Slauga. Mokslas ir praktika
Not a member yet
655 research outputs found
Sort by
„Sustingęs petys“: laukti, kol praeis, ar kreiptis į gydytoją?
Get PDFJeigu nepatyrėte jokios peties traumos, tačiau jūsų peties sąnario judesiai tapo riboti ir skausmingi, jums sunku pakelti ranką, pasiekti kelnių užpakalinę kišenę, užsisegti liemenėlę ar saugos diržą automobilyje, – gali būti, kad sergate peties sąnario adhezyviniu kapsulitu, dar žinomu kaip „sustingęs“, arba „užšalęs“, petys (angl. frozen shoulder). Apie šią ligą kalbamės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Dienos chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos skyriaus vedėju, gydytoju ortopedu traumatologu dr. Sigitu Ryliškiu.Jeigu nepatyrėte jokios peties traumos, tačiau jūsų peties sąnario judesiai tapo riboti ir skausmingi, jums sunku pakelti ranką, pasiekti kelnių užpakalinę kišenę, užsisegti liemenėlę ar saugos diržą automobilyje, – gali būti, kad sergate peties sąnario adhezyviniu kapsulitu, dar žinomu kaip „sustingęs“, arba „užšalęs“, petys (angl. frozen shoulder). Apie šią ligą kalbamės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Dienos chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos skyriaus vedėju, gydytoju ortopedu traumatologu dr. Sigitu Ryliškiu
Skubios medicinos pagalbos slaugytojams dažniausiai stresą sukeliančių veiksnių analizė
Get PDFThe work of emergency nurses involves long working hours, providing assistance in the event of life-threatening conditions, accidents, trauma patients, and anxious family members of patients. These are all stressful factors at work. Intensive and stressful work can have an impact on their physical and emotional health over time. The aim of the study is to select and analyse scientific articles on key stressors in the work of emergency care nurses. The research method is a literature review. The search for scientific publications was carried out using the PubMed search engine in the electronic database. Used keywords in English: stress at work, emergency nurses, the causes of stress. violence, bullying. The selected 31 articles are written in English. The results showed that emergency care workers face a range of situations every day, some of which can be life-threatening and require emergency care and intensive care. This dynamic environment, which also affects factors such as violence and bullying, stressful situations and high workload, puts emergency care workers under severe stress at work.Skubios medicinos pagalbos slaugytojų darbas yra susijęs su ilgomis darbo valandomis, pagalbos teikimu esant pavojingoms gyvybei būklėms, nelaimingais atsitikimais, traumas patyrusiais pacientais, nerimaujančiais pacientų šeimos nariais. Visa tai yra įtampą darbe keliantys veiksniai. Intensyvus ir stresą keliantis darbas ilgainiui gali turėti įtakos jų fizinei ir emocinei sveikatai. Tyrimo tikslas – atrinkti ir išanalizuoti mokslinius straipsnius apie skubios medicinos pagalbos slaugytojų darbe pagrindinius stresą sukeliančius veiksnius. Tyrimo metodas – literatūros apžvalga. Mokslinių publikacijų paieška atlikta naudojantis PubMed paieškos sistemos elektroninėje duomenų bazėje. Naudoti raktažodžiai anglų kalba: stress at work, emergency nurses, the causes of stress. violence, bullying. Atrinktas 31 anglų kalba parašytas straipsnis. Gauti rezultatai parodė, kad skubios pagalbos slaugytojai kasdien susiduria su įvairiomis situacijomis, kai kurios iš jų gali būti pavojingos gyvybei ir reikalauti skubios pagalbos ir intensyvios priežiūros. Dėl šios dinamiškos aplinkos, kurioje veikia ir tokie veiksniai kaip smurtas ir patyčios, stresinės situacijos ir didelis darbo krūvis, skubios pagalbos slaugytojai patiria didelį stresą darbe
Ilgai laukti vadovėliai
Get PDFLietuvos medicinos biblioteka pristato knygų naujienas.Lietuvos medicinos biblioteka pristato knygų naujienas
Laiškas pesimistui
Get PDFLabai dažnai žmonės renkasi kraštutinumus – yra arba labai pozityvūs, arba labai negatyvūs, optimistai arba pesimistai. Optimistai įsikimba idėjos, kad jie gyvens amžinai ir viskas dar yra ir bus priešakyje, pesimistai skundžiasi, kad viskas blogai, o bus dar blogiau. Mąstymo kryptis yra mūsų pasirinkimas, mes patys kuriame savo mintis, taip kviesdami į savo gyvenimą arba gerus, arba blogus dalykus, nes sakoma, kaip šauksi, taip ir atsilieps.Labai dažnai žmonės renkasi kraštutinumus – yra arba labai pozityvūs, arba labai negatyvūs, optimistai arba pesimistai. Optimistai įsikimba idėjos, kad jie gyvens amžinai ir viskas dar yra ir bus priešakyje, pesimistai skundžiasi, kad viskas blogai, o bus dar blogiau. Mąstymo kryptis yra mūsų pasirinkimas, mes patys kuriame savo mintis, taip kviesdami į savo gyvenimą arba gerus, arba blogus dalykus, nes sakoma, kaip šauksi, taip ir atsilieps
Pacientų patiriamas nerimas ir jo priežastys priešoperaciniu laikotarpiu
Get PDFAnxiety is usually caused by even minor surgery. The necessity of the procedure, the high pre-operative emotional arousal, the post-operative pain, the difficult and lengthy recovery process, the hospital environment, the diagnostic and preparatory tests, the attending and nursing staff-these are all factors that can influence the pre-operative anxiety a patient feels.
