Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Čiubrinskas, Vytis, Ingrida Gečienė-Janulionė, Caroline Hornstein Tomić, and Violetta Parutis, eds. Returning – Remitting – Receiving: Social Remittances of Transnational (Re)Migrants to Croatia, Lithuania, and Poland. Münster: LIT Verlag, 2023
No full text„Nesu visiškai savim“: įžodintos jaunų moterų savojo Aš patirtys socialiniame kontekste
No full textThe aim of the qualitative research presented in the article was to disclose young adult women’s experience of Self in a social context, which was inspired by a wider problem of subjectively experienced interiority in young adults. In the introduction, the authors clarify their understanding of the Self and justify the relevance of the empirical study. The acquired data consists of 6 semi-structured interviews with 6 well-educated unmarried Lithuanian women of an average age of about 23. Reflexive thematic analysis was applied to the data, which led to the extraction of 4 themes: Not entirely myself, Barriers to being open, Pursuit of authenticity, and Possibilities in society. The first two were interpreted as the disclosure of reticence-inducing forces, whereas the next two as the disclosure of inclination to openness. Thus, the entirety of the data led to the identification of an internal dilemma. The abundant 2nd theme induced thinking about the strong feeling of the pressure of social environment characteristic to young women. However, the study cannot answer the question whether the dilemma is specifically related to gender, age, education, as well as other social and cultural characteristics. As the dilemma may be related to subjective wellbeing, experiencing loneliness, social phobias or excessive conformity, further research can be initiated on the basis of this study. The overall impression from the transcripts also allows suggesting that the participants had experience of their inner Self as persistent phenomena, the essence of a personhood, which is not reducible to the totality of social roles, self-esteem, self-efficacy, and other aspects of the Self. Straipsnyje pristatomas kokybinis tyrimas, kurio tikslas – atskleisti jaunų suaugusiųjų moterų savojo Aš patyrimą socialinių santykių kontekste. Įvade pristatoma autorių pasirinkta savojo Aš (angl. Self) samprata ir tyrimo kontekste aktualūs ypatumai, pagrindžiamas empirinio tyrimo aktualumas. Taikant reflektuojamosios teminės analizės metodą, interpretuojama šešių pusiau struktūruotų interviu medžiaga. Tyrime dalyvavusių moterų amžiaus vidurkis – apie 23 m., jos buvo netekėjusios, neturinčios vaikų, penkios studijuojančios universitete, viena jį baigusi. Analizės rezultatas – identifikuotos keturios temos: Nesu visiškai savimi, Kliūtys atsiverti, Autentiškumo siekis ir Sociumo teikiamos galimybės. Pirmosios dvi temos interpretuotos kaip užsisklendimą skatinančių postūmių įvardijimas, o antrosios – kaip atvirumą skatinančių. Taigi duomenų visuma leido įžvelgti vidinę dilemą: prieštarą tarp savo ir kitų autentiškumo siekio ir atsivėrimą kitiems ribojančių išgyvenimų. Dažnai minėtos įvairios atsiverti trukdančios kliūtys (šešios 2-osios temos potemės) atskleidžia jaunų moterų subjektyviai patiriamą stiprų socialinės aplinkos spaudimą. Tačiau tyrimas neleidžia atsakyti į klausimą, ar ši dilema sietina su lytimi, amžiumi, išsilavinimu, kitomis socialinėmis ir kultūrinėmis ypatybėmis. Ji gali būti susijusi su socialinėmis fobijomis, vienišumo išgyvenimais ar perdėtu konformiškumu, todėl šis tyrimas gali paskatinti tolesnius šiai dilemai skirtus įvairių socialinių grupių tyrimus. Surinktų duomenų visuma leidžia teigti, kad savasis Aš patiriamas kaip tolydus vidinis reiškinys, netapatus dažnai empiriškai tiriamų tam tikrų jo aspektų, pavyzdžiui, savivertės, saviveiksmingumo ar socialinių vaidmenų, visumai.
