Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Pirmą kartą mamomis tapusių moterų santykis su savo vaikais pirmaisiais metais: kokybinė naratyvo analizė
No full textThe mother-child relationship is fundamental to both the child’s development and the mother’s psychological well-being. How mothers experience this bond is shaped by a range of personal, social, and cultural factors. This study explores how first-time mothers experience their relationship with their child one year after birth, focusing on the narratives that shape their perceptions of motherhood. Eight women aged 27 to 39 participated in the study; at the time of data collection, their firstborn children were between 12 and 18 months old. A qualitative approach was employed, using semi-structured interviews and narrative analysis. In this study, narrative is understood as a personal account of experience, shaped by individual meaning-making and broader socio-cultural influences. Analysis revealed five central themes reflecting different aspects of maternal identity and the narrative sources shaping motherhood: (1) the development of the relationship from a specific point in time, (2) the personality and character of the child, (3) the changes after becoming a mother, (4) the importance of the support of those around you at the beginning of motherhood, and (5) being a good mother – accepting and loving the child unconditionally. The participants described motherhood as a transformative experience that reshaped their sense of identity, often involving joy, a sense of self-loss, and fusion with the child. The process of ‘becoming a mother’ was interpreted in various ways – from pregnancy to the moment the child first addressed them as a ‘mom’. The study also reflects diverse motherhood narratives: motherhood as fulfilment, as instinct, and as shaped by cultural ideals of the ‘good mother’. This study contributes to psychological literature by illuminating the interplay between personal maternal experiences and the broader social and cultural narratives that influence how motherhood is understood and lived.Mamos ir vaiko santykis yra pagrindas tolesnei vaiko raidai bei mamos psichologinei gerovei. Tai, kaip mamos išgyvena šį santykį, priklauso nuo įvairių asmeninių, socialinių ir kultūrinių veiksnių. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip pirmą kartą mamomis tapusios moterys išgyvena santykį su vaiku praėjus metams nuo jo gimimo, susitelkiant į naratyvus, formuojančius jų požiūrį į motinystę. Tyrime dalyvavo 8 moterys (27–39 metų), kurių pirmagimiams tyrimo metu buvo 12–18 mėnesių. Tyrimas atliktas taikant kokybinių pusiau struktūruotų interviu metodą ir naratyvo analizę. Naratyvas šiame tyrime suprantamas kaip asmeninių patirčių pateikimas, kuris formuojamas tiek individualių požiūrių, tiek platesnių socialinių ir kultūrinių veiksnių. Analizuojant duomenis išskirtos penkios temos, kurios reprezentuoja jaunų mamų tapatybės aspektus ir naratyvų, formuojančių motinystės suvokimą, šaltinius: 1) santykio vystymasis nuo tam tikro konkretaus momento; 2) vaiko asmenybė ir charakteris; 3) pokyčiai tapus mama; 4) aplinkinių palaikymo svarba motinystės pradžioje; 5) buvimas gera mama – besąlyginis vaiko priėmimas ir meilė. Tyrimo dalyvės sakė, kad motinystės patirtis yra reikšmingas jų gyvenimo įvykis, sukeliantis tapatybės kaitą, susijusią su džiaugsmu, savęs praradimo jausmu ir susiliejimu su vaiku. „Tapimo mama“ patirtis buvo suvokiama skirtingai – nuo nėštumo laikotarpio iki momento, kai vaikas pirmą kartą pavadino moterį „mama“. Rezultatuose išryškėjo įvairūs motinystės naratyvai: motinystė kaip pilnatvė, kaip instinktas ir visuomenėje kuriamas „geros mamos“ įvaizdis. Tyrimas papildo psichologinę literatūrą apie motinystės patirtis, pabrėždamas glaudų ryšį tarp jaunų motinų individualių išgyvenimų ir platesnių socialinių bei kultūrinių motinystės naratyvų
Prisimenant prisimenantįjį: Froido ir Lakano indėlis į atminties supratimą
