Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
О происхождении фразеологизма Когда рак на горе свистнет
No full textThe article explores the origin of the Russian idiom kogda na gore rak svistnet (meaning: “never; at an indefinite time in the future”) by using methods of diachronic phraseology. Popular existing theories about the expression’s origin do not withstand critical scrutiny. Analysis of Russian language data reveals sporadic appearances of a second component in the idiom – singing fish. A comparative structural-semantic analysis across several languages (Belarusian, Ukrainian, Polish, Slovenian) shows a parallel in Polish with a two-part idiom structure (jak rak świśnie, a ryba piśnie). A similar two-part structure is found in the Slovenian expression iti rakom žvižgat in ribam gost, which carries a different meaning: “to be in vain, unsuccessful; to perish; to die”. Folkloric and mythological evidence from the Balto-Slavic region (Slovenian, Lithuanian, Belarusian, etc.) suggests a rudimentary preservation in the Russian idiom of the so-called ‘primary myth’ – the opposition between the Thunder God (i.e., Perun) and the lord of the underworld (Veles). Structural elements of the idiom (the crawfish as a chthonic creature, whistling as its attribute, and the mountain) support the interpretation of the idiom’s event as situated within a mythological space.Статья посвящена выяснению происхождения фразеологизма когда на горе рак свистнет ‘никогда; в неопределённом будущем’, с использованием приемов диахронической фразеологии. Существующие популярные версии происхождения выражения не выдерживают критики. Анализ данных русского языка позволяет установить спорадическое появление во фразеологизме второй части – поющих рыб. Анализ путем выявления структурно-семантических параллелей в разных языках (белорусском, украинском, польском, словенском) показал наличие в польском языке параллели с двухчастной структурой фразеологизма (jak rak świśnie, a ryba piśnie). Двухчастная структура обнаружена также в словенском выражении iti rakom žvižgat in ribam gost, имеющем другое значение – ‘быть напрасным, безуспешным; пропасть; убиться; умереть’. Фольклорно-мифологические сведения из балто-славянской области (словенской, литовской, белорусской и др.) позволяют выдвинуть предположение о рудиментарном сохранении в русском фразеологизме т. наз. основного мифа – противостояния громовержца (Перуна) и хозяина мира мертвых (Велеса): структурные элементы фразеологизма (рака – хтонического существа, свиста как его признака, горы) подтверждают отнесение события фразеологизма в мифологическое пространство
Советизация Литвы и апроприация еврейского культурного наследия (по документам Центрального государственного архива Литовской Республики)
No full text The article presents and discusses a sample of documents dating back to the period of the first Soviet occupation of Lithuania (1940) from the Lithuanian Central State Archives, pertaining to juridical and/or actual liquidation of the Vilna Jewish community and its key cultural institutions: the Mattityahu Strashun and Mefitse Нaskala libraries and the museum of An-sky Historical and Ethnographical Society. The documents testify to the loss of institutional identity and status, and gradual absorbing of these institutions into ideologically acceptable ones, which was going on until the Nazi occupation of Lithuania. Paradoxically enough, it was the bureaucratic accuracy of the Soviets that, in the course of nationalization, created an overview of these institutions and their collections, thereby providing the last glimpse of the pre-Holocaust state of several key Vilnius Jewish institutions and their collections, later plundered by the Nazis who annihilated the majority of the Jewish population of Vilnius and destroyed the community and its culture. In the appendix of the article, several unpublished documents and their fragments are presented from the period discussed in the article.Статья представляет и анализирует хранящиеся в Центральном государственном архиве Литвы документы периода первой советской оккупации Литвы в 1940 г., относящиеся к процессам юридической и/или фактической ликвидации еврейской общины Вильнюса и нескольких ключевых культурных институций, находившихся под юрисдикцией общины: библиотек им. Матитьягу Страшуна и Mefitse Нaskala, а также музея Еврейского историко-этнографического общества им. С. Ан-ского. Парадоксальным образом, именно документы национализации отражают состояние этих институций и состав их коллекций накануне Холокоста, приведшего к уничтожению еврейской общины Литвы и ее культуры, поэтому их значение трудно переоценить.В приложениях к статье приводятся ранее не публиковавшиеся избранные документы и их фрагменты
