Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
MRI-Based Diagnosis of Neurocysticercosis with Coexisting Cervical and Lumbar Disc Pathology: A Case Report
No full textNeurocysticercosis (NCC), a parasitic infection of the central nervous system caused by Taenia solium larvae, is a leading cause of acquired epilepsy in endemic regions. This case describes a 40-year-old male who presented with chronic headache, dizziness, and a recent seizure episode. He had no prior history of systemic illness, tuberculosis, or neurological disorders. Magnetic Resonance Imaging (MRI) of the brain revealed multiple ring-enhancing lesions with an eccentric scolex in the cerebral and cerebellar hemispheres, accompanied by surrounding edema, confirming the diagnosis of neurocysticercosis. Additional lesions in extraocular, facial, and tongue muscles were consistent with myocysticercosis, an uncommon but clinically significant manifestation that may mimic inflammatory or neoplastic processes.Spinal imaging demonstrated degenerative changes, including diffuse cervical disc bulges at multiple levels (C3–C7) and lumbar disc pathology at L4–L5, causing anterior thecal sac indentation but without cord compression or myelomalacia. While the spinal findings were incidental, they were clinically relevant as contributors to chronic pain and potential neurological deficits.The coexistence of disseminated neurocysticercosis with muscular involvement and early degenerative spinal disease highlights the importance of comprehensive evaluation in patients presenting with seizures and persistent headache. Treatment included albendazole-based antiparasitic therapy, corticosteroids to reduce perilesional edema, antiepileptic medications, and conservative management for disc disease.This case underscores the role of MRI in identifying pathognomonic features of cysticercosis, emphasizes the need for systemic evaluation, and demonstrates the significance of recognizing coexisting pathologies for tailored multidisciplinary management
Mentorystės reikšmė ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų profesinei karjerai
No full textThe article actualizes the role of the head of an educational institution, analyzes the influence of the relationship between a professional mentor and a student on the professional career of the head of a preschool educational institution. It emphasizes how mentoring significantly contributes to developing the leadership of heads, strengthening professional competencies, motivating them to develop a professional career, growing potential, and training a head of an educational institution who is creating a sustainable future on their professional path. Straipsnyje aktualizuojamas švietimo įstaigos vadovo vaidmuo, nagrinėjama profesionalaus mentoriaus santykio su ugdytiniu įtaka ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo profesinei karjerai. Pabrėžiama, kaip mentorystė reikšmingai prisideda ugdant vadovų lyderystę, stiprinant jų profesines kompetencijas, motyvuojant vystyti profesinę karjerą, auginant potencialą, profesiniame kelyje formuojant tvarią ateitį
Diskrečioji ribinė teorema Epšteino dzeta funkcijai
No full textIn this paper, the value distribution of the Epstein zeta-function ζ(s; Q) is investigated. It is well known that the asymptotic behaviour of zeta-functions is most effectively defined by probabilistic limit theorems in the sense of weak convergence. A limit theorem of continuous type for the function ζ(s; Q) on the complex plane has been obtained by Laurinčikas and Macaitienė [11]. This paper presents a discrete-type result, based on the Master’s Thesis [8] by Gutauskienė.Straipsnyje nagrinėjamas Epšteino dzeta funkcijos ζ(s; Q) reikšmių pasiskirstymas. Žinoma, kad dzeta funkcijų asimptotinės savybės geriausiai nusakomos tikimybinėmis ribinėmis teoremomis silpnojo tikimybinių matų konvergavimo prasme. Tolydaus tipo ribinę teoremą funkcijai ζ(s; Q) kompleksinėje plokštumoje pateikė A. Laurinčikas ir R. Macaitienė [11]. Šiame straipsnyje, kuris parengtas B. Gutauskienės magistro darbo [8] pagrindu, pristatomas diskretaus tipo rezultatas
Avangardinė „Keturių vėjų“ karo apokalipsė
No full textWar and its experience is an important theme in the early twentieth-century avant-garde literature. Among Lithuanian writers, this theme was more prevalent in works by the Four Winds group rather than the Third Front. The theme of war and the avant-garde depictions of war have not been widely researched in Lithuanian literary scholarship, which is the principal goal of this paper.
