Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Krizės mums leido daryti dalykus, kuriuos buvome numatę Vyriausybės programoje. Interviu su Ingrida Šimonyte
No full textInterview conducted by Ramūnas Vilpišauskas on January 16, 2025, in Vilnius. Transcribed by Justė Giedraitytė. Interview was edited for brevity and clarity
Patogumas nugali pasitikėjimą: kriptovaliutų vartotojų sprendimų realybė
No full textBackground: Despite the financial technology (Fintech) industry being marked as a strategic development direction in many countries, cryptocurrency products show low adoption rates. Purpose: This study investigated factors affecting consumer trust in cryptocurrency products, particularly exchanges and crypto wallets. Methods: A three-stage multi-method approach was adopted: two non-probability convenience surveys and a systematic literature review. The initial survey (N=45) was followed by literature review (N=16) and a follow-up survey (N=95). Qualitative and quantitative analysis techniques were used. Findings: Trust must be understood as a versatile concept, with consumers perceiving different factors differently when choosing cryptocurrency products. Two key findings emerged: convenience, rather than trust, is the biggest factor attributed to cryptocurrency product popularity and adoption. Second, an inverse relationship exists between trustworthiness and popularity of information sources about cryptocurrency products, with less popular sources being more trusted. Consumers rely on convenience-based attributes like the ease of use and accessibility, which indirectly influence trust perception. Conclusions: Trust degree is not bound to specific products or services but depends on consumer intentions and knowledge, among other factors. Research implications: The authors suggest policy and innovation development directions to increase consumer trust in cryptocurrency products.Pagrindimas: Nepaisant to, kad finansų technologijų (Fintech) sektorius daugelyje šalių yra pripažintas strategine plėtros kryptimi, kriptovaliutų produktų diegimo lygis išlieka žemas. Tikslas: Šiuo tyrimu siekta ištirti veiksnius, darančius poveikį vartotojų pasitikėjimui kriptovaliutų produktais, ypač biržomis ir kriptovaliutų piniginėmis. Metodai: Taikytas trijų etapų mišriųjų metodų tyrimo modelis: du netikimybiniai patogumo imčių apklausos tyrimai ir sisteminė literatūros apžvalga. Po pirminio tyrimo (N = 45) atlikta literatūros apžvalga (N = 16) ir pakartotinis tyrimas (N = 95). Naudoti kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodai. Rezultatai: Pasitikėjimo samprata turi būti suprantama kaip daugiareikšmė koncepcija, vartotojai skirtingai suvokia įvairius veiksnius, darančius poveikį jų kriptovaliutų produktų pasirinkimui. Nustatyti du pagrindiniai rezultatai: patogumo, o ne pasitikėjimo veiksnys yra svarbiausias kriptovaliutų produktų populiarumui ir diegimui. Antra, egzistuoja atvirkštinis ryšys tarp informacijos šaltinių apie kriptovaliutų produktus patikimumo ir populiarumo – mažiau populiarūs šaltiniai paprastai yra patikimesni. Vartotojai remiasi patogumo kriterijais, tokiais kaip naudojimo paprastumas ir prieinamumas, kurie netiesiogiai daro poveikį pasitikėjimo suvokimui. Išvados: Pasitikėjimo lygis nėra susijęs su konkrečiais produktais ar paslaugomis, bet priklauso nuo vartotojų ketinimų ir žinių bei kitų veiksnių. Tyrimo praktinės reikšmės: Autoriai siūlo politikos formavimo ir inovacijų plėtros kryptis, skirtas didinti vartotojų pasitikėjimą kriptovaliutų produktais
Profesor Walery Czekman (Valerijus Čekmonas) w świetle jego ponad 25-letniej korespondencji
No full textProfessor Elzbieta Smulkova\u27s memories of the Vilnius University professor Valerijus Chekmonas are based on materials from personal correspondence that continued over many years. Cooperation in the field of Polish and Belarusian studies was very fruitful, although in their course scientists were more than once faced with the need to solve complex issues.Wspomnienia profesor Elżbiety Smulkowej o profesorze Uniwersytetu Wileńskiego opierają się na materiałach pochodzących z korespondencji osobistej prowadzonej przez wiele lat. Współpraca na polu studiów polonistycznych i białoruskich była bardzo owocna, choć w jej toku naukowcy nie raz musieli zmierzyć się z koniecznością rozwiązywania skomplikowanych zagadnień
Kaip mokytis iš terpių?