The aim of this study is to analyse the anxiety and its causes in the preoperative period.
Methods. A quantitative study was conducted.
Results and conclusions the sample was random. 110 respondents participated in the study. The respondents often felt anxiety in the preoperative period, which was caused by intrusive thoughts about the surgery, the length of the postoperative period and the pain of the disease. In contrast, factors such as possible drug allergy, lack of information and negative postoperative outcomes were seen as minor contributors to anxiety. It was observed that the respondents were less likely to experience physical symptoms of anxiety. In contrast, psychological symptoms were more frequent in the preoperative period. Although the vast majority of respondents stated that they did not need psychological support, the study showed that some respondents tended to communicate actively with both relatives and nurses.Dažniausiai net ir nedidelė operacija pacientui tampa nerimo priežastimi. Procedūros būtinumas, priešoperacinis emocinis susijaudinimas, skausmas po operacijos, sudėtingas ir ilgas sveikimo procesas, ligoninės aplinka, diagnostinių ir paruošiamųjų tyrimų atlikimas, gydantis ir slaugantis personalas – tai veiksniai, kurie gali turėti įtakos priešoperaciniam paciento nerimui.
Darbo tikslas – išanalizuoti pacientų patiriamą nerimą ir jo atsiradimo priežastis priešoperaciniu laikotarpiu.
Tyrimo metodai – atliktas kiekybinis tyrimas, vykdyta apklausa raštu, duomenys pateikti procentine išraiška. Tyrimo imtis – atsitiktinė. Dalyvavo 110 savanoriškai sutikusių dalyvauti respondentų, kuriems buvo atlikta operacija.
Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrime dalyvavę respondentai priešoperaciniu laikotarpiu dažnai jausdavo nerimą, kuris atsirasdavo dėl tokių priežasčių, kaip įkyrios mintys dėl operacijos, ilgai trunkantis pooperacinis gydymas ir dėl ligos jaučiamo skausmo. Tuo tarpu tokie veiksniai, kaip galima alergija vaistams, informacijos stoka ir neigiami rezultatai po operacijos buvo vertinami kaip nežymūs nerimo atsiradimo dirgikliai. Tyrimo metu pastebėta, kad psichologiniai simptomai pasireikšdavo dažniau priešoperaciniu laikotarpiu. Nors dauguma apklaustųjų teigė, kad jiems neprireikė psichologinės pagalbos, tačiau tyrimo metu paaiškėjo, jog dalis respondentų buvo linkę aktyviau bendrauti tiek su artimaisiais, tiek su slaugytojais
Biblioterapija onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems
Get PDFCancer patients experience severe health issues and the resulting emotional and psychological complications; therefore, in addition to medical treatment, they also need emotional/psychological support. Bibliotherapy is one of the possible ways of support. The study is aimed at developing a concept of bibliotherapy for cancer patients and providing practical recommendations for service organizers. It uses a targeted information search on bibliotherapy services in Lithuanian public libraries and a questionnaire survey. The concept of bibliotherapy is based on the theories of nursing, social work and library of science. Bibliotherapy services for cancer patients can be provided in primary health care settings or public libraries. The bibliotherapy service in libraries must be conducted in cooperation with medical professionals. The bibliotherapy service, which can be didactic/informative bibliotherapy (recommended reading lists), personal development bibliotherapy (reading services in public libraries), and reading groups (clubs), can be organized in public libraries or in institutions that provide emotional/psychological support. A number of reading clubs with elements of bibliotherapy have been introduced in Lithuanian libraries. A similar service has been identified for a target group, i.e., cancer patients. On the one hand, naming the target audience of the club may traumatize the potential beneficiaries of the service, and on the other hand, it allows for better dissemination of information and better access for patients. Cooperation between institutions is needed to enable patients to learn about bibliotherapy and to have more confidence in the service.Onkologinėmis ligomis sergantys asmenys patiria sunkių sveikatos sutrikimų ir dėl to kylančių emocinių bei psichologinių problemų. Jiems reikalingas ne tik medicininis gydymas, bet ir emocinė / psichologinė parama. Vienas iš galimų paramos būdų – biblioterapija.
