Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą baigiamąjį teismo aktą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui civiliniame ir baudžiamajame procesuose.
No full textThe main aim of this article is to provide a detailed analysis of the concept of the right of the court of appeal to reverse the final judgment under appeal and to refer the case back to the court of first instance, and the grounds for exercising this right, as well as to determine the impact of this right on the behaviour of the participants in the proceedings, taking into account the doctrine of law, the jurisprudence of the courts of the Republic of Lithuania and the normative legal acts. Given that the aforementioned right of the court of appeal is closely related to the implementation of the principles of civil and criminal proceedings, the attitude of the subjects of the proceedings towards the judicial system and ensuring its efficiency, it is important to identify the limits of the application of this right and to assess the possible future developments.Šio straipsnio pagrindinis tikslas – remiantis teisės mokslo doktrina, Lietuvos Respublikos teismų praktika ir teisės norminiais aktais detaliai išanalizuoti apeliacinės instancijos teismo teisės panaikinti teismo baigiamąjį aktą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui sampratą ir pasinaudojimo šia teise pagrindus bei nustatyti šios teisės įtaką procesų subjektams ir jų elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kad minėta apeliacinės instancijos teismo teisė glaudžiai susijusi su civilinio ir baudžiamojo procesų principų įgyvendinimu, procesų subjektų požiūriu į teismų sistemą ir jos efektyvumo užtikrinimu, nagrinėjamos temos kontekste svarbu nustatyti, kokios yra šios teisės taikymo ribos ir įvertinti galimas pokyčių perspektyvas
Moters nužudymas (femicide) Lietuvoje
No full textThe article analyses the definition of femicide, different types of it, causality and legal norms establishing criminal liability for the murder of a woman in Lithuania. Furthermore, the article presents the analysis of official statistical data showing the frequency of femicide in Lithuania. As a result, it was concluded that an essencial aspect of femicide is the gender-based killing of a woman. In addition, the Criminal Code of the Republic of Lithuania does not contain a special legal norm providing for criminal liability for femicide. The analysis of official statistical data revealed that femicide is evident in respect of women killed by domestic perpetrators. Also, the research indicated that domestic femicide is considered to be a consequence of domestic violence and correlates with gender stereotypes.Straipsnyje aptariama moters nužudymo (angl. femicide) Lietuvoje samprata, pasireiškimo formos, priežastingumas, baudžiamąją atsakomybę už moters nužudymą nustatančios teisės normos. Straipsnyje taip pat analizuojamas moters nužudymo paplitimas Lietuvoje, remiantis oficialios statistikos duomenimis. Atlikus tyrimą matyti, kad svarbus moters nužudymo akcentas yra moters nužudymas dėl lyties. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nėra specialios teisės normos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už moters nužudymą, o oficialios statistikos duomenų analizė parodė, kad moters nužudymas yra akivaizdus artimoje aplinkoje nužudytų asmenų atžvilgiu. Taip pat tyrimas parodė, kad moters nužudymas artimoje aplinkoje laikytinas smurto artimoje aplinkoje pasekme ir yra glaudžiai susijęs su lyčių stereotipais
Startuolių žlugimas ir įstatyminis reglamentavimas
No full textThis article examines the impact of legislative regulation on startup activities and itsinfluence on their viability. The aim of the study is to identify the main legal regulatory obstacles and provide recommendations on how to mitigate them. The analysis covers four key sectors: FinTech, IT and artificial intelligence, e-commerce, and biotechnology and pharmaceuticals, which most often face complex licensing procedures, strict compliance requirements, and an unclear regulatory environment. The study results reveal that excessive regulation can hinder innovation and reduce startups’ chances of survival. To create more favorable business conditions, it is essential to simplify licensing processes, ensure clearer legal regulations, and reduce administrative burdens.