Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Skaitmeninė tapatybė: apibrėžtis, funkcijos ir Ukrainos bei Europos Sąjungos teisės aktų lyginamoji analizė
No full textThe world community’s shift from an industrial society to an information society has significantly affected all types of citizens’ political activities. More and more forms of political activity are being carried out while employing information and communication technologies. Due to their importance in developing e-democracy and ensuring citizens’ political rights and freedoms, digital forms of political activity are receiving constitutional and legislative foundations. As a part of e-democracy, digital identity is integral to constitutional mechanisms for the implementation of political rights. This research represents the different approaches to the definition of ‘digital identity’ as part of e-democracy and contains a comparison between Ukrainian and European Union legislation in this area. Although legal interest in this issue has been growing, it must be considered that e-democracy systems also incur requirements from the technological, sociological, and political sectors. By considering them, this article reveals perspectives on the Ukrainian legislation development in the field of digital identity as part of e-democracy. It concludes that Ukraine has the relevant legal acts defining the above-mentioned issues, but some issues are required to be harmonized with the European Union legislation.Pasaulio bendruomenės perėjimas nuo pramoninės prie informacinės visuomenės turėjo reikšmingą poveikį piliečių visų rūšių politinei veiklai. Vis daugiau politinės veiklos formų vykdoma naudojant informacines ir ryšių technologijas. Dėl jų svarbos plėtojant e. demokratiją ir užtikrinant piliečių politines teises ir laisves skaitmeninės politinės veiklos formos įgyja konstitucinį ir teisinį pagrindą. Kaip elektroninės demokratijos dalis, skaitmeninė tapatybė yra neatsiejama nuo konstitucinių mechanizmų, skirtų politinėms teisėms įgyvendinti. Tyrime pateikiamas skirtingas požiūris į skaitmeninės tapatybės apibrėžtį e. demokratijos kontekste bei lyginami Ukrainos ir Europos Sąjungos teisės aktai šioje srityje. Nors teisinis susidomėjimas šiuo klausimu didėja, e. demokratijos sistemoms taip pat keliami technologiniai, sociologiniai ir politiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje atskleidžiamos Ukrainos teisės aktų skaitmeninės tapatybės, kaip e. demokratijos dalies, plėtros perspektyvos. Daroma išvada, kad Ukraina jau turi atitinkamus teisės aktus minėtais klausimais, tačiau tam tikrus aspektus būtina derinti su Europos Sąjungos teisės aktais
Pagal Kriptoturto rinkų reglamentą peržiūrėta priežiūros struktūra: kitas žingsnis ES finansų sektoriaus raidoje
No full textIn May 2023, the European financial sector underwent a significant change, notably with the adoption of the Markets in Crypto-Assets Regulation (MiCAR), making the EU the first major jurisdiction to regulate crypto-assets. The Regulation aims to boost competitiveness and innovation in the financial industry, potentially positioning the Union as a global leader in crypto-asset standards.The study highlights that, beyond its immediate impact, MiCAR marks a major step in enhancing the Union’s financial supervision structure since the creation of the European System of Financial Supervision back in 2010. Based on its key division of crypto-assets into significant and ‘non-significant’ (a classification-based supervisory model), MiCAR expands the role of the European Supervisory Authorities, especially the European Banking Authority (EBA). For the first time, the EBA is given direct supervisory powers, including the competence to establish and chair certain advisory structures.The article concludes that this development represents a considerable shift in the EU approach to financial supervision and is likely to raise many practical challenges, particularly in managing the relations between supervised entities and the EBA. The change requires a thorough analysis due to its long-term implications.2023 m. gegužę Europos finansų sektorius patyrė reikšmingą pokytį – buvo priimtas ES Reglamentas dėl kriptoturto rinkų – vadinamas MiCAR (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation (ES) 2023/1114). Kriptoaktyvų rinkų reglamentas (KRR), kuris pavertė ES pirmąja didele