Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Mito perrašymas: Costanzos Casati „Klitemnestra“
No full textThe rewriting of ancient myths has a deep historical tradition, as authors from antiquity to the modern era have reimagined mythical narratives to reflect their worldviews. Historically, these retellings often bore a masculine perspective, shaped by the authors’ gender and cultural context. The emergence of second-wave feminism in the twentieth century, however, marked a transformative shift, with women authors reclaiming mythic narratives to illuminate female experiences and challenge patriarchal constructs. This paper examines the evolving portrayal of Clytemnestra, a figure rooted in Homeric epics as the unfaithful wife and husband’s murderer but later reimagined through reception as a grieving mother destroyed by male ambition. Through the lens of matricentric feminism, this paper analyses the construction of Clytemnestra’s character in antiquity and its reception in Costanza Casati’s 2023 novel Clytemnestra, exploring how her depiction of Clytemnestra reconstructs the character’s identity for the twenty-first century audiences, with particular focus placed on her role as a mother.Senųjų mitų perrašymas turi gilias istorines tradicijas, nes autoriai nuo Antikos iki šių dienų permąstydavo mitinius pasakojimus, susiedami juos su savo pasaulėžiūra. Istoriškai šiuose atpasakojimuose dažnai vyravo vyriškoji perspektyva, kurią formavo autorių lytis ir kultūrinis kontekstas. Antrosios feminizmo bangos iškilimas XX a. žymėjo transformacinį poslinkį, kai moterys autorės susigrąžino mitinius pasakojimus, kad nušviestų moterų patirtį ir mestų iššūkį patriarchalinėms interpretacijoms. Šiame straipsnyje nagrinėjamas besikeičiantis Klitemnestros, Homero epuose pristatomos kaip neištikimos žmonos ir vyro žudikės, vaizdavimas, kuris vėlesnėse mito iteracijose įtraukia ir sielvartaujančios motinos bei moters, sunaikintos vyriškų ambicijų, reikšminius kodus. Straipsnyje per matricentrinio feminizmo prieigą analizuojamas Klitemnestros personažo konstravimas Antikoje ir jo recepcija Costanzos Casati 2023 m. išleistame romane „Klitemnestra“. Tiriama, kaip Klitemnestros vaizdavimas, ypatingą dėmesį skiriant motinos vaidmeniui, atkuria mitinę personažo tapatybę XXI a. skaitytojams
Abraomas Kulvietis Sienos universitete: doktorato protokolo publikacija ir tyrimas
No full textThe article publishes, for the first time, the complete text of the doctoral record of Abraomas Kulvietis (Abraham Culvensis, d. 1545), accompanied by its Latin transcription and Lithuanian translation. Kulvietis, a pioneer of Lithuanian literacy and the Reformation in Lithuania, received his doctorate in both laws (in utroque iure) at the University of Siena on November 29, 1540. He was the only Lithuanian student at this Italian university during the sixteenth century.The research discusses the details and historical circumstances of the document preserved in the archive of the Archdiocese of Siena (Archivio Arcivescovile di Siena), which complements the biography of this outstanding early modern Lithuanian humanist and sheds light on his intellectual environment at the University of Siena.Straipsnyje pirmą kartą publikuojamas lietuvių raštijos ir reformacijos pradininko Abraomo Kulviečio (m. 1545) doktorato protokolo visas tekstas, jo lotyniška transkripcija ir vertimas į lietuvių kalbą. Dokumentas surašytas Italijoje, Sienos universitete, kuriame 1540 m. lapkričio 29 d. Kulviečiui suteiktas abiejų teisių (in utroque iure) daktaro laipsnis. Šiame universitete XVI a. Kulvietis buvo vienintelis studentas iš Lietuvos.Tyrimu vertinamas Sienos arkivyskupijos archyve (Archivio Arcivescovile di Siena) saugomo dokumento turinys ir istorinės aplinkybės, papildančios Lietuvos ankstyvųjų naujųjų laikų iškilaus humanisto biografiją bei naujomis detalėmis nušviečiančios jo intelektualinę aplinką Sienos universitete
Kiaušintakio gerybiniai intraepiteliniai pokyčiai: klinikinis atvejis ir mokslinės literatūros apžvalga
