Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Vištos ir kiaušinio dilema nagrinėjant suaugusiųjų socialinį nerimą ir kompulsyvų socialinių tinklų naudojimą
No full textBackground. Social media is characterized by a habit-forming virtual architecture, which leads some users to exhibit compulsive behavior. There are clear links between social anxiety and compulsive online behavior, but it is not evident whether social anxiety is a risk factor for compulsive behavior or a consequence of time spent on social media. Aim. This study aimed to investigate the longitudinal cross-lagged relationship between different types of social anxiety and compulsive social media use. Method. The longitudinal sample consisted of 220 social media users who filled out the questionnaire twice with an approximate interval of 8 months between the data points. Compulsive use of social networks and four types of social anxiety arising from content sharing, privacy concerns, interactions with unfamiliar persons, and negative evaluation were assessed. We tested for autoregressive and cross-lagged effects between key study variables using structural equation modeling. Results. The results revealed that initial interaction and self-evaluation anxiety predicted later compulsive social media use but not vice versa, compulsive use predicted later content-sharing anxiety but not vice versa, and there were no cross-lagged associations between compulsive use and privacy concern anxiety. Conclusion. Such results suggest that the chicken-and-egg dilemma between social anxiety and compulsive online behavior may have different solutions, depending on the specific forms of social anxiety. Theoretical and practical implications of the obtained results are also discussed.Įvadas. Socialiniams tinklams būdinga įpročius formuojanti virtuali architektūra, dėl kurios kai kurie vartotojai pradeda ją vartoti kompulsyviai. Aiškiai matomas ryšys tarp socialinio nerimo ir kompulsyvaus elgesio internete, tačiau nėra aišku, ar socialinis nerimas yra kompulsyvaus elgesio rizikos veiksnys, ar veikiau pasekmė, atsirandanti dėl laiko, praleidžiamo socialiniuose tinkluose.Tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti ilgalaikį kryžminį ryšį tarp skirtingų socialinio nerimo tipų ir kompulsyvaus socialinių tinklų naudojimo. Metodas. Ilgalaikiame (longitudiniame) tyrime dalyvavo 220 socialinių tinklų vartotojų, kurie klausimyną pildė du kartus, maždaug su 8 mėnesių pertrauka tarp matavimų. Buvo vertinamas kompulsyvus socialinių tinklų naudojimas ir keturi socialinio nerimo tipai, kylantys dėl dalijimosi turiniu, privatumo klausimų, bendravimo su nepažįstamais asmenimis ir neigiamo vertinimo. Autoregresiniams ir kryžminiams ryšiams tarp pagrindinių tyrimo kintamųjų nustatyti buvo taikytas struktūrinių lygčių modeliavimas. Rezultatai. Rezultatai parodė, kad pradinis nerimas dėl bendravimo ir savęs vertinimo prognozavo vėlesnį kompulsyvų socialinių tinklų naudojimą, bet ne atvirkščiai; kompulsyvus naudojimas prognozavo vėlesnį nerimą dėl dalijimosi turiniu, bet ne atvirkščiai; kryžminių ryšių tarp kitų kintamųjų nenustatyta
Miestelietiškumo kodas: nuo pirmųjų miestelių iki nūdienos vietos bendruomenių. Savivokos ir tapatybės klausimai
No full textThis article explores the issue of the existence of self-awareness of small-town-dwellers and its content in contemporary Lithuania. Self-awareness as such of small-town residents is perceived in this article as something that is commonly observed exceptionally in residents of small towns, or what would be ‘about small towns’, i.e., this is attached to or grounded on something that is manifested exceptionally in the smaller towns. This research involves three cross-sections: memory, self-awareness, and identity mechanisms; search for exceptionality of small towns in their history; and the problem area of self-awareness of the contemporary residents of small towns. It is beyond doubt that there exists some concept of residing in a minor town which persists in family memories or communicative memory of the residents of the small(er) Lithuanian towns. However, if we discuss more pronounced manifestations of self-awareness of small towns embracing greater groups of their population, or the existence of specific memory sites, they are not so evident or easy to identify. Nevertheless, the orientation of local communities to the preservation of the liveliness of small towns than to the marks of market towns manifested in the past suggests that the very phenomenon of self-awareness of small towns is, most probably, a live tradition, for the existence of which, constituent parts or factors of memory or heritage are not necessary. Straipsnyje nagrinėjami miestelietiškosios savivokos egzistavimo ir turinio nūdienos Lietuvoje klausimai. Pati miestelietiškoji savivoka čia suvokiama kaip tai, kas yra būdinga išskirtinai