Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Lyties ir galios reprezentacijos žurnalo “Time” viršeliuose
No full textGender representations in the media and their relationship with signs of power remain a relevant topic in academic discourse. Power representations in the media play a significant role in shaping and reinforcing social norms, values, and attitudes, making the covers of prominent international magazines effective ideological tools. The study aimed to semantically analyze visual and textual signs of power on the covers of the Time magazine with the objective to reveal their connections with gender representations. Issues of the magazine from 2002, 2012, and 2022 were selected for analysis to identify ideological trends and potential changes in attitudes. A qualitative analysis of thematic, compositional, symbolic, and textual codes was conducted on the selected 122 covers featuring images of adults. It was found that the covers published in 2002 and 2012 are distinguished by dominant associations of masculinity and power. Meanwhile, representations of femininity and power on the covers of those years appear only in cases where women with significant symbolic capital are depicted. The covers of 2022 prominently stand out, due to proportionally presenting images of both women and men, as well as one transgender person. However, a deeper analysis of symbolic and compositional codes has revealed that the representation of power is still more closely associated with masculinity, while women’s photographs tend to highlight sexuality, weakness, and vulnerability. It becomes clear that although the portrayal of the relationship between power and gender in the Time magazine has changed over the past decades, the traditional patriarchal ideological tendencies remain.Lyčių reprezentacijos medijose ir jų santykis su galios ženklais tebėra aktuali tema mokslo diskurse. Galios reprezentacijos medijose atlieka reikšmingą vaidmenį keičiant ir įtvirtinant socialines normas, vertybes bei nuostatas, todėl garsių tarptautinių žurnalų viršeliai yra veiksmingos ideologinės priemonės. Tyrime buvo siekta semantiškai išanalizuoti vizualius bei tekstinius galios ženklus ,,Time“ žurnalo viršeliuose, atskleidžiant jų sąsajas su lyčių reprezentacijomis. Analizei buvo pasirinkti 2002 m., 2012 m. ir 2022 m. šio žurnalo leidimai, siekiant identifikuoti ideologines tendencijas bei galimus nuostatų pokyčius. Atrinktiems 122 viršeliams su suaugusių žmonių atvaizdais buvo atlikta kokybinė teminių, kompozicinių, simbolinių ir tekstinių kodų analizė. Nustatyta, kad 2002 m. ir 2012 m. publikuoti viršeliai išsiskiria dominuojančiomis vyriškumo ir galios sąsajomis. Tuo tarpu moteriškumo ir galios reprezentacijos tų metų leidimų viršeliuose atsiranda tik tais atvejais, kai yra vaizduojamos didelį simbolinį kapitalą turinčios moterys. Reikšmingai išsiskiria 2022 m. viršeliai, proporcingai pateikiantys tiek moterų, tiek vyrų ir vieno translyčio asmens atvaizdus, vis dėlto gilesnė simbolinių ir kompozicinių kodų analizė atskleidė, kad galios reprezentavimas vis dar yra labiau siejamas su vyriškumu, o moterų nuotraukose dažniau išryškinamas seksualumas, silpnumas, pažeidžiamumas. Paaiškėjo, kad nors per du dešimtmečius galios ir lyčių santykio vaizdavimas žurnale ,,Time“ pasikeitė, vis dėlto išliko tradicinės patriarchalinės ideologijos tendencijos
Kultūros ir kūrybos sektorių socialinio poveikio matavimas: Lietuvos ekspertų įžvalgos
No full textThe article discusses the challenges of social impact assessment in the Cultural and Creative Sectors (CCS) in Lithuania. The varying definitions of key concepts, such as ‘cultural and creative sectors’ and ‘impact’, have led the theoretical part of the paper to focus on the clarification of these concepts, reviewing their development and the practice of application. The importance of assessing the social impact of CCS is emphasized, alongside an exploration of diverse research and measurement practices.
