Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Pedagogų požiūris į privatų švietimą: meritokratinė galimybių (ne)lygybė neoliberalizmo kontekste
No full textThe meritocratic system, grounded in individual achievement and the principle of equality of opportunity, seeks to promote social mobility through education. In Lithuania, however, private educational practices that contradict this principle have become increasingly widespread. Drawing on semi-structured interviews with 17 teachers in the compulsory formal education system, this article examines how private educational practices relate to equality of opportunity within a neoliberal context, aiming to reveal the ideological compatibilities and contradictions between these phenomena. Teachers’ perspectives indicate that private education embodies key features of neoliberal economization, including the display of high social status linked to the accumulation of human capital, a formally increasing freedom of choice, intensified competition, the spread of marketing practices, and the promise of higher educational quality. Yet, their attitudes also highlight a fundamental contradiction: the expansion of educational privatization fosters social inequality, diminishes the prestige of public education, and leads to unequal fulfillment of educational needs. This undermines the pursuit of equality of opportunity. In theoretical terms, these findings suggest that meritocracy, shaped in the post-war welfare state era, and neoliberalism may be incompatible, as neoliberalism undermines the conditions necessary for realizing equality of opportunity, rendering the principle largely declarative.Meritokratinė sistema, grindžiama individualiais pasiekimais ir galimybių lygybės principu, siekia atviresnio socialinio mobilumo, o šį siekį įgyvendinant svarbus vaidmuo tenka švietimui. Tačiau Lietuvoje vis plačiau taikomos privačios švietimo praktikos šiam principui prieštarauja. Straipsnyje, paremtame pusiau struktūruotais interviu su 17 mokytojų, dirbančių privalomojo formalaus ugdymo sistemoje, nagrinėjamas privačių švietimo praktikų ir galimybių lygybės principo santykis neoliberalizmo sąlygomis, siekiant atskleisti ideologinius suderinamumus ir prieštaravimus tarp šių reiškinių. Pedagogų požiūrių analizė atskleidė, kad privatus švietimas atliepia pagrindinius neoliberalios ekonomizacijos bruožus: aukšto socialinio statuso demonstravimą, susietą su galimybe kaupti ir maksimizuoti žmogiškąjį kapitalą; formaliai augančią pasirinkimo laisvę; konkurencijos didėjimą; rinkodaros praktikų plėtrą ir pažadą, kad ugdymo kokybė bus geresnė. Remiantis mokytojų išsakytomis nuostatomis, galima identifikuoti esminį prieštaravimą – švietimo privatizacijos plėtra prisideda prie socialinės nelygybės didėjimo ir reprodukavimo, viešojo švietimo prestižo nykimo ir nevienodo švietimo poreikių atliepimo, todėl konfliktuoja su galimybių lygybės siekiu. Šios nuostatos, grindžiamos teorija, leidžia daryti prielaidą, kad meritokratija, susiformavusi pokario gerovės valstybės laikais, ir neoliberalizmas gali būti nesuderinami, nes pastarasis, ko gero, panaikino svarbias sąlygas galimybių lygybei įgyvendinti, todėl šis principas liko tik deklaratyvus
The Impact of Infrastructure on Employee Performance: Organizational Culture as a Mediating Variable (A Field Study in the Jordanian Income and Sales Tax Department)
No full textThis study aims to identify the impact of digital infrastructure in its dimensions (hardware components, software, communication networks, databases, human skills) on the performance of employees in its combined dimensions (work speed, work quality, and knowledge of work requirements) with the presence of organizational culture as an intervening variable in the Jordanian Income and Sales Tax Department. The study community may have been employees in the Jordanian Income and Sales Tax Department, and the research community was represented by a sample of (220) individuals. The simple random sample was adopted, and, in order to achieve the objectives of the study, the descriptive analytical approach was relied upon through a questionnaire that was distributed to the sample individuals and analyzed afterwards. The number of the distributed questionnaires was (250) questionnaires, of which, (220) questionnaires were deemed to be suitable for analysis, representing (48%) of the total community. The data were analyzed, and the hypotheses were tested using the (SPSS) software and adopting simple linear regression and hierarchical multiple regression. The study has yielded several results, the most important of which is the existence of a statistically significant effect at a significance level (a≤0.05) of the digital infrastructure in its dimensions on the performance of employees in its dimensions combined; it has also been established that there is a statistically significant effect of the digital infrastructure on the performance of employees with the presence of the organizational culture as an intervening variable. Several recommendations have been presented based on the results of the analysis, the most important of which are: (1) enhancing the use of advanced technological means, (2) providing opportunities for training and continuing education, and (3) providing a positive work environment
The Impact of Financial Constraints and Distress on Events after the Reporting Period in Accounting: Evidence from Türkiye