No full textThis paper explores the theoretical contributions of Sigmund Freud and Jacques Lacan to our understanding of memory, with a focus on the nature of memory and the mechanism of repression. While Freud conceptualises memory as a system of psychical representations and traces – often distorted by repression and archeologically layered – Lacan reconfigures memory within the structure of language (particularly within the ‘gaps’ between the signified and the signifier). For Freud, the function of repression is to conceal traumatic, painful or unacceptable experiences, which then reemerge (otherwise known as ‘the return of repressed’) through dreams, slips, or symptoms. Meanwhile, Lacan, drawing on structural linguistics, reframes this process as the return of a failed or foreclosed signifier, emphasising the role of the Real and the symbolic system in shaping subjective experience. Freud’s model of memory assumes that the subject has a potential capacity of recovering repressed content through analytic insight. In contrast, Lacan presents the subject as inherently split and constituted through the desire of the Other, making memory a construction rather than a retrieval. Following an examination of the key distinctions between Freud’s and Lacan’s theories of memory, the paper offers a brief discussion of how these ideas have influenced psychoanalytic clinical practice.Šiame straipsnyje nagrinėjamas Zigmundo Froido ir Žako Lakano teorinis indėlis į atminties supratimą, daugiausia dėmesio skiriant atminties prigimčiai ir išstūmimo mechanizmui. Froidas savo teorijoje atmintį supranta kaip reprezentacijų ir pėdsakų sistemą, iškreiptą išstūmimo mechanizmų ir archeologiškai sluoksniuotą, o Lakanas interpretuoja atmintį kaip neišvengiamai formuojamą kalbos (ypač kalbinių „įtrūkimų“ tarp signifikantų ir signifikatų). Išstūmimo mechanizmas Froido teorijoje funkcionuoja kaip bandymas paslėpti traumuojančias, skausmingas ar nepriimtinas patirtis pasąmonėje, šioms vėliau „sugrįžtant“ į žmogiškąją atmintį per sapnus, apsirikimus (angl. Freudian slips) ir simptomus. Lakanas, remdamasis struktūrine lingvistika, šį procesą performuluoja kaip nepavykusio signifikanto sugrįžimą, pabrėždamas Realybės ir simbolinės sistemos vaidmenį formuojant subjektyvią patirtį. Froido atminties modelyje subjektas turi potencialo analitinės įžvalgos būdu „susigrąžinti“ (iš pasąmonės į sąmonę) išstumtą patirtį. Lakanas, priešingai, subjektą pateikia kaip iš prigimties suskilusį ir suformuotą Kito troškimo, todėl jo teorijoje atmintis yra ne atkūrimo, o konstravimo procesas. Išanalizavus pagrindinius Froido ir Lakano atminties modelių skirtumus, straipsnyje trumpai apžvelgiamas šių teorijų poveikis psichoanalitinei klinikinei praktikai
Ugdymas kaip performatyvi prieštara: subjektyvumo ribotumai (ir galimybės) Antropocene
No full textAn environmentally reoriented educational policy is oftentimes regarded as the premier locus for a societal response to the climate crisis. As observed by Gough (2021), a general belief shared among both policy makers and academics is a consensus that education needs to be perceived less as an instrument for securing sociocultural reproduction and transmission of existing knowledge and more as a catalyst for social and cultural change. The aim of this article is a critical investigation into possibilities and obstacles for education to achieve such change, given the condition of ‘ontological insecurity’ (Hamilton, 2017) that the Anthropocene implies. It is divided into three parts: 1) following Chakrabarty, I identify the politico-aesthetic challenges posed by anthropogenic climate change and formulate their relevance as an educational ordeal; 2) I enquire about the challenges and possibilities for environmental education to foster societal change and conclude that, while a general policy change toward sustainable education may be insufficient, education remains a premier site where negotiations could take place between the deep-seated beliefs about subjectivity and