No full text Environmental education requires a philosophical reevaluation. As evidence of this need, Humphreys and Blenkinsop (2017) note that educational theories remain fragmented due to the absence of strong philosophical foundations, while the educational discourse also lacks the coherence needed to transcend traditional disciplinary boundaries. Additionally, Sonu and Snaza (2016) argue that failing to question the assumptions underlying the concept of the human subject risks grounding the relationship between humans and the world in a ‘momentary ethic’, where partial knowledge is tied to accidental actions. In light of these critiques, it is clear that environmental education requires a philosophical reevaluation and rearticulation of issues such as entanglement to and with the individual. This paper argues that the abstract notion of ‘environment’, defined by its distinction from the individual, contrasts with the idea of ‘milieu’, which implies a connection to the individual, making the milieu a solid foundation for developing a philosophical theory of education. This argument is supported by bringing together theoretical and practical dimensions – namely, Gilbert Simondon’s theoretical concept of the ‘associated milieu’ and Phenomenon-Based Learning as a concrete educational practice. This approach not only identifies the individual as directly connected to the milieu but also demonstrates the potential to develop processes of connectedness to milieus as educational practices. In this respect, integrating philosophical insights with educational practices complements theories of environmental education, thereby creating an educational dimension which unites complex natural, cultural, and social phenomena.Aplinkodairinė edukacija reikalauja filosofinio permąstymo. Kaip šio poreikio įrodymą, Humphreys ir Blenkinsop (2017) pažymi, kad aplinkodairos švietimo teorijos išlieka padrikos būtent todėl, kad stokoja tvirtesnių filosofinių pamatų, kartu edukacijos diskurse trūksta nuoseklumo, kuris leistų atnaujinti nusistovėjusias disciplinas. Be to, Sonu ir Snaza (2016) tvirtina, kad, neužklausdami žmogiškojo subjekto sampratos prielaidų, rizikuojame žmogaus ir pasaulio santykį pagrįsti tik „momentine etika“, kai dalinės žinios susiejamos su atsitiktiniais veiksmais. Remiantis šiomis kritinėmis įžvalgomis akivaizdu, kad aplinkodairinė edukacija reikalauja filosofiškai permąstyti ir perartikuliuoti pačią susietumo su individu problematiką. Straipsnyje teigiama, kad abstrakčiai „aplinkos“ sąvokai, kuri paremta skirtimi nuo individo, priešpriešinant „terpės“ idėją, kuri implikuoja susietumą su individu, būtent terpė suteikia galimybę plėtoti filosofinę ugdymo teoriją. Šis siūlymas sukonkretinamas gretinant teorines ir praktines plotmes – t. y. Gilberto Simondono „susietosios terpės“ teorinę koncepciją ir fenomenais grįsto ugdymo kaip konkretaus švietimo praktiką. Parodoma, kad įmanoma ne tik identifikuoti individą kaip tiesiogiai susijusį su terpe, taip pat – plėtoti susietumo su terpėmis procesus kaip ugdymo praktikas. Šiuo požiūriu filosofinių įžvalgų integravimas į ugdymo praktiką papildo aplinkodairinio švietimo teorijas ir sukuria ugdymo dimensiją, susiejančią sudėtingus gamtos, kultūros ir socialinius reiškinius
(Ne)dingusi Jurgio Žilinsko antropologinė kolekcija
No full textThe article presents the collection of skulls, which was previously believed to be lost, amassed by the renowned Lithuanian physician, anatomist, and anthropologist Jurgis Žilinskas (1885-1957) between the two World Wars. The latter currently comprises 361 skulls, representing 30.4% of the former anthropological collection. The most significant discovery within this collection is the presence of three dated skulls from the Early Mesolithic period. The article presents historical, archaeological, and anthropological information on the surviving portion of J. Žilinskas’ anthropological collection, a catalog of registered skulls, and the most recent AMS 14C dates. It also includes theoretical considerations regarding the fate of the missing skulls, suggestions for further research on some important archaeological objects, and potential avenues for further research.Straipsnyje pristatoma dingusia laikyta garsaus Lietuvos gydytojo, anatomo ir antropologo Jurgio Žilinsko (1885-1957) tarpukariu kaupta kaukolių kolekcija. Pastarąją šiuo metu sudaro 361 kaukolės arba tik 30,4 % buvusios antropologinės kolekcijos. Svarbiausias atradimas, laukęs šiuose rinkiniuose – datuotos trys ankstyvojo mezolito kaukolės. Straipsnyje pateikiama išlikusios J. Žilinsko antropologinės kolekcijos dalies istorinė, archeologinė, antropologinė informacija, suregistruotų kaukolių katalogas ir naujausios AMS 14C datos. Taip pat pateikiami teoriniai svarstymai dėl dingusių kaukolių likimo, pasiūlymai tęsti kai kurių svarbių archeologinių objektų tyrimus ir pristatomos galimų tolimesnių tyrimų kryptys
Socialinės meno praktikos: žinojimai socialinio darbo lauke ir tarp laukų