К истории фотоателье «Русская фотография в Вильне»: «Палеографические снимки северо-западно-русского письма и печати»
No full textIn 1864–1867, Ivan I. Petrov had a photo studio in Vilnius, called “Russian Photography in Vilnius”. Two photo albums created in this studio were known: the album “Suprasl Monastery” (54 pictures, now, 52 have been preserved) and the album of photographs of the exhibits of the Vilnius Museum of Antiquities (64 pictures; the present location is unknown). Recently, an album “Palaeographic Album of Northwest Russian Writing and Printing” was discovered at Vilnius University Library. This album is designed in the same way as the Suprasl Monastery album. This made it possible to identify the palaeographic album as a work coming from Petrov’s photo studio. The album consists of 9 sheets of 6 Cyrillic written monuments created or used in the Grand Duchy of Lithuania, mainly in the 16th century. All of them came to the attention of the Vilnius Educational District in the second half of the 19th century. В 1864–1867 гг. в Вильне действовало фотоателье «Русская фотография в Вильне», принадлежавшее И. И. Петрову. Ранее было известно о двух фотоальбомах, созданных в этой студии: альбоме Супрасльского монастыря (54 снимка, ныне сохранилось 52) и альбоме фотографий экспонатов Виленского музея древностей (64 снимка; современное местонахождение неизвестно). Недавно в Библиотеке Вильнюсского университета был обнаружен альбом «Палеографические снимки северо-западно-русского письма и печати», оформленный точно так же, как и альбом Супрасльского монастыря. Это позволило идентифицировать палеографический альбом как работу фотостудии Петрова. Альбом состоит из 9 листов, на которых представлены 6 памятников письменности, созданных или бытовавших в Великом княжестве Литовском преимущественно в XVI в. Все они во второй половине XIX в. оказались в поле зрения Виленского учебного округа
Fiktyvumo suvokimo struktūrinės paralelės šv. Augustino ir Wolfgango Iserio teoriniame mąstyme
No full textThis article reconstructs and compares the hermeneutical premises of St. Augustine’s biblical interpretation and Wolfgang Iser’s reception theory, arguing that both are grounded not in a binary opposition between reality and fiction, but in triadic structures. Iser’s triad of the real, the fictive, and the imaginary ‒ which is rooted in the idea of human plasticity ‒ defines literature as an anthropological mode that stages the transgression of empirical limits. Augustine, while maintaining a dualistic ontology, similarly distinguishes between the extratextual (res), intratextual (signa), and the subjective realm of illumination, which opens access to divine knowledge. The article shows that these isomorphic structures of textual understanding allow for a reassessment of the relationship between early hermeneutics and modern literary theory, and uncover anticipations of reception theory in St. Augustine’s thought. Straipsnyje rekonstruojamos ir gretinamos šv. Augustino biblinio teksto hermeneutikos ir Wolfgango Iserio recepcijos teorijos prielaidos, siekiant parodyti, kad abi teksto suvokimo koncepcijos remiasi ne binarine tikrovės ir fikcijos opozicija, o trinarėmis struktūromis. Iserio realumo, fiktyvumo ir įsivaizdavimo triada, pagrįsta žmogaus plastiškumo idėja, literatūrą apibrėžia kaip antropologinį modusą, kuris inscenizuodamas leidžia peržengti empirinės patirties ribas. Augustinas, nors ir išlaiko dualistinį ontologinį horizontą, skaitymo akte taip pat išskiria ekstratekstinę (res), intratekstinę (signa) ir subjektui priklausančią iliuminacijos plotmę; pastaroji transgresyviai atveria dieviškąjį pažinimą. Straipsnyje atskleidžiama, kad šios izomorfiškos teksto suvokimo struktūros leidžia persvarstyti akstyvosios hermeneutikos santykį su moderniąja literatūros teorija ir įžvelgti recepcijos teorijos anticipaciją Augustino mąstyme. 