Šiame straipsnyje nagrinėjamas įstatyminio reglamentavimo poveikis startuolių veiklai ir jo įtaka jų gyvybingumui. Tyrimo tikslas – identifikuoti pagrindines teisinio reguliavimo kliūtis bei pateikti rekomendacijas, kaip jas sumažinti. Analizė apima keturis pagrindinius sektorius: Finansinių technologijų, informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto, elektroninės komercijos bei biotechnologijų ir farmacijos startuolius, kurie dažniausiai susiduria su sudėtingomis licencijavimo procedūromis, griežtais atitikties reikalavimais ir neaiškia reguliavimo aplinka. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad perteklinis reguliavimas gali slopinti inovacijas ir mažinti startuolių išlikimo galimybes. Siekiant palankesnių verslo sąlygų, būtina supaprastinti licencijavimo procesus, užtikrinti aiškesnį teisinį reguliavimą ir sumažinti administracinę naštą
Vietinė tapatybė Pietryčių Lietuvoje XXI amžiaus pradžioje
No full textThe study, based on empirical data collected at the beginning of the 21st century from 17 Lithuanian Language Atlas (LLA) points in the Šalčininkai district, aims to answer several questions: Under what circumstances did the local identity of multilingual people form and why did a significant group of people in the region choose to call themselves as locals (Lith. tuteišiai, Bel. тутэйшыя, мясцовыя, Pol. tutejszy, miejscowy)? The study aims to reveal the current consequences of this previously accepted choice of the population. After analysing sociolinguistic surveys of residents, recorded group discussions, and in-depth interviews with respondents, it can be stated that most respondents who call themselves locals, identify themselves as Poles. Most of the older villagers interviewed speak the Belarusian dialect po prostu (Eng. simple speech) in everyday life, the middle generation communicates mainly in Russian and Polish, and the younger generation communicates mainly in Polish, Russian, and Lithuanian.Qualitative data analysis showed that the concept of identity of different generations of residents of Southeastern Lithuania is constantly changing, albeit slowly and insignificantly. The boundaries of ethnic identities in the region remain unclear. The processes of identity change in the Šalčininkai district have not yet been completed. Poles in the district often describe their regional identity with other categories, which determine identification with local areas. The study allows us to predict that regional local identity is gradually decreasing, and other forms of identification are strengthening, primarily ethnic (more characteristic of the middle generation of residents) and civic (more characteristic of the younger generation of residents) identities.Straipsnyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Pietryčių Lietuvos gyventojų vietinės tapatybės formavimosi aspektus. Ieškoma sąsajų tarp istorinių aplinkybių nulemtos gyvenamos teritorijos valstybinės priklausomybės kaitos ir vietos gyventojų identiteto. Tyrimo, paremto XXI a. pradžioje iš 17 Lietuvių kalbos atlaso (LKA) punktų Šalčininkų rajone surinkta empirine medžiaga, tikslas – atsakyti į kelis klausimus: kokiomis aplinkybėmis susiformavo daugiakalbių gyventojų vietinis identitetas ir kodėl nemaža regiono gyventojų grupė pasirinko vadintis tuteišiais (brus. тутэйшыя, мясцовыя; l. tutejszy, miejscowi). Tyrimu siekiama atskleisti dabartines šio anksčiau priimto gyventojų pasirinkimo pasekmes.Išanalizavus sociolingvistines vietos gyventojų apklausas, įrašytus grupinius pokalbius ir giluminius interviu, galima teigti, kad didžioji dalis Šalčininkų rajono gyventojų, kurie save vadina vietiniais, tuteišiais ar čionykščiais, save laiko lenkais. Dauguma apklaustų vyresniosios kartos kaimo gyventojų kasdieniame gyvenime kalba baltarusių tarme po prostu, vidurinės kartos žmonės dažniausiai bendrauja rusiškai ir lenkiškai, o jaunosios kartos – lenkiškai, rusiškai ir lietuviškai.Kokybinė duomenų analizė parodė, kad skirtingų kartų Pietryčių Lietuvos gyventojų tapatybės samprata nuolat kinta, nors lėtai ir nežymiai. Regione išlieka etninių tapatybių ribų neaiškumas. Užbaigtų tapatybės kaitos procesų Šalčininkų rajone dar nėra. Savąjį regioninį identitetą rajono lenkai dažnai apibūdina kitomis kategorijomis, nusakančiomis tapatinimąsi su lokaliomis vietovėmis. Tyrimas leidžia prognozuoti, kad vyksta laipsniškas regioninio vietinio (lokalinio) tapatumo nykimas ir kitų identifikavimo formų, pirmiausia etninio (būdingesnio vidurinei gyventojų kartai) ir pilietinio (būdingesnio jaunesniajai gyventojų kartai) tapatumo stiprėjimas