Profesinio perdegimo patyrimas: praktikuojančių psichoterapeutų perspektyva
No full textThe article presents the phenomenon of professional burnout among practicing psychotherapists, which is an extremely relevant issue that, surprisingly, has been underexplored by using qualitative methods in scientific literature. Interestingly, while professional burnout among psychotherapists has been extensively studied quantitatively, there is a lack of systematic qualitative research and meta-analyses addressing how psychotherapists experience professional burnout (Vivolo et al., 2024). The aim of this study is to understand and describe psychotherapists’ experiences of professional burnout. The study involved five psychotherapists who had experienced burnout during their psychotherapeutic practice, aged between 31 and 47 years (M = 40). A qualitative research strategy was chosen, with data collected through semi-structured interviews and processed by using thematic analysis (Braun & Clarke, 2021). The findings mostly align with some existing literature on psychotherapist burnout; however, additionally, the data have revealed that many of the burnout prevention measures identified in the literature often remain unimplemented in practice, while help-seeking stigma and job-specific challenges frequently go unaddressed in psychotherapists’ everyday work context. Four main themes emerged in the study regarding the experience of professional burnout among psychotherapists: 1) A gradual journey toward burnout; 2) A work culture that fosters burnout; 3) Burnout and personality: being more than just a psychotherapist; 4) The significance of job-specific factors in burnout. These themes not only illustrate how psychotherapists experience the phenomenon of professional burnout but also highlight both external and internal factors influencing its manifestation. External factors include working conditions, peer support, and job characteristics, while internal factors encompass the psychotherapists’ personality traits, ability to set boundaries, personal goals and standards, and attention to their own needs.Straipsnyje pristatomas profesinio perdegimo fenomenas tarp praktikuojančių psichoterapeutų – itin aktuali problema, tačiau mokslinėje literatūroje stebėtinai mažai nagrinėjama kokybiniais metodais. Įdomu, kad profesinis perdegimas tarp psichoterapeutų nemažai tyrinėtas kiekybiškai, tačiau nėra atlikta sistemingų kokybinių tyrimų ir metaanalizių, atsakančių į klausimą, kaip psichoterapeutai patiria profesinį perdegimą (Vivolo et al., 2024). Tyrimo tikslas buvo suprasti ir aprašyti psichoterapeutų profesinio perdegimo patyrimą. Tyrime dalyvavo 5 profesinį perdegimą psichoterapinės praktikos metu patyrę psichoterapeutai, kurių amžius svyravo nuo 31 iki 47 m. (M = 40). Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinio tyrimo strategija, duomenys surinkti pusiau struktūruoto interviu būdu, o analizuoti pasitelkiant teminės analizės metodą (Braun & Clarke, 2021). Tyrimo duomenys sutampa su kai kuriais mokslinėje literatūroje rastais duomenimis apie psichoterapeutų perdegimą ir atskleidė, kad daugelis literatūroje įvardytų prevencinių priemonių praktikoje lieka laiku neįgyvendintos, o pagalbos gavimo stigma bei darbo specifikos problemos dažnai nėra atliepiamos psichoterapeutų praktiniame kontekste. Tyrime aptinkamos 4 pagrindinės psichoterapeutų profesinio perdegimo patyrimo temos: 1) palaipsninė kelionė iki perdegimo; 2) darbo kultūra, formuojanti perdegimą; 3) perdegimas ir asmenybė: buvimas daugiau nei psichoterapeutu; 4) darbo specifikos reikšmė perdegimui. Šios temos ne tik atskleidė, kaip psichoterapeutai išgyvena profesinio perdegimo fenomeną, bet ir nurodė, kad perdegimo pasireiškimui įtakos turi išoriniai veiksniai, kaip antai darbo sąlygos, kolegų palaikymas, darbo specifika, bei vidiniai veiksniai, tokie kaip psichoterapeutų asmenybė, gebėjimas brėžti ribas, asmeniniai tikslai ir standartai, asmeninių poreikių paisymas
Nuteistųjų trauminės patirtys: traumai jautrios praktikos svarba bausmių vykdymo sistemoje