The empirical part of the article discusses the findings of a qualitative research with Lithuanian CCS experts and presents the conclusions drawn from it. The research aimed to explore experts’ views on the challenges of measuring the social impact of CCS. The results facilitated the identification of key factors considered essential for ensuring reliable impact measurement: conceptual clarity, accounting for sub-sectoral diversity, integrating quantitative and qualitative methods, and focusing on causal links and the long-term nature of change.Straipsnis skirtas kultūros ir kūrybos sektorių (KKS) socialinio poveikio vertinimo iššūkiams Lietuvoje aptarti. Dėl įvairuojančių sąvokų, tokių kaip „kultūros ir kūrybos sektoriai“, „poveikis“, interpretacijų straipsnio teorinėje dalyje dėmesys skiriamas pagrindinių sampratų tikslinimui, apžvelgiant jų raidą ir taikymo praktiką. Straipsnyje siekiama išryškinti KKS socialinio poveikio vertinimo svarbą, nagrinėjamos įvairios šio poveikio tyrimo ir matavimo praktikos.
Empirinėje straipsnio dalyje aptariami kokybinio tyrimo su Lietuvos KKS ekspertais rezultatai ir pristatomos iš to išplaukiančios išvados. Tyrimu siekta išsiaiškinti ekspertų požiūrį į KKS socialinio poveikio matavimo iššūkius. Gauti rezultatai leido nustatyti pagrindinius veiksnius, laikomus esminiais siekiant užtikrinti poveikio vertinimo patikimumą: sąvokų aiškumas; atsižvelgimas į subsektorių įvairovę; kiekybinių ir kokybinių metodų derinimas bei dėmesys priežastiniams ryšiams ir ilgalaikiam pokyčių pobūdžiui
Submorfeminė daryba lietuvių neologijoje: leksinių kontaminantų formavimosi dėsningumai
No full textThe article examines the formation patterns of lexical blends – words created by non-morphemically combining at least two words – in the Lithuanian language. Although traditionally blends are not considered derivational formations, the phonetic regularities identified in this study suggest that blends are systematically motivated units that may be integrated into the general word-formation system. The aim of the study is to structurally analyze lexical blends recorded in the Database of Lithuanian Neologisms and to determine the phonetic regularities that govern their formation. The study reveals that blends are typically formed in two ways: through overlap (when phonemes from both source words coincide) and through concatenation (when the components are joined without phonemic overlap). The formation of blends is motivated by similarity to a prototype word – most often the second component – which determines the syllable count, stress pattern, and syllable structure of the blend. Regularities in breakpoint placement – the non-morphemic boundary where the two source words are joined – were also identified: the first source word most frequently breaks at the onset-nucleus boundary, while the second breaks at the syllable boundary. These findings suggest that blends are formed in accordance with Lithuanian phonotactic constraints and with the aim of preserving recognizability. Breakpoints at the nucleus-coda boundary are avoided, as the nucleus and coda form the rhyme, which is crucial to a word’s sound and recognizability. Thus, although lexical blends lack the morphemic structure typical of traditional word-formation, the study demonstrates that they follow consistent phonetic patterns and should therefore be considered a potential part of the word-formation system.Straipsnyje nagrinėjami leksinių kontaminantų – žodžių, sudarytų nemorfemiškai jungiant bent du žodžius – formavimosi dėsningumai lietuvių kalboje. Nors tradiciniu požiūriu kontaminantai (maišiniai) dariniais nelaikomi, remiantis tyrimo metu suformuluotais fonetiniais kontaminantų formavimosi dėsningumais, siūloma kontaminantus laikyti sistemiškai motyvuotais vienetais, galimais įtraukti į bendrą žodžių darybos sistemą. Tyrimo tikslas – struktūriniu požiūriu išnagrinėti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne užfiksuotus leksinius kontaminantus ir nustatyti fonetinius jų formavimosi dėsningumus. Tyrimo metu nustatyta, kad kontaminantai