Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Veiksmažodžių diskutuoti, disputuoti valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje
Full text linkThe object of this article are the verbs diskutuoti (eng. discuss) and disputuoti (eng. dispute). The aim is to investigate their combinability from the perspective of valency, using the data from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language (CCLL). The 600 examples analyzed, which include different forms of the verb diskutuoti and the verb disputuoti from the CCLL and the Internet, reveal the similarities and differences in the syntactic and semantic valency of these verbs.Recognizing that meanings have no strict boundaries, and considering that the meaning of a predicate becomes clear in a sentence and that the semantic structure of a sentence represents a certain interpretation of a situation, the verb diskutuoti have several meanings in the aspect of valence: ‘1. to exchange opinions and points of view in a conversation, discussion, to share opinions, points of view’, ‘2. to have an opinion, an view on a certain issue, topic’, ‘3. to talk argumentativily, to argue, to disagree, to reach an agreement on a particular issue, topic’, ‘4. to talk in details, to discuss in consultation with each other deliberate; dispute’.In cases where the diskutuoti is used in the meaning of ‘1. to exchange opinions and points of view in a conversation, discussion, to share opinions, points of view’, and the agent subject is said in the plural form of a noun or a word used in a noun, it is monovalent (People discuss with each other again). Bivalent diskutuoti ‘1. to exchange opinions and points of view in a conversation, discussion, to share opinions, points of view’ controls the necessary agent subject and the indirect object corresponding to the comitative, expressed by the construction with preposition su.Syntactic actants for bivalent diskutuoti ‘2. to have an opinion, an view on a certain issue, topic’ are told by the nominative of the subject and the construction with preposition su of the indirect object; semantic valence – [Pcp, Concom] (Jonas discusses with the author‘s interpretation).Trivalent diskutuoti ‘3. to talk argumentativily, to argue, to disagree, to reach an agreement on a particular issue, topic’ requires the agent‘s subject, indirect objects corresponding to the functions of comitative and contentive. In the sentence, the comitative is expressed by the preposition su, and the contentive is optionally expressed by the preposition apie or dėl (Onutė discusses with the economist about cabbage / on the principles of nutrition). The latter can be replaced by a subordinate clause or a construction with question, topic, etc. In cases where the subject used to discuss is said in the plural form of the word that corresponds to the agent, the verb diskutuoti is bivalent, i.e. [A, Con].The verb diskutuoti using the meaning ‘4. to talk in details, to discuss in consultation with each other deliberate; dispute’, syntactic actants are expressed by the plural nominative of the subject and the acusative of the direct object; semantic valence – [A, Con].From the few examples found with the verb disputuoti, it became clear that several meanings of this verb are possible in terms of valence. Bivalent disputuoti ‘1. dispute to exchange, sharing opinions, points of view’ governs the necessary subject of the agent and the indirect object corresponding to the comitative, expressed by the construction with preposition su (John disputes with the professor in English). Bivalent disputuoti ‘2. to dispute, to question whether something is true’ or something like that syntactic actants are told by the nominative of the subject and the acusative of the direct object; semantic valence – [A, Con] (Jonas disputed theses). Trivalent disputuoti ‘3. argue, disagree’ or the like requires the agent’s subject and indirect objects corresponding to the functions of comitative and contentive. In the sentence, the comitative is expressed by the necessary preposition su, while the contentive is optionally expressed by the construction of the preposition apie or dėl (Women are disputing with men about faith / on their role in society). These prepositional constructions can be replaced by a subordinate clause or by a construction with question, topic, etc.Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – tarptautinių veiksmažodžių diskutuoti, disputuoti formos. Daugiausia remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno medžiaga siekta nustatyti šių predikatų valentingumą. Paaiškėjo, kad valentingumo aspektu skirtinos keturios diskutuoti reikšmės, turinčios skirtingą sintaksinį ir / arba semantinį valentingumą. Trireikšmis disputuoti vartojamas pagal tris skirtingas semantinio ir sintaksinio valentingumo struktūras
Raštingumo samprata paskutiniais sovietmečio dešimtmečiais išleistuose gimtosios lietuvių kalbos vadovėliuose 1–4 klasėms
Full text link This article describes a study that aims to clarify the features of the concept of literacy that has been influenced by the ideology of a standard language, as presented in Lithuanian language textbooks for native speakers of forms 1 to 4 that were published in the last decades of the Soviet Era. The textbooks from the last decades of the Soviet era were chosen as the study material after noticing that during this period the pedagogies in other countries began to critically reflect on the role of the ideology of a standard language when teaching native languages, as well as to rather rely on the insights of modern linguistics and to foster linguistic awareness based on a scientific approach to language.The study found that textbooks for forms 1 to 4 published during the last decades of the Soviet era display a normative approach to language and literacy that stems from and supports the ideology of a standard language: pupils are encouraged to reproduce only the standard language forms and not deviate from the standard, while linguistic diversity is ignored, not scientifically interpreted, and treated as an error.