Skrandžio vėžio patikros programa: literatūros apžvalga
No full textObjective. To analyze the causes and consequences of global gastric cancer prevalence and justify the need for a preventive program in Lithuania. Methods. Data for the study was gathered from the PubMed database, articles and scientific papers from Vilnius University (VU) electronic database, and printed literature on gastric cancer. The selection included publications meeting the inclusion criteria: full-text accessibility, publication date within the last 10 years, adult population as the study subject, and examination of gastric cancer prevention methods. Results. The literature review included 50 articles addressing gastric cancer prevention. The search utilized the keyword combination: “gastric cancer AND prevention”. The findings indicate that gastric cancer is often diagnosed at advanced stages, limiting treatment options. Lithuania remains among the European countries with the highest incidence and mortality rates of gastric cancer. Factors influencing prevalence include genetic and environmental factors such as an unbalanced diet, smoking, Helicobacter pylori infections, and low public awareness of risk factors associated with the disease. Stratification based on specific risk factors is recommended for identifying high-risk groups. Commonly discussed serological markers include pepsinogen, Helicobacter pylori antibodies, gastrin, ghrelin, urinary markers, and new molecular biological markers. The most significant methods remain invasive techniques such as endoscopy and endoscopy with biopsy and histological examination. Conclusions. Implementing a gastric cancer prevention program would enable early identification of high-risk groups, active patient monitoring, timely disease diagnosis, and reduced healthcare system costs. It is recommended to consider including a gastric cancer screening program in the list of Lithuania’s national preventive programs, promoting public health initiatives, and enhancing the competencies of primary healthcare specialists to ensure early diagnosis and effective patient monitoring.Tikslas. Išanalizuoti skrandžio vėžio paplitimo pasaulyje priežastis ir pasekmes bei pagrįsti prevencinės programos Lietuvoje būtinybę. Metodai. Darbui rašyti buvo naudojami duomenys iš PubMed duomenų bazės, taip pat Vilniaus universiteto (VU) elektroninės duomenų bazės moksliniai straipsniai ir kiti mokslo darbai, spausdintos mokslinės literatūros šaltiniai, kuriuose nagrinėta skrandžio vėžio tematika. Atrinktos publikacijos, atitikusios įtraukimo į tiriamąją imtį kriterijus: galimybė laisvai pasiekti visą tekstą, darbas publikuotas per pastaruosius 10 metų, tyrimo objektas – suaugusiųjų amžiaus grupė, darbe nagrinėjami skrandžio vėžio prevencijos metodai. Rezultatai. Į literatūros apžvalgą įtraukta 50 straipsnių, kuriuose aprašoma skrandžio vėžio prevencija. Atliekant paiešką, taikytas reikšminių žodžių junginys gastric cancer AND prevention. Išvados. Skrandžio vėžys dažnai diagnozuojamas esant vėlyvosioms stadijoms, kai gydymo galimybės ribotos. Lietuvoje skrandžio vėžio paplitimo ir mirštamumo rodikliai išlieka vieni aukščiausių Europoje. Ligos paplitimą šalyje lemia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai, įskaitant nesubalansuotą mitybą, rūkymą, Helicobacter pylori infekcijas ir žemą gyventojų informuotumo apie rizikos faktorius, susijusius su liga, lygį. Siekiant nustatyti itin didelės rizikos grupę, rekomenduojama stratifikacija, remiantis specifiniu rizikos veiksnių rinkiniu. Dažniausiai aptariami serologiniai žymenys: pepsinogenas, Helicobacter pylori antikūnai, gastrinas, grelinas, šlapimo žymenys ir nauji molekuliniai biologiniai žymekliai. Svarbiausi išlieka invaziniai tyrimo metodai, tokie kaip endoskopija ir endoskopija, taikant biopsiją ir histologinį tyrimą. Įdiegta skrandžio vėžio prevencinė programa leistų anksti nustatyti aukštos rizikos grupes, aktyviai stebėti pacientus, laiku diagnozuoti ligą ir sumažinti sveikatos apsaugos sistemos kaštus. Rekomenduojama apsvarstyti skrandžio vėžio patikros programos įtraukimą į Lietuvos nacionalinių prevencinių programų sąrašą, skatinti visuomenės sveikatos įstaigų veiklą ir stiprinti pirminės sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas
Daugybinės pasikartojančios abipusės kiaušidžių dermoidinės cistos. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga.
