Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Lingvistinės strategijos propagandiniuose tekstuose: tekstynu grįsta diskurso analizė
This article examines the linguistic characteristics of propagandistic texts based on the Propaganda and Disinformation corpus annotated according to themes (narratives) and propaganda techniques. The aim of the study is to reveal how linguistic means are employed in constructing manipulative communication and ideological influence. The analysis is grounded in discourse analysis and text linguistics methods, which enable the investigation of lexical, syntactic, semantic, and rhetorical strategies used in propagandistic texts.
The article describes the Propaganda and Disinformation corpus, its principles of compilation and structure, and presents the annotation process, applied criteria, and methodological decisions. The findings show that morphological annotation of the most frequent words (part-of-speech analysis) is not sufficiently effective for identifying most propaganda techniques, although content words are useful for distinguishing propaganda themes (narratives). It is also established that for some propaganda techniques, neither lists of characteristic lemmas nor n-gram generation are sufficient, as the same lexical items frequently recur across different narratives.
Based on lexical analysis, the most readily identifiable propaganda techniques include emotional appeal (emotive and/or evaluative language, labeling), simplification, and vagueness (use of pronouns, modality markers). Lexical items with limited semantic scope are characteristic of the Flag-Waving and Reductio ad Hitlerum techniques, while collocation analysis proves particularly important for identifying simplification through clichés and slogans. The study further demonstrates that some propaganda techniques overlap, which means that their identification requires a combined analysis of multiple linguistic features. The findings noted in the study contribute to a deeper understanding of the mechanisms of propagandistic discourse and may be applied in academic research as well as in media literacy education.Straipsnyje nagrinėjamos propagandinių tekstų lingvistinės ypatybės, remiantis Propagandos ir dezinformacijos tekstynu, anotuotu pagal temas (naratyvus) ir propagandos technikas. Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip kalbinės priemonės pasitelkiamos kuriant manipuliatyvią komunikaciją ir ideologinį poveikį. Analizė grindžiama diskurso analizės ir teksto lingvistikos metodais, leidžiančiais tirti propagandiniuose tekstuose vartojamas leksines, sintaksines, semantines ir retorines strategijas.
Straipsnyje aprašomas Propagandos ir dezinformacijos tekstynas, jo sudarymo principai ir struktūra, pristatomas anotavimo procesas, taikyti kriterijai bei metodologiniai sprendimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausių žodžių morfologinis žymėjimas (analizė pagal kalbos dalis) nėra pakankamai efektyvus daugumai propagandos technikų atpažinti, nors reikšminiai žodžiai padeda išskirti propagandos temas (naratyvus). Nustatyta, kad daliai propagandos technikų identifikuoti nepakanka nei būdingiausių lemų sąrašų sudarymo, nei leksinių sekų išgavimo, nes tie patys žodžiai dažnai kartojasi skirtinguose naratyvuose.
Remiantis leksikos analize, lengviausia atpažinti tokias propagandos technikas kaip emocinė raiška (emociniai ir / ar vertinamieji žodžiai, klijuojamos etiketės), supaprastinimas ir neapibrėžtumas (įvardžių vartojimas, modalumo žymikliai). Ribotos semantikos leksika būdinga Mojavimo vėliavos ir Reductio ad Hitlerum technikoms, o kolokacijų analizė ypač svarbi supaprastinimo technikai atpažinti, nes leidžia identifikuoti klišes ir šūkius. Taip pat nustatyta, kad dalis propagandos technikų tarpusavyje persidengia, todėl jų atpažinimas reikalauja kompleksinio kelių lingvistinių požymių derinimo. Tyrimo rezultatai prisideda prie gilesnio propagandinio diskurso veikimo mechanizmų supratimo ir gali būti taikomi akademiniuose tyrimuose bei kritinio medijų raštingumo ugdymui
Rusės vaizdinys Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne
The aim of this article is to describe the image of a Russian woman in the Corpus of Contemporary Lithuanian Language. Combining a structural and cognitive approach, 1327 fiction, non-fiction and journalistic texts were analyzed. It has been established that the image of a Russian woman in these texts is presented comprehensively: Russian women are discussed in terms of physical, character, ideological, religious, social, domestic, activity, and local aspects. The physical appearance of Russians is not widely discussed, but it has been established that they do not have any distinctive features.