The ideology of a standard language has also influenced the concept of literacy presented in these textbooks, which is narrow and normative. Literacy was then understood as a mechanically acquired technical skill, developed through repeated practice of language forms, while being literate meant being able to write down standard language forms. The teaching of orthography, which was based on such assignments as addition of missing letters, rewriting and mechanical application of rules, was in line with the ideology of a standard language, whose aim was to unify and maintain a standardised language, in this case – written language. This aim also coincided with the Soviet regime’s goal of creating a controlled (linguistic) space and society.The narrow and normative notion of literacy has led to a reproductive type of language teaching and learning in forms 1 to 4, where the focus was rather on the form of written language rather than its content, relatively few assignments were devoted to the development of better skills of text production and editing, and there were no assignments that would encourage pupils to independently recognise, analyse, interpret and scientifically evaluate linguistic phenomena in real life. Thus, the textbooks analysed did not critically reflect on the role of the ideology of a standard language and did not develop children’s linguistic awareness based on a scientific approach to language.Straipsnyje aprašomo tyrimo išeities taškas – nuostata, kad sovietmečio vadovėliuose jauniausiųjų klasių moksleiviams bus regimos ryškios standartinės kalbos ideologijos idėjos. Tokia prielaida keliama pagrįstai – sovietmečiu lietuvių kalbos norminimo teorijos ir praktikos buvo aktyviai kuriamos, todėl tikėtina, kad jos veikė ir visus to meto gimtosios lietuvių kalbos vadovėlius, tarp jų – ir skirtus jauniausiųjų klasių moksleiviams. Pasitelkiant kritinę diskurso analizę, straipsnyje keliamas tikslas išsiaiškinti, kas būdinga standartinės kalbos ideologijos paveiktai raštingumo sampratai, pateikiamai paskutiniais sovietmečio dešimtmečiais leistuose gimtosios lietuvių kalbos vadovėliuose 1–4 klasėms. Kaip tyrimo medžiaga pasirinkti vadovėliai atskleidė, kad nors šiuo laikotarpiu kitų šalių pedagogikos srityje pradedamas kritiškai vertinti standartinės kalbos ideologijos vaidmuo, o mokant kalbos labiau remiamasi šiuolaikinio kalbotyros mokslo įžvalgomis, mūsų mokykloje vis dar diegta iš standartinės kalbos ideologijos kylanti ir ją palaikanti siaura ir normatyvi raštingumo samprata
Demografinių veiksnių įtaka žodžių asociacijoms
Full text linkWord associations are verbal responses to cues, typically studied using word association tests. This study examines how demographic factors, such as gender, age, settlement size, ethnographic region and education level, influence word associations. Data were collected online using a 30-stimulus research tool, resulting in 11,046 responses from 389 participants. Stereotypy, defined as the tendency for the same response to recur for a given cue word, was analyzed using multiple regression. The findings indicate that the associations provided by younger participants were more stereotypical than those of older participants, and women’s responses exhibited a higher degree of stereotypy compared to men’s. However, other demographic factors did not show a significant impact. The findings suggest that demographic factors help shape word associations, contributing to the growing body of research that highlights the influence of various factors on associative patterns. Additionally, this study provides valuable insights into Lithuanian, an under-researched language in the field of word association studies.