The futurist movement officially began in 1909, when the French daily Le Figaro published the Manifesto del Futurismo (Manifesto of Futurism) by Filippo Tommaso Marinetti, who glorified “war—the only true hygiene of the world—militarism, patriotism, the destructive gesture of anarchists, the beautiful Ideas which kill, and the scorn of woman.” Italian futurists urged for Italy’s involvement in the First World War, and some even joined the Lombard Battalion of Volunteer Cyclists and Motorists. German expressionists eagerly awaited the war, which they believed would oust their self-satisfied government and the materialism it advocated. Meanwhile, Russian futurists called for revolutionary violence.
The avant-garde in Lithuania began later as compared to Western Europe—after the First World War and the Lithuanian struggle for independence, at a time when the European avant-garde had entered its second stage and began to be associated with surrealism and dadaism. Because of this, Lithuanian avant-garde writers did not treat war in the same way as European artists did: their work does not contain the enthusiasm one commonly finds in the European prewar avant-garde, instead placing emphasis on disillusionment, the destruction and the horrors of war, like the postwar avant-gardists did. This paper is not concerned with the aesthetic revolution in depicting war by European and Lithuanian avant-gardists, as it has been extensively analyzed in Lithuanian scholarship.
This paper considers depictions of the First World War by European avant-garde writers in the early twentieth century as a cultural-literary background important for understanding the relationship between war and the avant-garde, but not necessarily as a direct influence on the works produced by the Lithuanian avant-garde writer collective known as the Four Winds. This background helps us understand the significance that those experiences of war and armed struggle for independence had for the Four Winds, as well as the meaning carried in their aesthetic reflections of those experiences.Karas ir jo lemta patirtis – svarbi XX a. pradžios literatūrinio avangardo tema. Lietuvoje ši tema buvo svarbesnė avangardiniuose Keturių vėjų, o ne Trečio fronto grupės kūriniuose. Karo tema ir su ja susijęs avangardinis karo vaizdinys lietuvių literatūros moksle nėra detaliau aptarti, todėl šiame straipsnyje ir bus siekiama tai padaryti.
Jau 1909 m. prancūzų dienraštyje Le Figaro paskelbtame futurizmo manifeste, kuris žymėjo oficialią avangardo pradžią, jo autorius Filippo Tomaso Marinetti šlovino „militarizmą, patriotizmą, griaunamąjį anarchistų gestą, gražias idėjas, dėl kurių mirštama, ir panieką moteriai.“ Prasidėjus I pasauliniam karui, italų futuristai pasisakė už dalyvavimą kare, o kai kurie jų stojo savanoriais į paruošiamąjį Lombardijos dviratininkų ir automobilistų batalioną. Vokietijos ekspresionistai entuziastingai laukė karo, turėjusio nuversti savimi patenkintą valdžią ir jos propaguojamą materializmą, o Rusijos futuristai propagavo revoliucinį smurtą.
Avangardas Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europa, prasidėjo vėliau: jau po I pasaulinio karo ir kovų už nepriklausomybę, kuomet europietiškasis avangardas perėjo į antrąjį savo raidos etapą, siejamą su siurrealizmu ir dadaizmu. Todėl karo vaizdinys lietuviškame literatūros avangarde yra kitoks nei Vakarų Europos šalyse: jam nebūdingas prieškario Europos avangardo entuziazmas, o svarbesnės pokariniame avangarde išryškėjusios apokaliptinės karo siaubo ir nusivylimu juo reikšmės. Estetinio perversmo (karo) tema Europos ir Lietuvos avangarde šiame straipsnyje nebus analizuojama kaip jau ne kartą lietuvių mokslinėje literatūroje aptarta.