jurisdikcija, reglamentuojančia kriptoaktyvus. Šiuo reglamentu siekiama stiprinti finansų sektoriaus konkurencingumą ir inovacijas, potencialiai įtvirtinant Sąjungą kaip pasaulinę kriptoaktyvų standartų lyderę.Tyrime pabrėžiama, kad KRR ne tik turės tiesioginį poveikį rinkai, bet ir žymi reikšmingą žingsnį tobulinant Sąjungos finansų priežiūros struktūrą nuo pat Europos finansų priežiūros sistemos sukūrimo 2010 m. Remiantis pagrindiniu kriptoaktyvų skirstymu į reikšmingus ir „nereikšmingus“ (priežiūros modelį pagal klasifikaciją), KRR išplečia Europos priežiūros institucijų, ypač Europos bankininkystės institucijos (EBI), vaidmenį. Pirmą kartą EBI suteikiami tiesioginiai priežiūros įgaliojimai, įskaitant kompetenciją steigti ir pirmininkauti tam tikroms patariamoms struktūroms.Straipsnyje daroma išvada, kad šis pokytis žymi reikšmingą ES finansų priežiūros modelio transformaciją ir greičiausiai sukels daugybę praktinių iššūkių, ypač valdant santykius tarp prižiūrimų subjektų ir EBI. Dėl ilgalaikių padarinių šie pokyčiai reikalauja išsamios analizės
Konrad Hesse’s praktische Konkordanz as a Method of Balancing Constitutional Rights in the Lithuanian and Latvian Legal Systems
No full textThis article addresses the question of whether Konrad Hesse’s method for resolving collisions of constitutional rights, named practical concordance, can be applicable in the Lithuanian and Latvian legal systems. The first part of the article introduces and compares two constitutional right conflict-resolving methods – the principle of practical concordance and the ad hoc balancing method. Further, the article analyses whether the principle of practical concordance is recognised and applied in the Lithuanian and Latvian legal systems. The article concludes with the thesis that the principle of practical concordance can be applied in the Lithuanian and Latvian legal systems, and that both legal systems have a similar and comparable understanding of the application of the principle of practical concordance.Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar Konrado Hesės (Konrad Hesse) konstitucinių teisių kolizijų sprendimo metodas, vadinamas praktine konkordancija (vok. praktische Konkordanz), gali būti naudojamas Lietuvos ir Latvijos teisinėse sistemose. Pirmoje straipsnio dalyje pristatomi ir lyginami du metodai, galintys padėti spręsti konstitucinių teisių konfliktus – praktinės konkordancijos principas ir ad hoc pusiausvyros metodas. Kitoje dalyje analizuojama, ar praktinės konkordancijos principas pripažįstamas ir juo remiamasi Lietuvos ir Latvijos teisinėse sistemose. Straipsnis baigiamas teze, kad praktinės konkordancijos principas gali būti taikomas abiejų šalių teisinėse sistemose, be to, pats jo taikymas suprantamas panašiai
Vaiko gerovė kaip civiliniame procese ginama teisinė ir neteisinė vertybė
No full textThe aim of this article is to show how the ‘welfare of the child’ is implemented in civil proceedings as a legal value (a legal principle) and a non-legal value (a general clause). Therefore, it is necessary to first refer to legal theories defining the concept and relationship between general clauses and legal principles in order to identify procedural and non-procedural provisions and procedural institutions implementing the principle of the welfare of the child in litigation and non-litigious proceedings.The research encompasses Polish Civil Procedural Law and scholarly literature insights regarding the welfare of the child. The analysis has revealed that the introduction of the general clause of ‘the welfare of the child’ into a specific legal provision, as well as the application of the principle of the welfare of the child within various procedural institutions, allows the court, within the limits provided for by law, to make decisions that it considers optimal in the specific situation of the child. Therefore, the Code and non-Code regulations include provisions directly referring to the welfare of the child, but also those in which this concept does not appear, yet there is no doubt that they serve to promote the welfare of the child. This trend in civil proceedings is reflected in the content of general provisions concerning guardianship proceedings, provisions which aim to empower the child and grant them the status of a party in a trial or a participant in non-litigious proceedings, provisions granting the child legal capacity, making the performance of certain acts dependent on the consent of the minor, implementing the right to hear the child, or provisions introducing protection for children appearing as witnesses.