miestelių gyventojams arba kas yra „apie miestelius“, t. y. susiję su tuo ar grindžiama tuo, kas yra būdinga išskirtinai miesteliams. Tyrimas apima tris skerspjūvius: atminties, savivokos ir tapatybės mechanizmus; miestelietiškumo ypatumų paieškas miestelių istorijoje; nūdienos miestelėnų savivokos problematiką. Vienareikšmiškai galime kalbėti apie miestelietiškumo, kuris tarpsta Lietuvos miestelėnų šeiminėse atmintyse arba komunikacinėje atmintyje, egzistavimą. Tačiau jeigu kalbėtume apie labiau akcentuotus ir didesnes grupes apimančius miestelietiškumo pavidalus ar atitinkamų atminties vietų egzistavimą – jie nėra tokie akivaizdūs ar lengvai identifikuojami. Visgi vietos bendruomenių didesnis orientavimasis į miestelių gyvybingumo išlaikymą nei į praeities miestelietiškuosius ženklus liudija, kad pats miestelietiškumo reiškinys veikiausiai yra gyva tradicija, kurios gyvavimui nėra būtini atminties ar paveldo dėmenys ir veiksniai
Kamptodaktilija: literatūros apžvalga ir klinikinis atvejis
No full textCamptodactyly is a congenital hand deformity characterized by a fixed flexion contracture, most commonly affecting the fifth finger. This literature review and case report highlight the clinical manifestations, and treatment options for camptodactyly. Occurring in approximately 1% of the population, the condition may be unilateral or bilateral and varies widely in severity [1–3]. Camptodactyly often appears at birth or during puberty, linked to genetic mutations, usually sporadic or autosomal dominant in nature [4, 5] painless, non-neurogenic flexion deformity at the proximal interphalangeal joint of the little finger, which may occur in isolation or in various developmental dysmorphology syndromes. In a ten-year survey of almost 10,000 consecutive neurology outpatient referrals, using a passive case finding strategy, camptodactyly was observed with a frequency of 0.43%. All were cases of isolated camptodactyly, and all but one were asymptomatic. Camptodactyly was more often bilateral, often asymmetric, than unilateral. A family history was common, sometimes with intrafamilial heterogeneity (symmetry, degree of angulation. Treatment remains controversial, with non-surgical options preferred for mild cases. Surgical intervention is considered when functionality is impaired. In this case, a patient with bilateral fifth finger contractures since birth managed the condition without surgery [3, 6]. This report aims to illustrate current understanding of camptodactyly’s natural course and discusses therapeutic strategies for better clinical outcomes.Kamptodaktilija – įgimta rankos deformacija, pasireiškianti fiksuota lenkiamąja kontraktūra, dažniausiai paveikianti penktąjį pirštą. Šioje literatūros apžvalgoje ir klinikinio atvejo aprašyme nagrinėjamas kamptodaktilijos klinikinis pasireiškimas ir gydymo galimybės. Liga pasireiškia 1 proc. populiacijos, gali būti vienpusė ar abipusė [1–3]. Kamptodaktilija dažniausiai nustatoma gimus arba paauglystėje. Etiologija susijusi su genetiniais pakitimais, įprastai atsirandančiais atsitiktinai arba paveldimais autosominiu dominantiniu būdu [4, 5]painless, non-neurogenic flexion deformity at the proximal interphalangeal joint of the little finger, which may occur in isolation or in various developmental dysmorphology syndromes. In a ten-year survey of almost 10,000 consecutive neurology outpatient referrals, using a passive case finding strategy, camptodactyly was observed with a frequency of 0.43%. All were cases of isolated camptodactyly, and all but one were asymptomatic. Camptodactyly was more often bilateral, often asymmetric, than unilateral. A family history was common, sometimes with intrafamilial heterogeneity (symmetry, degree of angulation. Kamptodaktilijos gydymas išlieka diskutuotinas. Lengvesniais atvejais teikiama pirmenybė konservatyviam gydymui. Kontraktūroms ribojant plaštakos funkciją, taikomas chirurginis gydymas. Straipsnyje pateikiamas atvejis, iliustruojantis kamptodaktilijos diagnostiką ir gydymą
Robotinė chirurgija tiesiosios žarnos vėžiui gydyti: klinikiniai rezultatai ir pacientų gyvenimo kokybė. Chirurginių metodų palyginimas
No full textBackground. Rectal cancer is one of the most common oncological diseases in the world. In recent years, robotic surgery has been increasingly used to improve the outcome of this disease. Aim. To review the latest scientific literature on the application of robotic surgery in the treatment of rectal cancer and to evaluate clinical outcomes in patients. Material and methods. The research method is a literature review. Publications were researched in the PubMed and Google Scholar databases using the following keywords and their combinations in English: rectal cancer, robotic surgery, laparoscopic surgery, open surgery. Based on the inclusion and exclusion criteria, 68 scientific publications were included in the review.
