Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Priklausomybės nuo maisto skalės YFAS 2.0 psichometriniai rodikliai
No full textFood addiction is uncontrolled eating which causes emotional and physical difficulties or impairments in important areas of life. This kind of eating resembles other substance use disorders in its behavioral expression and neurobiological mechanisms. In foreign countries, the most popular tool for assessing this problem is the Yale Food Addiction Scale 2.0 (abbreviated as YFAS 2.0) based on the diagnostic criteria for substance use disorder in DSM-5. This study aimed to test the structure of the Lithuanian version of the YFAS 2.0 version and evaluate its psychometric parameters. 383 subjects (65% female) participated in the survey. The study revealed that the Lithuanian version of the YFAS 2.0 scale demonstrated excellent internal consistency. Confirmatory factor analysis (CFA) for one-factor and two-factor models confirmed the original one-factor structure. 8.3% of the participants reached the diagnostic threshold for food addiction, according to the YFAS 2.0 results. In addition, YFAS 2.0 scores were positively correlated with the body mass index (BMI) and a poorer diet quality as measured by the Short Dietary Fat and Sugar Questionnaire (DFS). Thus, it has been established that the Lithuanian YFAS 2.0 version has good psychometric properties and can be applied in food addiction research.Priklausomybė nuo maisto yra nekontroliuojamas valgymas, dėl kurio kyla emocinių ir fizinių sunkumų arba sutrikimų svarbiose gyvenimo srityse. Toks elgesys ir jo neurobiologiniai mechanizmai primena kitas priklausomybes. Užsienio šalyse populiariausias įrankis šios problemos vertinimui – Jeilio priklausomybės nuo maisto skalė, antra versija (Yale Food Addiction Scale 2.0, YFAS 2.0), paremta DSM-5 priklausomybės kriterijais. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – patikrinti lietuviškos YFAS 2.0 versijos struktūrą ir įvertinti jos psichometrinius rodiklius. Apklausoje dalyvavo 383 tiriamieji (65 % – moterys). Tyrimas atskleidė, kad lietuviška YFAS 2.0 skalė pasižymi puikiu vidiniu suderintumu. Patvirtinamoji faktorių analizė (CFA) vieno faktoriaus ir dviejų faktorių modeliams patvirtino originalią vieno faktoriaus skalės struktūrą. 8,3 % dalyvių, remiantis YFAS 2.0 įverčiais, pasiekė priklausomybės nuo maisto diagnostinę ribą. Be to, YFAS 2.0 įverčiai teigiamai koreliavo su kūno masės indeksu (KMI) ir prastesne mitybos kokybe, matuota Trumpu maistinių riebalų ir pridėtinio cukraus klausimynu (Dietary Fat and Sugar Questionnaire, DFS). Taigi lietuviškoji skalė pasižymi geromis psichometrinėmis savybėmis ir gali būti taikoma vykdant priklausomybės nuo maisto tyrimus
„Psichoterapeutą pamačiau kaip žmogų“: ilgalaikių psichodinaminės psichoterapijos klientų patirtys, susijusios su jų psichoterapeutų asmeniniu atsivėrimu
No full textIn this article, we present the experiences of long-term psychodynamic psychotherapy clients related to their therapists’ personal self-disclosure. Although this phenomenon has been studied, the research findings remain contradictory. Moreover, previous studies have focused on therapists rather than their clients, and this phenomenon has not been explored in Lithuania at all. Therefore, through this study, we aimed to reveal and describe the experiences of long-term psychodynamic psychotherapy clients related to their therapists’ personal self-disclosure in the therapeutic process. A qualitative research strategy was chosen for the study. The data were collected through semi-structured interviews and analyzed by using the reflexive thematic analysis method. Eight clients of long-term psychodynamic psychotherapy participated in the study. Three main themes and eleven subthemes were identified, revealing the subjective experiences of psychotherapy clients related to therapists’ personal self-disclosure. The results of the study revealed that, when used appropriately, therapists’ personal self-disclosure can be beneficial to clients, while inappropriate or overly personal self-disclosure may create difficulties. Furthermore, the study results show that long-term psychodynamic psychotherapy clients perceive self-disclosure in different forms and emphasize the importance of boundaries in self-disclosure.Straipsnyje pristatome ilgalaikių psichodinaminės psichoterapijos klientų patirtis, susijusias su jų psichoterapeutų asmeniniu atsivėrimu. Nors šis fenomenas yra tiriamas, tačiau tyrimų rezultatai – prieštaringi. Be to, anksčiau tyrimai buvo orientuoti daugiausia į psichoterapeutų, o ne klientų perspektyvą. Lietuvoje šis reiškinys yra netyrinėtas visai. Taigi šiuo tyrimu siekėme atskleisti