dažniausiai formuojami dviem būdais: sanklotos (kai grafemos sutampa) ir suvedimo (kai dėmenys jungiami be grafinės ir fonetinės sanklotos). Kontaminantų formavimosi motyvacija – panašumas į žodį prototipą (antrąjį kontaminanto dėmenį), nulemiantį kontaminanto skiemenų skaičių, kirčiavimo paradigmą, skiemenų struktūrą. Pastebėta ir lūžio taško – ribos, kurioje nemorfemiškai jungiami du dėmenys, – dėsningumų: pirmasis dėmuo dažniausiai lūžta prieš kirčiuotą antrojo dėmens skiemenį. Atsižvelgiant į skiemens ribas, pirmasis pradinis žodis dažniausiai lūžta ties prataro ir branduolio riba, antrasis – ties skiemens riba. Ties branduolio–ištaro riba lūžio taškas įvyksta itin retai, nes ši skiemens dalis sudaro rimą, reikšmingą žodžio skambesiui ir atpažinimui. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kontaminantų formavimasis, priešingai nei manyta iki šiol, yra dėsningas, paremtas lietuvių kalbos fonotaktiniais dėsningumais ir siekiu išlaikyti žodžio atpažįstamumą. Taigi, nors kontaminantai neturi tradicinei žodžių darybai būdingų bruožų, priešingai nei manyta iki šiol, yra dėsningi, todėl svarstytini kaip integrali žodžių darybos sistemos dalis
Adolescents’ Attitudes toward Taxes: Case of Lithuania
No full textObjectives. Considering that adolescents are future tax payers, it is unfortunate that we know virtually nothing about their attitudes toward taxes. The goal of our research is to analyze the effects of sociodemographic characteristics such as age, gender, parental education and place of residence on adolescents’ attitudes toward taxes. Sample and settings. The participants were 1246 adolescents aged 11 to 18 (M = 14.30, SD = 1.98); 57 percent of the participants were female. Adolescents completed a questionnaire on attitudes toward taxes, whereas their parents provided sociodemographic information. Scale of Adolescents’ Attitudes toward Taxes, consisting of 12 items falling into one of four interrelated attitude dimensions (Perceived fairness of taxation, Perceived inevitability of tax paying, Readiness to report tax evasion, and Readiness to pay taxes) has been specifically created for the purposes of this research. Statistical analysis. Correlation analysis, Independent sample t-test, ANOVA test, Exploratory and Confirmatory factor analysis were used in the framework of this research. Results. Age emerged as the only sociodemographic characteristic related to the general attitude toward taxes in adolescence: attitudes toward taxes tend to become more negative with age. The remaining three sociodemographic characteristics (gender, parental education, and the place of residence) were related only to some of the attitude dimensions with small effect sizes. Limitations. Generalization of the results to more diverse societies is limited because of the socioeconomic history of Lithuania
Sausio 13-osios naratyvų įtampos ir problemos: nuo teisinio revanšo iki laisvės realizacijos
No full texthe events of 13 January 1991 and the two criminal cases that resulted from them are, on the one hand, widely covered by the national media; however, on the other hand, there is a serious lack of an analytical approach (combining different perspectives) to the events, the cases, and the problems in general. Being a sensitive, mass-sensationalized topic is deceptive: it seems to be widely discussed, yet expert knowledge is lacking. It is noteworthy that the portrayal of the January 13th case and events is characterized by the patriotic discourse of basketball fans: if foreigners (in this case, communists) are playing, one should shout, trample, and scream – one should do everything to make ‘them’ appear unattractive – because then our own (i.e., the patriots who defended the freedom of the homeland) will, by default, seem admirable. Accordingly, the civic perception becomes black-and-white, one-sided, and superficial. This article is one of the few attempts to contextualize the issues discussed and to provide an argumentative approach to the matters at stake. The article consists of five parts: the first section