Šio straipsnio tikslas – parodyti, kaip vaiko gerovė civiliniame procese įgyvendinama kaip teisinė vertybė (teisės principas) ir neteisinė vertybė (bendroji išlyga). Todėl pirmiausia būtina remtis teisės teorijomis, apibrėžiančiomis bendrųjų išlygų ir teisės principų sąvoką bei ryšį, siekiant nustatyti procesines ir neprocesines nuostatas bei procesines institucijas, įgyvendinančias vaiko gerovės principą teisminėse ir neteisminėse bylose.Tyrimas apima Lenkijos civilinio proceso teisės ir mokslinės literatūros įžvalgas apie vaiko gerovę. Analizė parodė, kad bendrosios vaiko gerovės išlygos įtraukimas į konkrečią teisės nuostatą, taip pat vaiko gerovės principo taikymas įvairiose procesinėse institucijose leidžia teismui, neviršijant įstatymų numatytų ribų, priimti sprendimus, kuriuos jis mano esant optimalius konkrečioje vaiko situacijoje. Todėl Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose yra nuostatų, tiesiogiai susijusių su vaiko gerove, bet yra ir tokių teisės aktų, kuriuose ši sąvoka neaptinkama, tačiau neabejotina, kad jos padeda skatinti vaiko gerovę. Ši civilinio proceso tendencija atsispindi bendrųjų nuostatų, susijusių su globos bylomis, turinyje, nuostatose, kuriomis siekiama suteikti vaikui galių ir šalies teisme arba dalyvio ne ginčo teisena procese statusą, nuostatose, suteikiančios vaikui teisnumą, tam tikrų veiksmų atlikimą siejant su nepilnamečio sutikimu, įgyvendinant teisę išklausyti vaiką arba nustatant apsaugos nuostatas vaikams, dalyvaujantiems kaip liudytojams
Konkurencijos teisės sampratos teoriniai aspektai
No full textWith the rapid evolution of the digital economy and the ongoing processes of globalisation, novel forms of conduct by economic operators are emerging – and some of these may infringe upon the EU competition law yet remain insufficiently examined. Considering the inherent uncertainty and the open-ended nature of the core concepts underpinning the EU competition law, this article seeks to explore two theoretical frameworks that may enhance the effective application of competition rules in a dynamic and rapidly transforming economic environment. Specifically, the analysis focuses on the concepts of autonomous law and responsive law as potential interpretative approaches. The study begins by examining these concepts through the lens of legal theory and proceeds to evaluate their relevance in the context of the EU competition law, whose objective is to govern an ever-evolving internal market. It argues that the adaptability afforded by the open-textured structure of EU competition law permits a flexible interpretation that can accommodate complex and shifting market realities – provided that such interpretation considers a plurality of objectives and the broader implications of legal reasoning. While this adaptive tendency is increasingly evident in the practice of EU institutions, it simultaneously raises concerns regarding legal certainty.Sparčiai vystantis skaitmeninei ekonomikai ir globalizacijai, atsiranda naujų ūkio subjektų veiksmų, kurie iki šiol nebuvo nagrinėti, ir galinčių pažeisti ES konkurencijos teisės normas. Atsižvelgiant į pagrindinių ES konkurencijos teisės sąvokų neapibrėžtumą ir atvirą struktūrą, šiame straipsnyje buvo siekta ištirti du ES konkurencijos teisės konceptualizavimo būdus, kurie gali padėti efektyviau įgyvendinti ES konkurencijos teisės taisykles sparčiai kintamoje ekonominėje aplinkoje. Šiam tikslui įgyvendinti buvo identifikuotos dvi esminės galimos autonominės ir reaguojančios teisės koncepcijos. Pirmiausia tyrime buvo analizuojami šių koncepcijų pagrindai teisės teorijos lygmeniu ir tada, atsižvelgiant į ES konkurencijos teisės paskirtį reguliuoti nuolat kintamą ES rinką, išskirta koncepcija, autorės nuomone, galinti geriausiai padėti spręsti dėl to kylančius iššūkius. Sparčiai keičiantis rinkoms ir ekonomikai, ES konkurencijos teisės atviros struktūros sąvokos leidžia prisitaikyti prie tokių pokyčių, jei yra aiškinamos lanksčiai, atsižvelgiant į daugialypius tikslus ir galimus aiškinimo padarinius. ES institucijų praktikoje pastebima tokia tendencija, tačiau tai taip pat kelia teisinio užtikrintumo problemą
Kas yra ideologija?