Results. The average duration of robotic surgery was longer (164.5±47.5–275±60.5 minutes) and was more expensive than other surgical methods. However, patients recovered faster, lost less blood and the hospitalization was shorter (on average 7 days), complications (7.7–22.1%) and local recurrences (0–8.3%) were less frequent and this surgery had better survival rates. The incidence of R0 resection was 90.3–100%, while the incidence of distant metastases was 0–21.1%. No deaths were recorded during the surgery. Conclusions. Robotic surgery is a safe and effective method for treating rectal cancer. It is associated with a lower risk of bleeding, shorter hospitalization, fewer local recurrences, fewer post-operative complications, faster recovery and better quality of life in the long term but requires more economic resources than other surgical approaches.Įvadas. Tiesiosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų pasaulyje. Pastaraisiais metais, siekiant pagerinti šios ligos gydymo rezultatus, vis plačiau taikoma robotinė chirurgija. Tikslas. Apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą apie robotinės chirurgijos taikymą tiesiosios žarnos vėžiui gydyti, įvertinti klinikinius pacientų rezultatus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metodas – mokslinės literatūros apžvalga. Publikacijų ieškota PubMed ir Google Scholar duomenų bazėse, naudojant reikšminius žodžius ir jų derinius anglų kalba: tiesiosios žarnos vėžys (angl. rectal cancer), robotinė chirurgija (angl. robotic surgery), laparoskopinė chirurgija (angl. laparoscopic surgery), atviroji operacija (angl. open surgery). Remiantis publikacijų įtraukimo ir atmetimo kriterijais, į apžvalgą įtrauktos 68 mokslinės publikacijos. Rezultatai. Palyginti su kitais chirurginiais metodais, robotinės operacijos trunka vidutiniškai ilgiau (164,5±47,5–275±60,5 min.) ir yra brangesnės, tačiau pacientai atsigauna greičiau, mažiau netenka kraujo, jų hospitalizacija trumpesnė (vidutiniškai 7 dienos), komplikacijos (7,7–22,1 %) ir ligos atkryčiai arba recidyvai (0–8,3 %) retesni, išgyvenamumas geresnis. R0 rezekcijos dažnis siekia 90,3–100 proc., tolimųjų metastazių – 0–21,1 proc. Operacijų metu mirčių nefiksuota. Išvados. Robotinė chirurgija – saugus ir efektyvus tiesiosios žarnos vėžio gydymo metodas. Palyginti su kitais chirurginiais metodais, robotinė chirurgija susijusi su mažesne kraujavimo rizika, trumpesne hospitalizacija, rečiau pasireiškiančiais lokaliais ligos recidyvais, retesnėmis pooperacinėmis komplikacijomis, greitesniu pacientų atsigavimu ir geresniais gyvenimo kokybės rodikliais ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau šiam metodui reikia didesnių ekonominių išteklių
Greitosios mados reklamos reguliavimas ES: tabako analogija?