The character, nature, behavior, and feelings of Russians are described in 232 sentences. The Corpus elaborates extensively about the activities of Russian women (405 sentences), and shows what they enjoy doing. Their social status is also richly illustrated, with the texts highlighting Russian cooperation, their recognition and appreciation (269 sentences). The Corpus examples also show that there are Russians who are less respectful of moral norms and may commit crimes. Some of the sentences show that Russian women are religious, they work hard, but are often abused.
The research showed that Russian women are portrayed in texts more positively, with very few negative responses. They are most often presented as good athletes, as a person who teaches and heals others, as a person who creates and conveys art, and as amiable, kind, sincere, caring, strong women.Straipsnio tikslas – remiantis atrinkta medžiaga, aprašyti rusės vaizdinį. Struktūrinį požiūrį derinant su kognityviniu išnagrinėti 1 327 Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno grožinės ir negrožinės literatūros bei publicistikos tekstų sakiniai. Paaiškėjo, kad rusų moters vaizdinys šiame tekstyne pristatomas visapusiškai: apie ruses kalbama fiziniu, charakterio, ideologiniu, religiniu, socialiniu, buitiniu, veiklos, lokaliniu aspektais. Išnagrinėjus medžiagą, paaiškėjo, kad rusės tekstyne vaizduojamos labiau teigiamai, rasta labai mažai neigiamų atsiliepimų. Dažniausiai jos pristatomos kaip geros sportininkės, kaip kitus mokantis ir gydantis asmuo, kaip asmuo, kuriantis ir perteikiantis meną
Інтертекстуальність у газетному українськомовному дискурсі воєнного періоду: когнітивно-прагматичний вимір
The article investigates intertextuality in the journalistic discourse of Ukrainian-language wartime newspapers as a cognitive-pragmatic marker that embeds precedent texts and cultural codes in the construction of new narratives. The study explores the attractive, persuasive, and axiological functions of intertextuality that enhance its communicative impact on the recipient. It highlights the role of strategically selected intertextual elements in the cognitive modelling of reality, the construction of collective memory, and the ideological orientation of newspaper discourse. The pragmatic mechanisms for employing precedent phenomena, allusions, reminiscences, and quotations are analysed as tools for integrating new content into a broader cultural and historical context. The findings establish that intertextuality performs the meaning-generating and cognitive-axiological functions by activating collective mental models and emotionally evaluative structures within media discourse. Intertextual interaction promotes semantic cohesion and cognitive integration, ensuring textual attraction, argumentativity, and pragmatic impact. Ultimately, intertextuality in wartime newspaper discourse functions as a cognitive mediator, securing pragmatic relevance and discursive cohesion.У статті досліджено інтертекстуальність у публіцистичному мовленні українськомовного газетного дискурсу воєнного періоду як когнітивно-прагматичний маркер, що імплікує прецедентні тексти та культурні коди в процесі формування нового наративу. Розглянуто атрактивну, персуазивну й аксіологійну функції інтертекстуальности, які сприяють посиленню впливу на реципієнта; окреслено роль стратегійного добору інтертекстуальних елементів у когнітивному моделюванні реальности, конструюванні колективної пам’яті й ідеологійній спрямованості газетного дискурсу. Описано прагматичні механізми використання прецедентних феноменів, алюзій, ремінісценцій і цитат як засобів інтеграції нового змісту в культурно-історичний контекст. З’ясовано, що інтертекстуальність виконує сенсотворчу та когнітивно-аксіологійну функції, активуючи колективні ментальні моделі й емоційно-оцінні конструкти дискурсу
Potrauminio streso sutrikimo simptomų pokyčiai pasinaudojus į traumą orientuotos kognityvinės elgesio terapijos principais grįsta internetu teikiama intervencija: bandomojo tyrimo rezultatai
Posttraumatic stress disorder (PTSD) is a common mental disorder. However, only a part of people with PTSD receive the necessary treatment. Digital interventions could provide a more accessible alternative to the traditional face-to-face therapies. ‘Spring’ is an internet-based guided self-help intervention developed at Cardiff University (UK). It is based on the principles of trauma-focused cognitive behavioural therapy and has been developed with the objective to reduce mild to moderate PTSD symptoms associated with a single traumatic experience. The aim of this pilot study was to assess changes in the mental health indicators of individuals with PTSD after using the Lithuanian version of ‘Spring’. Data from seven women with PTSD who used the ‘Spring’ intervention were analysed. The mean age of the participants was 41 years (SD = 15). The results showed a significant reduction in posttraumatic stress, depression and anxiety symptoms, and an increase in psychological well-being after the intervention. The reduction in PTSD symptoms was statistically reliable for all participants, and six of the seven participants showed changes corresponding with a loss of their probable PTSD diagnosis after undergoing ‘Spring’. Overall satisfaction with the intervention was high. The early results from this pilot study of the Lithuanian version of ‘Spring’ guided internet-based intervention show that it can be a promising PTSD treatment method. More research is still needed to evaluate the efficaciousness of ‘Spring’ in larger samples.Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra paplitusi psichikos sveikatos problema, tačiau tik dalis šį sutrikimą turinčių žmonių gauna tinkamą psichologinę pagalbą. Internetu teikiamos psichologinės intervencijos galėtų tapti lengviau prieinama ir pigesne alternatyva įprastiems psichologinės pagalbos būdams. „Spring“ – tai Kardifo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų sukurta į traumą orientuotos kognityvinės elgesio terapijos principais grįsta psichologinė internetu teikiama savigalbos intervencija. „Spring“ skirta vidutinio sunkumo potrauminio streso sutrikimo simptomams išgyvenus vienkartines traumines patirtis mažinti ir yra taikoma įsitraukus psichologui. Šio bandomojo tyrimo tikslas – įvertinti PTSS turinčių asmenų psichologinės savijautos pokyčius pasinaudojus „Spring“ intervencinės programos lietuviškąja versija. Šiam tikslui pasiekti buvo analizuoti septynių TLK-11 potrauminio streso sutrikimą turinčių moterų, dalyvavusių „Spring“ intervencijoje, duomenys. Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis buvo 41 m. (SD = 15). Naudota vienos grupės, kai įvertinama prieš intervenciją ir po jos, tyrimo schema. Savijauta vertinta Tarptautiniu traumos klausimynu (ITQ), Tarptautiniu depresijos klausimynu (IDQ), Tarptautiniu nerimo klausimynu (IAQ) ir PSO psichologinės gerovės indeksu (WHO-5). Duomenų analizei naudotas Wilcoxono kriterijus ir patikimo pokyčio indeksas (RCI). Rezultatai atskleidė, jog po „Spring“ intervencijos reikšmingai sumažėjo tyrimo dalyvių potrauminis stresas, depresijos ir nerimo simptomai, o psichologinės gerovės rodiklis padidėjo. Visų dalyvių PTSS simptomų sumažėjimas buvo statistiškai patikimas, o šešios iš septynių dalyvių po intervencijos nebepriklausė PTSS rizikos grupei. Bendras pasitenkinimas gauta pagalba buvo didelis. Pirmieji „Spring“ internetu teikiamos intervencijos lietuviškos versijos žvalgomojo tyrimo rezultatai rodo, kad ši pagalbos programa gali būti daug žadantis būdas gydyti potrauminio streso sutrikimą. Siekiant įvertinti šios intervencijos veiksmingumą, svarbu atlikti atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus surinkus didesnių imčių
Bendri bei su skaitmenizacija susiję darbo reikalavimai ir profesinis perdegimas: asmeninių ir organizacinių išteklių vaidmuo
The aim of this study is to assess the relationship between general job demands and digital job demands and occupational burnout and to identify protective factors for occupational burnout at work. The study involved 278 participants. All participants were actively employed. All participants completed a questionnaire consisting of items related to occupational burnout, quantitative job demands, qualitative job demands, technological overload, dependence on technology at work, communication overload, information overload, increasing learning needs, mastery at work, self-efficacy in adapting to technological progress, managerial support, and promotion of information literacy in the organization. The results showed that quantitative job demands, technological overload at work, and information overload at work predict occupational burnout at work. Finally, the results show that personal organizational resources do not moderate the association of occupational burnout with general and digital job demands, but personal and organizational resources negatively predict occupational burnout. The added value of this study for organizations is that it will enable them to encourage organizations to help employees develop personal resources, such as self-efficacy, to adapt to technological progress at work and job crafting, as well as to encourage organizations to focus on promoting managerial support for employees and information literacy training in the organization, which may reduce occupational burnout at work. Moreover, this study will allow organizations to pay attention to quantitative job demands, technological overload at work, and information overload at work as they can predict burnout at work.Tyrimo tikslas – įvertinti bendrų ir su skaitmenizacija susijusių darbo reikalavimų sąsajas su profesiniu perdegimu ir nustatyti veiksnius, galinčius apsaugoti nuo profesinio perdegimo darbe. Tyrime dalyvavo 278 dirbantys asmenys. Dalyviai pildė klausimyną, kuriame vertintas profesinis perdegimas, kiekybiniai ir kokybiniai darbo reikalavimai, technologinė, komunikacijos ir informacijos perkrova, priklausomybė nuo technologijų, didėjantys mokymosi poreikiai, meistriškumas dirbti, saviveiksmingumas prisitaikyti prie technologinės pažangos darbe, vadovo parama ir organizacijos informacinio raštingumo skatinimas.