ir aprašyti ilgalaikių psichodinaminės psichoterapijos klientų patirtis, susijusias su jų psichoterapeutų asmeniniu atsivėrimu psichoterapijos procese. Tyrimui atlikti pasirinkome kokybinę tyrimo strategiją, duomenis rinkome pusiau struktūruotais interviu ir analizavome refleksyviosios teminės analizės metodu. Tyrime dalyvavo aštuoni ilgalaikės psichodinaminės psichoterapijos klientai. Tyrimo metu identifikavome tris temas ir vienuolika potemių, atskleidžiančių subjektyvias psichoterapijos klientų patirtis, susijusias su psichoterapeutų asmeniniu atsivėrimu. Tyrimo rezultatais atskleidėme, kad tinkamai naudojamas psichoterapeutų asmeninis atsivėrimas klientams gali būti naudingas, o netinkamai naudojamas arba pernelyg asmeniškas psichoterapeutų asmeninis atsivėrimas klientams gali kelti sunkumų. Be to, tyrimo rezultatai rodo, kad ilgalaikiai psichodinaminės psichoterapijos klientai psichoterapeutų asmeninį atsivėrimą supranta skirtingomis formomis ir akcentuoja atsivėrimo ribų svarbą
„Mielaširdingystės draugystė“, arba masonai XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuviškoje periodinėje spaudoje
No full textThis article presents Lithuanian publications related to the Masonic society which appeared in the late 19th and early 20th century Lithuanian periodical press (both in Prussian Lithuania and in the Lithuanian lands of the Russian Empire). It discusses the image of Freemasons in the press dedicated to Lithuanian lands in both empires. The study presents the number of publications released in of the two Lithuanian territories under discussion and identifies the periodicals that published them. It also reveals the cultural context of Masonic-related publications in the periodical press (indicating the authors of the publications, the names of periodical editors, and discussing their connection to the cultural world). The topic of Freemasonry-related Lithuanian publications in the periodical press has not been discussed in detail until now.Straipsnyje pristatomos su masonų draugija susijusios lietuviškos publikacijos, pasirodžiusios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuviškoje (tiek Prūsijos, tiek Didžiosios Lietuvos) periodinėje spaudoje, aptariamas masonų įvaizdis Prūsijos Lietuvai ir Didžiajai Lietuvai skirtoje spaudoje. Tyrime pristatomas abiejose Lietuvos dalyse paskelbtų publikacijų skaičius, įvardijami jas spausdinę periodiniai leidiniai. Taip pat atskleidžiamas su masonais susijusių publikacijų periodinėje spaudoje kultūrinis kontekstas (nurodomi publikacijų autoriai, periodinių leidinių redaktorių vardai, aptariamas jų ryšys su kultūros pasauliu). Su masonais susijusių lietuviškų publikacijų periodinėje spaudoje tema iki šiol nebuvo išsamiau aptarta
Lenkų moksleivių požiūris į pabėgėlius iš Ukrainos, ypač į jaunuosius ukrainiečius: Lenkijos Olkušo regiono pavyzdys
No full textAfter the outbreak of a full-scale war in Ukraine, thousands of children – refugees from Ukraine – appeared in Polish schools. On 1 September 2022, there were about 800,000 school-age children and teenagers from Ukraine in Poland. This caused changes in schools where, previously, the vast majority of students were Poles, especially in small towns and the countryside. Considering the above, the article will present the results of a pilot study from the town of Olkusz which can be called a ‘typical’ medium-sized Polish town. The qualitative research involved 280 young people aged 16–21. In the study, they were asked about their attitudes towards their friends from Ukraine and about their situation at school. The research is a pilot study; according to the author, the relationship between students from Poland and Ukraine in Polish schools has not yet been sufficiently explored. The results show that young people, despite their experience in helping Ukraine, are not particularly interested in contact with their peers from Ukraine and in their culture, but, on the other hand, they would not mind if their friend had a girlfriend or boyfriend from Ukraine. They also see that their Ukrainian friends have language problems, but there is no substantial language barrier between them. Research also shows the need for young people to learn about intercultural issues. Poland, accepting thousands of immigrants, like other Central European countries, must prepare for a gradual change in educational policy.Ukrainoje prasidėjus didžiulio masto karui, Lenkijos mokyklose atsidūrė tūkstančiai vaikų pabėgėlių iš Ukrainos. 