No full textBackground. Dermoid ovarian cyst or mature cystic teratoma is the most common subtype of ovarian germ cell tumors. These tumors are usually benign and contain hair, bone, primitive or mature teeth, cartilage, nerve and fat. The aim of this article is to present a case of multiple recurrent bilateral ovarian teratomas and to review literature on this topic. Case presentation. We present the case of a 25-year-old woman complaining of pain in the left abdomen, persisting for a year. All laboratory tests were within normal range, aside from elevated testosterone level. Intrauterine ultrasound and pelvic MRI revealed multiple dermoid cysts varying in size bilaterally. Laparoscopic ovarian cystectomy was performed and teratomas containing hair and fat were removed. During follow-up checkups a new 1 cm hyperechogenic mass, possibly a recurrent dermoid cyst, was observed in the right ovary. Conclusions. Ovarian dermoid cysts are a common benign ovarian tumor, usually found incidentally. They are often asymptomatic, occasionally presenting with abdominal pain or hormonal effects. The treatment strategy depends on many factors, but large, symptomatic cysts often require surgical management. Ovarian teratomas have a small chance of recurrence.Įvadas: Dermoidinė kiaušidžių cista arba brandi cistinė teratoma yra labiausiai paplitęs kiaušidžių germinacinių ląstelių navikų potipis. Šie navikai dažniausiai yra gerybiniai ir jų sudėtyje randama plaukų, kaulų, dantų, kremzlių, nervų ir riebalų. Šio straipsnio tikslas – pristatyti daugybinių pasikartojančių abipusių kiaušidžių teratomų atvejį ir apžvelgti literatūrą šia tema.
Klinikinis atvejis: Pristatomas 25 metų moters, metus laiko besiskundžiančios skausmu kairėje apatinėje pilvo pusėje, klinikinis atvejis. Buvo rastas padidėjęs testosterono kiekis, kiti laboratoriniai tyrimai – be pakitimų. Atlikus ultragarsinį tyrimą transvaginaliai ir dubens MRT, stebėtos daugybinės brandžios cistinės teratomos abiejose kiaušidėse. Laparoskopinės kiaušidžių cistektomijos metu buvo pašalintos teratomos su plaukais ir riebalais. Vėlesnių patikrinimų metu dešinėje kiaušidėje rasta nauja 1 cm hiperechogeninė masė, galimai dermoidinė cista.
Išvados: Kiaušidžių dermoidinės cistos yra dažnas gerybinis kiaušidžių navikas, dažniausiai randamas atsitiktinai. Dažniausia šių cistų simptomatika – apatinės pilvo dalies skausmas, retais atvejais įmanomi hormoninų sutrikimai. Gydymo strategija priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau didelėms simptominėms cistoms įprastai taikomas chirurginis gydymas. Kiaušidžių teratomos turi nedidelę pasikartojimo tikimybę
Burnos mikrobiota: inovatyvus požiūris į storosios žarnos vėžio diagnostiką
No full textBackground. Colorectal cancer is one of the most common and deadly oncological diseases worldwide. Current early diagnostic methods, such as the fecal occult blood test, often lack sufficient sensitivity and specificity, making them potentially unreliable for detecting the disease at an early stage. Recently, an increasing number of studies have highlighted the influence of the microbiota, particularly oral bacteria, on colorectal oncogenesis and their potential use in early diagnostics. The aim of this review is to discuss alterations in the oral microbiota as potential diagnostic biomarkers for colorectal cancer and to assess their reliability and clinical applicability. Methods. This is a literature review analyzing the latest scientific studies selected from the Web of Science, PubMed, Scopus, and ScienceDirect databases. The review examines the translocation of oral microbiota to the gut, their association with intestinal dysbiosis, chronic inflammation, changes in immune response, and the development of colorectal cancer. Results. It was found that certain oral bacterial species, such as Fusobacterium, Porphyromonas, Parvimonas, Faecalibacterium, Rothia, and Tannerella, are frequently detected in colorectal tumor tissues compared to healthy intestinal mucosa. Studies show that these bacteria can migrate from the oral cavity to the gut, colonize the intestinal mucosa, trigger chronic inflammation, and disrupt immune responses and oncogenic regulatory pathways through various mechanisms. Diagnostic models based on oral microbiota taxonomy demonstrated high accuracy (AUC 0.83–0.94) in detecting colorectal cancer, especially when combining saliva and stool samples. Furthermore, some studies suggest that identifying specific oral bacteria may also aid in detecting early precancerous lesions, such as colorectal adenomas, emphasizing their value in early-stage diagnosis. Conclusions. Oral microbiota bacteria hold significant potential as non-invasive and sensitive biomarkers for the early detection of colorectal cancer. In the future, integrating these findings into clinical practice may considerably enhance early diagnostic capabilities for this disease.