Rezultatai parodė, kad profesinį perdegimą reikšmin gai prognozuoja kiekybiniai darbo reikalavimai, technologinė ir informacijos perkrova. Nors asmeniniai ir organizaciniai ištekliai nesilpnina bendrų ir su skaitmenizacija susijusių darbo reikalavimų sąsajos su perdegimu, nustatyta, kad jie patys neigiamai prognozuoja perdegimą. Tai reiškia, kad asmeniniai ir organizacijos ištekliai gali sumažinti perdegimo riziką, net jei jie neveikia kaip moderuojantys veiksniai.
Šio tyrimo pridėtinė vertė organizacijoms yra ta, kad jis įkvėps paskatinti darbuotojus ugdyti asmeninius išteklius, tokius kaip saviveiksmingumas prisitaikyti prie technologinės pažangos darbe, ir didinti meistriškumą dirbti. Tyrimas taip pat paskatins organizacijas daugiau dėmesio skirti vadovų paramos stiprinimui ir informacinio raštingumo skatinimui, kurie gali padėti mažinti profesinio perdegimo riziką. Be to, tyrimas gali atkreipti organizacijų dėmesį į kiekybinius darbo reikalavimus, technologinę ir informacijos perkrovą darbe, nes būtent šie veiksniai prognozuoja perdegimą
Darbo reikalavimų, išteklių, darbuotojų perdegimo ir įsitraukimo į darbą reikšmė darbo ir gyvenimo balansui
Professional, motivated, and productive employees represent one of the most important conditions for the effective operation of modern organizations, seeking to adapt to a dynamic social and economic environment and the constantly changing needs of society. This highlights the importance of maintaining a work–life balance for employees, as only those who have a fulfilling life can make the best use of their skills and energy to perform their work. Research shows that, in order to encourage organizations to create favorable conditions for employees so that they could maintain a work–life balance, it is important to understand the significance of work environment factors and work-related employee well-being for this balance. The aim of this study is to examine the significance of job demands, resources, employee burnout, and work engagement for work–life balance. The theoretical assumptions of the study are related to the Job Demands-Resources Theory (Bakker & Demerouti, 2017) and Kalliath and Brough’s (2008) concept of work–life balance. The cross-sectional study used an online survey method, with 222 employees from various organizations participating, 85% of whom were women, with an average age of 32.3 years. Data were collected by using scales measuring job demands, resources, burnout (Bakker, 2014), work engagement (Schaufeli et al., 2017), and work–life balance (Brough et al., 2014). Analysis using descriptive statistics, correlation, and structural equation modeling has revealed that burnout mediates the relationships between job demands and work–life balance and between job resources and work–life balance. Work engagement was positively associated with work–life balance but did not mediate the relationship between job resources and work–life balance. Further research directions and practical recommendations are discussed.Profesionalūs, motyvuoti ir rezultatyvūs darbuotojai yra svarbi šiuolaikinių organizacijų veiksmingos veiklos sąlyga, siekiant prisitaikyti prie dinamiškos socialinės bei ekonominė s aplinkos ir nuolat kintančių visuomenės poreikių. Tai išryškina darbuotojų pusiausvyros tarp darbo ir gyvenimo palaikymo svarbą, nes tik visavertį gyvenimą turintis darbuotojas gali geriausiai panaudoti savo gebėjimus bei energiją darbui atlikti. Tyrimai atskleidžia, kad norint skatinti organizacijas kurti palankias darbuotojų darbo ir gyvenimo balanso palaikymo sąlygas, svarbu išsiaiškinti, kokią reikšmę pusiausvyrai turi darbo aplinkos faktoriai ir su darbu susijusi