Straipsnyje bendrosios I pasaulinio karo vaizdinio XX a. pradžios Europos avangardinėje literatūroje tendencijos bus pristatomos daugiau kaip to meto kultūrinis-literatūrinis fonas, nebūtinai tiesiogiai veikęs Keturių vėjų grupės kūrybą, bet svarbus bendram supratimui apie avangardo santykį su karu. Šis fonas yra reikšmingas bandant suprasti, kokią vietą lietuviškojo avangardo grupės Keturi vėjai kūryboje užėmė karo ir kovos už nepriklausomybę patirtys ir kokios karo reikšmės ryškinamos estetinėje tos patirties refleksijoje
Lietuvių literatūros mokymo organizavimas ir kontrolė vėlyvuoju sovietmečiu
No full textAlthough the debate about the teaching of literature in Lithuanian schools continues to this day, a more detailed and critical discussion as well as reflection on the mechanisms of teaching and controlling literature in Soviet-era Lithuania has been still lacking. In an attempt to partially fill this gap, the article reconstructs the organization of teaching literature during the Soviet era, based on a variety of materials relevant to the research (archives, periodicals, textbooks, school curricula, testimonies by contemporaries, egodocuments, etc.). The article focuses on the period from the Thaw to the end of the Soviet era, when education underwent reforms. The article discusses leading institutions and personalities—the movers and shakers in the organization of literature teaching, the authors of literature textbooks and programs (for the upper grades), the context of the development of materials for school, as well as teachers‘ testimonies about the requirements for literature teaching and the development of materials for it. The aim is to present an extensive overview and systematization of the history of the development of Lithuanian studies content in the late Soviet era.Nors diskusijos apie literatūros mokymą mokykloje netyla ir šiandien, iki šiol stinga išsamesnio ir kritiškesnio literatūros mokymo ir jo kontrolės mechanizmų sovietmečio Lietuvoje aptarimo ir refleksijos. Stengiantis iš dalies užpildyti šią spragą, šiame straipsnyje, remiantis įvairia tyrimui aktualia medžiaga (archyvais, periodika, vadovėliais, mokyklinėmis programomis, amžininkų liudijimais, egodokumentika ir kt.), rekonstruojama, kaip buvo organizuotas literatūros mokymo procesas sovietmečiu. Koncentruojamasi į laikotarpį nuo Atlydžio iki sovietmečio pabaigos, kada švietimas imtas reformuoti. Straipsnyje aptariamos svarbesnės institucijos ir asmenybės – literatūros mokymo organizavimo lėmėjai, literatūros vadovėlių ir programų (aukštesnių klasių koncentrui) autoriai, medžiagos mokyklai rengimo kontekstas, taip pat ir mokytojų liudijimai apie reikalavimus literatūros mokymui ir tam skirtos medžiagos raidą. Siekiama panoramiškai apžvelgti ir susisteminti lituanistinio turinio formavimo(si) istoriją vėlyvuoju sovietmečiu
Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybiniai sinonimai (darybiniai variantai)
No full textIn the Lithuanian language, the persons can be named by synonymous words (simple words and derivatives). A variety is revealed by lexical, derivative, syntactical synonyms as well as other language means. Derivative synonyms, which are one of the type of synonyms, are such derivatives of the Lithuanian language that have the same root, the same derivative meaning, but which are formed with different derivative means. Derivative variants should be distinguished from derivative synonyms: they are the derivatives formed from the same underlying word (or from the same underlying words) with the same derivative formative. They are formed by means of secondary derivative means, i.e. a vowel or a consonant of the root, variation of prefix, a connecting vowel, etc. The nominal derivatives indicating persons fall into five categories of noun formation. According to the features of the underlying words given to a derivative as well as derivative and lexical meanings, the compounds and derivatives with prefixes have synonymic relationship with the suffix and ending derivatives of traditional derivational categories. Applying the methods of derivative and semantic analysis as well as