Žodžių asociacijos – tai ryšys tarp stimulo ir reakcijos, dažniausiai išgaunamos žodžių asociacijų testu. Žodžių asociacijų testas yra eksperimentinis tyrimo metodas, vykdomas taip: dalyviams pateikiamas žodis–stimulas ir prašoma atsakyti pirmu mintyse kilusiu žodžiu. Dažnai žodžių asociacijų tyrimų rezultatas būna vadinamieji asociacijų normų sąrašai – tai sąrašai, žodynai ar duomenų bazės, kuriose nurodoma, kaip dažnai tam tikri stimulai sukelia vienokias ar kitokias žodžių asociacijas, kurie esą yra tipiški visai kalbinei bendruomenei. Kita vertus, pastaruoju metu pradėtas kelti klausimas, ar tokių normų sąrašų sudarymas yra tikslingas, nes žodžių asociacijos varijuoja. Manoma, kad žodžių asociacijoms įtaką daro stimulas ir eksperimento dalyvis. Šiame tyrime nagrinėjama dalyvių įtaka – tiriama demografinių veiksnių įtaka žodžių asociacijoms. Siekiama atsakyti į klausimą, ar demografiniai veiksniai, tokie kaip lytis, amžius, gyvenamosios vietos dydis, etnografinis regionas ir išsilavinimas, daro įtaką asociacijoms ir, jei daro, kokią. Tikslui pasiekti sudarytas tyrimo įrankis, kurį sudaro 30 abstrakčių stimulų ir sociolingvistinis klausimynas. Eksperimente dalyvavo 389 dalyviai, kurie pateikė 11 046 asociacijas, kurios sudarė tiriamąją medžiagą. Demografinių veiksnių įtaka asociacijoms buvo tiriama kiekybiniu metodu – atlikta regresinė analizė parodė, kad skirtingų demografinių charakteristikų dalyviai pateikė skirtingas asociacijas: jaunesni tyrimo dalyviai dažniau pateikė stereotipiškas asociacijas negu vyresni tyrimo dalyviai, o moterys tokių asociacijų pateikė daugiau negu vyrai. Nustatyta, kad kiti tirtieji demografiniai veiksniai tokios įtakos nedarė. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad žodžių asociacijų normų sąrašai galimai neatspindi kalbinės bendruomenės heterogeniškumo ir tyrimuose vertėtų atsižvelgti į demografinių veiksnių įtaką žodžių asociacijoms
Egipto arabų ir anglų kalbų pasirinkimo strategijos spalvų nominacijoje: dviejų Egipto vaizdo tinklaraščių atvejo analizė
Full text linkThis paper examines language choices between Egyptian Arabic and English in the use of colour terms within the bilingual online video performances of two Egyptian vloggers. The informants are two young Egyptian women whose YouTube content focuses on lifestyle topics, including shopping hauls and product reviews. In this case study, four hours of YouTube recordings were subjected to close qualitative analysis to explore how colour names and shades are expressed linguistically. Instances of colour naming in both English and Arabic were identified, and their frequencies were compared. Out of a total of 261 tokens, 52 were in English, 173 were in Arabic, and 36 were classified as mixed tokens. Using a usage-based approach, the study investigates the distribution of colour terms across languages and examines strategies of code-switching (CS). Particular attention is given to the use of basic colour terms (BCT), following Berlin and Kay’s (1969) theory. Finally, the linguistic choices of the two vloggers are compared to highlight similarities, differences, and potential patterns in their language use.Šiame straipsnyje nagrinėjamas egiptiečių arabų ir anglų kalbos pasirinkimas spalvų pavadinimams nusakyti dvikalbiuose dviejų Egipto vaizdo tinklaraštininkų (angl. vloger) internetiniuose vaizdo įrašuose. Informantės – dvi jaunos egiptietės, kurių „YouTube“ turinys orientuotas į gyvenimo būdo temas, tarp jų ir filmuotas ir aprašytas pirkinių apžvalgas. Šiame atvejo tyrime keturios valandos „YouTube“ įrašų buvo analizuojamos taikant kokybinius metodus ir siekiant atskleisti, kaip kalba nusakomi spalvų pavadinimai ir atspalviai. Buvo nustatyta spalvų pavadinimų vartosena anglų ir arabų kalbomis ir palyginti vartosenos dažniai. Iš viso rastas 261 pavartojimo atvejis: 52 anglų kalba, 173 arabų kalba ir 36 priskirti mišriems atvejams. Remiantis vartosena grįstu požiūriu, tyrime nagrinėjama spalvų terminų pasiskirstymo kalbose specifika ir kodų kaitos strategijos. Remiantis Berlino ir Kay’aus (1969) teorija, ypatingas dėmesys skiriamas baziniams spalvų terminams. Galiausiai aptariami dviejų vaizdo tinklaraštininkų kalbiniai pasirinkimai, išryškinant jų panašumus, skirtumus ir galimas vartosenos tendencijas
Vietinė tapatybė Pietryčių Lietuvoje XXI amžiaus pradžioje