Suformuota samprata remiasi slaugos, socialinio darbo ir bibliotekininkystės teorijomis. Biblioterapijos paslauga onkologiniams ligoniams gali būti teikiama pirminės sveikatos priežiūros institucijose arba viešosiose bibliotekose. Paslaugos organizavimas bibliotekose turi remtis bendradarbiavimu su medikais. Identifikuotos biblioterapijos paslaugos formos: didaktinė / informavimo biblioterapija (rekomenduojamos literatūros sąrašai), asmenybės vystymo biblioterapija (skaitymo organizavimo paslaugos viešosiose bibliotekose); skaitymo grupės (klubai) – organizuojami viešosiose bibliotekose arba emocinę / psichologinę paramą organizuojančiose institucijose. Lietuvos bibliotekose organizuojama nemažai skaitytojų klubų su biblioterapijos elementais, nustatyta ir tikslinei (onkologinių ligonių) grupei skirta analogiška paslauga. Tikslinės klubo auditorijos įvardijimas gali traumuoti ligonius – potencialius paslaugos gavėjus. Kita vertus, tikslinės paslaugos grupės įvardijimas įgalina geresnę informacijos sklaidą ir geresnes galimybes ja pasinaudoti būtent ligoniams. Būtinas bendradarbiavimas tarp institucijų, sudarantis sąlygas pacientams sužinoti apie biblioterapiją ir geriau pasitikėti teikiama paslauga.
Tyrimo tikslas – suformuoti biblioterapijos onkologiniams ligoniams sampratą, išskiriant, kokias paramos formas gali teikti viešosios bibliotekos, bendradarbiaudamos su slaugos ir/arba socialinio darbo specialistais. Siekiama identifikuoti šiuo metu taikomas biblioterapijos formas ir pateikti rekomendacijas ketinantiems biblioterapijos taikymu prisidėti prie emocinės paramos ir pagalbos onkologiniams ligoniams organizavimo.
Tyrimo metodas. Tikslinė organizuojamų biblioterapijos paslaugų bibliotekose informacijos paieška internete ir mokslinėse duomenų bazėse EBSCO Publishing, Emerald Management eJournals Collection (naudojant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prieigą); anketinės apklausos metodas
Insulino atradimo istorija
Get PDFSantrauka. Insulinas – hormonas, kurį sintetina kasos (Langerhanso salelių) β ląstelės. Jo atradimas išgelbėjo milijonus cukriniu diabetu (toliau CD) sergančių žmonių gyvybių [1, 2]. Nors apie diabetą buvo žinoma dar prieš mūsų erą, tačiau jo gydymas iki 1922 m. nebuvo sėkmingas. Buvo gydoma pagal kiekvienam laikmečiui būdingą terapinę filosofiją: kraujo nuleidimu, opijaus preparatais, skirtingomis dietomis (XIX a. manyta, kad pacientui būtina kuo daugiau valgyti, rekomenduodavo net cukraus, vėliau buvo rekomenduojamas badavimas, skiriama sumažinto angliavandenių kiekio dieta) ir t. t. Palyginti visai neseniai, tik XX a. pradžioje, prieš 102 metus buvo atrastas insulinas ir jo injekcija pirmą kartą istorijoje sušvirkšta 1 tipo CD sergančiam vaikui. Nuo to laiko 1 tipo CD diagnozė nebebuvo mirties nuosprendis šia liga susirgusiems žmonėms. Keletas mokslininkų, gyvenusių skirtingu laiku ir dirbusių skirtingose šalyse, prisidėjo prie insulino atradimo, tačiau ne visų jų darbai buvo užbaigti, o rezultatai deramai įvertinti. Vieno žymiausių insulino atradėjų Frederiko Bantingo (1891–1941) gimimo dieną, lapkričio 14-ąją yra švenčiama Pasaulinė diabeto diena. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į diabeto sukeliamas problemas, sergantieji, medikai, visuomeninės organizacijos kviečiami vienytis prieš diabetą. Sergančiųjų cukriniu diabetu visame pasaulyje kasmet grėsmingai daugėja. 