Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Veneros palytėti: sifilio samprata ir gydymas XX a. pirmos pusės Lietuvoje
No full text In this article, using studies by the Lithuanian and foreign medical historians, data from archaeological research conducted in Lithuania, and the interwar press, I delve into the history of a new disease appearing in Europe at the end of the 15th century – syphilis – in order to answer the question, why this disease, in spite of the number of patients, which grew extremely rapidly in Lithuania in the first half of the 20th century and caused great concern among doctors and general public, practically left no traces in the Lithuanian folklore. I assume that the lack of material about syphilis in our folklore could have been determined by the complexity of diagnosing this disease, including its sexual nature as an uncomfortable and shameful topic. The conducted research enables me to confirm this hypothesis, because, as testified by the collected material, in the first half of the 20th century, especially in the provinces, syphilis was likely not to be distinguished from other diseases (e. g. skin diseases), so this sexually transmitted infection could be treated in the same way as other diseases. In addition, among the people, catching the “French” disease was considered a great shame, which could result in exclusion of the sufferer from the community.Šiame straipsnyje, pasitelkdama lietuvių ir užsienio medicinos istorikų tyrimus, Lietuvoje vykdytų archeologinių tyrimų duomenis ir tarpukario spaudą, gilinuosi į XV a. pabaigoje Europoje pasirodžiusios naujos ligos – sifilio – istoriją, siekdama atsakyti į klausimą, kodėl liga, kuria sergančiųjų skaičius XX a. pirmos pusės Lietuvoje itin sparčiai augo ir kuri tapo didžiuliu gydytojų ir visuomenės rūpesčiu, praktiškai nepaliko jokių pėdsakų lietuvių tautosakoje. Straipsnyje keliu hipotezę, kad medžiagos apie sifilį stygius mūsų folklore galėjo būti nulemtas šios ligos diagnozavimo sudėtingumo, neatmetant ir jos seksualinės prigimties kaip nepatogios, gėdingos temos. Atliktas tyrimas šią hipotezę leidžia patvirtinti, nes, kaip rodo surinkta medžiaga, XX a. pirmos pusės visuomenė, ypač provincijoje, sifilio galėjo neskirti nuo kitų ligų (pavyzdžiui, odos), todėl ši lytiškai plintanti infekcija galėjo būti gydoma tais pačiais būdais, kaip ir kiti susirgimai. Be to, liaudyje sirgti „prancūzais“ buvo laikoma didele gėda, galėjusia lemti sergančiojo atskirtį nuo bendruomenės
Lyginamoji literatūra globaliame kontekste: politika, akademinė literatūra ir komparatyvizmo ateitis
No full textDavid Damrosch 2020. Comparing the Literatures: Literary Studies in a Global Age, Princeton University Press, p. 392, ISBN 978-069-123-455-7David Damrosch 2020. Comparing the Literatures: Literary Studies in a Global Age, Princeton University Press, p. 392, ISBN 978-069-123-455-
Moterų įvykdyti nužudymai Lietuvoje: 1922–1940 metų Šiaulių apygardos teismo bylų analizė
No full textThe aim of this paper is to analyse the homicide cases committed by women in Lithuania, which were examined in Šiauliai District Court of the first instance. Since its establishment in 1922, the jurisdiction of Šiauliai District Court included approximately one-third of the interwar Lithuania territory and population. Therefore, its surviving material is significant to the reconstruction of features of the crime in Lithuania, which have not been included in official statistical publications.
The definition of criminal acts and sanctions were regulated by the Penal Code of the Russian Empire, which was enacted in 1918 and was valid until 1940 with slight modifications in order not to conflict with the constitution and laws of the State of Lithuania. Deprivation of life was described in the 22nd chapter of the Penal Code and specified the killing of a person, the killing of a newborn, assisted suicide, and the destruction of a fetus.
The research of 163 court cases and 115 convicted women made it possible to reveal the most common circumstances of murdering a person, to identify what were the motives that prompted the woman to commit the crime, and what was the prevailing social characteristic of female criminals. The investigation found that 87 women were convicted of neonaticide, causing asphyxiation of a baby. Another 20 cases involved intentional homicide and 8 involved involuntary manslaughter of an adult.Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvoje moterų įvykdytas žmogžudystes, kurias pirmąja instancija nagrinėjo Šiaulių apylinkės teismas. Nuo pat įkūrimo 1922 metais Šiaulių apygardos teismo jurisdikcijai priklausė apie trečdalis Lietuvos Respublikos teritorijos ir gyventojų, todėl jo išlikusi medžiaga yra reikšminga rekonstruojant oficialiuose statistiniuose leidiniuose neaprašytų nusikaltimų Lietuvoje bruožus.
Nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimą reglamentavo 1903 metų Rusijos imperijos Baudžiamasis kodeksas, priimtas Lietuvoje 1918 metais ir su nedideliais pakeitimais galiojęs iki 1940 metų, neprieštaraudamas Lietuvos Valstybės Konstitucijai ir įstatymams. Gyvybės atėmimas buvo aprašytas Baudžiamojo kodekso 22-ame skyriuje, kurį tikslinga tipologizuoti į suaugusio žmogaus nužudymą, naujagimio nužudymą, pagalbą nusižudyti bei žmogaus vaisiaus sunaikinimą.
Ištyrus išlikusias Šiaulių apygardos teismo 163 bylas ir 115 teistų moterų atvejus, pavyko atskleisti dažniausiai pasitaikusias žmogaus nužudymo aplinkybes, nustatyti, kokie motyvai paskatino moteris nusikalsti ir koks buvo vyraujantis nusikaltėlių socialinis portretas. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad 87 moterys buvo nuteistos dėl neonaticido, sukėlus kūdikiui asfikciją. Kiti 20 atvejų buvo susiję su tyčiniu ar 8 su netyčiniu suaugusio asmens nužudymu
Moterys ir lytinės transmisinės ligos sovietų visuomenėje: Latvijos SSR Daugpilio odos ir veneros ligų dispanserio medicinos ataskaitų medžiaga (1953–1964)
No full textIn the Soviet period during the “Khrushchev thaw” (1953–1964), in the territory of Latvian USR, social and economic problems and decline of moral values in Soviet society became the foundation to the spread of venereal (sexually transmitted) diseases – trichomoniasis, gonorrhea, and syphilis – among women and their family members. In Soviet society exposed to risk were not only women with pronounced marginal behavior (women with alcohol addiction, women of deviant sexual behavior), single women, but also housewives, married women with husbands who did not avoid casual sexual behavior. Social and economic problems, low wages, shortage of goods made women available for casual relationships for reward. In Soviet society, not only women infected with sexually transmitted diseases were stigmatized, but also the people with whom they had contact, their families, and their children. The paper reveals and analyzes the statistics on the prevalence and incidence of three types of venereal diseases – trichomoniasis, gonorrhea and syphilis – and the nature of incidents between 1953 and1964 among women and their families in Daugavpils. Children were at particular risk of becoming infected with a disease due to non-compliance with hygiene standards in cramped apartments. The research is based on the material of medical reports of the Daugavpils Regional State Archives (LNA DZVA) of the Latvian National Archives of the Daugavpils City Skin and Venus Diseases Dispensary of the Latvian SSR (1953–1964), 916th fund, description no. 1, medical reports for the years 1947–1972. Fund 916 examines the problem of women’s transmission of sexually transmitted diseases in Soviet society during the study period in the Latvian SSR: factors influencing the spread of venereal diseases provoked by women’s prostitution, free sex and unprotected sex during this period of Soviet history. This trend is related to the low level of awareness of urban women.Vadinamuoju „Chruščiovo atšilimo“ laikotarpiu (1953–1964) sovietų visuomenėje Latvijos teritorijoje socialinės ir ekonominės problemos ir moralės normų nuosmukis veikė kaip pagrindas plisti tarp moterų ir jų šeimose venerinėms (lytinėms transmisinėms) ligoms – trichomonozei, gonorėjai ir sifiliui. Rizikos grupėje atsidūrė ne tik daugybė marginalaus elgesio (turinčių alkoholio priklausomybę, pasižyminčių deviantiniu seksualiniu elgesiu) vienišų moterų, bet ir namų šeimininkės, ištekėjusios moterys, kurių vyrai nevengė laisvų seksualinių santykių. Socialinės ir ekonominės problemos, maži atlyginimai, prekių deficitas lėmė, kad moterys dažnai rinkdavosi atsitiktinius santykius už atlygį. Sovietinėje visuomenėje stigmatizuotos buvo ne tik lytinėmis transmisinėmis ligomis užsikrėtusios moterys, bet ir asmenys, su kuriais jos turėjo kontaktų, jų šeimos ir vaikai. Straipsnyje analizuojami trijų tipų venerinių ligų – trichomonozės, gonorėjos ir sifilio – išplitimo ir sergamumo statistiniai duomenys bei incidentų pobūdis Daugpilyje 1953–1964 metais. Ypač didelė rizika užsikrėsti buitiniu keliu dėl higienos normų nesilaikymo ankštuose butuose grėsė vaikams.Tyrimo pagrindas – Latvijos nacionalinio archyvo Daugpilio zonos valstybinio archyvo (LNA DZVA) Latvijos SSR Daugpilio odos ir veneros ligų dispanserio medicininių ataskaitų medžiaga (1953–1964), 916-asis fondas, aprašas Nr. 1 – 1947–1972 metų medicininės ataskaitos. Straipsnyje analizuojama odos ir veneros ligų dispanserio1953–1964 metų 368-ių bylų medžiaga.916-ojo fondo medžiagoje išnagrinėta moterų užsikrėtimo lytinėmis transmisinėmis ligomis sovietinėje visuomenėje tyrinėjamu laikotarpiu Latvijos SSR problema: veiksniai, sąlygojantys venerinių ligų plitimą, prie kurių prisidėjo moterų užsiėmimas prostitucija, laisvi seksualiniai santykiai ir nesaugūs lytiniai santykiai. Ši tendencija susijusi su miesto moterų žemu informuotumo lygiu
