Slauga. Mokslas ir praktika
Not a member yet
655 research outputs found
Sort by
Studentų miego kokybės ir jai įtaką turinčių veiksnių analizė
Sleep is a natural physiological phenomenon and its influence on the body is felt through various changes in emotional and physical health. It has been proven that regular and quality sleep is associated with better health indicators. Sleep has an impact on memory, concentration, learning process, behavior and quality of life. To maintain optimal health, it is important to sleep enough. Insufficient sleep increases the risk of accidents, injuries, hypertension, obesity, diabetes and depression.
The aim of this paper – to review and present the latest literature data on the quality of students\u27 sleep and the factors influencing it.
Methods. A literature search using keywords was conducted in the PubMed, Web of Science databases and in the specialised information search engine Google Scholar, where is written about the quality of student\u27s sleep and the factors influencing it.
The results and conclusions of the study: 45 articles were included in the literature review on the topic under consideration. Based on the research, it has been proven that sleep is important for both emotional and physical human health. The quality of students\u27 sleep is not good - most of them complain of poor sleep quality, their sleep duration is not sufficient. Stress is one of the factors that impairs the quality of sleep..Miegas yra natūralus fiziologinis reiškinys, jo įtaka organizmui pasireiškia emocinės ir fizinės sveikatos pokyčiais. Įrodyta, kad reguliarus ir kokybiškas miegas yra susijęs su geresniais sveikatos rodikliais. Miegas turi įtaką atminčiai, dėmesio sutelkimui, mokymosi procesui, elgesiui bei gyvenimo kokybei. Norint palaikyti optimalią sveikatą, svarbu miegoti pakankamai. Nepakankamas miegas didina nelaimingų atsitikimų, traumų, hipertenzijos, nutukimo, diabeto ir depresijos riziką.
Darbo tikslas – apžvelgti ir pateikti naujausius literatūros duomenis apie studentų miego kokybę ir jai įtaką darančius veiksnius.
Metodai. Naudojant reikšminius žodžius literatūros paieška vykdyta PubMed, Web of Science duomenų bazėse ir specializuotoje informacijos paieškos sistemoje Google Scholar, kuriose rašoma apie studentų miego kokybę ir jai įtaką turinčius veiksnius.
Tyrimo rezultatai ir išvados. Nagrinėjama tema į literatūros apžvalgą buvo įtraukti 45 straipsniai. Remiantis atliktais tyrimais įrodyta, kad miegas yra svarbus ir emocinei, ir fizinei žmogaus sveikatai. Studentų miego kokybė nėra gera – didžioji dalis jų skundžiasi bloga miego kokybe, jų miego trukmė nėra pakankama. Stresas yra vienas iš veiksnių, bloginančių miego kokybę
Lipimas laiptais – naudinga kasdienė fizinė veikla
Sėdimas gyvenimo būdas, ilgas sėdėjimas darbe ir mažas fizinis aktyvumas vis labiau plinta ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kartu nuosekliai auga ir sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [1, 2, 3]. Priežasčių, dėl kurių suaugę gyventojai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, gali būti pačių įvairiausių: asmens sveikatos būklė ir amžius, socialinė ir ekonominė padėtis, geografinė padėtis, fizinė aplinka, fizinė bei psichinė negalia, psichologinės problemos ir t. t. [7, 8, 9]. Dalis protinį darbą dirbančių suaugusiųjų vien sėdėdami darbe praleidžia daugiau nei 25 valandas per savaitę; kiti moksliniai tyrimai patvirtina, kad vien darbe sėdima daugiau nei 6–8 val. per dieną, todėl reikšmingai padidėja rizika susirgti širdies kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [10, 11]. Bendrosiose fizinio aktyvumo rekomendacijose siūloma, kad „suaugusieji per savaitę turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla bent 150–300 minučių arba bent 75–150 minučių didelio intensyvumo aerobine veikla, arba turėtų būti atliekamas šių dviejų skirtingo aktyvumo veiklų (vidutinio ir didelio inten-syvumo) lygiavertis derinys“ [12]. Padidinus gyventojų fizinio aktyvumo lygį ir ypač paskatinus mažiausiai fiziškai aktyvius žmones užsiimti reguliaria fizine veikla (iš pradžių net ir nedidelio intensyvumo), būtų galima page-rinti visos suaugusiųjų populiacijos sveikatą.Sėdimas gyvenimo būdas, ilgas sėdėjimas darbe ir mažas fizinis aktyvumas vis labiau plinta ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kartu nuosekliai auga ir sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [1, 2, 3]. Priežasčių, dėl kurių suaugę