Full text linkThe study, based on empirical data collected at the beginning of the 21st century from 17 Lithuanian Language Atlas (LLA) points in the Šalčininkai district, aims to answer several questions: Under what circumstances did the local identity of multilingual people form and why did a significant group of people in the region choose to call themselves as locals (Lith. tuteišiai, Bel. тутэйшыя, мясцовыя, Pol. tutejszy, miejscowy)? The study aims to reveal the current consequences of this previously accepted choice of the population. After analysing sociolinguistic surveys of residents, recorded group discussions, and in-depth interviews with respondents, it can be stated that most respondents who call themselves locals, identify themselves as Poles. Most of the older villagers interviewed speak the Belarusian dialect po prostu (Eng. simple speech) in everyday life, the middle generation communicates mainly in Russian and Polish, and the younger generation communicates mainly in Polish, Russian, and Lithuanian.Qualitative data analysis showed that the concept of identity of different generations of residents of Southeastern Lithuania is constantly changing, albeit slowly and insignificantly. The boundaries of ethnic identities in the region remain unclear. The processes of identity change in the Šalčininkai district have not yet been completed. Poles in the district often describe their regional identity with other categories, which determine identification with local areas. The study allows us to predict that regional local identity is gradually decreasing, and other forms of identification are strengthening, primarily ethnic (more characteristic of the middle generation of residents) and civic (more characteristic of the younger generation of residents) identities.Straipsnyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Pietryčių Lietuvos gyventojų vietinės tapatybės formavimosi aspektus. Ieškoma sąsajų tarp istorinių aplinkybių nulemtos gyvenamos teritorijos valstybinės priklausomybės kaitos ir vietos gyventojų identiteto. Tyrimo, paremto XXI a. pradžioje iš 17 Lietuvių kalbos atlaso (LKA) punktų Šalčininkų rajone surinkta empirine medžiaga, tikslas – atsakyti į kelis klausimus: kokiomis aplinkybėmis susiformavo daugiakalbių gyventojų vietinis identitetas ir kodėl nemaža regiono gyventojų grupė pasirinko vadintis tuteišiais (brus. тутэйшыя, мясцовыя; l. tutejszy, miejscowi). Tyrimu siekiama atskleisti dabartines šio anksčiau priimto gyventojų pasirinkimo pasekmes.Išanalizavus sociolingvistines vietos gyventojų apklausas, įrašytus grupinius pokalbius ir giluminius interviu, galima teigti, kad didžioji dalis Šalčininkų rajono gyventojų, kurie save vadina vietiniais, tuteišiais ar čionykščiais, save laiko lenkais. Dauguma apklaustų vyresniosios kartos kaimo gyventojų kasdieniame gyvenime kalba baltarusių tarme po prostu, vidurinės kartos žmonės dažniausiai bendrauja rusiškai ir lenkiškai, o jaunosios kartos – lenkiškai, rusiškai ir lietuviškai.Kokybinė duomenų analizė parodė, kad skirtingų kartų Pietryčių Lietuvos gyventojų tapatybės samprata nuolat kinta, nors lėtai ir nežymiai. Regione išlieka etninių tapatybių ribų neaiškumas. Užbaigtų tapatybės kaitos procesų Šalčininkų rajone dar nėra. Savąjį regioninį identitetą rajono lenkai dažnai apibūdina kitomis kategorijomis, nusakančiomis tapatinimąsi su lokaliomis vietovėmis. Tyrimas leidžia prognozuoti, kad vyksta laipsniškas regioninio vietinio (lokalinio) tapatumo nykimas ir kitų identifikavimo formų, pirmiausia etninio (būdingesnio vidurinei gyventojų kartai) ir pilietinio (būdingesnio jaunesniajai gyventojų kartai) tapatumo stiprėjimas
Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės su raidėmis x, w ir q: argumentai pro ir contra
Full text linkUntil 2022, the names and surnames of persons of non-Lithuanian nationality in the passport of a citizen of the Republic of Lithuania were written in Lithuanian characters. The original form, written in Latin characters, including the letters x, w and q, could be retained by citizens of another state. According to a new law adopted by the Seimas of the Republic of Lithuania in 2022, in certain cases, the names and surnames of citizens of the Republic of Lithuania and their children may be written in Latin characters, including x, w and q, without diacritical marks. There were heated discussions on the so-called issue of the three letters in the media.The study aims to reveal