an open anticipation of unforeseen modes of agency; 3) after providing a comparative analysis of classical humanist Bildung and post-humanist accounts of subjectification in education, I conclude that these approaches constitute a performative contradiction, which allows the experiential challenges of the Anthropocene to be approached in terms of a reimagined aesthetic education thematized as a critique of (human) capacity.Aplinkodairiniu požiūriu orientuota švietimo politika dažnai laikoma bene pagrindine visuomenės atsako į pasaulinę klimato krizę priemone. Kaip pastebi Gough (2021), tiek politikos formuotojai, tiek mokslininkai laikosi bendros nuomonės, kad į švietimą reikia žiūrėti ne tiek kaip į priemonę, užtikrinančią sociokultūrinę reprodukciją ir esamų žinių perdavimą, o veikiau kaip į socialinių ir kultūrinių pokyčių katalizatorių. Šiame straipsnyje siekiama kritiškai įvertinti galimybes ir kliūtis tokiems pokyčiams įvykti švietimo srityje, atsižvelgiant į „ontologinio nesaugumo“ (Hamilton, 2017) būklę, kurią suponuoja antropoceno samprata. Tekstas suskirstytas į tris dalis: 1) sekant Chakrabarty, išryškinamos ir susiejamos dėl antropogeninės klimato kaitos kylančios politinės ir estetinės problemos bei svarstoma jų reikšmė bei edukacijai metami iššūkiai; 2) Antrojoje dalyje vertinamos edukacinio atsako į šiuos iššūkius galimybės bei jų efektyuvumas. Daroma išvada, kad plataus masto programiniai pokyčiai dažnai yra prieštaringi ir nepakankami, tačiau edukacija išlieka svarbiausia terpe deryboms tarp giliai įsišaknijusių įsitikinimų apie subjektyvybę ir naujų, dar nežinomų santykiavimo su aplinka formų; 3) trečiajame skyriuje svarstoma galimybės naujai edukacinės subjektifikacijos interpretacijai antropoceno sąlygomis. Pateikęs klasikinio humanistinio Bildung ir posthumanistinio subjektyvacijos švietimo srityje sampratų lyginamąją analizę, darau išvadą, kad šie požiūriai sudaro performatyvią priešpriešą, kuri leidžia į patirtines antropoceno problemas pažvelgti naujai iš estetinės edukacijos (tematizuotos kaip (žmogaus) gebos kritika) perspektyvos
Aukštojo mokslo STEAM programų transformacija nepastoviame, neapibrėžtame, sudėtingame ir dviprasmiškame pasaulyje
No full textCurriculum transformation is critical for higher education to meet the changing needs of society and industry in a volatile, uncertain, complex and ambiguous world. However, there is little consensus among stakeholders on its definition and implementation. This qualitative research explores understandings of curriculum transformation and the processes involved in its realization. Findings highlight three key dimensions in conceptualizing curriculum transformation: dynamic and adaptive change, the transformation continuum, and regulated change. The study reveals that the process of curriculum transformation is complex, structured and evolving, and involves information gathering and structural design. While highly contextualized, curriculum transformation generally falls between two models: a top-down approach driven by government influence, or a decentralized, bottom-up change process. Academics in Higher Education Institutions may adopt the integrative meaning of curriculum transformation proposed in this study to facilitate curriculum transformation in a holistic way in a volatile, uncertain, complex and ambiguous context.Studijų programų pertvarka yra labai svarbi, kad aukštasis mokslas atitiktų kintančius visuomenės ir pramonės poreikius nepastoviame, neapibrėžtame, sudėtingame ir dviprasmiškame pasaulyje. Tačiau suinteresuotosios šalys kol kas nesutaria dėl programos apibrėžimo ir įgyvendinimo. Šiame kokybiniame tyrime nagrinėjama studijų programų pertvarkos samprata ir su jos įgyvendinimu susiję procesai. Tyrimo rezultatai išryškina tris pagrindinius studijų programų pertvarkos konceptualizavimo aspektus: dinamiškus ir prisitaikančius pokyčius, pertvarkos tęstinumą ir reguliuojamus pokyčius. Tyrimas atskleidė, kad studijų programos pertvarkos procesas yra sudėtingas, struktūruotas ir besivystantis, apimantis informacijos rinkimą ir struktūrinį projektavimą. Nors studijų programų pertvarka labai priklauso nuo konteksto, paprastai ji priskiriama dviem modeliams: valdžios įtakos nuleidžiamam požiūriui iš viršaus žemyn arba decentralizuotam, ir iš apačios į viršų kylančiam pokyčių procesui. Šio tyrimo metu siūloma integracinė studijų programos pertvarka gali būti pritaikyta siekiant palengvinti holistinę studijų programos transformaciją nepastoviame, neapibrėžtame, sudėtingame ir dviprasmiškame kontekste