statistical, descriptive analytical, substitution methods, the derivatives of one derivative category – the names of the persons possessing nominal features – are discussed in the present article. The derivatives were drawn from LKŽ and LKŽe: 2,894 derivatives were selected, out of them 704 rows of derivative synonyms (derivative variants) were formed. Analysing the collected examples, it was revealed that the rows of derivative synonyms (derivative variants) can be divided into semantic groups according to some part of the body, similarity, character feature, etc. (barzdainis – barzdyla / barzdila – barzdylis – barzdylius – 2 barzdočius, -ė – barzdotis, -ė – barzdokas, -ė – barzdolė – barzdonas 1 – barzdukas 1 – barzduolis, -ė – barzdžius – velniabarzdis); according to family or mutual relationship (gentainis, -ė – gentininkas – gentaitis – gentbrolis); according to the meeting or gathering of people, participation in some joint events (vestuvininkas / vestuvinykas, -ė); according to inclination to one or another behaviour (juokininkas / juokinykas – juokorius – juokadaris, -ė / juokdarys, -ė / juokdaris, -ė / juokadara – juokbernis); according to favourite meal, drink or a person (druskininkas, -ė / druskinykas, -ė 2 – druskius, -ė – druskis, -ė); according to the place of participation somewhere, place of work (girtuvininkas, -ė / girtuvinykas, -ė / girtuvninkas, -ė / girtuvnykas, -ė); according to a person (or group of people), an organization, whose supporter or follower is a person (varpietis, -ė – varpininkas, -ė 2); according to a disease or an unhealthy part of the body (raupsuočius, -ė – raupsuotis, -ė); according to the received award or an achieved result (pirmūnas, -ė – pirmuolis, -ė); according to the work or rest time (2 nakti̇nis, -ė 2 – naktinyčia 8 – naktadarbis, -ė – nakti̇bauža 2 – 2 nakti̇žibis, -ė / nakti̇žiba – ži̇banaktis). The biggest part of derivatives is composed of derivatives with the suffixes (they make 70 per cent of the total number of all derivatives).Lietuvių kalboje asmenis galima įvardyti sinonimiškais žodžiais (paprastais žodžiais ir dariniais). Įvairovė atskleidžiama leksiniais, darybiniais, sintaksiniais sinonimais, kitais kalbos priemonių konkurentais. Darybiniais sinonimais, kurie yra vienas iš sinonimų tipų, tikslinga laikyti tokius lietuvių kalbos darinius, kurie turi tą pačią šaknį, tą pačią darybos reikšmę, bet kurie padaryti su skirtingomis darybos priemonėmis. Nuo DS skirtini darybiniai variantai – iš to paties pamatinio žodžio (arba iš tų pačių pamatinių žodžių) su tuo pačiu darybos formantu sudaryti dariniai, besiskiriantys šalutine darybos priemone − šaknies balsiu ar priebalsiu, priešdėlio varijavimu, jungiamuoju balsiu ir pan. Vardažodiniai asmenis vadinantys dariniai yra priskiriami penkioms daiktavardžių darybos kategorijoms. Pagal dariniui suteikiamus iš pamatinių žodžių kylančius požymius, darybos ir leksines reikšmes su tradicinių darybos kategorijų priesagų ir galūnių vediniais sinonimiškai (ar variantiškai) santykiauja ir į juos panašūs dūriniai ir priešdėlių vediniai, mišriosios (priešdėlių-priesagų) darybos dariniai. Taikant darybinės, semantinės analizės, skaičiavimo, aprašomąjį analitinį, substitucijos metodus straipsnyje aptariami vienos darybos kategorijos – vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų – dariniai, rasti LKŽ, LKŽe (išrinkti 2894 dariniai, iš jų sudarytos 704 darybinių sinonimų (darybinių variantų) eilės). Analizuojant surinktą medžiagą matyti, kad DS (DV) eiles galima suskirstyti į semantines grupes pagal kokią nors kūno dalį, panašumą, būdo ypatybę ir pan. (barzdainis – barzdyla / barzdyla – barzdylis – barzdylius – 2 barzdočius, -ė – barzdotis, -ė – barzdokas, -ė – barzdolė – barzdonas 1 – barzdukas 1 – barzduolis, -ė – barzdžius – velniabarzdis); pagal giminystės, tarpusavio santykius (gentainis, -ė – gentininkas – gentaitis – gentbrolis); pagal pobūvį, susibūrimą, dalyvavimą kokiame nors (bendrame) veiksme (vestuvininkas / vestuvinykas, -ė); pagal palinkimą į kokį poelgį (juokininkas / juokinykas – juokorius – juokadaris, -ė / juokdarys, -ė / juokdaris, -ė / juokadara – juokbernis); pagal mėgstamą, patrauklų valgį, gėrimą ar asmenį (druskininkas, -ė / druskinykas, -ė 2 – druskius, -ė – druskis, -ė); pagal dalyvavimo kur nors, susibūrimo, darbo vietą (girtuvininkas, -ė / girtuvinykas, -ė / girtuvninkas, -ė / girtuvnykas, -ė); pagal tą asmenį (ar grupę asmenų), organizaciją, kurių šalininku ir sekėju yra vediniu pasakomas asmuo (varpietis, -ė – varpininkas, -ė 2); pagal turimą ligą ar nesveiką kūno dalį (raupsuočius, -ė – raupsuotis, -ė); pagal gautą apdovanojimą ar pasiektą rezultatą (pirmūnas, -ė 1 – pirmuolis, -ė); pagal darbo ar poilsio laiką (2 nakti̇nis, -ė 2 – naktinyčia 8 – naktadarbis, -ė – nakti̇bauža 2 – 2 nakti̇žibis, -ė / nakti̇žiba – ži̇banaktis). Didžiausią tiriamų darinių dalį sudaro priesagų vediniai (69,9 proc. viso darinių skaičiaus)
Daiktavardžio kaimietis sinonimai dabartinėje lietuvių kalboje
No full textEarlier, dictionaries of the Lithuanian language would record only one entry of the meaning of the noun kaimietis, -ė (‘a male / female villager’ in Lithuanian): “a village inhabitant”. Presently, the Dictionary of the Literary Lithuanian Language (Lith. Bendrinės lietuvių kalbos žodynas) indicates another meaning of the word: “pejorative meaning – an uneducated, of bad taste, etc. person who not necessarily comes from a village”. Acknowledging the latter meaning, it remains stating that kaimietis (as a dominant) falls not only to the row of synonyms with the concept “a village man”, but also to the row of similar words (synonymous) bearing a pejorative meaning. Therefore, it is purposeful to review the extended synonymy of the noun kaimietis. The dictionaries of synonyms display the most characteristic synonyms of the first meaning: sodietis (‘a homestead peasant’) and valstietis (‘a peasant’). The word valstietis is included in the row of synonyms characterising the notion “a village man”’, with reference to “a word with a distant meaning”; its definition in the dictionary is “the one who is engaged with the earthwork, agriculture work”. Such definition allows the row of synonyms žemdirbys (‘an agriculturalist’) (as a dominant) joining the row of synonyms of kaimietis meaning “a village inhabitant”: laukininkas (‘a field peasant’), ūkininkas (‘a farmer’), etc.; valstietis is the link between these two rows of synonyms.The second row of synonyms with a similar meaning to that of kaimietis would comprise prastuolis (‘a lowbrow’), prasčiokas (‘a hick’); also, outside the limits of the literary language, it includes a barbarism mužikas (‘a kern’), a jargon word runkelis (‘a person as mindless as a beetroot’).The article maintains a broad notion, meaning, connotation and use of synonyms of the noun kaimietis, -ė; thus, the following words are compared: sodietis; valstietis; žemdirbys, laukininkas, ūkininkas, prastuolis, prasčiokas, mužikas; runkelis. The material was collected from all texts of different styles presented in the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language (Lith. Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas), also from other texts of the contemporary Lithuanian language.Iki šiol lietuvių kalbos žodynuose buvo fiksuojama viena daiktavardžio kaimietis, -ė reikšmė: „kaimo gyventojas“. Dabar Bendrinės lietuvių kalbos žodyne nurodoma ir kita šio žodžio reikšmė: „menk. sakoma apie neišsilavinusį, prasto skonio ir pan. žmogų, kuris nebūtinai kilęs iš kaimo.“ Pripažįstant pastarąją reikšmę tenka konstatuoti, kad kaimietis (kaip dominantė) patenka ne tik į sąvoką „kaimo žmogus“ reiškiančių sinonimų eilę, bet ir į menkinamąją reikšmę reiškiančių artimos reikšmės (sinonimiškų) žodžių eilę. Todėl tikslinga apžvelgti išsiplėtusią kaimiečio sinonimiką. Sinonimų žodynuose 1-osios reikšmės būdingiausi sinonimai yra sodietis ir valstietis. Valstietis įtrauktas į sąvoką „kaimo žmogus“ nusakančių sinonimų eilę su nuoroda „nutolusios reikšmės žodis“; jo žodyninis apibrėžimas yra „kas verčiasi žemės darbu, žemdirbyste“. Toks apibrėžimas leidžia prie kaimiečio „kaimo gyventojo“ sinonimų eilės prišlieti žemdirbio (dominantė) sinonimų eilę: laukininkas, ūkininkas ir kt.; valstietis susieja tas dvi sinonimų eiles.Antrajai kaimiečio reikšmei artimą sinonimų eilę sudarytų prastuolis, prasčiokas, taip pat, išeinant už bendrinės kalbos ribų, svetimybė mužikas, žargonybė runkelis. Straipsnyje su daiktavardžiu kaimietis, -ė, laikantis plačios sinonimų sampratos, reikšmė̃s, konotacijos ir vartojimo atžvilgiu gretinami šie žodžiai: sodietis, valstietis, žemdirbys, laukininkas, ūkininkas, prastuolis, prasčiokas, mužikas, runkelis. Medžiaga rinkta iš visų Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne pateikiamų stilių kontekstų, taip pat iš kitų dabartinės lietuvių kalbos tekstų