No full textSerous tubal intraepithelial lesion (STIL) is a rare benign lesion of the fallopian tube epithelium characterized by atypical epithelial cells with morphological anomalies, marked by the accumulation of p53 protein and normal or slightly increased proliferative activity. STIL is becoming an increasingly investigated type of fallopian tube neoplasm, with differential STIL diagnosis based on the morphology of the fallopian tube epithelium and immunohistochemical markers p53 and Ki-67. Benign intraepithelial changes of the fallopian tube occur in the distal third of the tube and are considered precursors to serous tubal intraepithelial carcinoma (STIC), which ultimately progresses to high-grade serous ovarian cancer (HG-SOC). More precise methods for investigating the fallopian tubes are emerging to detect epithelial changes and neoplasms as early as possible. So far, there are no accurate prognoses for this pathology or recommendations for the further monitoring and treatment of patients.Serozinis kiaušintakių intraepitelinis pažeidimas (angl. serous tubal intraepithelial lesion; STIL) – retas gerybinis kiaušintakių epitelio pažeidimas, kuriam būdingos atipinės epitelio ląstelės, turinčios morfologinių anomalijų, pasižyminčios p53 baltymų sankaupomis ir normaliu arba šiek tiek padidėjusiu proliferaciniu aktyvumu. Pastaraisiais metais STIL tampa vis labiau tiriama kiaušintakio neoplazija. Diferencinė STIL diagnostika remiasi kiaušintakio epitelio morfologija ir imunohistocheminiais p53 ir Ki-67 žymenimis. Gerybinių kiaušintakio intraepitelinių pokyčių atsiranda distaliniame kiaušintakio trečdalyje, jie vertinami kaip serozinės kiaušintakių intraepitelinės karcinomos (angl. serous tubal intraepithelial carcinoma; STIC) pirmtakai, galiausiai progresuojantys į sunkios stadijos serozinį kiaušidžių vėžį (angl. high-grade serous ovarian cancer; HG-SOC). Šiandien yra vis tikslesnių kiaušintakių patologijos tyrimo metodų, leidžiančių kuo anksčiau nustatyti epitelio pokyčius ir neoplazijas, tačiau kol kas dar nėra tikslios šios patologijos prognozės ir tolesnio pacienčių stebėjimo ir gydymo rekomendacijų
XI Lietuvos koloproktologų draugijos suvažiavimas ir Jungtinės Karalystės bei Tarptautinės universiteto kolorekalinių chirurgų draugijos perspektyvos
No full text
Epistolinis tapsmas: archyviniai bruožai ir difrakcinis skaitymas
No full textIn this paper, I offer the concept of diffraction as both a methodological approach and an epistemological lens. This dual move has guided my archival research, encompassing various types of archival documents, and has shaped my reading, understanding, and analysis of letters by European women mathematicians, who lived and worked in the eighteenth and nineteenth centuries. The discussion draws on a Leverhulme-funded research project of writing a feminist genealogy of automathographies, tracing the process of becoming a woman mathematician, philosopher, and scientist. I argue that analogue, digitised, and photographed letters should be regarded as distinct types of archival documents, each positioning the researcher in unique, but entangled ways relative to their sources and data. Furthermore, recognizing the interweaving of personal and scientific elements in the correspondence of women mathematicians is crucial for understanding the formation of the female self in the realms of gender, science, and mathematics.Šiame straipsnyje mano siūloma difrakcijos sąvoka veikia ir kaip metodinė prieiga, ir kaip epistemologinė prizmė. Vadovaudamasi šiuo dvejopu požiūriu atlikau archyvinį tyrimą, apėmusį įvairiausio pobūdžio archyvinius dokumentus: skaičiau, gilinausi ir analizavau laiškus, rašytus europiečių matematikių, gyvenusių XVIII–XIX amžiuje. Tyrimas remiasi Leverhulme fondo finansuotu projektu, kurio tikslas yra sukurti feministinę automatografijų genealogiją – atsekti, kaip moteris tampa matematike, filosofe, mokslininke. Mano nuomone, analoginiai, suskaitmeninti ir fotografuoti laiškai turėtų būti laikomi skirtingais archyviniais dokumentais, kurių kiekvienas, priklausomai nuo jame užfiksuotų šaltinių ir duomenų, kreipia tyrėją vis kitokiu sudėtingu keliu. Negana to, atpažinti matematikių susirašinėjime susipynusius asmeninio ir mokslinio gyvenimo momentus yra būtina, jei norime suvokti moters asmenybės tapsmą lyties, mokslo ir matematikos sankirtoje
Raštų, kaip ir laiškų, nepasirenki – jie tave ištinka. Paskelbus Balio Sruogos laiškus iš Štuthofo