2022 m. rugsėjo 1 d. Lenkijoje gyveno apie 800 000 mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių iš užpultos šalies. Tai lėmė pokyčius mokyklose, nes iki tol jose didžiąją daugumą mokinių sudarydavo lenkai, ypač mažuose miestuose ir kaimuose. Todėl straipsnyje pateikiami Olkušo mieste atlikto bandomojo tyrimo rezultatai – šį miestą galima vadinti tipiniu vidutinio dydžio Lenkijos miestu. Kokybiniame tyrime dalyvavo 280 16–21 metų jaunuolių. Tyrimo metu jų buvo klausiama apie požiūrį į draugus iš Ukrainos ir apie padėtį mokykloje. Tyrimas bandomasis – autoriaus nuomone, Lenkijos mokinių ir mokinių iš Ukrainos santykiai Lenkijos mokyklose dar nėra pakankamai ištirti. Rezultatai atskleidė, kad jaunuoliai, nepaisant jų patirties padedant Ukrainai, nėra itin suinteresuoti bendrauti su bendraamžiais iš Ukrainos ir domėtis jų kultūra, tačiau jie neprieštarautų, jei jų draugai turėtų merginą ar vaikiną iš Ukrainos. Jie taip pat mato, kad ukrainiečiai draugai patiria sunkumų dėl kalbos, tačiau tuo pat metu jie nejaučia esminio kalbos barjero. Atskleista ir tai, kad jaunimui reikia ugdyti tarpkultūriškumą. Tūkstančius imigrantų priimanti Lenkija, kaip ir kitos Vidurio Europos šalys, turi rengtis laipsniškiems švietimo politikos pokyčiams
Pamatinių savybių metafizika ir giliojo panašumo nominalizmas
No full textThis paper introduces Deep Resemblance Nominalism (DRN) as a novel approach within the framework of resemblance nominalism and compares it to other forms of nominalism, including Rodriguez-Pereyra’s Resemblance Nominalism (RN). DRN departs from RN in two significant ways. The first major difference lies in the formal properties of the resemblance relation. In RN, resemblance is treated as a two-place relation that holds between pairs of particulars. In contrast, DRN interprets resemblance as a plural relation, connecting a particular to a plurality of particulars, rather than as a two-place relation between individual pairs of particulars. The second key difference lies in how the resemblance relation is understood. While RN characterizes resemblance as an internal relation grounded solely in the existence of resembling particulars, DRN treats resemblance as an irreducible relation that exists among particulars, rather than an internal one. I will argue that DRN offers a superior nominalist approach, not only when compared to RN but also to the other nominalist alternatives discussed in this paper.Straipsnyje pristatomas giliojo panašumo nominalizmas (GPN), kuris pateikiamas kaip naujas požiūris panašumo nominalizmo kontekste ir lyginamas su kitomis nominalizmo formomis, tokiomis kaip Rodriguezo-Pereyros panašumo nominalizmas (PN). GPN nukrypsta nuo PN dviem svarbiais aspektais. Pirmasis esminis skirtumas susijęs su formaliosiomis panašumo santykio savybėmis. PN interpretuoja panašumą kaip dvivietį santykį, kurio esama konkrečių esybių porose. Tačiau GPN panašumą interpretuoja kaip daugybinį santykį, kuomet viena esybė siejama su gausybe kitų esybių vietoje dviviečio santykio konkrečių esybių porose. Antrasis esminis skirtumas susijęs su tuo, kaip panašumo santykis yra suvokiamas. PN apibūdina panašumą kaip vidinį santykį, kuris yra pagrįstas tik panašių esybių egzistavimu. Tuo tarpu GPN panašumą laiko neredukuojamu santykiu, egzistuojančiu tarp esybių, o ne jų vidiniu ryšiu. Straipsnyje teigiama, kad GPN pateikia nominalistinį požiūrį, kuris yra pranašesnis lyginant ne tik su PN, bet ir su kitomis nominalistinėmis alternatyvomis, aptariamomis šiame straipsnyje
Gimnazistų kalbinės nuostatos: lietuvių kalbos galios ir socialinė vertė
No full textThe study analyzes the linguistic attitudes of upper secondary school students toward the Lithuanian language based on quantitative data from a survey conducted in Lithuanian schools during the 2023–2024 academic year. The dataset comprises responses provided by students concerning linguistic preferences and attitudes toward Lithuanian. A questionnaire grounded in ethnolinguistic vitality theory was employed to identify the attitudes influencing the linguistic preferences of youth and to analyze trends in the evolution of collective linguistic identity, influenced by the tension between pragmatic value and emotional relation to the language. Attitudes toward the Lithuanian language were examined according to language vitality criteria across several aspects: the pragmatic value and status of Lithuanian, language potential, and its aesthetic and emotional perception. The results indicate that proficiency in Lithuanian has less pragmatic value but relatively high social status in society, as correct Lithuanian is traditionally associated with higher educational attainment. Perceptions of linguistic resources and the level of confidence in Lithuanian are primary drivers of both language change and linguistic preferences. Across the measured aspects, Lithuanian is perceived least positively in terms of modernity