No full textThe aim of this study is to examine the impact of leverage and debt cost which were substantiated as the factors of financial constraints, and the interest coverage ratio which was substantiated as financial distress of Turkish firms listed on the BIST MAIN Index on events after the reporting period. To achieve this aim, panel data analysis was conducted on 112 companies listed in the relevant index between 2014 and 2023. The dependent variable is disclosure after the reporting period, while the independent variables are leverage, cost of debt (financial constraints), and the interest coverage ratio (financial distress). The research findings show that high debt levels (particularly short-term debt) and financial distress increase the number of events after the reporting period. The findings can be interpreted as suggesting that Turkish firms experiencing financial constraints and distress may be more likely to engage in creative accounting practices to enhance the appearance of their financial statements
Kinų išradinga diplomatinė prievarta: Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių krizės atvejis
No full textSince mid-2021, Lithuania has emerged on the receiving end of China’s unusually ferocious and multi-dimensional pressure campaign. The aim of this article is to comprehensively analyse those assertive measures that could be broadly defined as diplomacy-related and were employed by Beijing throughout the post-2018 decline of this bilateral relationship, especially its crisis phase. Based on an instrumental theoretical approach to foreign policy making embodied by the scholarship on statecraft in the international arena, this qualitative case study highlights the uniqueness and ingenuity of Chinese actions in this important but surprisingly overlooked domain. It thus offers a conceptual innovation that would allow for better research into similar diplomacy-related measures used elsewhere. The authors argue that the notion of ‘diplomatic coercion’ better encapsulates the variety and complexity of such foreign policy instruments employed by China or potentially any other resourceful country.Nuo 2021 metų vidurio Lietuva tapo Kinijos neįprastai nuožmios bei įvairialypės spaudimo kampanijos taikiniu. Šio straipsnio tikslas yra detaliai išanalizuoti tas Pekino po 2018 metų prasidėjusio dvišalių santykių nuosmukio ir ypač jų krizės laikotarpiu Lietuvos atžvilgiu taikytas spaudimo priemones, kurias galima apibūdinti kaip susijusias su diplomatine veikla. Remiantis instrumentine teorine prieiga, pasirinkta nagrinėti užsienio politikos, kuriai atstovauja „valstybės amatui“ (angl. statecraft) tarptautinėje arenoje skirti tyrimai, įgyvendinimui, ši kokybinė atvejo studija išryškina Kinijos veiksmų šioje svarbioje, tačiau netikėtai primirštoje terpėje unikalumą bei išradingumą. Straipsnyje atitinkamai siūloma konceptuali naujovė, kuri leistų efektyviau tirti panašias su diplomatija susijusias priemones kitais atvejais. Autoriai teigia, kad „diplomatinė prievarta“ geriau apima tokių Kinijos ar potencialiai kitų išradingų valstybių pasitelkiamų užsienio politikos įrankių įvairovę bei sudėtingumą
Politinio lyderio įvaizdžio formavimo psichologiniai aspektai
No full textPranešime nagrinėjama politinio lyderio įvaizdžio formavimo psichologija. Aptariamos visuomenės reakcijos i politinius įvykius ir sprendimus. Analizuojamos politinių lyderių asmenybės bei elgsenos analizės galimybės. Aprašomos įvairios politinių veikėjų savęs pristatymo taktikos
Gyventi šalia agresoriaus: visuomenės pasiryžimas ginti šalį Lietuvoje, Latvijoje ir Taivane*
No full textWhat determines the willingness to defend one’s country in states that live next to an aggressive neighbor? This article analyzes three countries with similar geopolitical situations – Lithuania, Latvia, and Taiwan. The aim of the article is to assess the level of willingness to defend one’s country and the factors influencing it in Lithuania, Latvia, and Taiwan, based on public opinion surveys conducted in all three countries. The article is divided into three parts. The first part discusses the historical, cultural, and sociopolitical similarities of the three countries under examination. The second part evaluates the defense policies of the three countries and the role of society in them. The third part is dedicated to analyzing the survey data. It first presents the data and measurement instruments, then discusses the level of willingness to defend the country according to four indicators, and finally presents the results of a regression analysis that examines the factors influencing the will to defend.Nuo ko priklauso visuomenės valia ginti šalį valstybėse, gyvenančiose agresyvaus kaimyno pašonėje? Straipsnyje analizuojamos trys šalys, panašios savo geopolitine padėtimi, – Lietuva, Latvija ir Taivanas. Straipsnio tikslas – įvertinti visuomenės nusiteikimo ginti savo šalį lygį ir jam įtaką darančius veiksnius Lietuvoje, Latvijoje ir Taivane, remiantis visose trijose šalyse atliktomis visuomenės apklausomis*. Straipsnis sudarytas iš trijų dalių: pirmoje dalyje aptariami trijų nagrinėjamų šalių istoriniai, kultūriniai ir sociopolitiniai panašumai, antroje dalyje įvertinama trijų šalių gynybos politika ir visuomenės vaidmuo joje. Trečioji dalis skirta apklausos duomenų analizei. Joje pirmiausia pristatomi duomenys ir matavimo įrankiai, paskui aptariamas valios ginti šalį lygis pagal keturis rodiklius, galiausiai pateikiami regresinės analizės, tikrinančios valios ginti veiksnius, rezultatai