gyventojai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, gali būti pačių įvairiausių: asmens sveikatos būklė ir amžius, socialinė ir ekonominė padėtis, geografinė padėtis, fizinė aplinka, fizinė bei psichinė negalia, psichologinės problemos ir t. t. [7, 8, 9]. Dalis protinį darbą dirbančių suaugusiųjų vien sėdėdami darbe praleidžia daugiau nei 25 valandas per savaitę; kiti moksliniai tyrimai patvirtina, kad vien darbe sėdima daugiau nei 6–8 val. per dieną, todėl reikšmingai padidėja rizika susirgti širdies kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [10, 11]. Bendrosiose fizinio aktyvumo rekomendacijose siūloma, kad „suaugusieji per savaitę turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla bent 150–300 minučių arba bent 75–150 minučių didelio intensyvumo aerobine veikla, arba turėtų būti atliekamas šių dviejų skirtingo aktyvumo veiklų (vidutinio ir didelio inten-syvumo) lygiavertis derinys“ [12]. Padidinus gyventojų fizinio aktyvumo lygį ir ypač paskatinus mažiausiai fiziškai aktyvius žmones užsiimti reguliaria fizine veikla (iš pradžių net ir nedidelio intensyvumo), būtų galima page-rinti visos suaugusiųjų populiacijos sveikatą
Suvokti ligos priežastis – prielaida pasveikti
Kaip atskirti nesimptominę ligos pradžią nuo dar geros sveikatos būklės? Atsakyti į šį klausimą, tai reiškia atsakyti ir į klausimus: „kodėl, pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos analizes, mes esame šalis, kurios piliečių gyvenimo trukmė pati trumpiausia visoje Europos Sąjungoje? kodėl mūsų vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas pats didžiausias? kodėl lietuviai daugiausiai žudosi ir dažniausiai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų?“Kaip atskirti nesimptominę ligos pradžią nuo dar geros sveikatos būklės? Atsakyti į šį klausimą, tai reiškia atsakyti ir į klausimus: „kodėl, pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos analizes, mes esame šalis, kurios piliečių gyvenimo trukmė pati trumpiausia visoje Europos Sąjungoje? kodėl mūsų vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas pats didžiausias? kodėl lietuviai daugiausiai žudosi ir dažniausiai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų?
Fizinio aktyvumo poveikis sergantiesiems lėtine obstrukcine plaučių liga
Chronic obstructive pulmonary disease (COPD) is characterized by narrowing of the respiratory tract. Deterioration of pulmonary ventilation occurs, as a result of which tissues and organs are insufficiently supplied with oxygen.
The aim. To review scientific literature sources and provide data on the impact of physical activity on patients with chronic obstructive pulmonary disease (COPD).
The research method. The review covered scientific literature sources from the period between 2009 and 2021. Electronic scientific literature search was carried out on PubMed, Google Scholar, Cochrane Database Syst. Rev., using keywords and their combinations. Full-text and freely accessible English-language articles were included. A total of 18 literature sources were considered appropriate.
The results and conclusions. COPD is characterized by coughing, shortness of breath, sputum production, and changes in blood gases. The effect of gas (stimulus) damages lung tissue. Low tolerance to physical exertion significantly complicates respiratory function. COPD is a progressive disease. One of the main COPD stimuli is shortness of breath, which restricts daily physical activity and may have a decisive impact on disability development. Age, behavioural risk factors, emphysema, chronic obstructive bronchitis, and metabolic syndromes are predisposing risk factors for COPD. As the disease progresses, physical activity decreases. Passive physical activity manifests itself in symptoms of shortness of breath and fatigue.Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (toliau – LOPL) pasireiškia kvėpavimo takų susiaurėjimais. Pablogėja oro apykaita plaučiuose, dėl šios priežasties audiniai ir organai nepakankamai aprūpinami deguonimi.
Tyrimo tikslas. Apžvelgti mokslinius literatūros šaltinius ir pateikti duomenis apie fizinio aktyvumo poveikį sergantiesiems lėtine obstrukcine plaučių liga.
Metodai. Apžvalga apėmė mokslinius literatūros šaltinius, publikuotus 2009–2021 m. Elektroninė mokslinė literatūros paieška buvo atlikta PubMed, Google scholar, Cochrane Database Syst. Rev. elektroninėje duomenų bazėje, naudojant reikšminius žodžius ir jų junginius. Įtraukta 18 pilnos apimties ir laisvai pasiekiamų straipsnių anglų kalba.