and vitality. Most students report that they express themselves best in Lithuanian, however, fewer than half consider the language modern and vibrant. The most positive attitudes are aesthetic, with students regarding Lithuanian as a beautiful language. The findings confirm an association between perceptions of the Lithuanian language and perceptions of the regional dialect. Aesthetic and intuitive perceptions of Lithuanian and of the regional dialect indicate an emotional relation to the language and to the ethnic community.Straipsnyje analizuojamos gimnazistų kalbinės nuostatos lietuvių kalbos atžvilgiu remiantis 2023–2024 mokslo metais Lietuvos mokyklose atlikto tyrimo kiekybiniais duomenimis – mokinių atsakymais apie kalbines nuostatas dėl lietuvių kalbos. Tyrimo klausimynu, paremtu etnolingvistinio gyvybingumo teorija, siekta ištirti, kokiomis nuostatomis grindžiamos jaunimo kalbinės preferencijos, aptarti tendencijas, kaip kinta kolektyvinė kalbinė tapatybė, veikiama įtampos tarp pragmatinės vertės ir emocinio ryšio su kalba ašių. Gimnazistų požiūris į lietuvių kalbą pagal kalbos gyvybingumo kriterijus tiriamas keliais pjūviais: lietuvių kalbos galių ir lietuvių kalbos pragmatinės vertės ir statuso. Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuvių kalbos mokėjimas turi žemesnę pragmatinę vertę, bet aukštesnį socialinį statusą visuomenėje – taisyklinga lietuvių kalba tradiciškai siejama su aukštesniu išsilavinimu. Požiūris į kalbos išteklius, pasitikėjimo savo kalba lygmuo pirmiausia lemia ir pačios kalbos kaitą ir kalbos vartojimo polinkius. Iš visų tirtų kalbinių nuostatų lietuvių kalba mažiausiai teigiamai vertinama šiuolaikiškumo, gyvybingumo aspektu. Dauguma gimnazistų teigia, kad geriausiai save išreiškia lietuviškai, tačiau mažiau nei pusė mano, kad lietuvių kalba yra šiuolaikiška ir gyvybinga. Stipriausias teigiamas nuostatas lietuvių kalbos atžvilgiu gimnazistai teigia vertindami lietuvių kalbą kaip gražią kalbą. Rezultatų analizė patvirtina lietuvių kalbos ir krašto tarmės vertinimo ryšį. Estetinis, intuityvus lietuvių kalbos ir krašto tarmės vertinimas rodo emocinį santykį ir su kalba, ir su etnine bendruomene
Komplementiniai jungtukai kad ir jog(ei) XIX a. lietuvių grožinės literatūros tekstuose
No full textThe paper examines the functions of the complementizers kad and jog(ei) ‘that’ in the 19th-century Lithuanian fiction texts. In Lithuanian grammars, the examined complementizers are described as asemantic, i. e., conjunctions without a defined meaning (see LKG III 1976; DLKG 2006). More recent studies of the contemporary Lithuanian language (Holvoet 2010, 2015; Jasionytė-Mikučionienė 2018) confirm this conclusion: the complementizers kad and jog are associated with both complement and adverbial sentence linking strategies. However, a more detailed analysis of the complementizers at earlier stages of language development as well as an explanation of their functional differences are still lacking. Thus, the aim of this paper is to investigate the functions and syntactic environment of the complementizers kad and jog(ei) in the 19th-century Lithuanian fiction texts. The data was retrieved from a newly compiled 19th-century text corpus, which includes works of fiction by the most prominent Lithuanian writers who lived and worked in the 19th century.Straipsnyje aprašomos jungtukų kad ir jog(ei) funkcijos XIX a. lietuvių grožinės literatūros tekstuose. Lietuvių kalbos gramatikose nagrinėjami jungtukai priskiriami asemantinių, t. y. neturinčių apibrėžtos reikšmės, jungtukų klasei (LKG III 1976; DLKG 2006). Naujesni dabartinės lietuvių kalbos tyrimai (Holvoet 2010, 2015; Jasionytė-Mikučionienė 2018) šią išvadą patvirtina: jungtukai kad ir jog siejami ir su komplementine, ir su adverbialine sakinių jungimo strategija. Vis dėlto išsamesnių darbų, skirtų komplementinių jungtukų analizei ankstesniais kalbos raidos etapais, taip pat paaiškinančių funkcinius jungtukų skirtumus, vis dar trūksta. Taigi, šio tyrimo tikslas – ištirti jungtukų kad ir jog(ei) funkcijas bei sintaksinę aplinką XIX a. lietuvių kalbos tekstuose. Medžiaga rinkta iš naujai sudaryto XIX a. tekstyno. Tai pirmasis XIX a. lietuvių grožinės literatūros tekstynas, apimantis iškiliausių lietuvių rašytojų, gyvenusių ir kūrusių XIX a., grožinės literatūros kūrinius
Profesinio pasipriešinimo raiška socialiniame darbe
No full textProfessional resistance refers to actions taken by social workers against systemic barriers that hinder the fulfilment of their professional mission, as well as opposition to unfavourable laws or practices. The aim of the article is to examine the premises and manifestations of professional resistance among social workers in Lithuania.