No full textThe production of knowledge in the realm of social arts practices involves various disciplines. The discourse of these practice is polyphonic and multi-layered. Notably, research on social arts within the scope of social work has been expanding. Yet, the field of social work remains differently defined, with divergent definitions provided by researchers and practitioners. As a result, the discourse regarding the intersection of social arts and social work research is scattered and encompasses a range of knowledge, often loosely interconnected. Some researchers are concentrated on delineate the field of social work, while others – in between fields. However, existing research lacks a profound sociological analysis. Such an analysis could provide insights into how the knowledge of social arts practices is shaped within the context of social work. This raises questions about the role of social arts practices in social work research, how they are conceptualised and the significance of this knowledge in enhancing our comprehension of these practices. Consequently, this study aims is to bridge these knowledge gaps and reflect further constructive path for future research into social arts practices. In this literature analysis of social work research related to social arts we will adopt P. Bourdieu field theory approach.Žinojimo apie socialinio meno praktikas kūrimas yra tapęs įvairių skirtingų disciplinų dalyvių diskusijos objektu. Taip kuriamas daugiabalsis ir daugiareikšmis diskursas apie šias praktikas. Diskusija apie socialinį meną vyksta ir socialiniame darbe, atsiranda vis daugiau šios krypties studijų. Vis dėlto socialinis darbas nėra vientisas, tyrėjai ir profesionalai savaip įkūnija socialinio darbo apibrėžtis. Taigi diskursas apie socialinį meną socialinio darbo tyrimuose yra išsibarstęs, aprėpia skirtingą, vietomis sutampantį ar prasilenkiantį žinojimą. Dalis šių socialinio darbo tyrimų telkiasi apibrėžtose socialinio darbo ribose, kiti – šias ribas peržengia. Vis dėlto galima pastebėti, kad šiuose įvairialypiuose tyrimuose trūksta gilesnės sociologinės analizės, kuri leistų reflektuoti žinojimo apie socialinį meną socialinio darbo tyrimų erdvėje kūrimą. Galima kelti klausimus, kokią reikšmę socialinio meno praktikos įgyja socialiniame darbe, kaip apibrėžiama ši praktika, kuo tai reikšminga gilesniam supratimui apie specifines socialines meno praktikas. Šio straipsnio siekis ir yra užpildyti šį žinių plyšį bei apmąstyti galimą tolesnę konstruktyvią socialinio meno praktikų tyrimo kryptį. Šioje literatūros analizėje, fokusuotoje į socialinio darbo tyrimus, sietinus su socialinio meno praktikomis, pasitelksime P. Bourdieu lauko perspektyvą
„Kokia klišė, tiesa?“ Motinų, pasirinkusių darbą ne visą darbo dieną Vokietijoje, įžvalgos
No full textThis narrative study explores the intersection of motherhood, employment choices, and care responsibilities in Germany. Despite its well-documented adverse effects on career progression, pension contribution, and risk of later-life poverty, two thirds of working mothers opt for part-time employment. However, qualitative research has yielded limited insights as to why mothers choose a particular employment model considering the heterogeneity of families in Germany. This contribution draws from a sample of 17 narrative interviews, comprising eight mothers born in Germany and nine born abroad. The narrative analytical approach according to Schütze was used to carry out the analysis. The study reveals that mothers’ employment decisions are shaped by a combination of personal preferences, structural constraints, and socio-economic factors. Mothers with higher education and previous full-time experience tend to pursue part-time work as a temporary compromise, often planning a return to full-time employment when family circumstances allow. However, those with limited qualifications or precarious legal and economic conditions face restricted labor market access, making part-time work less of a matter of choice and more a necessity driven by external pressures. Whether part-time work remains a career killer, a temporary option, or a personal choice, it transcends gender roles and delves into the individual biographies of mothers.Šis naratyvinis tyrimas nagrinėja motinystės, užimtumo pasirinkimų ir globos sąveiką Vokietijoje. Nepaisant gerai dokumentuotų neigiamų pasekmių karjeros raidai, pensijų įmokoms ir vėlesnio gyvenimo skurdo rizikai, du trečdaliai dirbančių motinų renkasi ne visą darbo dieną. Tačiau kokybiniai tyrimai iki šiol suteikė tik ribotų įžvalgų apie tai, kodėl motinos pasirenka tam tikrą užimtumo modelį, atsižvelgiant į šeimų heterogeniškumą Vokietijoje. Šis straipsnis yra dalis doktorantūros tyrimo, kuriame nagrinėjami motinų švietimo siekiai. Jis remiasi 17 naratyvinių interviu imtimi, į kurią įtrauktos aštuonios Vokietijoje gimusios motinos ir devynios motinos, gimusios užsienyje. Analizei atlikti taikytas naratyvinis analitinis požiūris pagal Schütze.