Palaidojimai Vilniaus Kalnų parko teritorijoje
No full textIn 1989 Daiva Misiukaitė (Daiva Luchtanienė) conducted exploratory archaeological research in the Vilnius Kalnų (Hill) park – teritory in which, it is believed, one of the main medieval castles of Vilnius – the Crooked Castle was located. Graves were discovered in three places: in the northwestern part of the Dainų Valley, near the current parking lot, on the The Hill of Gediminas’ Grave and in the southern part of Altana hill. In the latter place, archaeological research was carried out again in 2021. In the first two burial sites, no finds allowing dating of the graves were found - the chronology remained unclear. In the third place, finds were found in only three graves - the graves were tentatively dated to the 17th century and associated with the events of the 1655-1661 when Vilnius was occupied for the first time by Russian army. In 1989 anthropological examination of the discovered graves was not carried out, but all osteological material was kept at the Faculty of Medicine of Vilnius University until now. It was decided to conduct these studies in 2021. 14C dating of samples taken from 14 graves was also carried out. The purpose of this article is to clarify the chronology of graves by using statistical modeling, to assess the general archaeological and historical context, to publish the results of anthropological research and laboratory dating.1989 m. nustatinėjant tuometinio draustinio ribas, dabartiniame Vilniaus Kalnų parke, Daiva Misiukaitė (Daiva Luchtanienė) atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Tyrimai vykdyti teritorijoje, kurioje, manoma, iki XIV a. pab. buvusi rašytiniuose šaltiniuose minima Kreivoji pilis. Trijose vietose buvo aptikti kapai: Dainų slėnio šiaurės vakarinėje dalyje, prie dabartinės parkingo aikštelės, Gedimino kapo kalno aikštelėje ir vadinamojo Altanos kalno pietinėje dalyje. Pastarojoje vietoje dar kartą archeologiniai tyrimai atlikti 2021 m. Pirmosiose dviejose palaidojimų vietose radinių ar įkapių, leidžiančių datuoti kapus neaptikta – kapų chronologija liko neaiški. Trečioje vietoje negausios įkapės aptiktos tik trijuose kapuose – kapai preliminariai datuoti XVII a. ir sieti su vadinamojo didžiojo Tvano (1655 – 1661 m.) įvykiais, kuomet Vilnius buvo pirmą kartą okupuotas carinės Rusijos kariuomenės. 1989 m. aptiktų kapų antropologiniai tyrimai nebuvo atlikti, tačiau visa osteologinė medžiaga iki šiol saugota Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Šiuos tyrimus nuspręsta atlikti 2021 m. Taip pat buvo atliktas mėginių, paimtų iš 14 kapų, 14C datavimas. Šio straipsnio tikslas – naudojant statistinį modeliavimą patikslini kapų chronologiją, įvertinti bendrą archeologinį, istorinį kontekstą, publikuoti atliktų atropologinių tyrimų ir laboratorinio datavimo rezultatus
Франциск Скорина, Вроцлав и Адам Дион: книжная миграция и первый палеотип Великого княжества Литовского
No full textThis article provides an analysis of the early history of a copy of Akathists by Francisk Skorina, held in the Wroclaw University Library, along with a detailed examination of the edition’s specific decorative features. Evidence is presented demonstrating that this copy of the Akathists formerly belonged to Daniel Prinz von Buchau.
Through a thorough study of the historical context, the authors conclude that Skorina employed se condary printed materials in the production of his Akathists.