2021 m. visame pasaulyje CD sirgo 537 milijonai žmonių, o Lietuvoje – apie 120 tūkstančių asmenų. Prognozuojama, kad 2030 m. šia liga sirgs 643 milijonai planetos gyventojų, o 2045 m. – 783 milijonai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 m. diabetas taps 7-ąja dažniausia mirties priežastimi. Sergant diabetu didelis gliukozės kiekis kraujyje gali pakenkti daugeliui organų sistemų, sukeldamas infarktą, insultą, nervų pažeidimus, inkstų funkcijos nepakankamumą, aklumą, impotenciją, amputacijas, besilaukiančios moters vaisiaus patologiją. Šiuo metu insulinu gydomi visi 1 tipo CD sergantys žmonės bei dalis sergančiųjų 2 tipo CD. Ir nors insulinas neišgydo diabeto, tik padeda jį kontroliuoti, tačiau milijonams žmonių išsaugojama gyvybė [1, 3, 4].Santrauka. Insulinas – hormonas, kurį sintetina kasos (Langerhanso salelių) β ląstelės. Jo atradimas išgelbėjo milijonus cukriniu diabetu (toliau CD) sergančių žmonių gyvybių [1, 2]. Nors apie diabetą buvo žinoma dar prieš mūsų erą, tačiau jo gydymas iki 1922 m. nebuvo sėkmingas. Buvo gydoma pagal kiekvienam laikmečiui būdingą terapinę filosofiją: kraujo nuleidimu, opijaus preparatais, skirtingomis dietomis (XIX a. manyta, kad pacientui būtina kuo daugiau valgyti, rekomenduodavo net cukraus, vėliau buvo rekomenduojamas badavimas, skiriama sumažinto angliavandenių kiekio dieta) ir t. t. Palyginti visai neseniai, tik XX a. pradžioje, prieš 102 metus buvo atrastas insulinas ir jo injekcija pirmą kartą istorijoje sušvirkšta 1 tipo CD sergančiam vaikui. Nuo to laiko 1 tipo CD diagnozė nebebuvo mirties nuosprendis šia liga susirgusiems žmonėms. Keletas mokslininkų, gyvenusių skirtingu laiku ir dirbusių skirtingose šalyse, prisidėjo prie insulino atradimo, tačiau ne visų jų darbai buvo užbaigti, o rezultatai deramai įvertinti. Vieno žymiausių insulino atradėjų Frederiko Bantingo (1891–1941) gimimo dieną, lapkričio 14-ąją yra švenčiama Pasaulinė diabeto diena. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į diabeto sukeliamas problemas, sergantieji, medikai, visuomeninės organizacijos kviečiami vienytis prieš diabetą. Sergančiųjų cukriniu diabetu visame pasaulyje kasmet grėsmingai daugėja. 2021 m. visame pasaulyje CD sirgo 537 milijonai žmonių, o Lietuvoje – apie 120 tūkstančių asmenų. Prognozuojama, kad 2030 m. šia liga sirgs 643 milijonai planetos gyventojų, o 2045 m. – 783 milijonai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 m. diabetas taps 7-ąja dažniausia mirties priežastimi. Sergant diabetu didelis gliukozės kiekis kraujyje gali pakenkti daugeliui organų sistemų, sukeldamas infarktą, insultą, nervų pažeidimus, inkstų funkcijos nepakankamumą, aklumą, impotenciją, amputacijas, besilaukiančios moters vaisiaus patologiją. Šiuo metu insulinu gydomi visi 1 tipo CD sergantys žmonės bei dalis sergančiųjų 2 tipo CD. Ir nors insulinas neišgydo diabeto, tik padeda jį kontroliuoti, tačiau milijonams žmonių išsaugojama gyvybė [1, 3, 4]
Slaugytojų patiriamas stresas ir pasitenkinimas darbu
Get PDFThe aim of this research – to analyze the stress experienced by nurses at work and their job satisfaction.
The broad professional competencies of nurses, constantly changing and unpredictable situations, and increasing work demands often cause stress for nurses [2]. Based on the analyzed literature of foreign authors, it can be stated that the stress of nurses in the work environment is widespread, and the high level of stress is determined by workload, responsibility, conflictual relationships and excessive authority [3-4]. Research evidence has shown that working in a supportive environment is necessary to increase nurses\u27 job satisfaction [1]. Therefore, it can be assumed that one of the factors determining job satisfaction is the stress experienced in the working environment.