darbuotojų savijauta. Šio tyrimo tikslas – ištirti darbo reikalavimų, išteklių, darbuotojų perdegimo ir įsitraukimo į darbą reikšmę darbo ir gyvenimo balansui. Teorinės tyrimo prielaidos siejamos su Darbo reikalavimų ir išteklių teorija (Bakker & Demerouti, 2017) bei Kalliath ir Brough (2008) darbo ir gyvenimo balanso koncepcija. Skerspjūvio tyrime taikytas anketinės apklausos internetu metodas, dalyvavo 222 įvairių organizacijų darbuotojai, 85 % jų sudarė moterys, dalyvių amžiaus vidurkis – 32,3 metų. Duomenims rinkti naudotos darbo reikalavimų, išteklių, perdegimo (Bakker, 2014), įsitraukimo į darbą (Schaufeli et al., 2017) ir darbo ir gyvenimo balanso skalės (Brough et al., 2014). Rezultatai analizuoti aprašomosios statistikos, koreliacinės analizės, struktūrinių lygčių modeliavimo metodais. Tyrimas atskleidė, kad perdegimas yra tarpinis kintamasis darbo reikalavimų ir darbo išteklių ryšiams su darbo ir gyvenimo balansu. Nustatyta teigiama tiesinė įsitraukimo į darbą bei darbo ir gyvenimo balanso sąsaja, tačiau įsitraukimas netarpininkauja darbo išteklių ir balanso ryšiui. Rezultatų pagrindu aptariamos tolesnės tyrimų kryptys ir praktinės rekomendacijos
Kas liko paraštėse: pamiršti vaikai
Rec.: Ieva Balčiūnė, Augintiniai: atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje, Vilnius: Aukso žuvys, 2024.Rec.: Ieva Balčiūnė, Augintiniai: atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje, Vilnius: Aukso žuvys, 2024
Provincijos inteligentų vaizdinys XX a. 4 deš. lietuvių prozoje
The article investigates the image of Lithuanian provincial intellectuals in the Lithuanian prose of the 1930s. On the basis of the Lithuanian fiction of the time, answers to the following questions are pursued: What kind of people are attributed to the category of ‘intellectuals’? Which type of job most emphatically represents provincial intellectuals? What are the features and personal qualities of an intellectual? What/which social function is prescribed to intellectuals? In the prose depicting provincial intellectuals, the most prominent image is that of the teacher; it is denoted by several outstanding aspects. An emphasis is made on the teacher’s duty to perform various public/social duties which are perceived as commitment to get involved in the process of society modernization through educational activity while proactively participating in the public and cultural life of the local community. On the grounds of these attitudes and due to the authority attributed to the teacher, teachers find themselves in the foreground of public attention as well as under close supervision of their subordinates, thus becoming a prisoner of their expectations. Any failure to conform to the elevated expectations triggers conflict-laden outcomes. Prose texts frequently depict the older and younger generations of intellectuals being violently at odds with each other due to the ambitions of the younger generation to bring social and cultural changes to life. The public (i.e., the readers of prose on provincial intellectuals) and the literary criticism accepted this imagery of the intellectuals registered and visualized in prose works as a realistic reflection of Lithuanian provincial intellectuals, their daily life along with the issues they were encountering.Straipsnyje analizuojamas Lietuvos provincijos inteligentų vaizdinys XX a. 4 deš. lietuvių prozoje. Remiantis to meto lietuvių grožinės literatūros kūriniais, siekiama atsakyti į klausimus: kokie asmenys yra priskiriami inteligentijai? Kokios profesijos atstovai ryškiausiai reprezentuoja provincijos inteligentiją? Kokiais bruožais ir savybėmis pasižymi inteligentas? Kokia socialinė