Tyrimo rezultatai ir išvados. LOPL susirgimui būdingas kosulys, dusulys, skrepliavimas, kraujo dujų pokyčiai, kurie pažeidžia plaučių audinį. Mažas fizinio krūvio toleravimo laipsnis smarkiai apsunkina kvėpavimo funkciją. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra sekinanti. Vienas pagrindinių LOPL dirgiklių yra dusulys, kuris apriboja kasdienį fizinį aktyvumą, galimai turi lemiamos įtakos negalios išsivystymui. Amžius, elgesio rizikos veiksniai, plaučių emfizema, lėtinis obstrukcinis bronchitas, metaboliniai sindromai yra rizikos veiksniai, predisponuojantys LOPL. Ligai progresuojant, mažėja fizinis aktyvumas. Pasyvi fizinė veikla pasireiškia dusulio ir nuovargio simptomais
Rankų higiena gydymo įstaigoje: saugo ligonių sveikatą ir net padeda sutaupyti
Gegužės 5-ąją pasaulyje minima rankų higienos diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesį į tinkamą rankų higieną, galinčią žymiai sumažinti įvairių ligų plitimo pavojus. „Per mėnesį RVUL sunaudojama 500 tūkstančių vienetų įvairių vienkartinių apsauginių pirštinių ir daugiau nei 6000 litrų rankų antiseptiko per metus“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Epidemiologinės priežiūros skyriaus infekcijų kontrolės specialistė Iveta Petraitytė ir dalinasi įžvalgomis apie rankų higieną kaip vieną efektyviausių infekcijų kontrolės ir prevencijos priemonių gydymo įstaigose.Gegužės 5-ąją pasaulyje minima rankų higienos diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesį į tinkamą rankų higieną, galinčią žymiai sumažinti įvairių ligų plitimo pavojus. „Per mėnesį RVUL sunaudojama 500 tūkstančių vienetų įvairių vienkartinių apsauginių pirštinių ir daugiau nei 6000 litrų rankų antiseptiko per metus“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Epidemiologinės priežiūros skyriaus infekcijų kontrolės specialistė Iveta Petraitytė ir dalinasi įžvalgomis apie rankų higieną kaip vieną efektyviausių infekcijų kontrolės ir prevencijos priemonių gydymo įstaigose
In Memoriam Juozui Ruoliai
Juozas Ruolia – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas, fitoterapijos Lietuvoje pradininkas, daug metų atidavęs klinikinės praktikos onkologijos srityje veiklai darbuodamasis Nacionaliniame vėžio institute.Juozas Ruolia – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas, fitoterapijos Lietuvoje pradininkas, daug metų atidavęs klinikinės praktikos onkologijos srityje veiklai darbuodamasis Nacionaliniame vėžio institute
Gydytojas urologas įspėja: negydoma hidronefrozė gali baigtis inksto pašalinimu
„Jei pacientas nesigydo hidronefrozės, jį vargina skausmai, o anksčiau ar vėliau prasideda šlapimo takų infekcija. Esant smarkiai sutrikdytam šlapimo nutekėjimui iš inksto, šis per kelerius metus žūva – žmogus jo netenka“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbantis gydytojas urologas Deimantas Šukys. Jis ragina neatidėlioti gydymo, nes ligoninėje atliekamos laparoskopinės operacijos leidžia tausoti pacientų sveikatą ir į aktyvų gyvenimą grįžti vos per kelias savaites.„Jei pacientas nesigydo hidronefrozės, jį vargina skausmai, o anksčiau ar vėliau prasideda šlapimo takų infekcija. Esant smarkiai sutrikdytam šlapimo nutekėjimui iš inksto, šis per kelerius metus žūva – žmogus jo netenka“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbantis gydytojas urologas Deimantas Šukys. Jis ragina neatidėlioti gydymo, nes ligoninėje atliekamos laparoskopinės operacijos leidžia tausoti pacientų sveikatą ir į aktyvų gyvenimą grįžti vos per kelias savaites
Endometrioze sergančių pacienčių savipriežiūros vertinimas
Abstract. Endometriosis is a chronic, estrogen-dependent, incurable gynecological disease, the causes of which are still unclear. One of the most important factors in proper disease control is patient involvement in self-care. Well-directed self-care can help reduce the symptoms and damage caused by endometriosis.
Aim. To evaluate the self-care of patients with endometriosis.
A quantitative research was conducted, using a survey. The research was conducted on the Internet, on the social platform Facebook, in the endometriosis group. During the study, 70 adult women of childbearing age (18–49 years) with endometriosis were surveyed. 64 questionnaires were selected for data analysis. For descriptive statistics, percentage distribution of data is used. The rank and interval scales are used for analytical statistics. The Chi-square (χ²) criterion and a statistical significance of p<0.05 were used for the correlation between two attributes.