Įvadas. Storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausių ir didžiausią mirštamumą lemiančių onkologinių ligų pasaulyje. Šiandien taikytini ankstyvosios diagnostikos metodai (pavyzdžiui, slapto kraujo išmatose testas) pasižymi ribotu jautrumu ir specifiškumu, todėl gali būti nepakankamai patikimi nustatant ligą ankstyvojoje stadijoje. Pastaruoju metu vis daugiau tyrimų atskleidžia mikrobiotos, ypač burnos bakterijų, įtaką storosios žarnos onkogenezei ir galimą potencialą anksti diagnozuoti ligą. Šio tyrimo tikslas – aptarti burnos mikrobiotos pokyčius kaip galimus storosios žarnos vėžio diagnostinius biožymenis, įvertinti jų patikimumą ir klinikinį pritaikomumą. Metodai. Tai apžvalginis darbas, kuriame analizuojami naujausi moksliniai tyrimai, atrinkti iš Web of Science, PubMed, Scopus ir ScienceDirect duomenų bazių, nagrinėjantys burnos mikrobiotos translokaciją į žarnyną, jos sąsajas su žarnyno mikrobiotos disbioze, lėtiniu uždegimu, imuninio atsako pokyčiais ir storosios žarnos kancerogeneze. Rezultatai. Nustatyta, kad tam tikrų burnos bakterijų rūšių, kaip Fusobacterium, Porphyromonas, Parvimonas, Faecalibacterium, Rothia ir Tannerella, dažnai randama storosios žarnos navikiniuose audiniuose, palyginti su sveika žarnyno gleivine. Tyrimai rodo, kad šios bakterijos gali migruoti iš burnos į žarnyną, kur kolonizuoja žarnyno gleivinę, sukelia lėtinį uždegimą ir įvairiais mechanizmais slopina imuninį atsaką bei onkogeninių procesų reguliaciją. Diagnostiniai modeliai, paremti burnos mikrobiotos taksonomija, leidžia itin tiksliai (AUC 0,83–0,94) nustatyti storosios žarnos vėžį lyginant sergančiųjų ir sveikų asmenų (kontrolinė grupė) rodiklius, ypač derinant seilių ir išmatų mėginius. Be to, kai kurie tyrimai parodė, kad specifinių burnos bakterijų nustatymas gali būti naudingas diagnozuojant ne tik pažengusį vėžį, bet ir ankstyvąsias ikivėžines stadijas, pavyzdžiui, aptinkant storosios žarnos adenomas. Tai dar labiau sustiprina biožymenų galimybes ankstyvojoje storosios žarnos vėžio diagnostikoje. Išvados. Burnos mikrobiotos bakterijos turi didelį potencialą kaip neinvazinis ir jautrus biožymuo storosios žarnos vėžio ankstyvojoje diagnostikoje. Ateityje, tyrimus integravus į klinikinę praktiką, galima reikšmingai pagerinti ankstyvojo storosios žarnos vėžio nustatymo galimybes
Asmens duomenų apsaugos, kaip atskiro teisės instituto, ypatumai
No full textThe institute of personal data protection currently functions as a relatively separate group of legal norms aimed at protecting rights related to the processing of personal data. The immediate object of its protection is personal data, hence the right to protection of personal data and the right to private life of a person which are in a close relationship. This relationship is expressed in the practice of national courts, ECHR, CJEU, etc., which interpret these rights differently (as lex specialis or equivalent rights). The Institute for the protection of personal data under GDPR also has its own characteristics and reflects the vision of the European legislator regarding their correlation and protection. However, the lack of scientific emphasis and the difficulty in defining the boundary and relationship between data protection and privacy still has an impact on law enforcement and creates a need for research of the institution of personal data protection. The article examines the peculiarities of data protection as a separate legal institution and its relationship with the privacy protection. The obtained results can be used for further scientific research and practical application.Asmens duomenų apsaugos institutas – gana atskira teisės normų grupė, kurios tikslas – ginti teises, susijusias su asmens duomenų tvarkymu. Tiesioginis jo apsaugos objektas yra asmens duomenys, taigi teisė į asmens duomenų apsaugą ir teisė į privatų gyvenimą artimus santykius palaikančio asmens. Šis santykis išreiškiamas nacionalinių teismų, EŽTT, ESTT ir kt. teisinių institucijų praktikoje, kurios šias teises interpretuoja skirtingai (kaip lex specialis arba lygiavertes teises). Asmens duomenų apsaugos pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (GDPR) institutas taip pat turi savo ypatybių ir atspindi Europos įstatymų leidėjo viziją dėl jų sąsajų ir apsaugos. Tačiau mokslinio akcentavimo trūkumas ir duomenų apsaugos bei privatumo ribos ir santykio apibrėžimo sunkumai vis dar turi įtakos teisėsaugai ir sukuria poreikį atlikti asmens duomenų apsaugos institucijos tyrimus. Straipsnyje nagrinėjami duomenų apsaugos, kaip atskiro teisės instituto, ypatumai ir jo santykis su privatumo apsauga. Gauti rezultatai gali būti panaudoti tolesniems moksliniams tyrimams ir praktiniam pritaikymui