No full textThe article deals with the justification of the adopting of advertising legal requirements for the fast fashion sector in the EU. In light of this objective, it seeks to elaborate on similarities between the fast fashion and the tobacco industries. The article proposes imposing regulatory measures for fast fashion advertising, similar to those applied to tobacco advertising in the European Union (EU), or even going beyond that. Thus, taking into account the similarities between these sectors, it proposes either to adapt tobacco-related advertising regulations to the regulation of the fast fashion sector (specifically for the area of advertising of fast fashion) in the EU (e.g., partial prohibitions on some domains, warnings, etc.) or to consider a complete advertising ban on fast fashion advertising in the EU.Straipsnyje nagrinėjamas reklamos teisinių reikalavimų, taikomų greitosios mados sektoriui Europos Sąjungoje (ES), priėmimo pagrindimas. Tuo tikslu siekiama išsamiau išnagrinėti greitosios mados ir tabako pramonės panašumus. Straipsnyje siūloma nustatyti greitosios mados reklamos reguliavimo priemones, panašias į tas, kurios taikomos tabako reklamai (ES), arba netgi jas pranokti. Taigi, atsižvelgiant į šių sektorių panašumus, siūloma arba pritaikyti su tabaku susijusios reklamos reglamentavimą prie greitosios mados sektoriaus (konkrečiai greitosios mados reklamos srities) reguliavimo ES (pvz., daliniai draudimai kai kuriose srityse, įspėjimai ir pan.), arba apsvarstyti visišką greitosios mados reklamos uždraudimą ES
Moterų miestas: naujieji lietuvių literatūros Vilniaus teksto bruožai
No full textIn the article, I return to the Vilnius Text (VT) concept, characteristic of Pavel Lavrinec’s and Tomas Venclova’s work. I discuss the new features of VT against the backdrop of the Lithuanian canon of VT – the literary works of Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, and Antanas Ramonas created in the late 20th century. I suggest that these works were a response to a significant historical event of the city in the middle of the 20th century, specifically, the recovery of Vilnius as the capital of Lithuania. I raise the question of the response of Lithuanian literature to the most important event in recent history – the regaining of the Independence of Lithuania. I believe it was the city created by women authors in the 21st century. The women’s city is lined with the idea of Independence itself – free from the dominant historical narratives, the masculine gaze, and stereotypes. The article also shows that the concept of the city text, if accurately used, is still fruitful in analyzing city literature. It enables the connection between the city’s historical events and the development of literature and comparative research in the different national traditions of VT.Straipsnyje sugrįžtama prie Pavelo Lavrinec darbams būdingos Vilniaus teksto (VT) sąvokos ir aptariama VT raida lietuvių literatūroje. Nauji VT bruožai ryškinami Vilniaus literatūros kanono, kurį, autorės nuomone, sudaro Ričardo Gavelio, Jurgio Kunčino, Antano Ramono proza, traktuojama kaip atsakas į istorinį Vilniaus kaip Lietuvos sostinės susigrąžinimą. Keliamas klausimas, koks buvo lietuvių literatūros atsakas į svarbiausią Lietuvos naujausios istorijos įvykį – Nepriklausomybės atgavimą. Teigiama, kad tokiu atsaku tapo moterų miestas, sukurtas 21 a. moterų literatūroje – Giedros Radvilavičiūtės, Virginijos Kulvinskaitės, Eglės Frank ir kitų autorių tekstuose. Lyginant moterų miestą su 20 a. pabaigos Vilniaus kanono kūriniais, pabrėžiama, kad 21 a. rašytojoms nebūdingas Vilniaus simbolinių istorinių ir kultūrinių vietų „užkariavimas“, jos kreipia žvilgsnį į dingusį miestą, vidines erdves, kurias apibūdina ne istoriniai įvykiai, bet dabartyje gyvenama kasdienybė
Перевод «Книжных орнаментов» Сержа Полякова Жаном Шюзевилем
No full textThe book Enluminures is a facsimile of a ‘notebook’ illustrated with paintings of the abstract artist Serge Poliakoff. It was published by the Swiss publisher Erker-Verlag in 1972. The book contains twenty-seven photolithographs and handwritten ‘verses’ composed in Russian by Serge Poliakoff. The text was translated into French by Jean Chuzeville, and the painter hand-wrote the French version. The name of the translator is mentioned on the last page, wherever the book’s editorial information is made available, in German. Painting catalogues and collected articles about Serge Poliakoff regularly quote ‘verses’, in French, from this book – yet they hardly ever mention the name of the translator.There are at least four possible approaches of interest to analysing Poliakoff’s ‘notebook’: firstly, the circumstances surrounding the conception and publication of the book, secondly, questions about the dialogue between painting and text, and thirdly, the ‘verses’ of the painter, who turned to ‘poetry’ for the first time in his life. Finally, the translation of the artist’s ‘verses’ into French attracts scholarly attention. An analysis of the Russian original text and its French translation shows that the French version surpasses the Russian original in terms of syntax, richness of vocabulary, coherence, and probably the literary quality as well.