No full text„Gal jie tikrai buvo kolaborantai ir juos puolė?“ Kolaboravimo (ne)prisiminimai ir šeimos kartų atminties darbas
No full textThe author of the article discusses the relationship between collective memory and memory in the families in the context of issues of collaboration with the Soviet regime, presenting theoretical and methodological assumptions that enable the analysis of the symbolic work of memory performed by three generations in sixteen Lithuanian families – grandparents who remember the entire Soviet era, parents who were born and raised during this period, and grandchildren who grew up after the “break” in the 1990s. The text emphasizes issues of (implied) collaboration that arise when family members reflect on their experience of contact with the partisan war (1944–1953) and direct or indirect confrontation with the Soviet security structures. It is based on the assumption that family members encounter dominant meanings of the occupation and the repression-based regime, embedded in the collective memory and indicating how this period of the past should be remembered and evaluated. Memories related to collaboration issues force different generations to rethink their experiences and attitudes, their current assessment of them, and young family members to reflect “which side” they were on. The analysis allows us to better understand the multi-layered nature of the issues of collaboration with the Soviet regime discussed in public debates today and the complex intersection of different levels of memory, which requires witnesses of the past and their descendants to perform complex memory work
Šiuolaikiniai vaikų ir jaunimo situaciniai posakiai
No full textAn important incentive for the emergence and existence of situational sayings is the eternal human desire to make fun, to surprise, to express themselves more suggestively, and when angry, to respond more or less rudely. This article presents and analyzes situational sayings existing among Lithuanian children and young people at the beginning of the 21st century. Having outlined their main features characteristic of the analyzed age group, the author demonstrates how these features are reflected in several currently popular thematic groups of the situational sayings.
Young people employ traditional sayings known to several generations, but often create new ones as well. The impetus for the emergence of new sayings is given by various relevant everyday phenomena and objects, as well as excellent use of the opportunities provided by the native language – consonances, puns, and diversity of word meanings. Situational sayings, like the entire modern children’s and youth folklore, are characterized by comicality, absurdity and obscenity. The use of the situational sayings highlights their playful function. However, witty sayings not only enliven speech – some situational expressions (for example, those used when greeting, thanking, or arguing) also partially perform a didactic function, introducing the rules of etiquette and correct behavior to the children.Svarbi paskata situaciniams posakiams atsirasti ir gyvuoti yra amžinas žmogaus noras šmaikštauti, nustebinti, pasakyti įtaigiau, o supykus – ir švelniau ar grubiau atsikirsti. Šiame straipsnyje pristatomi ir analizuojami XXI a. pradžioje tarp lietuvių vaikų ir jaunimo gyvuojantys situaciniai posakiai. Nusakius jų pagrindinius bruožus, būdingus analizuojamai amžiaus grupei, parodoma, kaip jie atsiskleidžia keliose šiuo metu populiariose situacinių posakių teminėse grupėse.
Jaunimas vartoja ir kelioms kartoms žinomus tradicinius posakius, bet dažnai sukuria naujų. Naujiems posakiams atsirasti postūmį duoda įvairūs aktualūs kasdieniai reiškiniai, objektai, taip pat puikiai išnaudojamos gimtosios kalbos galimybės – sąskambiai, žodžių formų sutapimai ir reikšmių įvairovė. Situaciniams posakiams, kaip ir visam dabartiniam vaikų ir jaunimo folklorui, būdingas komiškumas, absurdiškumas ir obsceniškumas. Vartojant situacinius posakius išryškėja jų žaidybinė funkcija. Tačiau šmaikščiais pasakymais ne tik pagyvinama kalba: kai kurie situaciniai posakiai (pavyzdžiui, tariami sveikinantis, dėkojant ar kivirčijantis) iš dalies atlieka ir didaktinę funkciją – jais vaikai mokomi etiketo ir teisingo elgesio taisyklių