Results and conclusions. A higher proportion of respondents do not use any self-care at all, and a statistically significant effect was found between duration of illness and use of self-care. The longer the duration of illness, the less self-care is used. It also found that the most effective self-care interventions are heat applications, nutrition and phytotherapy, while the least effective are yoga and psychotherapy.
The study showed that self-care is insufficient in the management of endometriosis and its symptoms.Santrauka. Endometriozė – tai lėtinė, nuo estrogenų priklausoma, neišgydoma ginekologinė liga, kurios atsiradimo priežastys iki šiol nėra aiškios. Vienas svarbiausių veiksnių tinkamai ligos kontrolei yra sergančiosios įsitraukimas į savipriežiūrą, tikslingai pasirinkti ir taikomi savipriežiūros veiksmai gali padėti sumažinti endometriozės sukeliamus simptomus ir pažeidimus.
Tyrimo tikslas – įvertinti endometrioze sergančių pacienčių savipriežiūrą.
Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant anketinę apklausą socialinėje platformoje Facebook, endometriozės grupėje. Tyrimo metu buvo apklausta 70 suaugusių vaisingo amžiaus (18–49 m.) moterų, kurios serga endometrioze. Duomenų analizei atrinktos 64 anketos. Aprašomajai statistikai taikomas procentinis duomenų pasiskirstymas, analitinei statistikai – ranginės, intervalinės skalės. Dviejų požymių sąsajoms naudotas chi kvadrato (χ²) kriterijus ir statistinio patikimumo reikšmė p < 0,05.
Tyrimo rezultatai ir išvados. Didesnė dalis respondenčių visai netaiko jokių savirūpos veiksmų, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp sirgimo trukmės ir savipriežiūros veiksmų taikymo. Kuo ilgesnė sirgimo trukmė, tuo mažiau taikoma savipriežiūros veiksmų. Taip pat nustatyta, kad efektyviausi savipriežiūros veiksmai, respondenčių nuomone, yra šilumos aplikacijos, mityba ir fitoterapija, o mažiau efektyvūs – joga ir psichoterapija. Tyrimas parodė, kad respondenčių savipriežiūra yra nepakankama valdant endometriozę ir jos sukeltus simptomus
Vertinga mokomoji knyga ne tik anesteziologams
Anesteziologija – medicinos šaka, tirianti paciento rengimą operacijai ir anestezijai, gyvybinių organizmo funkcijų reguliavimą per operaciją ir po jos. 1842 m. spalio 16 d. JAV odontologas Tomas Mortonas (Thomas Morton) pirmą kartą operacijos metu panaudojo eterinę nejautrą. Nuo tada ši data siejama su Tarptautine anestezijos diena, visiems laikams pakeitusia chirurgų darbo procesus operacinėje.Anesteziologija – medicinos šaka, tirianti paciento rengimą operacijai ir anestezijai, gyvybinių organizmo funkcijų reguliavimą per operaciją ir po jos. 1842 m. spalio 16 d. JAV odontologas Tomas Mortonas (Thomas Morton) pirmą kartą operacijos metu panaudojo eterinę nejautrą. Nuo tada ši data siejama su Tarptautine anestezijos diena, visiems laikams pakeitusia chirurgų darbo procesus operacinėje
Baltijos šalių anesteziologai-reanimatologai dalijosi patirtimi. BaltAnestIC2023
2023 metų rugsėjo 27–30 dienomis Estijoje, Tartu nacionaliniame muziejuje, vyko 11-asis tarptautinis anesteziologų-reanimatologų kongresas BaltAnestIC2023. Kongreso tikslas – keistis žiniomis, idėjomis, inovatyviomis gydymo, slaugos tendencijomis bei pacientų saugos klausimais, dirbtinio intelekto panaudojimo galimybėmis, elektroninių pacientų dokumentacijos pildymo naujovėmis ir kt. Renginys pritraukė 650 dalyvių iš Suomijos, Olandijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Estijos, Lietuvos. Labai džiugu, kad slaugytojai buvo aktyvūs ir sudarė net 25 proc. visų dalyvių.2023 metų rugsėjo 27–30 dienomis Estijoje, Tartu nacionaliniame muziejuje, vyko 11-asis tarptautinis anesteziologų-reanimatologų kongresas BaltAnestIC2023. Kongreso tikslas – keistis žiniomis, idėjomis, inovatyviomis gydymo, slaugos tendencijomis bei pacientų saugos klausimais, dirbtinio intelekto panaudojimo galimybėmis, elektroninių pacientų dokumentacijos pildymo naujovėmis ir kt. Renginys pritraukė 650 dalyvių iš Suomijos, Olandijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Estijos, Lietuvos. Labai džiugu, kad slaugytojai buvo aktyvūs ir sudarė net 25 proc. visų dalyvių