the diversity of views on the Seimas‘ decision and clarify the arguments used to evaluate the law mentioned earlier favourably or unfavourably. The research material is 16 in-depth semi-structured interviews. Respondents are users of social networks, mostly Facebook; all of them are of Lithuanian nationality.A rhetorical communication scheme was used to conduct qualitative content analysis typical of informative argumentative texts. The argumentation research scheme presented by Frans H. van Eemeren and Robert Grootendorst was partly followed, focusing mostly on the main statements and arguments. The work was carried out by identifying logical topic.
The research revealed a fairly broad assessment of the law adopted by the Seimas – from very unfavourable to highly supportive. Most of the arguments of the opposing sides are based on the same logical topic: the alphabet, the ability to read, language norms, relations with Poland, integration and self-integration of national minorities, and individual rights. The argumentation of those who disagree with the Seimas decision, in addition to the already mentioned topics common to both sides, encompass the issue of national identity and criticism of the government (attitudes towards the state language and laws).Both sides rely not only on linguistic but also on legal, social, political, geopolitical, and ideological arguments. Based on the insights of the respondents who evaluated this Seimas decision favourably, we could speak about the emotional arguments, characteristic of the opposing side, which have psychological and traumatic aspects associated with polonophobia.The research was conducted from 2020 to 2023 as part of the “Connective digital memory in borderlands: A mixed-methods study of cultural identity, heritage communication and digital curation on social networks” project.Šiame straipsnyje, remiantis kokybine giluminių pusiau struktūruotų interviu, atliktų 2022 metų rugpjūčio – gruodžio mėnesiais, turinio analize, nagrinėjama, kaip vertinamas 2022 m. sausio 18 d. Seimo priimtas įstatymas, leidžiantis Lietuvos piliečių pavardes rašyti lotyniškais rašmenimis, įskaitant x, w ir q, tik be diakritinių ženklų. Atliekant kokybinę turinio analizę laikytasi retorinės komunikacijos schemos, kuri būdinga informaciniams samprotaujamiesiems tekstams, turintiems įtikinėjimo branduolį. Iš dalies vadovautasi Franc՚o H. van Eemeren՚o ir Rob՚o Grootendorst՚o pateikta argumentavimo tyrimo metodikos schema. Labiausiai susitelkta į pagrindinių tezių ir argumentų analizę. Ji atlikta nustatant loginę topiką. Tyrimo rezultatai atskleidžia požiūrio į Seimo priimtą įstatymą įvairovę ir išgrynina argumentus, kuriais remiamasi palankiai ar nepalankiai vertinant minėtąjį įstatymą. Tyrime pateikiami duomenys, surinkti vykdant mokslinį projektą „Jungiančioji skaitmeninė atmintis paribiuose: kultūrinės tapatybės, paveldo komunikacijos ir skaitmeninės kuratorystės praktikų socialiniuose tinkluose tyrimas“. Projektas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal Lietuvos mokslo tarybos dotacijos sutartį
Lietuvių kalbos būdvardžių analizė tekstynų lingvistikos metodu: netipiškos vartosenos nustatymas
Full text linkThis article aims to present a study during which the usage of 94 adjectives was analyzed to identify the adjectives of atypical usage. In this research, atypical adjectives are those that differ from other adjectives in terms of their grammatical and lexical-semantic features. The adjectives were selected from the Lexical Database of Lithuanian Language Usage and analyzed using the Pedagogic Corpus of Lithuanian. In total, 12 relative and 82 qualitative adjectives were examined. The research is based on the principles of lexical grammar, which posits that words with distinct grammatical features tend to also exhibit different lexical-semantic features.The study identified 2 (16.67%) relative adjectives with atypical usage. They are relatively frequently used predicatively (e.g., paskutinis ‚last‘, vidutinis ‚average‘) and possess distinctive lexical semantic features (for example, the adjective paskutinis ‘last’ semantically resembles ordinal numerals).