The first part of the article discusses the origins and development of research on professional resistance in social work and establishes a theoretical framework for analyzing social workers’ resistance. The empirical section presents the results of a survey conducted with 181 social workers, focusing on the forms of resistance they use, the motivating factors behind their resistance, and the consequences associated with these actions. The study revealed that resistance reflects social workers’ commitment to defending the interests of service users and adhering to professional ethical standards, even when it involves confronting institutional or professional barriers.Profesinis pasipriešinimas yra socialinių darbuotojų veiksmai, nukreipti prieš sistemines kliūtis, trukdančias vykdyti profesinę misiją, opozicija nepalankiems teisės aktams ar praktikai. Straipsnio tikslas – išnagrinėti Lietuvos socialinių darbuotojų profesinio pasipriešinimo prielaidas ir apraiškas.
Pirmojoje straipsnio dalyje aptariamos profesinio pasipriešinimo socialiniame darbe tyrimų ištakos ir raida bei padedamas teorinis profesinio socialinio darbuotojo pasipriešinimo analizės pagrindas. Empirinėje dalyje pristatomi 181 socialinės darbuotojos anketinės apklausos rezultatai apie jų naudojamas pasipriešinimo formas, priešintis motyvuojančius veiksnius ir su tuo susijusias pasekmes. Tyrimas parodė, kad pasipriešinimas atspindi socialinių darbuotojų įsipareigojimą ginti paslaugų gavėjų interesus ir laikytis profesinės etikos standartų, net jei tai reiškia susidurti su instituciniais ar profesiniais barjerais
Письма Петра Торчакова 2-й половины XVII века: тематика и графические особенности
No full textThe article focuses on the analysis of the private letters of Peter Torchakov, the son of a mid-17th-century merchant from Ivangorod. The set of Peter Torchakov’s letters is part of the unpublished archive of Parthenius Torchakov, stored in the National Archives of Estonia, and consists of 16 letters written between 1661 and 1667. Special attention is paid to two aspects: the thematic content of the letters and their graphic features. The letters not only intertwine business and personal matters, which is typical of correspondence during that period, but also partially reflect political events. In addition, these “gramotki” demonstrate graphic diversity. The analysis of the graphic variations of certain letters and the use of graphically paired letters makes it possible to divide the entire corpus of letters into two parts and associate these graphic systems with the thematic content of the letters. The presence of different graphic subsystems in texts written by the same author suggests that the choice of writing style was a conscious decision reflecting the content of the text. This conclusion finds parallels in book writings, where the dependence of handwriting on the function of the text was also observed.Статья посвящена анализу частных писем Петра Торчакова, сына ивангородского купца середины XVII в. Комплекс писем Петра Торчакова входит в неопубликованный архив Парфения Торчакова, хранящийся в Национальном архиве Эстонии, и состоит из 16 грамоток, написанных в 1661–1667 гг. Особое внимание в статье уделяется двум аспектам: тематике писем и их графическим особенностям. В письмах переплетаются деловые и бытовые сюжеты, отчасти также отражаются политические события того времени. Грамотки демонстрируют графическое разнообразие. Анализ графических вариантов букв и употребления графически парных букв позволяет разделить весь корпус грамоток на две части и соотнести эти графические системы с тематикой письма. Присутствие различных графических подсистем в текстах, написанных одним автором, позволяет предположить, что выбор стиля письма был сознательным решением, отражающим содержание текста. Этот вывод находит параллели в исследованиях книжной письменности XV–XVI вв., где также наблюдалась зависимость почерка от функции текста