Tyrimas atskleidžia, kad motinų užimtumo sprendimus lemia asmeninių siekių, struktūrinių apribojimų ir socioekonominių veiksnių derinys. Aukštąjį išsilavinimą turinčios ir anksčiau visą darbo dieną dirbusios motinos dažniausiai traktuoja darbą ne visą darbo dieną kaip laikiną kompromisą, dažnai planuodamos grįžti prie viso etato, kai šeiminės aplinkybės tai leis. Tačiau motinos, turinčios ribotą kvalifikaciją arba susiduriančios su nestabiliomis teisinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, susiduria su ribotomis galimybėmis darbo rinkoje, todėl darbas ne visą darbo dieną joms dažniau tampa neišvengiamu pasirinkimu, nulemtu išorinių spaudimų, o ne asmeninių pageidavimų. Klausimas, ar darbas ne visą darbo dieną išlieka karjeros „stabdžiu“, laikinu sprendimu ar sąmoningu pasirinkimu, peržengia vien lyčių vaidmenų ribas ir gilinasi į individualias motinų biografijas
Motinystė intymaus partnerio smurto kontekste vaiko gerovės tyrimuose: motinocentrinė perspektyvos link
No full textIntimate partner violence against women continues to be a major problem worldwide. The problem is exacerbated when women are subjected to violence as mothers, whose experiences are marginalised because of attention dedicated to their children. This article explores how the concepts of mothers and motherhood are constructed in the child welfare literature, which traditionally views mothers as solely responsible for children’s well-being, even in the case of violence against them. The first part of the paper discusses the features of child welfare research in the context of intimate partner violence against mothers, whereas the second part of the paper discusses the aspects that underpin the construction of images of mothers and motherhood in this literature, while the third part of the paper highlights the importance of the matricentic perspective in research on mothers’ experiences of violence.Intymaus partnerio smurtas prieš moteris ir toliau išlieka didele problema visame pasaulyje. Tačiau ši problema tampa dar aštresnė, kai smurtą patiria moterys kaip motinos, kurių patirtys dėl dėmesio vaikams nustumiamos į paraštes. Šiuo straipsniu tiriama, kaip motinos ir motinystė konstruojama vaiko gerovės mokslinėje literatūroje, kurioje į motinas žvelgiama tradiciškai, kaip į vieninteles atsakingas už vaikų gerovę, net ir smurto prieš jas atveju. Pirmoje straipsnio dalyje aptariami nagrinėjamų vaiko gerovės tyrimų, susijusių su motinyste intymaus partnerio smurto kontekste, bruožai, antroje – aspektai, kuriais remiantis šioje literatūroje konstruojami motinų ir motinystės vaizdiniai, trečioje – išryškinta motinocentrinės perspektyvos svarba tyrimuose, kai smurtą patiria motinos
Pro klebonijos langą: XX a. 3 deš. Lietuvos miestelio kasdienybė kunigo akimis
No full textThe article investigates part of the parson of Troškūnai Parish, Rev. Antanas Pauliukas diary kept from 1918 to 1929, which reflects the daily routine of Troškūnai, a minor town, and the surrounding areas. The text raises issues regarding the concepts of a ‘small town’ and a ‘town resident’, and a question is posed whether, in the 1920s, in the Lithuanian provincial areas, these concepts served to define specific geographical and cultural areas, and whether this cultural space differed from the countryside and the village/small town. The article also discusses snapshots of the daily routine described by Rev. Pauliukas (including specific types of work, festivals, public activity, and self-governance) where – directly or indirectly – opportunities arise to grasp the instances and key points in the authentic life of a small town.Straipsnyje nagrinėjama Troškūnų klebono kunigo Antano Pauliuko 1918–1929 m. dienyno dalis, kurioje atsispindi šio miestelio kasdienybė ir apylinkių gyvenimas. Tekste keliamas klausimas apie miestelio ir miestelėno sąvokas, klausiama, ar XX a. 3 deš. Lietuvos provincijoje jomis buvo apibrėžiama specifinė geografinė ar kultūrinė erdvė, ar ji skyrėsi nuo kaimo ir miesto. Straipsnyje taip pat aptariami Pauliuko aprašomos kasdienybės fragmentai (darbai, šventės ir šventadieniai, visuomeninė veikla, savivalda), kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai galima pamėginti užčiuopti autentiškas miestelio gyvenimo akimirkas ir akcentus