No full textResearch on traumatic experiences and post-traumatic stress within Lithuanian prisons has been scarcely conducted so far. International studies indicate a significantly higher prevalence of adverse childhood experiences and various mental health difficulties, including post-traumatic stress-related disorders, among the prison population compared to the general population. Furthermore, a connection has been observed between prolonged and repetitive childhood adversity and an increased risk of offending. Thus, existing empirical data support theoretical assumptions that adverse childhood experiences may play a significant etiological role in explaining dynamic risk factors. This, in turn, provides a foundation for the application of trauma-informed practice within the criminal justice system. The primary aim of this article is to highlight the need for trauma-informed practice, to introduce its conceptual framework, and to explore potential avenues for its implementation in the Lithuanian criminal justice system. The article concludes with recommendations grounded in research evidence and international best practice.Lietuvoje trauminės patirtys ir potrauminis stresas nuteistųjų populiacijoje dar menkai tiriami. Remiantis užsienio tyrimais, nuteistieji daugiau nei bendroji populiacija patiria ilgalaikių nepalankių vaikystės patirčių bei įvairių psichikos sveikatos sunkumų, tarp jų – ir su potrauminiu stresu susijusių sutrikimų. Taip pat aptinkama sąsajų tarp kompleksinių traumų vaikystėje ir nusikalstamo elgesio rizikos. Empiriniai duomenys leidžia daryti teorines prielaidas dėl ankstyvųjų trauminių patirčių etiologinės reikšmės, aiškinant dinaminius rizikos veiksnius, ir suteikia pagrindą traumai jautrios praktikos diegimui baudžiamosios justicijos sistemoje. Šio straipsnio tikslas yra pagrįsti traumai jautrios praktikos aktualumą, pristatyti jos sampratą ir aptarti įgyvendinimo galimybes Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje. Straipsnio pabaigoje pateikiamos tyrimais ir tarptautine gerąja praktika grindžiamos rekomendacijos
Vaidmens modelių reikšmė prognozuojant paauglių gyvenseną: Lietuvos HBSC tyrimas
No full textAdolescence is a complex developmental stage characterized by risk-taking behaviours, identity formation, lifestyle choices, and the development of social relationships. Having a role model can influence adolescents’ choices toward either healthier or riskier behaviours. Therefore, this study, based on the Lithuanian HBSC survey, aimed to identify what kinds of role models adolescents have and how these role models predict their lifestyle choices. The study involved 6,628 students in grades 5–11 from 124 schools across Lithuania. The research assessed whether adolescents have role models (and their type) and how these role models predict lifestyle indicators in terms of sleep duration, physical activity (daily and vigorous), nutrition, smoking, alcohol use, and social media use. The results showed that the majority of adolescents (71%) reported having role models, most commonly family members (33%), friends (24%), social media celebrities (15%), athletes (12%), and TV stars (11%). Having a role model was most commonly associated with healthier lifestyle choices, particularly when the role model was a family member (more favourable sleep patterns, physical activity, and healthy eating indicators) or an athlete (more favourable physical activity and nutrition indicators). The least favourable role models were friends (associated with better physical activity and nutrition, but less favourable smoking and social media use indicators) and social media celebrities (associated with worse sleep and social media use indicators).Paauglystė – sudėtingas laikotarpis, pasižymintis rizikingo elgesio apraiškomis, identiteto, gyvensenos ir socialinių ryšių formavimusi. Vaidmens modelio turėjimas paauglių pasirinkimus gali pakreipti tiek į sveikai gyvensenai palankią, tiek į žalingą pusę. Dėl to šiame tyrime Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) pagrindu buvo siekiama išsiaiškinti, kokius vaidmens modelius turi paaugliai ir kaip tai gali prognozuoti jų gyvensenos pasirinkimus. Tyrime dalyvavo 6628 5–11 klasių moksleiviai iš 124 Lietuvos mokyklų. Buvo vertinama, kokius vaidmens modelius turi paaugliai (jei turi) ir kaip tai prognozuoja jų miego trukmės, fizinio aktyvumo (kasdienio ir intensyvaus), mitybos, rūkymo, alkoholio vartojimo ir socialinių tinklų naudojimo rodiklius. Nustatyta, kad