Poetinių generacijų kaita lietuvių sovietmečio poezijoje: semantinis aspektas
No full textThe article analyses the lyrics from the 7th to the 9th decades. The aim is to reveal how and when the main layers of meanings were formed, how the inner structures changed, also to highlight poetical dominants.It was revealed that the main semantic lyrical structures began to take form in the sixties. Poetry based on peasant culture prevailed till the eighties. We can recognise the tradition of Land poets in it. The generation of Justinas Marcinkevičius, Jonas Juškaitis, Marcelijus Martinaitis achieved their highest level in the eighties, when its esthetical and ethical attitudes were framed. This generation created the double semantic model, in which the elevation of those, who affirmed the origins of existance, prevailed while emphasizing the ethical values (this elevation can be callled the ethics of authenticity) and the critical approach to its time was founded, as much as it was allowed by censorship. After the debut of the second generation (Algimantas Verba, Vladas Braziūnas, Stasys Jonauskas and others), we can observe the further development of this tradition. Its modern equivalent, the generation of Sigitas Geda, Vytautas Bložė, Leonardas Gutauskas, Albinas Žukauskas, who experimented with the treasures of myth, history, religion and created the complicated world vision system stand out in the context of Soviet poetry.In the seventies the generation of Antanas A. Jonynas, Gintaras Patackas, Almis Grybauskas, Vytautas Rubavičius created the contraversive model of artistic world, digressing from the dominant lyrical model, but providing new chances for lyrical evolution. In their poetry we find the poetical world, which was already losing the national colouring and decreasing to a great extent the importance of the agrarian world. The seventies can be called the time of the most intensive development of arstistic structures, because precisely then the main semantic divisions occurred. The paradigm of land deprivation was dominant in Soviet poetry. Every poetic generation emphasised it in its own different way. The search for authentical existance, the longing for ethical values were important to the poetry, which was restricted by ideology and censorship
Nuo susiskaldymo iki solidarumo: Latvijos pabėgėliai, Latvijos centrinė taryba ir tautinė tapatybė tremtyje po 1945 m.
No full textThe solidarity of Baltic exile communities after World War II was not an automatic result of shared national identity, but emerged from historical traumas and the realities of displacement. The destruction of civil society under Soviet rule and the pressures of exile fostered unity among Latvians, Lithuanians and Estonians, despite internal divisions. Latvians had particularly deep divisions to overcome. Latvian national consciousness, growing out of a divided regional and cultural past, developed later than Lithuania’s. Political divisions during the period of independence after 1918 were compounded by issues raised by wartime collaboration and resistance.
The Soviet reoccupation of 1944 led to mass flight, with Latvian and Estonian refugees removed by sea in German-organised evacuations. In postwar displaced persons (DP) camps, Baltic refugees sought Western protection from Soviet repatriation, reinforcing ethnic solidarity. Latvian exiles established self-governing institutions, schools and cultural organisations, fostering a stronger sense of solidarity in exile than had existed before.
Despite this growing unity, wartime political divisions persisted. The example is given of the Latvian Central Council (LCP), formed in 1943 to restore independence, which was uppressed by the Nazis, while Latvian officials who cooperated with German occupiers argued they were acting in the nation’s best interests. These disputes carried into exile, sparking fierce debates over loyalty and legitimacy. Over time, however, the reality of permanent Soviet occupation led former ideological opponents to prioritise a united front over past conflicts. This process of selective historical memory was essential in forging a cohesive Latvian exile identity.Baltijos šalių tremtinių bendruomenių solidarumas po Antrojo pasaulinio karo nebuvo savaiminė bendros tautinės tapatybės pasekmė, bet atsirado dėl istorinių traumų ir tremties aplinkybių. Sovietų režimo sunaikinta pilietinė visuomenė ir įtampa dėl tremties skatino latvių, lietuvių ir estų vienybę, nepaisant vidinių susiskaldymų. Ypač gilų susiskaldymą teko įveikti latviams. Latvių tautinė savimonė, išaugusi iš susiskaldžiusios regioninės ir kultūrinės praeities, susiformavo vėliau nei lietuvių. Politinius nesutarimus nepriklausomybės laikotarpiu po 1918 m. stiprino dėl kolaboravimo ir pasipriešinimo karo metu iškilę klausimai.