The hypothesis regarding the possible Nuremberg origin of certain decorative elements in Skorina’s edition of Akathists is supported by the findings presented in this article. The information also substantiates the assumption that Skorina spent time in Wroclaw and engaged with local publishers. Furthermore, it is demonstrated that parts of The Little Traveller’s Book could not have been printed in Prague. This article is the first to publish scientifically verified information about the connection between Francisk Skorina and Adam Dyon, and it includes images of decorative elements shared by both printers. Additionally, it suggests the possibility that Skorina utilized materials from the Leipzig printer Martin Landsberg in his work. The arguments presented provide a robust basis for confirming the chronology of the first paleotype of the Grand Duchy of Lithuania.Статья посвящена анализу начальных эпизодов бытования экземпляра Акафистов Франциска Скорины из библиотеки Вроцлавского университета, а также детальному изучению некоторых особенностей декора этого издания. Благодаря внимательному изучению контекста эпохи авторы приходят к выводу, что для печатания Акафистов Скорина использовал материалы, имеющие вторичный характер. Подтверждается тезис о возможном нюрнбергском проис- хождении некоторых элементов декора Акафистов Скорины. Приведенные авторами сведения позволяют обосновать предположение о том, что Скорина был во Вроцлаве и контактировал с местными печатниками. Доказывается невозможность печатания части Малой подорожной книжки в Праге
Aleksandros Klimkiewicz, Zannos Sładkiewicz ir Marcino Trendowicz knygos „Prasmės kūrimas internetinėje komunikacijoje: memas, stereotipas, mitas“ recenzija (Gdanskas: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2025, 180 p., ISBN: 978-83-8206-705-7)
No full textThe concepts of meme, stereotype and myth were used to examine the problem of creating meaning in online communication, and then to explore their mutual relations and impact on collective consciousness and language. The structure of the work allows for a systematic and multifaceted presentation of the topic, combining theoretical considerations with practical examples, through to analyses and detailed case studies. The analysis of the corpus of internet memes, which are the result of the culture of resistance to the political mythologization of reality, allowed for an assessment of the role of this myth in shaping public opinion. Stereotypes and myths, as the cognitive foundations of memes, play a key role in both informal social discourse and political discourses, significantly influencing the way we perceive and interpret reality.Monografijoje memo, stereotipo ir mito sąvokos buvo pasitelktos tiriant prasmės kūrimo problemą internetinėje komunikacijoje, taip pat jų ryšį ir įtaką kolektyvinei sąmonei ir kalbai. Darbo struktūra leidžia sistemingai ir įvairiapusiškai pristatyti temą, derinant teorinius svarstymus su praktinių pavyzdžių analize. Interneto memų, kurie yra pasipriešinimo politiniam tikrovės mitologizavimui kultūros rezultatas, korpuso analizė leido įvertinti mito vaidmenį formuojant viešąją nuomonę. Stereotipai ir mitai, kaip kognityviniai memų pagrindai, vaidina svarbų vaidmenį tiek neformaliame socialiniame diskurse, tiek politiniame diskurse, reikšmingai veikdami mūsų tikrovės suvokimą ir interpretavimą
Transforming Care: Social Rehabilitation Services for Children with Disabilities in Ukraine
No full textThe article examines the provision of social rehabilitation services to children with disabilities and their parents within Ukrainian territorial communities. The study aims to identify priorities and challenges in delivering these services and to propose measures for enhancing their quality. A qualitative research methodology was employed, utilizing expert interviews with 13 specialists from the Lviv, Ternopil, and Cherkasy regions, including both administrators and practitioners who work directly with children with disabilities and their families. The findings highlight that early intervention and day care services as essential priorities, alongside supported living, transportation, assistance during inclusive education, and social orientation programmes. The key challenges include insufficient interdisciplinary collaboration, inadequate information exchange about available services, limited