Petro Klimo kalbinės nuostatos ir veikla. Diplomato rašomoji kalba asmeninėje korespondencijoje
No full text The epistolary legacy of diplomat Petras Klimas is valuable not only in terms of disclosing the geopolitical, social and cultural reality of the interwar Lithuania and Europe, but also as an important corpus of manuscripts enabling us to trace the development of the written language. Having evaluated the field of P. Klimas’ activities that is currently rather overlooked by the modern scholarly discourse, i. e. his endeavors to accumulate the resources of the living language, to enhance the prestige of the Lithuanian language, and to solve issues related to its development, the author of the article identified the typical features of his written language and compiled a collection of paremias. The study is based on a hitherto unanalyzed correspondence of P. Klimas and his wife Bronislava Klimienė.An analysis of his personal writings has brought to light orthographical variations and causes, as well as the national attitudes reflected in his modified spelling. P. Klimas, it turns out, often inserted paremia, various French words and even words of his own making following Lithuanian standard word-formation, into his speech. This has allowed him to shape a unique, distinctive prose style that merges traditional (ethnic) and modern (Western) elements.Diplomato Petro Klimo epistolinis palikimas vertingas ne tik norint pažinti tarpukario Lietuvos ir Europos geopolitines, socialines, kultūrines realijas – tai ir reikšmingas rankraštynas, leidžiantis sekti rašomosios kalbos kaitą. Įvertinus šiuolaikiniame mokslo diskurse menkai pristatytą P. Klimo veiklos lauką – pastangas kaupti gyvosios kalbos išteklius, stiprinti lietuvių kalbos prestižą, spręsti jos tobulinimo klausimus – identifikuotos charakteringos diplomato rašomosios kalbos ypatybės, sudarytas paremijų rinkinys. Tyrimas paremtas iki šiol jokiu aspektu netyrinėtais P. Klimo laiškais žmonai Bronislavai.Išanalizavus diplomato asmeninius tekstus, buvo pastebėtos ortografijos varijavimo tendencijos, priežastys, netgi tautinės nuostatos, atsispininčios rašybos modifikacijose. Iš korespondencijos pagrindu sudaryto priedo išryškėja, kad P. Klimas dažnai tame pačiame kalbos sraute įterpdavo paremijų, prancūzų kalbos žodžių, savų naujadarų, sudarytų pagal lietuvių kalbai įprastus darybos modelius. Taip sukūrė savitą, unikalų rašto kalbos stilių, darniai sujungiantį tradicinį liaudiškąjį ir modernųjį vakarietiškąjį dėmenis
„Bet kas nors turi rėkti“: Henriko Nagio poleminė pozicija žurnale Literatūros lankai
No full textThe article relates to the position of Henrikas Nagys in the formation process of Lithuanian journal Literatūros lankai (Literary Folios, 1952–1959), analysing his impact to the aesthetical preferences of co-authors. In Nagys’ creative imagination, the literary field was constructed as a scene “where the drama of us (and of those who resemble us) had been acted” (Vytautas Kavolis). Nagys declared that the most important features of a good literary work were originality of the author and fidelity to artistic truth. Critical reviews and interviews by Nagys are taken into account, as well as his correspondence with colleagues.Straipsnyje nagrinėjama Henriko Nagio laikysena formuojant lietuvių egzodo žurnalo Literatūros lankai (1952–1959) estetinius prioritetus. Literatūros laukas jo vaizduotėje buvo konstruojamas kaip scena, kur vyksta „tik mūsų (ir į mus panašiųjų) drama“ (Vytautas Kavolis). Atskleidžiama poeto ir kritiko pažiūrų evoliucija: ilgainiui Nagys vis labiau tolo nuo modernistinės retorikos, skelbė, kad vertinant kūrybą jam svarbiausia – rašytojo savitumas ir ištikimybė meninei tiesai. Remiamasi XX a. 6-o dešimtmečio Nagio kritiniais tekstais, interviu, korespondencija su kolegomis