«Книжные орнаменты» представляют собой факсимильное издание «записной книжки» художника-абстракциониста Сержа Полякова (Serge Poliakoff) с его абстрактными иллюстрациями. Книга была издана швейцарским издательством Эркер-Верлаг в 1972 г. В ней двадцать семь фотолитографий и рукописные «стихи» на русском и французском языках. Перевод на французский выполнен Жаном Шюзевилем (Jean Chuzeville). Имя переводчика напечатано мелким шрифтом на последней странице – там, где на немецком языке указаны выходные данные книги. Составители каталогов выставок и сборников статей о художнике регулярно цитируют отрывки из «Книжных орнаментов» на французском языке, редко упоминая имя переводчика.Возможны по меньшей мере четыре направления анализа «записной книжки» Полякова. Во-первых, обстоятельства замысла и выпуска книги. Во-вторых, вопросы, связанные с диалогом живописи с текстом. В-третьих, вызывают интерес «стихи» живописца, впервые в жизни обратившегося к «поэзии». Наконец, обращает на себя внимание перевод «стихов» художника на французский язык. Анализ русского первоисточника и французского перевода показал, что французский вариант превосходит русский оригинал стройностью синтаксиса, богатством лексики и связностью
Материалы к изучению биографии и творчества Михаила Горлина из архива Institut d’études slaves (Париж) Часть третья (№ 7)*. «Только тени»: Парижские встречи с Мариной Цветаевой
No full textThe publication features some of the heretofore unknown materials on the history of Russian literature in exile from the archive of the Institut d’études slaves (Paris). The materials were drawn from Mikhail Gorlin’s (1909–1942) personal archive. M. Gorlin, a poet, a scholar, and an employee of the Institute who had been working there until the repressions following the occupation of France in 1940. These repressions eventually led to his to his murder in the Auschwitz Concentration Camp. The article presents some documents shedding light on Mikhail Gorlin’s encounters with Marina Tsvetaeva (1892–1941), including a previously unpublished draft of Mikhail Gorlin’s letter, in which he explains to Marina Tsvetaeva the eminent Slavist and poet Alexander Vostokov’s treatment of enjambements.В публикации представлены некоторые до сих пор не известные материалы по истории русской литературы в эмиграции, связанные с личностью поэта и филолога Михаила Генриховича Горлина (1909–1942). Материалы почерпнуты из его фонда, сохранившегося в архиве Славянского института в Париже, где Горлин работал вскоре после своего приезда из Берлина в 1933 г. вплоть до репрессий после оккупации Франции в 1940 г., которые привели его к гибели в концентрационном лагере Аушвиц. Нами выбраны несколько документов, характеризующих знакомство Горлина и Марины Цветаевой, в том числе – прежде не публиковавшийся черновик письма, в котором Горлин пишет Цветаевой о трактовке выдающимся славистом и поэтом Александром Востоковым проблем стихового переноса
«В родном краю жилец иного края…»: Василий Селиванов – находки и поэтика творчества
No full textIn this article, the poetics of the Vilnius poet Vasily Selivanov (1902–1925), whose 100-year-anniversary of death is marked in 2025, is analysed. Only one poetry collection “The Shroud” (1928) was published during his lifetime. The present study considers newly discovered manuscripts containing previously unpublished poems by Selivanov (several of which are being published here for the first time). The author demonstrates that the themes of exile and nostalgia – dominating Selivanov’s works and providing basis for his characterization as a poet of ‘emigrant despair’, as proposed by P. Lavrinets – are also embedded within a symbolist poetics, ‘diabolic’ and mythopoetic elements of which are clearly present in his poems (motifs of dark and light suffering, longing for the ‘other’, dreams, silence, nature, and the city). At the same time, this symbolist stratum frequently coexists with landscape imagery and meditative reflection that capture the inner state of the poet or nature. Selivanov’s poems demonstrate both stylistic and internal unity.В статье анализируется поэтика творчества виленского поэта Василия Селиванова (1902–1925), 100 лет со дня смерти которого исполняется в 2025 г. При его жизни вышел только один сборник стихов «Плащаница» (1928). Настоящее исследование проведено с учетом обнаруженных рукописей поэта с не публиковавшимися ранее стихотворениями (несколько из них впервые публикуются в данной статье). Автор статьи показывает, что тема изгнанничества и ностальгии, доминирующая в творчестве Селиванова и дающая основание считать Селиванова поэтом «эмигрантской безысходности», как это было продемонстрировано П. Лавринцом, вписывается и в символистскую поэтику, «диаволические» и мифопоэтические элементы которой явно присутствуют в его творчестве (мотивы темного и светлого страдания, тяги к «иному», сна, тишины, природы и города). При этом символистский пласт часто соседствует с пейзажным и медитативным, фиксирующим внутреннее состояние поэта или природы. Стихотворения Селиванова демонстрируют стилистическое и внутреннее единство