi: studentų gyvybingumo prielaidos studijų kontekste
No full textThis study aimed to assess the predictive effect of selected study environment factors on the satisfaction of students’ basic needs and subjective vitality. Due to its links with motivation and well-being indicators, subjective vitality is an essential phenomenon among students. Previous studies reveal the importance of basic psychological needs for vitality. Still, from a practical point of view, it is crucial to indicate specific factors that help students to satisfy these needs. Students spend most of their time in the environment of a higher education institution, within its community; therefore, it is natural that the social study environment can strongly determine their well-being.One hundred and seventy-five adult students participated in the study. The participants completed a questionnaire of scales assessing subjective vitality, satisfaction of basic needs, and 4 study environment factors, specifically, autonomy-supportive learning climate, opportunities for development, feedback, and a sense of belonging. Multiple linear regression and mediation analyses were used for data processing.The results have revealed that all the selected study environment factors were associated with higher subjective vitality, whereas the strongest predictor of vitality was the sense of belonging. Mediation analysis showed that basic psychological needs explain the effect of the study environment factors on vitality.The results have revealed the importance of the study environment in the extent to which students feel alive and provided practical insights on the ways how to strengthen student vitality.Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti pasirinktų studijų aplinkos veiksnių prognostinę reikšmę studentų bazinių poreikių patenkinimui ir subjektyviam gyvybingumui, t. y. individo išgyvenamam vidiniam gyvybės, energijos ir žvalumo pojūčiui. Dėl sąsajų su motyvacijos ir gerovės rodikliais subjektyvus gyvybingumas yra svarbus reiškinys studentų imtyje. Ankstesni tyrimai atskleidė bazinių psichologinių poreikių svarbą gyvybingumui. Vis dėlto praktiniu požiūriu yra labai svarbu atrasti konkrečius veiksnius, kurie padeda studentams šiuos poreikius patenkinti. Didžiąją laiko dalį studentai praleidžia aukštosios mokyklos aplinkoje ir bendruomenėje, todėl natūralu, kad socialinė studijų aplinka gali stipriai lemti jų gerovę.
Tyrime dalyvavo 175 suaugę studentai. Dalyviai pildė anketą, sudarytą iš skalių, vertinančių subjektyvų gyvybingumą, bazinių poreikių patenkinimą ir 4 studijų aplinkos veiksnius: autonomiją palaikantį mokymosi klimatą, tobulėjimo galimybes, grįžtamąjį ryšį ir priklausymo jausmą. Duomenų analizei naudotos daugialypė tiesinė regresija ir mediacinė analizė.
Rezultatai atskleidė, kad visi pasirinkti studijų aplinkos veiksniai buvo susiję su didesniu subjektyviu gyvybingumu, o stipriausias gyvybingumo prognostinis veiksnys buvo priklausymo universiteto bendruomenei jausmas. Mediacinė analizė parodė, kad baziniai psichologiniai poreikiai paaiškina studijų aplinkos veiksnių efektą gyvybingumui.
Rezultatai atskleidė studijų aplinkos svarbą tam, kiek studentai jaučiasi gyvybingi, ir pateikė praktinių įžvalgų, kaip sustiprinti studentų gyvybingumą