The analysis identified 21 (26%) qualitative adjectives with atypical usage. They were identified, first of all, according to their syntactic functions: some are relatively often used attributively (e.g., bendras ‚common‘, didis ‚great‘, didžiulis ‚huge‘, kultūringas ‚cultured‘), while others are relatively often used predicatively (e.g., aiškus ‚clear‘). These adjectives also exhibit distinctive lexical-semantic features (e.g., kultūringas can also be considered a relative adjective). Qualitative adjectives of atypical usage were also identified based on their connection abilities and gradation. Some of them do not combine with adverbs of measure/degree and cannot be graded (e.g., specialus ‚special‘); some, when used attributively in the positive degree, are relatively often used with words indicating time and place (e.g., garsus ‚famous‘, populiarus ‚popular‘, vienintelis ‚the only one‘); others are relatively often used with the dative case indicating purpose or suitability (e.g., naudingas ‚useful‘, reikalingas ‚necessary‘); some are relatively frequently used with the instrumental case (e.g., garsus ‚famous‘, ypatingas ‚special‘); others can be used with the genitive case (e.g., gausus ‚abundant‘, pilnas ‚full‘, vertas ‚worth‘); some can be used with the prepositional phrase with the preposition į ‘to’ (e.g., panašus ‘similar’); and others are used with a subordinate clause when not in the neuter gender (e.g., tikras ‚sure‘). These adjectives also tend to have distinctive lexical-semantic features (e.g., the adjective tikras ‘sure’ can function synonymously with the verb žinoti ‘to know’). Atypical usage is determined based on one or more of the features listed here.Straipsnio tikslas – pristatyti tyrimą, kurio metu išanalizuota 94 dažnų būdvardžių (12 santykinių ir 82 kokybinių) vartosena tekstyne, siekiant išsiaiškinti, kurie iš jų gali būti netipiškos vartosenos. Netipiškos vartosenos būdvardžiais laikomi tie, kurie gramatinėmis ir leksinėmis semantinėmis ypatybėmis išsiskiria iš kitų būdvardžių. Tyrimo šaltiniai – Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas ir Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas. Atliekant tyrimą daugiausia dėmesio skirta gramatinėms ypatybėms: palyginti dažnai atributinei ir predikatinei vartosenai, palyginti dažnai prisijungiamiems žodžiams (prieveiksmiams, linksniams, prielinksninėms konstrukcijoms, šalutiniams sakiniams), laipsniavimui. Taip pat laikyta, kad netipiškos vartosenos būdvardžiai iš kitų išsiskiria ir leksiškai semantiškai, pavyzdžiui, yra susiję su kitų kalbos dalių žodžiais. Atlikus tyrimą, atpažinti 2 (16,67 proc.) netipiškos vartosenos santykiniai būdvardžiai ir 21 (26 proc.) netipiškos vartosenos kokybinis būdvardis
Istorinės sociolingvistikos konferencijoje minėtas tinklo HiSoN dvidešimtmetis
Full text linkThis year’s conference, arranged by the Network of Historical Sociolinguists, HiSoN, took place at Bristol University (UK), the same institution where this network was established twenty years ago. Three days (May 21-23) were filled with presentations about ongoing research in language history, language ideology, and historical multilingualism. Advantages and challenges of working with special kinds of written heritage, such as sermons, periodicals, legal documents and letters, were discussed. Speakers shared their findings on the history and usage of English, Scots, Dutch, Icelandic, French, Spanish, Latin, Oscan, Basque, Greek, Nahuatl, and many other language varieties. The plenary speakers invited listeners to question the stereotypical language history views and summarised the network‘s achievements. Some questions, such