1944 m. sovietų reokupacija paskatino masinius bėgimus, o pabėgėliai iš Latvijos ir Estijos buvo perkeliami jūra per vokiečių surengtą evakuaciją. Pokario perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose Baltijos šalių pabėgėliai prašė Vakarus apsaugoti nuo sovietų repatriacijos, taip sustiprindami etninį solidarumą. Latvijos tremtiniai steigė savivaldos institucijas, mokyklas ir kultūrines organizacijas, skatindami stipresnį nei iki tol solidarumo jausmą tremtyje.
Nepaisant stiprėjančios vienybės, karo metu politiniai nesutarimai išliko. Kaip pavyzdys pateikiama 1943 m. įkurta Latvijos centrinė taryba (LCP), siekusi atkurti nepriklausomybę, kurią naciai slopino, o su vokiečių okupantais bendradarbiavę Latvijos pareigūnai tvirtino, esą jie veikia „tautos labui“. Šie ginčai persikėlė į tremtį, sukeldami aršias diskusijas dėl lojalumo ir teisėtumo. Tačiau ilgainiui nuolatinės sovietų okupacijos realybė paskatino buvusius ideologinius priešininkus pirmenybę teikti vieningam frontui, o ne praeities konfliktams. Šis selektyvios istorinės atminties procesas buvo labai svarbus formuojant darnią latvių tremtinių tapatybę
The Success of Climate Change Performance Index in the Development of Environmental Investments: E-7 Countries
No full text Climate change is considered to be one of the biggest problems acknowledged globally today. Therefore, the causes of climate change and solutions to this problem are frequently investigated. For this reason, the purpose of this study is to empirically examine whether the ‘Climate Change Performance Index’ (CCPI) is successful in increasing environmental investments for E-7 countries with the data for the period of 2008–2023. To achieve this aim, the Parks-Kmenta estimator was used as the econometric method in the study. The study findings provide strong evidence that increases in the climate change performance support environmental investments. High climate change performance directs governments and investors toward investing in this area; therefore, environmental investments tend to increase. The study also examined the effects of population growth, real GDP and inflation on environmental investments. Accordingly, it has been concluded that population growth and inflation negatively affect environmental investments, while GDP positively affects environmental investments
Central Bank Independence and Inflation in the MENA Region: Does Institutional Quality Matter?
No full textThis paper examines the impact of Central Bank independence on Inflation in 16 MENA countries from 1990 to 2017. By employing a two-stage least squares instrumental variables approach, the study assesses the influence of three legal independence measures on the inflation rate. It investigates the moderating role of institutional quality in the relationship between these two variables. The findings robustly demonstrate that an increased Central Bank independence leads to lower inflation rates across all measures, model specifications, and estimation methods. Moreover, institutional quality not only directly reduces inflation but also enhances the negative impact of the Central Bank independence on inflation. Consequently, the study suggests that policymakers in MENA countries should reinforce the independence of monetary authorities and improve the overall institutional quality to maintain price stability
Unveiling the Impact of GDP, Population, Energy Consumption, and Trade Globalization on the Load Capacity Factor in Türkiye: Nonlinear Approaches
No full textIt is clear that the climate crisis is having a profound impact on the entire ecosystem. In order to prevent it, it is essential to first identify and address its causes. This study investigates the effects of Gross Domestic Product (GDP), population, primary energy consumption and economic globalization on the Load Capacity Factor (LCF) in Türkiye over the period from 1965 to 2022 by using the Wavelet Coherence (WCO), Quantile on Quantile Regression (QQR) and Augmented Autoregressive Distributed Lag (AARDL) methods. The results of WCO showed a negative correlation between LCF and GDP, as well as primary energy consumption while a positive correlation was detected between LCF, population, and trade globalization. Moreover, QQR results indicate that GDP has a positive impact on LCF at the upper quantiles, while GDP leads to a decrease in LCF at the lower quantiles. Moreover, population and primary energy consumption have a negative impact at different quantiles, while trade globalization has a negative and positive impact on LCF at different quantiles. The AARDL test results prove that an increase in GDP worsens LCF in the long run. It has also been found that population growth increases LCF, while primary energy consumption decreases LCF in the short run. These findings highlight the complex interactions influencing LCF and underscore the need for targeted policies. Therefore, these findings are important for the roadmap that policy makers could follow in terms of the climate policy