Pirčiupių kaimo 1944 m. birželio 3 d. tragedija: istoriografija ir šaltiniai
No full textPirčiupiai – a village in southeastern Lithuania (Dzūkija), which has entered the history of Lithuania by the fact that on 3 June 1944 German executioners carried out an extremely cruel mass terror action, burnt down the main part of the village of Pirčiupiai – Naujieji Pirčiupiai, massacred the people of the village, burnt them alive or shot them. According to the version of events, which was already established in 1944 and unchanged in the historiography, a total of 119 people were murdered, 61 women and 58 men. The article reviews the historiography of the Pirčiupiai tragedy and the most important archival sources, with the aim of revealing how the events of the village tragedy have been covered over a period of 80 years, and how the narrative of this story has been shaped. It raises the question of the relationship of the rural people to the Soviet partisans, their participation in Soviet partisan activities and other issues as factors that could have contributed to the tragedy of the village, which the Soviet historiography tried to keep silent?
The article addresses and attempts to answer the question of what circumstances led to the exceptional brutality of the German executioners, and presents archival evidence that the German losses in the ambush on the morning of 3 June 1944 near Pirčiupiai may have been higher than those reported in Soviet historiography. It is noted that the story of the village tragedy was politicised and used for propaganda purposes: the authors of Soviet historiography unsuccessfully searched for traces of the involvement of Lithuanian “bourgeois nationalists” in the execution of the Pirčiupiai. In response to the Soviet narrative of the Pirčiupiai tragedy, the diaspora authors used counter propaganda measures - they viewed the Soviet partisans and the repressive structures of the NKVD-NKGB as the perpetrators of the massacre of the village, and they raised questions of their moral responsibility. The article attempts to look at how the events of the Pirčiupiai tragedy were reflected in the restricted archival sources of Lithuania during the Soviet period, how they were accumulated, what they are, and what is the history of their appearance.Straipsnyje keliamas tikslas apžvelgti ir įvertinti 1944 m. birželio 3 d. vokiečių baudėjų įvykdytos itin žiaurios masinės teroro akcijos Lietuvoje Pirčiupių (Naujųjų Pirčiupių) sudeginimo, masinio žmonių žudynių istoriografiją ir šaltinius. Siekiama išsiaiškinti jos priešistorę (istorinį kontekstą), priežastis, vyksmą, pasekmes. Taip pat – kaip kaimo egzekucijos istorija buvo politizuojama, panaudojama propagandos tikslams: sovietinėje istoriografijoje stengtasi įrodyti, kad egzekucijoje dalyvavo „buržuaziniai nacionalistai“. Išeivijos autoriai teigia, esą sovietų partizanai buvo Pirčiupių naikinimo bendrininkai, išprovokavę vokiečius keršto akcijai. Propaganda įvykdytą nusikaltimą lygino su sovietų represinių struktūrų įvykdytomis masinių represijų akcijomis Lietuvoje vokiečių ir sovietų okupacijų metais. Aiškinama, kokius faktus sovietinėje istoriografijoje stengtasi nutylėti, kokių netikslumų pasitaiko visose istoriografijose. Pateikiami archyvinių šaltinių duomenys, iki šiol likę istorinių tyrinėjimų apie Pirčiupius nuošalyje. Apžvelgiami svarbiausi žinomi N. Pirčiupių kaimo sunaikinimo istorijos šaltiniai, kai kurių jų atsiradimo istorija
Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos 1939 metais – Antrojo pasaulinio karo katalizatorius?
