Slauga. Mokslas ir praktika
Not a member yet
655 research outputs found
Sort by
Onkologinių pacientų pooperacinių žaizdų gijimas – slaugytojų nuomonė
No full textAccording to the World Health Organization (WHO), oncological diseases remain among the leading causes of morbidity and mortality worldwide. More than 7 million people die each year from cancer, and more than 12 million new cases of malignant tumors are diagnosed each year [1]. One of the most effective cancer treatment methods is surgical treatment, when the cancer tissue is removed from the human body [2]. The postoperative period begins at the end of the operation and lasts until recovery or adaptation to new conditions. This period lasts and runs very differently, depending on many reasons – the severity and nature of the disease, the complexity and type of surgery, the overall condition of the patient [3].
In 2018, an instantaneous quantitative study was conducted in November - December to identify major care problems for postoperative wounds in patients with oncological diseases. The study included 43 nurses from one of the major Kaunas hospitals, who care for patients after oncological operations. According to the nurses, the most frequent complications of postoperative wounds occurring in patients with oncological disease are reddening and swelling of the wound edges, wound swelling, fever and pain, and, to a lesser extent, tension and pulsation, palpable hardening, chills. It has also been found that most nurses believe that the main factors contributing to the complications of these patients’ postoperative wounds – non-compliance with aseptic and antiseptic rules, nosocomial infection and radiation therapy, and factors that have the greatest impact on wound healing, immunity, diabetes, age, anemia.Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, onkologiniai susirgimai išlieka tarp pirmaujančių sergamumo ir mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Nuo vėžio kasmet miršta daugiau nei 7 mln. žmonių, taip pat kasmet išaiškinama daugiau nei 12 mln. naujų susirgimų piktybiniais navikais [1]. Vienas efektyviausių vėžio gydymo metodų yra chirurginis gydymas, kai vėžio audinys pašalinamas iš žmogaus organizmo [2]. Pooperacinis laikotarpis prasideda nuo operacijos pabaigos ir trunka iki pasveikimo arba prisitaikymo gyventi naujomis sąlygomis. Šis laikotarpis tęsiasi ir vyksta labai įvairiai, tai priklauso nuo daugelio priežasčių – ligos sunkumo ir pobūdžio, operacijos sudėtingumo ir rūšies bei bendros paciento būklės [3].
2018 m. lapkritį–gruodį atliktas momentinis kiekybinis tyrimas, siekiant nustatyti pagrindines slaugos problemas, prižiūrint pooperacines žaizdas pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis. Tyrime dalyvavo 43 vienos didžiausios Kauno ligoninės slaugytojos, kurios slaugo pacientus po onkologinių operacijų. Slaugytojų nuomone, nustatyta, kad dažniausios pooperacinės žaizdos komplikacijos, pasitaikančios onkologine liga sergantiems pacientams, – žaizdos kraštų paraudimas ir patinimas, žaizdos supūliavimas, karščiavimas ir skausmas, o rečiau – tempimo ir pulsavimo pojūčiai, čiuopiamas skausmingas sukietėjimas, šaltkrėtis. Taip pat nustatyta, kad dauguma slaugytojų mano, jog pagrindiniai veiksniai, lemiantys šių pacientų pooperacinių žaizdų komplikacijas, – aseptikos ir antiseptikos taisyklių nesilaikymas, hospitalinė infekcija bei spindulinė terapija, o didžiausią įtaką žaizdų gijimui turintys veiksniai yra susiję su paciento būkle, – imunitetas, cukrinis diabetas, amžius, anemija
Estijos slaugos profesijos raida ir slaugytojų mokymo istoriniai, politiniai bei socialiniai aspektai
No full textŠio straipsnio tikslas – aprašyti slaugos ir slaugytojų rengimo raidą Estijoje, atsižvelgiant į socialinių ir politinių permainų kontekstą šalyje. Slaugos vystymosi Vakarų Europoje, Skandinavijos ir Baltijos šalyse istorinė apžvalga suteikia galimybę susipažinti su slaugos atsiradimo ir vystymosi ypatumais Estijoje. Didžiausias dėmesys skiriamas slaugos vystymuisi atkūrus nepriklausomybę, pabrėžiant tolesnes slaugymo ir slaugos mokymo raidos perspektyvas. Ypač didelis dėmesys skiriamas paskutinio dešimtmečio slaugytojų emigracijai iš Estijos. Ši stiprėjanti tendencija gali sukelti problemų Estijos sveikatos priežiūros sistemai.