No full textResearchers of ideologies face unsolvable difficulties in their attempts to define the term. Ideology is a form of statement „x is ideology“ when in place of variable any object can be inserted. The very term ideology is doubtful when it is used to designate the science of ideas. According to Immanuel Kant, science of ideas is impossible because there is no idea of idea. The pretense to explain ideas by reference to other ideas is contrary to their very nature. The definition of ideologies is made even harder by the fact that ideas of reason do not have any adequate referent. This circumstance is what does not allow to transform ideas into objects of empirical knowledge. Ideologies correspond to what Kant in The Critique of Judgment calls aesthetic ideas. These ideas are based on an indirect assignment of symbolic images to principles of reason. Ideologies give sensory images to what can only be grasped by reason. This action, which is of aesthetic character, can turn anything into an object of ideological thinking.Tyrinėjantieji ideologijas susiduria su neįveikiamomis jų apibrėžimo problemomis. Ideologija yra teiginio forma „x yra ideologija“, kai į kintamąjį galima įrašyti bet kurį objektą. Abejonių kelia pats idėjų mokslą apibūdinti turintis ideologijos terminas. Neįmanomas idėjų mokslas, nes, pasak Immanuelio Kanto, negali būti idėjos idėjos. Pretenzija vienas idėjas aiškinti kitomis idėjomis prieštarauja jų prigimčiai. Dar labiau ideologijų apibūdinimą apsunkina proto idėjoms būdingas adekvataus referento nebuvimas. Ši aplinkybė neleidžia idėjų paversti empirinio pažinimo objektais. Ideologijos atitinka tai, ką Kantas Sprendimo galios kritikoje vadina estetinėmis idėjomis. Jos grindžiamos netiesioginių simbolinių atvaizdų priskyrimu proto principams. Tam, kas gali būti mąstoma vien tik protu, ideologijos suteikia juslinius vaizdinius. Šis estetinio pobūdžio veiksmas bet kurį dalyką gali paversti ideologinio mąstymo objektu
Policijos darbuotojų priekabiavimo darbe, organizacinių priekabiavimo rizikos veiksnių, psichologinio kapitalo ir gerovės sąsajos
No full textWorkplace bullying is a form of aggressive behavior that employees across various fields, including police officers, may encounter. It serves as a significant source of psychosocial stress. It can lead to long-term negative consequences for an employee’s physical and psychological health and overall well-being. Therefore, investigating the organizational and individual factors contributing to workplace bullying among police officers and its impact on their well-being is highly relevant. This study aimed to examine the relationships between workplace bullying, organizational bullying risk factors, psychological capital, and the well-being of police officers. Method. The cross-sectional study employed an online survey as the data collection method. The questionnaire included demographic questions, the Negative Acts Questionnaire (Notelaers et al., 2018), scales measuring Organizational Bullying Risk Factors (Gamian-Wilk, 2018), Psychological Capital (Lorenz et al., 2016), and the WHO-5 Well-Being Index. The sample included 147 police officers from various Lithuanian counties and police departments, 55.8% of whom were women. The average age of the participants was 38.8 years. Correlation, regression, and mediation analyses were conducted to examine the empirical data. Results. The findings revealed that organizational bullying risk factors negatively predicted bullying among police officers. Both organizational risk factors and psychological capital positively and workplace bullying negatively predicted well-being. Furthermore, workplace bullying mediated the relationship between organizational risk factors and officers’ well-being: risk factors were indirectly related to well-being through a reduction in workplace bullying. Recommendations are provided for reducing workplace bullying among Lithuanian police officers with the objective to enhance their well-being.Priekabiavimas darbe yra agresyvaus elgesio forma, su kuria gali susidurti įvairių sričių, taip pat policijos, darbuotojai. Tai stiprus psichosocialinio streso, kuris gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes darbuotojo fizinei ir psichologinei sveikatai, darbo rezultatams, šaltinis, todėl aktualu nagrinėti policijos darbuotojų priekabiavimo darbe organizacinius ir individualius veiksnius bei jo reikšmę gerovei. Tyrimo tikslas – išnagrinėti Lietuvos policijos darbuotojų priekabiavimo darbe, organizacinių priekabiavimo rizikos veiksnių, psichologinio kapitalo ir gerovės sąsajas. Metodas. Skerspjūvio tyrime taikytas apklausos internetu duomenų rinkimo metodas, anketą sudarė demografiniai klausimai, neigiamų poelgių klausimynas (Notelaers et al., 2018), organizacinių priekabiavimo rizikos veiksnių (Gamian-Wilk, 2018), psichologinio kapitalo (Lorenz et al., 2016), Pasaulio sveikatos organizacijos PSO-5 gerovės vertinimo skalės. Dalyvavo 147 policijos darbuotojai iš įvairių Lietuvos apskričių policijos įstaigų ir padalinių, 55,8 % imties sudarė moterys, dalyvių amžiaus vidurkis – 38,8 metų. Empiriniams duomenims analizuoti taikyta koreliacinė, regresinė ir mediacinių ryšių analizė. Rezultatai. Nustatyta, kad priekabiavimą darbe neigiamai numato organizaciniai rizikos veiksniai, psichologinis kapitalas priekabiavimo darbe vertinimo neprognozuoja. Gerovę teigiamai numato organizaciniai rizikos veiksniai ir psichologinis kapitalas, o neigiamai – priekabiavimas darbe. Policijos darbuotojų suvoktas priekabiavimas yra tarpinis kintamasis, paaiškinantis organizacinių rizikos veiksnių ir gerovės sąsają: rizikos veiksniai yra netiesiogiai susiję su gerove dėl prasčiau vertinamo priekabiavimo kaip tarpinio veiksnio. Pateikiamos rekomendacijos policijos darbuotojų priekabiavimui darbo vietoje mažinti ir jų gerovei didinti