didžioji dalis (71 proc.) paauglių turi vaidmens modelius, dažniausiai šeimos narius (33 proc.), draugus (24 proc.), socialinių tinklų įžymybes (15 proc.), sportininkus (12 proc.) ir televizijos žvaigždes (11 proc.). Vaidmens modelio turėjimas dažniausiai prognozavo sveikai gyvensenai palankesnius pasirinkimus, labiausiai – šeimos nario (palankesni miego, fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos rodikliai) ir sportininko (palankesni fizinio aktyvumo ir mitybos rodikliai) modeliai. Mažiausiai sveikai gyvensenai palankūs vaidmens modeliai buvo draugas (palankesni fizinio aktyvumo ir mitybos rodikliai, prastesni rūkymo ir socialinių tinklų naudojimo rodikliai) ir socialinių tinklų įžymybė (prastesni miego ir socialinių tinklų naudojimo rodikliai)
Pozityvios ir negatyvios darbo refleksijos skalių vidinis suderinamumas: patikimumo apibendrinimo metaanalizė
No full textPositive and Negative work reflection are important constructs in the field of organizational psychology. To measure these constructs, reliable measures are needed. In order to summarize the findings from different studies, a reliability generalization meta-analysis was performed. A literature search in six databases was conducted. In total, 216 records were found, while 26 papers were included in the analysis. Positive and Negative work reflection scales by Fritz and Sonnentag (2005) and Binnewies et al. (2009) were analyzed. Analysis revealed that internal consistency varied from 0.90 to 0.93. Additionally, the region in which a study was conducted moderated part of the results.Pozityvi ir negatyvi darbo refleksija organizacinės psichologijos srityje yra svarbūs konstruktai. Norint išmatuoti šiuos konstruktus, reikia patikimų matavimo priemonių. Siekiant apibendrinti skirtingų tyrimų rezultatus, buvo atlikta patikimumo apibendrinimo metaanalizė. Atlikta literatūros paieška šešiose duomenų bazėse. Iš viso rasta 216 įrašų, o į analizę įtraukti 26 straipsniai. Buvo išanalizuotos Fritz ir Sonnentag (2005) ir Binnewies ir kt. (2009) pozityvios ir neigiamos darbo refleksijos skalės. Analizė parodė, kad vidinis suderinamumas svyravo nuo 0,90 iki 0,93. Be to, regionas, kuriame buvo atliktas tyrimas, turėjo įtakos daliai rezultatų
Terpės konceptas ir ugdymo kaip antropocentrinio gyvenimo teritorizacijos perkrovos galimybė
No full textThe paper raises the problem of education at a theoretical level as an anthropocentric territorialization of life and seeks to consider the possibility of introducing a philosophical concept of the milieu in education as a possible solution to this problem. The paper examines the interpretation of the milieu concept from a philosophical point of view and discusses the manifestations of the concept of milieu in the field of educational science. It then draws on Linda Knight’s (2016) analysis of the playground as a medium, as well as on other empirical studies actualizing the changes in the child’s relationship to the environment and to non-humans in the context of the Anthropocene epoch with the objective to show how the concept of the milieu complements and highlights the fact that, in the process of education, radical encounters between the different actors can appear, in which the dualities of educator/pupil, teaching/learning, and human/non-human can be dissolved. The paper also argues that the concept of the milieu can help to rethink the fact that learning in specific places (both inside and outside of educational institutions) creates an awareness of the interconnectedness of all organisms and the possibility of experiencing it, which is relevant for the construction of a relationship between human beings and other species, and thus for the reduction of the territorialization of anthropocentric life in education.Straipsnyje teoriniu lygmeniu aktualizuojama ugdymo kaip antropocentrinio gyvenimo teritorizacijos problematika ir siekiama apsvarstyti filosofinio terpės koncepto įvedimo galimybę ugdant kaip galimą šios problemos sprendimą. Straipsnyje nagrinėjamas terpės koncepto aiškinimas filosofiniu aspektu ir aptariamos šio koncepto įvedimo apraiškos edukologijos mokslo lauke. Toliau remiantis Lindos Knight (2016) žaidimų aikštelės kaip terpės analize ir kitų empirinių tyrimų rezultatais, kuriuose aktualizuojami vaiko santykio su aplinka bei su nežmonėmis pokyčiai antropoceno epochos sąlygomis, parodoma, kaip terpės konceptas papildo ir išskleidžia tai, kad ugdymo procese tarp skirtingų veikėjų kuriasi radikalūs susidūrimai, kuriuose išnyksta dualumai, kaip ugdytojo / mokinio, mokymo / mokymosi, žmogaus / nežmogaus. Teigiama, kad terpės konceptas gali padėti permąstyti tai, kad mokymasis konkrečiose vietose (tiek švietimo įstaigose, tiek už jų ribų) kuria visų organizmų sąryšingumo supratimą ir patyrimo galimybę, kuri aktuali žmogaus ir kitų rūšių santykiui kurti, o kartu ir antropocentrinio gyvenimo teritorizacijai švietime mažinti