Rengiant šį straipsnį buvo naudojami duomenys, gauti apibendrinant atitinkamus straipsnius, knygas, ir tyrimų, atliktų keliose Europos šalyse ir turėjusius didžiausią įtaką Estijai, rezultatus. Istoriniai tyrimo metodai leido šiame straipsnyje pateikti dokumentuotą profesijos istorijos vaizdą svarbiais jos vystymosi laikotarpiais. Istoriniais metodais remtasi analizuojant Estijos slaugos istoriją. Tyrimai apėmė istorinius dokumentus, senąją periodiką, knygas, kuriose buvo skelbiama medžiaga apie slaugymą ir slaugos mokymą.
Slaugymo praktikai ir slaugos mokymui Estijoje įtakos turėjo visos Europos slauga. Kadangi Antrasis pasaulinis karas keliems dešimtmečiams sutrikdė slaugos mokymą Europoje, pirmosios slaugos mokymo programos universitetuose atsirado XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Šiuolaikiniam slaugos mokymo procesui didžiausią įtaką turėjo Bolonijos procesas (Bologna process), sudaręs prielaidas harmonizuoti slaugos mokymą, todėl reikalingą išsilavinimą įgiję Estijos slaugytojai gali dirbti visoje Europoje. Tai lėmė suaktyvėjusią profesionalių slaugytojų tarptautinę migraciją į aukštesnių pajamų šalis. Apskritai slaugos mokymas tampa vis labiau akademiškas, pirmieji Estijos slaugytojai jau gavo slaugos daktaro (PhD) laipsnį.
Yra išleista monografijų apie slaugymo ir slaugos mokymo Estijoje istoriją, tačiau nėra daug apžvalginių straipsnių, lyginančių slaugymą ir slaugos mokymą su šiuolaikiniu slaugos mokymu Europoje. Šiuo straipsniu bandoma užpildyti šią spragą.Šio straipsnio tikslas – aprašyti slaugos ir slaugytojų rengimo raidą Estijoje, atsižvelgiant į socialinių ir politinių permainų kontekstą šalyje. Slaugos vystymosi Vakarų Europoje, Skandinavijos ir Baltijos šalyse istorinė apžvalga suteikia galimybę susipažinti su slaugos atsiradimo ir vystymosi ypatumais Estijoje. Didžiausias dėmesys skiriamas slaugos vystymuisi atkūrus nepriklausomybę, pabrėžiant tolesnes slaugymo ir slaugos mokymo raidos perspektyvas. Ypač didelis dėmesys skiriamas paskutinio dešimtmečio slaugytojų emigracijai iš Estijos. Ši stiprėjanti tendencija gali sukelti problemų Estijos sveikatos priežiūros sistemai.
Rengiant šį straipsnį buvo naudojami duomenys, gauti apibendrinant atitinkamus straipsnius, knygas, ir tyrimų, atliktų keliose Europos šalyse ir turėjusius didžiausią įtaką Estijai, rezultatus. Istoriniai tyrimo metodai leido šiame straipsnyje pateikti dokumentuotą profesijos istorijos vaizdą svarbiais jos vystymosi laikotarpiais. Istoriniais metodais remtasi analizuojant Estijos slaugos istoriją. Tyrimai apėmė istorinius dokumentus, senąją periodiką, knygas, kuriose buvo skelbiama medžiaga apie slaugymą ir slaugos mokymą.
Slaugymo praktikai ir slaugos mokymui Estijoje įtakos turėjo visos Europos slauga. Kadangi Antrasis pasaulinis karas keliems dešimtmečiams sutrikdė slaugos mokymą Europoje, pirmosios slaugos mokymo programos universitetuose atsirado XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Šiuolaikiniam slaugos mokymo procesui didžiausią įtaką turėjo Bolonijos procesas (Bologna process), sudaręs prielaidas harmonizuoti slaugos mokymą, todėl reikalingą išsilavinimą įgiję Estijos slaugytojai gali dirbti visoje Europoje. Tai lėmė suaktyvėjusią profesionalių slaugytojų tarptautinę migraciją į aukštesnių pajamų šalis. Apskritai slaugos mokymas tampa vis labiau akademiškas, pirmieji Estijos slaugytojai jau gavo slaugos daktaro (PhD) laipsnį.