as how to popularise the scientific view on the language history in society, how to match the knowledge about the newest scientific progress with the pragmatic side of the traditional language pedagogy, and how to ensure the accessibility of data for the researchers and ethical use of it after the research is published, were actively discussed but left open. The next HiSoN conference will be dedicated to research on spoken and written discourse in historical sources.Bristolio universitete (JK) prieš dvidešimtmetį suburtas tarptautinis Istorinės sociolingvistikos tinklas (HiSoN). Sukaktį pažyminčioje konferencijoje išklausyti pranešimai, skirti vykdomiems kalbos istorijos, kalbos ideologijos, istorinės daugiakalbystės tyrimams. Aptarti iššūkiai ir pasiekimai, su kuriais susidurta tiriant įvairias istorinės raštijos rūšis. Pranešėjai dalinosi savo patirtimis ir atradimais, kuriuos padarė gvildendami įvairių kalbų bei kalbų variantų vartoseną ir kalbų kontaktų istoriją. Plenariniai pranešėjai kvietė permąstyti kalbos istorijos suvokimą bei apžvelgė HiSoN tinklo pasiekimus. Diskutuota kaip populiarizuotina kalbos istorijos mokslinė samprata, kaip suderintinos mokslo aktualijos ir nusistovėjusi kalbos pedagogikos praktika, tyrėjų prieigos prie duomenų problemos, jautrių duomenų (ne)viešinimo etika; nemažai klausimų liko neatsakyti. Kitų metų HiSoN konferencija bus skirta sakytinio ir rašytinio diskursų istorinėje raštijoje tyrimams
Vertikalios erdvės raiška kalboje: anglų k. below ir lietuvių k. žemiau reikšmė iš kognityvinės perspektyvos
Full text linkMotivated polysemy manifests an interesting line of inquiry from a cognitive perspective. This paper contributes to it by (1) identifying the senses, (2) analysing their relations and (3) comparing the semantic networks of the English below and the Lithuanian žemiau. 261 concordance lines from fiction in the Corpus of Contemporary Lithuanian Language and 1000 from the same register from the British National Corpus were examined. The Principled Polysemy Model (Tyler and Evans 2003) was used to distinguish between senses and their contextual variants. The findings show that the primary sense based on a proto-scene of the Figure beneath the Ground gives rise to the remaining senses of the prepositions. Some of them are concrete, while the others emerge through metaphors enabling abstract usage. The differences between below and žemiau are concerned with the frequency instantiation of concrete vs abstract senses. The paper also considers how the meaning of the Lithuanian preposition interacts with the noun case it governs.Prielinksnių motyvuotoji polisemija dažnai tampa tyrimo objektu kognityvinėje kalbotyroje. Šio darbo tikslas (1) nustatyti anglų k. below ir lietuvių k. žemiau reikšmes, (2) išanalizuoti jų tarpusavio ryšius bei (3) palyginti semantinius tinklus. Siekiant šių tikslų, buvo ištirta 1000 konkordanso eilučių iš Britų nacionalinio tekstyno ir 261 – iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno grožinės literatūros registro. Tyrime taikytas Principinės polisemijos modelis (Tyler ir Evans 2003), leidęs atskirti reikšmes ir jų kontekstines variacijas. Tyrimo rezultatai parodė, kad pirminė reikšmė, grindžiama prototipine erdvine scena, kurioje figūra yra fono apačioje, tiesiogiai ir/arba netiesiogiai lemia kitas reikšmes. Kai kurios jų yra konkrečios – jas lemia figūros ir fono tipai bei jų geometrinė konfigūracija, o kitos atsiranda dėl metafora grindžiamo reikšmės perkėlimo į abstrakčius kontekstus. Tyrimo metu pastebėti skirtumai daugiausia susiję su konkrečių ir abstrakčių reikšmių vartojimo dažniu, kurį gali nulemti gretimos ir/arba kontrastuojančios kategorijos bei tipologiniai veiksniai. Be to, nagrinėjama, kaip žemiau reikšmė sąveikauja su linksniu, kurį jis valdo