explores the concept of political crime; the second presents the intersections and connections between law and criminology; the third discusses two opposing narratives of the events of January 13 and the issue of concept management; the fourth examines the expression of propagandistic imagery; and the fifth part reviews how victimological aspects of the January 13 events are reflected in the public discourse.1991 m. sausio 13-osios įvykiai ir jų pagrindu atsiradusios dvi baudžiamosios bylos yra, viena vertus, plačiai nušviečiami nacionalinėje žiniasklaidoje, tačiau, antra vertus, labai trūksta analitinio (skirtingas perspektyvas apimančio) požiūrio į įvykius, bylas ir problemas apskritai. Buvimas jautria, masiškai sensualizuota bei „įvaizduotinta“ tema yra apgaulingas: atrodo, jog apie tai labai plačiai kalbama, tačiau ekspertinio žinojimo stingama. Galima pažymėti, kad Sausio 13-osios bylai ir įvykiams atvaizduoti būdingas patriotinis krepšinio sirgalių diskursas: jei žaidžia svetimi (šiuo atveju – komunistai), tai reikia šaukti, trypti, rėkti – daryti viską, kad jie būtų bjaurūs, nes tada mūsiškiai (t. y. patriotai, gynę tėvynės laisvę) tampa gražūs. Atitinkamai pilietinis suvokimas tampa juodas ir baltas, vienpusis, paviršutiniškas. Šis straipsnis yra vienas iš nedaugelio mėginimų kontekstualizuoti aptartą problematiką, pateikti argumentuotą požiūrį į nagrinėjamus klausimus. Straipsnį sudaro penkios dalys: pirmojoje gvildenama politinio nusikaltimo koncepcija; antrojoje pristatomos sankirtos ir sąryšiai tarp teisės ir kriminologijos; trečiojoje pateikiamos dvi priešinguose poliuose atsidūrusios Sausio 13-osios įvykių versijos ir iškeliama sąvokų valdymo problematika; ketvirtojoje aptariama propagandinių vaizdinių raiška; penktojoje apžvelgiamas viktimologinių Sausio 13-osios įvykių aspektų atspindėjimas viešajame diskurse
Addidit antiquo virtus nova lumina coelo: astronomijos observatorijos kūrimas ir veikla Vilniaus Stepono Batoro universitete 1919–1939 metais
No full textThis article examines the establishment and operation of the astronomical observatory of Vilnius Stefan Batory University in 1919–1939. The interwar history of the observatory has been mainly discussed and analyzed in the works of physicists and astronomers, but the topic has not received more in-depth attention from historians. Extensive archival material is used to study the location and space chosen for the observatory complex, the development of its construction works, the scientific research carried out, the observatory’s library, and the periodical scientific publication “The Bulletin of Vilnius Astronomical Observatory”. The article draws attention to the period of the observatory’s last years of operation and its handover to Kaunas astronomers, which is not reflected in historiography.Šiame straipsnyje nagrinėjamas Vilniaus Stepono Batoro universiteto astronomijos observatorijos kūrimas ir veikla 1919–1939 m. Observatorijos tarpukario istorija daugiausia aptarta ir nagrinėta fizikų bei astronomų darbuose, tačiau atidesnio istorikų dėmesio ši tema nesulaukė. Remiantis gausia archyvine medžiaga tiriama observatorijos kompleksui pasirinkta erdvė, statybos raida, vykdyti moksliniai tyrimai, observatorijos biblioteka, periodinis mokslo leidinys „Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenis“. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į istoriografijoje neatspindėtą observatorijos paskutinių veiklos metų laikotarpį ir perdavimą Kauno astronomams
Memorialiniai objektai tarpukario Lietuvos miesteliuose – pilietiškumo afiša