Dirbtinio intelekto teisinis reguliavimas ir moralė: Dirbtinio intelekto aktas prigimtinės teisės ir teisinio pozityvizmo kontekste
No full textThis paper analyses the relationship between the proposed EU regulation on Artificial Intelligence (AI) and morality, looking from the perspective of two legal paradigms: natural law and legal positivism. The categories of ‘ethics’ and ‘morality’ are being increasingly discussed in the context of advanced technologies, raising the question of whether everything that AI presents is acceptable and tolerable. Based on the essential characteristics of natural law and legal positivism paradigms, legal doctrine, and the newest AI regulation initiatives in the EU, the paper seeks to clarify how the intrinsic morality of natural law influences the legal regulation on AI, and how deep this morality is reflected in the AI Act.Straipsnyje analizuojamas siūlomo Europos Sąjungos dirbtinio intelekto teisinio reguliavimo ir moralės santykis, žvelgiant iš dviejų teisės paradigmų – prigimtinės teisės ir teisinio pozityvizmo – perspektyvos. Pažangių technologijų kontekste vis dažniau kalbama apie vertybines etikos ir moralės kategorijas, keliamas klausimas, ar viskas, ką mums suteikia dirbtinis intelektas, yra priimtina ir toleruotina. Remiantis esminėmis prigimtinės teisės ir pozityviosios teisės paradigmų charakteristikomis, teisės doktrina ir naujausiomis Europos Sąjungos dirbtinio intelekto reglamentavimo iniciatyvomis, darbe siekiama išsiaiškinti prigimtinei teisei būdingų moralinių nuostatų įtaką dirbtinio intelekto teisiniam reguliavimui ir kiek plačiai šios nuostatos yra atspindėtos Dirbtinio intelekto akte
The European Welfare State between Transnational Migration and Exclusion
No full textThe research paper explores the tensions between the EU’s principle of free movement and the restrictions on social benefits for EU citizens. While EU citizens can move and seek employment in another Member State, they might be excluded from social assistance benefits in the other Member State.The compatibility of these exclusions from social assistance benefits with the European law is questionable. Legal conflicts arise between the Regulation on the Coordination of Social Security Systems, which ensures equal treatment, and the Free Movement Directive, which allows exceptions during initial residency.In the 2010s, the European Court of Justice approved the exclusion of EU citizens from social assistance benefits in several decisions. However, a decision from 2021 begins to recognize a fundamental right to a minimum subsistence level, suggesting that the Member States must ensure that a refusal to grant social assistance does not expose Union citizens to an actual and current risk of violation of their fundamental rights.This paper argues that a fundamental rights guarantee of a minimum standard of living can be constructed on the basis of Article 1 and Article 34 Section 3 of the European Charter of Fundamental Rights.Šiame straipsnyje analizuojama įtampa tarp ES laisvojo judėjimo principo ir socialinės paramos ribojimo ES piliečiams. Nors ES piliečiai turi teisę persikelti ir dirbti kitoje valstybėje narėje, tačiau jiems gali būti nesuteikiama socialinės paramos išmokų.Keliamas klausimas, ar tokie ribojimai neprieštarauja ES teisei. Teisinių konfliktų kyla dėl Reglamente dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įtvirtinto vienodo požiūrio principo ir Laisvojo judėjimo direktyvos, kuria leidžiama išimtis pradinio gyvenimo laikotarpiu, nuostatų neatitikties.2010-aisiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismas keliais sprendimais pripažino socialinės paramos išmokų nesuteikimą ES piliečiams teisėtu. Tačiau remiantis šio teismo 2021 m. priimtu sprendimu pradėtas formuoti požiūris, kad egzistuoja pagrindinė teisė į minimalų pragyvenimo lygį. Jame nurodoma, kad valstybės narės privalo užtikrinti, jog socialinės paramos nesuteikimas nesukeltų realios ir neišvengiamos grėsmės asmens pagrindinėms teisėms.Straipsnyje teigiama, kad minimalus pragyvenimo lygis gali būti teisiškai grindžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsniu ir 34 straipsnio 3 dalimi