Kodų kaitos funkcijos lietuviškuose vloguose
Full text linkThe aim of the present paper is to examine the phenomenon of codeswitching, namely the linguistic repertoire, the frequency, and the social functions of codeswitching appearing in the spoken language of Lithuanian vlogs – a genre that has not been researched in Lithuania at all. The analyzed vlogs cover a wide range of topics, including fashion and beauty, online entertainment, housekeeping, and agriculture. 253 instances of codeswitching were identified in the corpus of 23,562 words, suggesting a predominantly monolingual speech community in Lithuania. To determine the social motivations behind codeswitching, Appel & Muysken’s (2005) six codeswitching functions were followed. The results show that the referential function of codeswitching is used the most in the speech of Lithuanian vloggers, appearing mostly in contexts where direct equivalents of words in Lithuanian were missing. Codeswitching for expressive purposes was also frequent, appearing in contexts where speakers’ emotions and sentiments were emphasized through language use. Other functions, i.e. directive, phatic, and metalinguistic, were not numerous in use, with the poetic function of codeswitching entirely absent from the corpus.Kodų kaitos reiškinys kelia nemažai susidomėjimo kalbotyros, o ypač sociolingvistikos srityje jau nuo septintojo dešimtmečio. Tyrimai rodo, kad kodų kaita aptinkama kiek vienakalbių, tiek ir daugiakalbių diskursuose bei pabrėžia kodų kaitos daugiafunkciškumą – išskiriamos socialinės ir sintaksinės priežastys bei skirtingų kodų vartojimas kaip diskurso valdymo priemonė. Šiame straipsnyje analizuojama kodų kaita lietuvių vlogerių šnekamojoje kalboje, o būtent kodų kaitos lingvistinis repertuaras, dažnis bei socialinės funkcijos, remiantis tyrėjų Appel ir Muysken (2005) išskirtomis šešiomis kodų kaitos funkcijomis: referentine, valdomąja, tapatybine (arba ekspresyvine), fatine (arba metaforine), metalingvistine ir poetine. Tyrimui surinkti 12 vlogų, kurie buvo paskelbti „YouTube“ platformoje 2023 metais: trys vlogai iš dviejų moterų ir trys iš dviejų vyrų gyvenančių Lietuvoje. Atrinktų vlogerių amžius svyruoja nuo 21 iki apytiksliai 35 metų, kas rodo vlogų kaip žanro patrauklumą jaunesniems žmonėms bei jų kultūrinių tendencijų supratimą ir sekimą. Vaizdo įrašuose kalbama įvairiomis temomis, įskaitant madą ir grožį, internetines pramogas (pavyzdžiui, gyvas transliacijas ir turinio kūrimą), namų tvarkymą bei žemės ūkį. Tiriamąją medžiagą sudarė 23,562 žodžių tekstynas ir nustatyti 253 kodų kaitos atvejai.Tyrimo rezultatai rodo, kad atrinktų lietuvių vlogerių kalboje referentinė kodų kaitos funkcija yra dažniausiai pasitaikanti, ypač kontekstuose, kuriuose trūksta tam tikrų žodžių atitikmenų lietuvių kalboje ir jų vietoje, norint neprarasti svetimo žodžio reikšmės, yra vartojami terminai anglų arba rusų kalba. Tapatybinė funkcija taip pat yra dažnai naudojama, kuomet norima pabrėžti emocijas ir jausmus naudojant kalbą, o būtent angliškų šauktukų arba rusiškų keiksmažodžių pagalba. Kitos nustatytos kodų kaitos funkcijos – valdomoji, fatinė ir metalingvistinė – nebuvo dažnai pasitaikančios, o poetinės funkcijos nebuvo aptikta apskritai.Nors šio tyrimo tikslas buvo išnagrinėti socialines kodų kaitos funkcijas lietuviškuose vloguose, kalbėtojų amžius ir lytis nebuvo įtraukti kaip pagrindiniai tyrimo aspektai, tačiau ateityje šie aspektai galėtų būti tiriami norint geriau suprasti kodų kaitą Lietuvos sociolingvistiniame kontekste