No full textThis research seeks to prove the hypothesis that the new monuments erected in smaller Lithuanian towns during the interwar years may be considered a generalized expression of setting up monuments throughout Lithuania, which would reveal the ongoing campaigns, promoted intentions, established dedications and would span across the spectrum of the nature of the monuments as well as their artistic quality. Residents of the smaller Lithuanian towns were able to unite for setting up monuments far more efficiently than urban residents. As a result, hundreds of monuments sprang up across the country during that timeframe. These new memorial objects – monuments and trees dedications – modified the public spaces of the small towns by transforming them into memory spaces and rendering them into the axis of new traditions. On the other hand, monuments were also a sign of the smaller towns becoming (more) Lithuanian. Smaller towns and their immediate environment were as if minor spaces of statehood: it was common to hoist the main national flag of the small town. Public monuments were as if inherent authenticity, they represented identity and became exceptional features of the locality. This point was reiterated during the Sąjūdis revival years, when the monuments were rebuilt en masse, and they became as if symbolic recreation of statehood at the site.Tyrimu siekiama pagrįsti hipotezę, kad tarpukariu miesteliuose iškilę paminklai gali būti laikomi to meto Lietuvos apibendrintu viešųjų paminklų statymo proceso atspindžiu, atskleidžiančiu visą vykusių kampanijų, intencijų, dedikacijų, paminklų pavidalų ir jų meninės vertės spektrą. Lietuvos miestelių gyventojai gebėjo telktis paminklų statybai kur kas sėkmingiau nei miestų – taip šalyje atsirado šimtai paminklų. Šie nauji memorialiniai objektai – paminklai ir medžiai-dedikacijos – keitė miestelių viešąsias erdves, jas transformuodami į atminimo erdves, kurios tapo naujų tradicijų ašimi. Kita vertus, paminklai – tai ir miestelių lietuvėjimo ženklas. Jie ir jų aplinka buvo tarsi mažosios valstybingumo erdvės: daug kur greta jų būdavo iškeliama pagrindinė miestelyje šalies vėliava. Viešieji paminklai tapo organiška savastimi, tapatybės reprezentantais ir išskirtiniais vietos ženklais. Tai patvirtina ir masinis jų atstatymas Sąjūdžio metais, tapęs tarsi simboliniu valstybingumo susigrąžinimu vietovėje
Tarpukario Lietuvos miestelių gyvenamųjų namų architektūros tipologija: Kražių atvejis
No full textThis article is of importance for the research of Kražiai, a small-sized town, and the issues of the architecture of small Lithuanian towns. Primarily, this article challenges the widespread claim that Kražiai was completely destroyed in 1941 by a massive fire caused by military action. Research in situ, while adhering to the perspective of an architect, allows identifying a sizable number of residential houses in Kražiai built before the outbreak of WW2. It is of importance to note that, even, in the afterwar years, such houses were being built by following prewar architecture and spacing traditions. Such circumstances pose difficulties in identifying the period of the construction of specific buildings – and yet they have contributed to the continuity of the traditional skylines of small-sized towns, which were later significantly modified by the Soviet and kolkhoz construction ideologies. In addition, on the grounds of the case of Kražiai, the article suggests a potential typology of the architecture of residential houses of the interwar years. A question is raised regarding the importance of preservation of such architecture.Straipsnis reikšmingas Kražių miestelio istorijos ir tarpukario Lietuvos miestelių architektūros tyrimams. Visų pirma, straipsniu kvestionuojamas paplitęs teiginys, kad 1941 m. per dėl karo veiksmų kilusį gaisrą Kražiai buvo visiškai sunaikinti. Tyrimas in situ ir architekto prieiga leidžia identifikuoti ne vieną dar iki Antrojo pasaulinio karo statytą gyvenamąjį namą Kražiuose. Svarbus ir pastebėjimas, kad dar ir pokaryje tokie namai statyti laikantis ikikarinių užstatymo ir architektūros tradicijų. Ši aplinkybė kelia sunkumų identifikuojant pastatų pastatymo laikmetį, tačiau prisidėjo prie tradicinio miestelių vaizdo tęstinumo, ką vėliau esmingai pakeitė sovietinės ir kolūkinės statybos principai. Antra, remiantis Kražių atveju, straipsnyje pateikiama galima tarpukario laikotarpiui būdingos miestelių gyvenamųjų namų architektūros tipologija. Keliamas tokios architektūros išsaugojimo svarbos klausimas