Yra išleista monografijų apie slaugymo ir slaugos mokymo Estijoje istoriją, tačiau nėra daug apžvalginių straipsnių, lyginančių slaugymą ir slaugos mokymą su šiuolaikiniu slaugos mokymu Europoje. Šiuo straipsniu bandoma užpildyti šią spragą
Pooperacinių žaizdų komplikacijų prevencija: su paciento sveikatos būkle ir gyvenimo būdu susiję veiksniai
Get PDFŠirdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Slaugytojas – komandos narys
Get PDFVisame pasaulyje pagrindinės sveikatos problemos yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (ŠKL), lemiančios 30 proc. visų mirčių. Manoma, kad 2030 m. neinfekcinės ligos sudarys daugiau kaip tris ketvirtadalius visų mirčių [1].
Remiantis naujausiais statistiniais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pastebima, kad Lietuvos gyventojų mirties priežastys daug metų nesikeičia, t. y. pagrindinės mirties priežastys taip pat yra kraujotakos ligos, nuo kurių 2018 m. mirė daugiau nei pusė visų mirusiųjų (54,4 proc.). Iš visų mirusiųjų 2018 m. 22,3 proc. sudarė 16–64 metų (darbingo) amžiaus asmenys (33,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų). Nuo išeminių širdies ligų mirė 17,8 proc. darbingo amžiaus vyrų ir 10,9 proc. darbingo amžiaus moterų [2]. Taigi, ŠKL yra ne vien sveikatos problema, bet ir didelė ekonominė našta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Kasmetinė ŠKL priežiūra Europos Sąjungai kainuoja apie 192 milijardus eurų [3].
ŠKL sukeliantys valdomi (keičiamieji) rizikos veiksniai yra rūkymas, arterinė hipertenzija, fizinis neaktyvumas, netinkama mityba, nutukimas, dislipidemija, cukrinis diabetas, psichosocialiniai veiksniai. Nors šie rizikos veiksniai yra valdomi, tačiau vis dar sunku užkirsti jiems kelią ar juos kontroliuoti.
Straipsnio tikslas – apžvelgti ŠKL sukeliančius valdomus rizikos veiksnius bei slaugytojo vaidmenį ŠKL
prevencijai.Visame pasaulyje pagrindinės sveikatos problemos yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (ŠKL), lemiančios 30 proc. visų mirčių. Manoma, kad 2030 m. neinfekcinės ligos sudarys daugiau kaip tris ketvirtadalius visų mirčių [1].
Remiantis naujausiais statistiniais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pastebima, kad Lietuvos gyventojų mirties priežastys daug metų nesikeičia, t. y. pagrindinės mirties priežastys taip pat yra kraujotakos ligos, nuo kurių 2018 m. mirė daugiau nei pusė visų mirusiųjų (54,4 proc.). Iš visų mirusiųjų 2018 m. 22,3 proc. sudarė 16–64 metų (darbingo) amžiaus asmenys (33,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų). Nuo išeminių širdies ligų mirė 17,8 proc. darbingo amžiaus vyrų ir 10,9 proc. darbingo amžiaus moterų [2]. Taigi, ŠKL yra ne vien sveikatos problema, bet ir didelė ekonominė našta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Kasmetinė ŠKL priežiūra Europos Sąjungai kainuoja apie 192 milijardus eurų [3].
ŠKL sukeliantys valdomi (keičiamieji) rizikos veiksniai yra rūkymas, arterinė hipertenzija, fizinis neaktyvumas, netinkama mityba, nutukimas, dislipidemija, cukrinis diabetas, psichosocialiniai veiksniai. Nors šie rizikos veiksniai yra valdomi, tačiau vis dar sunku užkirsti jiems kelią ar juos kontroliuoti.
Straipsnio tikslas – apžvelgti ŠKL sukeliančius valdomus rizikos veiksnius bei slaugytojo vaidmenį ŠKL
prevencijai
Neįkainojama patirtis – humanitarinės pagalbos Armėnijai kovai su COVID-19 virusu misija
Get PDFVirginija Savickienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų COVID-19 II skyriaus slaugytoja, su žurnalo skaitytojais dalijasi įspūdžiais, patirtais humanitarinės pagalbos Armėnijai kovai su COVID-19 virusu misijos metu. Ją kalbino Loreta Gudelienė-Gudelevičienė.Virginija Savickienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų COVID-19 II skyriaus slaugytoja, su žurnalo skaitytojais dalijasi įspūdžiais, patirtais humanitarinės pagalbos Armėnijai kovai su COVID-19 virusu misijos metu. Ją kalbino Loreta Gudelienė-Gudelevičienė.