Lyties perspektyvos komunikacija universiteto mokymo programose: atvejo analizė
No full textThe European Commission’s Gender Equality Strategy 2020–2025 stresses the need to mainstream gender in all policy areas, including education. In Lithuania, while discussions on gender mainstreaming in general education have already been ongoing for more than a decade, in higher education, the process has been limited to the development of gender equality plans, without any clearly developed programmes, methodologies or tools. The integration of gender perspectives into the curricula in higher education aims to promote critical thinking and recognise gender inequalities, but the process is facing challenges such as lack of policy, expertise and support.This article presents a study on gender mainstreaming into university curricula conducted by a team of Lithuanian researchers in the Erasmus+ KA2 project TInGLE – Academia (Through Intersectional and Gendered Lens to Equity in Academia, https://tingleacademia.org). Integration of a gender perspective enriches the academic discourse, contributes to the diversity and quality of the learning content, and reflects the experiences of all groups in society. The paper highlights the importance and implications of gender mainstreaming in the curriculum for the learning process and analyses the challenges faced. The study aimed to determine whether and how gender perspectives are integrated into the curricula of Bachelor’s and Master’s degree programmes in social sciences at university. A content analysis of 346 curricula has shown that gender mainstreaming is practically not integrated into the curricula content, and therefore gender is invisible in the curricula.Gender mainstreaming in higher education institutions requires major changes at both institutional and individual levels. First of all, a strategy needs to be developed with measures and guidelines for integrating a gender perspective into the curriculum. Organizations must maintain a gender-sensitive culture and care about gender equality. Curricula must be open to a gender perspective, and those who deliver them must be gender-sensitive and knowledgeable about integrating a gender perspective into the content of the subjects, which is why training in this area is essential. Training on the benefits of gender equality and sharing good practice with higher education institutions in other countries would also help in the face of resistance to gender mainstreaming. It is crucial that these benefits should be understood not only by feminist academics or gender equality coordinators, but also by the whole institutional community. Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvos mokslininkių komandos tarptautiniame Erasmus+ KA2 projekte TINGLE – Academia (Through Intersectional and Gendered Lens to Equity in Academia, https://tingleacademia.org) atliktas lyties perspektyvos integravimo į universiteto mokymo programas tyrimas. Lyties perspektyvos integravimas praturtina akademinį diskursą, padeda užtikrinti mokymosi turinio įvairiapusiškumą ir kokybę bei atspindi visų visuomenės grupių patirtis. Straipsnyje akcentuojama lyties perspektyvos integravimo į mokymo programas svarba ir reikšmė mokymo procesui, taip pat analizuojami iššūkiai, su kuriais susiduriama. Tyrimu siekta nustatyti, ar ir kaip integruojama lyties perspektyva į socialinių mokslų krypties bakalauro ir magistro studijų programų dalykų aprašus universitete. Atlikta 346 dalykų aprašų turinio analizė parodė, kad lyties perspektyva praktiškai neintegruojama į mokymo programų turinį, todėl lytis yra nematoma studijų programų turinyje