Советский город и его повседневная жизнь периода «оттепели» в повести Олега Ханеева «У тебя впереди жизнь»
No full textThe novella You Have Your Life Ahead of You by the journalist and prose writer Oleg Khaneev, published in Vilnius in 1962 by the State Publishing House of Fiction of the Lithuanian SSR, is analyzed within the conceptual framework of the hermeneutics of landscape. It should be noted that the novella represents an ideologically verified product, yet it is of interest for its depiction of Soviet everyday life. The article identifies the author’s distinctive portrayal of the city of Vilnius during the Soviet ‘Thaw’ era. It has been established that, according to its urban characteristics, the city in the novella represents a peripheral formation with its patriarchal everyday structure and corresponding behavioral patterns among its inhabitants. The dependence of Vilnius on the administrative centers of the Soviet Union is emphasized, as it is from these centers that symbolically and socially significant spiritual and material values are formulated and adopted.Текст повести журналиста и прозаика Олега Ханеева «У тебя впереди жизнь», опубликованной в 1962 г. в Вильнюсе Государственным издательством художественной литературы Литовской ССР, анализируется в системе координат герменевтики ландшафта. Отметим, что повесть являет собой идеологически выверенный продукт, но представляет интерес с точки зрения изображенной в нем советской повседневности. В статье определяются авторские особенности изображенного в повести города Вильнюса в пору советской «оттепели». Устанавливается, что по своим урбанистическим показателям описанный в повести город представляет собой периферийное образование со свойственным ему патриархальным укладом повседневной жизни и соответствующими поведенческими моделями его народонаселения. Подчеркивается зависимость Вильнюса от административных центров Советского Союза, где вырабатываются и откуда заимствуются символически важные и общественно значимые духовные и материальные ценности
Racionalaus politinio sprendimo priėmimo problema Tukidido Istorijoje (2.60‒64)
No full textThe article analyses Pericles’ last speech in Thucydides’ History (2.60–64) as a case revealing the limits of rational political decision-making in a crisis situation. Although Pericles seeks to convince the Athenians to continue the war by using rational arguments, there is a fundamental contradiction in his rhetoric: his belief in the unlimited power of Athens at sea. This motif, which did not influence the mood of the citizens at the time, later became the ideological basis for an expansionist policy that led to the collapse of the polis. The article argues that Thucydides deliberately creates an ambiguous portrait of Pericles: his speech simultaneously expresses efforts to preserve the state and shapes the ideology that undermines it. The analysis is based on Thucydides’ decision-making scheme (1.75.3, 1.76.2), which reveals how Pericles’ rhetoric clashes with the emotional response of society. The speech takes on a tragic dimension, and the figure of Pericles highlights the limits of human and community political thinking.Straipsnyje analizuojama Periklio paskutinė kalba Tukidido Istorijoje (2.60–64) kaip atvejis, atskleidžiantis racionalaus politinio sprendimo priėmimo ribas krizinėje situacijoje. Periklis siekia įtikinti atėniečius tęsti karą, naudodamasis racionalia argumentacija, tačiau jo retorikoje glūdi esminė prieštara – tikėjimas beribe Atėnų jūrine galia. Šis motyvas, tuometinėje situacijoje nepaveikęs piliečių nuotaikų, vėliau tapo ideologiniu pagrindu ekspansinei politikai, vedusiai į polio žlugimą. Straipsnyje teigiama, kad Tukididas sąmoningai kuria dviprasmišką Periklio portretą: kalbà vienu metu išreiškia pastangas išsaugoti valstybę ir kartu suformuoja ideologiją, kuri ją pakerta. Analizė grindžiama Tukidido suformuluota sprendimų priėmimo schema (1.75.3, 1.76.2), atskleidžiančia, kaip Periklio retorika susiduria su emociniu visuomenės atsaku. Kalba įgyja tragišką dimensiją, o Periklio figūra išryškina žmogaus ir bendruomenės politinio mąstymo ribas