funkcija nustatoma inteligentijai? Provincijos inteligentiją vaizduojančioje prozoje ryškiausias yra mokytojo vaizdinys, kuris pasižymi keliais ryškiais akcentais. Pabrėžiama mokytojo pareiga atlikti įvairias visuomenines funkcijas, kurios suvokiamos kaip įsipareigojimai per šviečiamąją veiklą įsitraukti į visuomenės modernizacijos procesą ir aktyviai dalyvauti vietos bendruomenės visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Dėl šių nuostatų ir priskiriamo autoriteto mokytojas atsiduria visuomenės dėmesio ir savo vadovų kontrolės epicentre, taip tapdamas jų lūkesčių įkaitu, o atitinkamų lūkesčių nepatenkinimas tampa konfliktinių situacijų priežastimi. Prozoje taip pat dažnai vaizduojami aštrūs senosios ir jaunosios inteligentų kartų konfliktai, kylantys dėl pastarosios kartos siekių įgyvendinti socialinius ir kultūrinius pokyčius. Visuomenė (prozos apie provincijos inteligentiją skaitytojai) ir literatūros kritika šį prozoje užfiksuotą inteligentijos, kurios centre buvo eilinis mokytojas, vaizdinį priėmė kaip tikrovišką lietuviškos provincijos inteligentijos gyvenimo ir problemų atspindį
Lietuvos miestelių kasdienio gyvenimo teisinis reguliavimas: erdvės ir laiko aspektai tarpukariu
On the grounds of the legislation in force in 1918–1940, and decrees passed by municipality and county administrators, this article reveals how the public space and time were being regulated in small Lithuanian towns. In this particular case, the regulation of space is closely related with trade, i.e., with the regulation imposed on the market square and surrounding streets, activities within this space, the general order and sanitary requirements. The laws established the minimal distance from outlets selling/ serving alcohol to houses of prayer, cemeteries, schools and government institutions. This regulation testifies that there was an ambition to modernize the structure of small(er) towns and ‘upgrade’ the habits of their residents. The regulation of time was primarily in line with public and religious holidays. These holidays determined the opening hours of shops, inns and workshops, trade hours in the market along with other aspects of public life. Meanwhile, the local governing bodies were dealing with everyday life issues by setting up the quiet hours, trade, transport movement and street cleaning patterns. Legal regulation allows, at least partly, to reveal the subtleties of the everyday routine and to experience the rhythm of a small town.Straipsnyje, remiantis 1918–1940 m. įstatymais bei savivaldybių ir apskrities viršininkų priimtais nutarimais, atskleidžiama, kaip buvo reguliuojama erdvė ir laikas Lietuvos miesteliuose. Šiuo atveju erdvės reguliavimas glaudžiai susijęs su prekyba, t. y. turgaus aikštės ir aplinkinių gatvių veiklos, tvarkos ir sanitarijos reglamentavimu. Įstatymais reguliuotas atstumas nuo prekybos alkoholiu vietų iki maldos namų, kapinių, mokyklų, valdžios įstaigų. Toks reguliavimas liudija siekį modernizuoti miestelių struktūrą ir gyventojų įpročius. Laiko reguliavimas daugiausia buvo susijęs su religinėmis ir valstybinėmis šventėmis. Nuo jų priklausė parduotuvių, užeigų ar dirbtuvių darbo laikas, prekyba turguje bei kiti viešojo gyvenimo aspektai. Vietos valdžia reglamentavo kasdienį gyvenimą, nustatydama ramybės, prekybos, transporto judėjimo, gatvių valymo valandas. Teisinis reguliavimas leidžia bent iš dalies atskleisti gyvensenos ypatumus, pajusti miestelio gyvenimo ritmą
Mokslinė sintezė
Tekstą iš prancūzų kalbos vertė ir pratarmę parašė Vytautas VolungevičiusEl. paštas: [email protected]ą iš prancūzų kalbos vertė ir pratarmę parašė Vytautas VolungevičiusEl. paštas: [email protected]