access for children with disabilities, low professional competence among specialists, and issues related to material, technical, and financial support. Recommendations for improving the service quality encompass systematic monitoring of rehabilitation processes, prioritizing professional support within children’s immediate environments, adopting an integrated service provision approach, ensuring children’s participation in decision-making, enhancing competencies of parents and professionals, strengthening social partnerships, promoting fundraising initiatives, conducting awareness campaigns, and fostering international cooperation. This study contributes to the theory and practice of local social work by providing actionable insights to improve social rehabilitation services for children with disabilities in Ukraine, thereby promoting inclusivity and social cohesion
„Pabažnysta visam naudinga est“. M. Mažvydo devizas
No full textIn 1981, the book from the personal library of M. Mažvydas entered scientific circulation. This was indicated by a provenance written in Latin. Next to it, Nojus Feigelman found a Greek text in the same ink colour and similar handwriting, the interpretation of which was difficult. Eventually, these texts became known as the Autograph of M. Mažvydas. The paper examines the genre affiliation of these texts. The conclusion is that both texts represent an extended provenance. Both texts have a distinctive function: one identifies the owner of the book by name, whereas the other text presents his personal motto (symbola, motto). The analysis focuses on how Martynas Mažvydas’s motto functions in Latin and Lithuanian in the 1559 book Forma Chrikſtima.1981 m. į mokslo apyvartą buvo įtrauktas konvoliutas (VUB RSS: II–4996–4997), kilęs iš asmeninės M. Mažvydo bibliotekos. Į M. Mažvydą kaip į knygos savininką nurodė lotynų kalba padarytas nuosavybės įrašas M. Moſsuid ſibi & ſuis comparauit „M. Mažvydas įsigijo sau ir saviškiams“. Šalia jo Nojus Feigelmanas aptiko vienodos rašalo spalvos ir panašios rašysenos tekstą, įrašytą graikų kalba Ἥ ἐυσέβεια πρὸς πάντα ὠφέλιμ[ος] ἐσὶ „Maldingumas viskam naudingas yra“, kurio interpretacija sukėlė sunkumų. Ilgainiui abu įrašai išgarsėjo kaip „M. Mažvydo autografas“. Straipsnyje Prahos lingvistų būrelio plėtojamos visuminės filologijos (celostní filologie) požiūriu nagrinėjama šių tekstų kilmė bei žanrinė priklausomybė. Prieinama prie išvados, kad abu tekstai sudaro išplėstinį nuosavybės įrašą. Abu tekstai atlieka distinktyvinę funkciją: pirmas žymi knygos savininką pagal vardą, antras pateikia jo asmeninį šūkį (symbola, motto). Norint palyginti parodoma, kaip tas pats devizas, pateiktas lotynų ir lietuvių kalbomis, funkcionuoja 1559 m. leidinyje Forma Chrikſtima
Keičiant legalios migracijos naratyvus: nuo sugrėsminimo iki talentų mainų tarp Lietuvos ir Nigerijos
No full textThis article seeks to answer how civil society actors co-opt and navigate external migration governance agendas and vocabularies. Reassessing the so-called liberal migration governance paradox, it presents a case study of the “Digital Explorers” pilot initiative, aimed at fostering legal migration between the European Union and West Africa. By using publicly available and internal project documentation, the article investigates how the project consortium, led by civil society actors, deployed evolving strategies to advocate for migration openness between Lithuania and Nigeria. The study concludes by presenting a taxonomy of rhetorical frames and reflects on its implications for future research on legal migration frameworks between West Africa and EU-13 countries.Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kaip pilietinės visuomenės organizacijos įsitraukia į migracijos politikos darbotvarkes bei diskursus ir juos keičia. Iš naujo įvertindamas liberalios migracijos politikos paradoksą, straipsnis pristato „Digital Explorers“ bandomojo projekto atvejo analizę. Remiantis viešai prieinamais ir vidiniais projekto dokumentais, straipsnyje analizuojama, kaip pilietinės visuomenės veikėjų įgyvendintas projektas taikė kintančias strategijas, siekdamas propaguoti migracijos atvirumą tarp Lietuvos ir Nigerijos. Straipsnis baigiamas retorinių rėmų taksonomijos pristatymu ir svarstymais apie jos reikšmę būsimiems tyrimams, susijusiems su teisėta migracija tarp Vakarų Afrikos ir ES-13 šalių