The study was conducted in 2022. from May to September, it was attended by 382 nurses working in health care institutions providing secondary and tertiary health care services. A quantitative research method was chosen. The questionnaire is based on standardized scales. The approval of the Ethics Commission of the Department of Nursing, Faculty of Health Sciences, Klaipėda University (No. 46Sv-S0-07) was obtained for conducting the study.
Conclusions. The level of subjectively perceived stress of nurses was found to be higher than average. Nurses under the age of 50, with a university education and working for less than 10 years felt statistically significantly more stressed. Stress at work is caused by patient death and dying, heavy workload and problems with patients and their families. More than two thirds of nurses are moderately satisfied with their work. Job satisfaction was provided by the nature of work, management and relations with colleagues. The least satisfied were the salary, the possibility of recognition, the privileges granted and the work organization.Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojų darbe patiriamą stresą ir jų pasitenkinimą darbu.
Plačios slaugytojų profesinės kompetencijos, nuolat kintančios ir neprognozuojamos situacijos, didėjantys darbo reikalavimai slaugytojui dažnai sukelia stresą. Remiantis analizuojama užsienio autorių literatūra galima teigti, kad slaugytojų stresas darbo aplinkoje yra labai paplitęs, o aukštą streso lygį lemia darbo krūvis, sudėtingumas, atsakomybė, kontrolė, parama, konfliktiški santykiai. Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad darbas palan-kioje aplinkoje yra būtinas norint padidinti slaugytojų pasitenkinimą savo darbu. Todėl galima manyti, jog vienas iš pasitenkinimą darbu lemiančių veiksnių – patiriamas stresas darbinėje aplinkoje.
Tyrimas buvo atliktas 2022 m. gegužės–rugsėjo mėn., jame dalyvavo 382 slaugytojos, dirbančios sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Klausimynas sudarytas, remiantis standartizuotomis skalėmis. Tyrimui atlikti buvo gautas Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros Etikos komisijos pritarimas (Nr. 46Sv-S0-07).
Išvados. Nustatyta, kad slaugytojų subjektyviai suvokiamo streso lygis yra aukštesnis nei vidutinis. Jaunesnės nei 50 metų amžiaus, įgijusios aukš-tąjį universitetinį išsimokslinimą ir dirbančios mažiau nei 10 metų slaugytojos jautė statistiškai reikšmingai stipresnį stresą. Stresą darbe sukelia paciento mirtis ir mirimas, didelis darbo krūvis bei problemos su pacientais ir jų šeimomis. Daugiau kaip du trečdaliai slaugytojų vidutiniškai paten-kintos darbu. Pasitenkinimą darbu suteikė darbo pobūdis, vadovavimas bei santykiai su bendradarbiais. Respondentės mažiausiai patenkintos buvo darbo užmokesčiu, pripažinimo galimybe, suteikiamomis privilegijomis bei darbo organizavimu
Atmintinė pacientui: kaip pasiruošti operacijai ir kodėl to reikia?
Get PDFRespublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pristato atmintinę pacientui, kaip pasiruošti operacijai ir kodėl to reikia.Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pristato atmintinę pacientui, kaip pasiruošti operacijai ir kodėl to reikia
Hiperterminė intraperitoninė chemoterapija – paciento slauga perioperaciniu laikotarpiu ir personalo saugumo ypatumai
Get PDFHiperterminė intraperitoninė chemoterapija (HIPEC) – tai gydymo būdas, kai pašildytas iki 41–43 °C temperatūros chemoterapinis preparatas pilamas į pilvo ertmę, kad sunaikintų pilvaplėvės navikus.
Pirmieji HIPEC pacientų slaugymo atvejai buvo iššūkis ir slaugos personalui. Pagrindiniai iškilę klausimai – kokių klinikinių atvejų tikėtis gydymo ir slaugos procese ir ar saugi darbo aplinka prižiūrint šiuos pacientus?Hiperterminė intraperitoninė chemoterapija (HIPEC) – tai gydymo būdas, kai pašildytas iki 41–43 °C temperatūros chemoterapinis preparatas pilamas į pilvo ertmę, kad sunaikintų pilvaplėvės navikus.
Pirmieji HIPEC pacientų slaugymo atvejai buvo iššūkis ir slaugos personalui. Pagrindiniai iškilę klausimai – kokių klinikinių atvejų tikėtis gydymo ir slaugos procese ir ar saugi darbo aplinka prižiūrint šiuos pacientus