No full textIn the complex sequence of events, historians often refer to the fact of the enforced detachment of the Klaipėda region from Lithuania and its annexation to Germany in March 1939, without dwelling on it too much, focusing more on the Austrian Anschluss of 1938, the Munich Conference of 1938, and the destruction of Czechoslovakia, with its fateful moments in mid-March 1939. The Klaipėda case, however, is particularly worth mentioning because it represented the last territorial expansion of the German Reich before the war, and it took place without a direct military confrontation, as Lithuania acquiesced to an ultimatum from Berlin. The German invasion of Poland on 1 September 1939, which turned into a world war, overshadowed the extraordinary significance of the annexation of the Klaipėda region to the Reich on 22 and 23 March 1939 in the chain of fateful pre-war events. Here, foreign historians focus on the escalating tensions between Germany and Poland over the German ferry Danzig and the demands for an extraterritorial corridor to East Prussia, the political approximation between Germany and the Soviet Union that led to the so-called Molotov-Ribbentrop Pact, etc. By using the term catalyst in the title of this article, and by arguing figuratively for the use of this resonant word in the article itself, we aim to underline the extraordinary international significance of the Klaipėda (Memel) issue for the further acceleration of the course of events.
This had far-reaching implications for the wider international scene of the time. An examination of the media and other historical sources from the Western democracies in 1939 reveals that the NS Germany’s harsh ultimatum solution to the Klaipėda problem and its threat to use its military forces against a small neighbouring country for an invasion deep into Lithuania accelerated the preparations of other European states for the inevitable armed conflicts and played an important role in the shaping of the fate of the whole geopolitical area between Germany and the USSR. Ultimately, it contributed to the subsequent agreements on the division of spheres of influence between the two totalitarian powers.Nagrinėdami Antrojo pasaulinio karo ištakas ir genezę, istorikai kompleksinėje įvykių sekoje neretai mini 1939 m. kovo mėnesį įvykdytą Klaipėdos krašto atplėšimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos faktą, per daug prie jo neapsistodami, daugiau dėmesio skirdami 1938 m. Austrijos „anšliusui“, 1938 m. Miuncheno konferencijai ir Čekoslovakijos destrukcijai su jos lemtingais akordais 1939 m. kovo viduryje. Klaipėdos atvejis vis dėlto ypač vertas dėmesio, nes jis reiškė paskutinę Vokietijos reicho teritorinę ekspansiją prieš karą, įvyko be tiesioginės karinės konfrontacijos, kadangi Lietuva nusileido ultimatumui iš Berlyno. Vokietijos invazija į Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1 d., virtusi pasauliniu karu, nustelbė Klaipėdos krašto prijungimo prie Reicho 1939 m. kovo 22–23 d. neeilinę reikšmę lemtingų prieškarinių įvykių grandinėje. Joje užsienio istorikai daug dėmesio skiria aštrėjusiai Vokietijos-Lenkijos santykių įtampai dėl vokiečių kelto Dancigo ir eksteritorinio koridoriaus į Rytprūsius reikalavimų, taip pat Vokietijos ir Sovietų Sąjungos politiniam suartėjimui, vedusiam į vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą ir t. t. Šio straipsnio pavadinime vartodami terminą „katalizatorius“, o pačiame straipsnyje argumentuodami šio rezonansinio žodžio panaudojimą perkeltine prasme, siekiame pabrėžti nepaprastą Klaipėdos (Mėmelio) klausimo tarptautinę reikšmę tolesniam įvykių eigos greitėjimui. Tai turėjo toli siekiančių pasekmių platesnei to meto tarptautinei erdvei. 1939 m. Vakarų demokratinių šalių žiniasklaidos ir kitų istorinių šaltinių nagrinėjimas atskleidžia, kad nacionalsocialistinės (toliau – NS) Vokietijos griežtas Klaipėdos krašto problemos sprendimas ultimatumu ir grasinimas panaudoti invazijai gilyn į Lietuvą karines pajėgas prieš mažą kaimyninę šalį paspartino kitų Europos valstybių pasirengimą neišvengiamiems ginkluotiems konfliktams. Tai įgijo svarbų vaidmenį formuojant visos geopolitinės erdvės tarp Vokietijos ir SSRS likimą. Galiausiai tai prisidėjo prie vėlesnių susitarimų dėl įtakos sferų pasidalijimo tarp šių dviejų totalitarinių valstybių