Vilnius University Open Series
Not a member yet
694 research outputs found
Sort by
The Importance of Internal and External Factors for the Selection Decision of Expatriates
Get PDFToday’s global business environment sets the platform for international employee assignments. As organisation globalise their operations, the roles and responsibilities of the Human Resource department are transformed and face the pressure of globalisation. Therefore, the selection of expatriates to fill international assignment is challenging because of the complex nature of internal and external factors of the selection decision of expatriates like Cost, Expatriate Performance, Expatriate Failure, Political factor, Legal factor, Economic factor, Socio-culture, Family requirements, and Multinational enterprise requirements (MNE), etc. The result of the studies shows the complex nature of the expatriate selection decision during the international assignment which will have a huge impact on the selection decision of expatriates and the success of the organisation on the global level market in the world of competition
Connective negation and negative concord in Balto-Slavic
Get PDFWith negative indefinite pronouns the Balto-Slavic languages all exhibit strict negative concord. In this study we investigate how negative concord functions in a context in which a connective negator (‘neither ... nor’) combines either phrases or clauses. We show that there are various types of non-concordant patterns
Analysis of Linguo-cultural Picture of LIE in Systemic Data
No full textThe article presents Lithuanian linguistic cultural image of LIE (MELAS) reconstructed from lexicographic data. The analysis of the lexicographic definitions of this lexeme in Lithuanian dictionaries (The Dictionary of Lithuanian Language, The Dictionary of Contemporary Lithuanian, the dictionaries of synonyms and antonyms and Lithuanian etymological sources) provides two views of the concept: synchronic and diachronic. The diachronic view shows the semantic development of the word, the specification of its meaning (the loss of the primary and the acquisition of new meanings). The synchronic view shows the basic meaning of the concept and its profiles in contemporary language. The research revealed that the basic meaning is LIE as a subject’s purposeful distortion of reality with the purpose of deception. The dominating aspects are: a subject’s purposeful activity and an object that a subject wants to deceive. Lexicographic data distinguished several profiles of LIE: (1) LIE as entertainment (when lie is used for joking, visual storytelling and has no negative purpose), (2) LIE as unethical issue (when lying is seen as negative, sinister activity) and (3) LIE as psychologically necessary element of life (when lie is seen as useful, helping to get out of difficult situations). The analysis is concluded with the cognitive definition of lie, providing its linguo-cultural view in Lithuanian.Straipsnyje siekiama rekonstruoti melo vaizdą lietuvių kalbos leksikografiniuose šaltiniuose. Straipsnio tikslas – remiantis išsamia leksikografinių duomenų (žodyninių definicijų ir jas iliustruojančių sakinių, etimologinių duomenų, frazeologijos, vedinių, sinonimų, antonimų) analize parodyti, koks melo vaizdas įsitvirtinęs lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Tyrimas atliktas remiantis Liublino etnolingvistinės mokyklos pradininko Jerzy’io Bartmińskio pasiūlyta kalbos pasaulėvaizdžio atkūrimo metodologija. Atliekant analizę atskleista melo bazinė reikšmė ir periferiniai reikšmės profiliai. Melo reikšmių analizė išryškino du semantinius sluoksnius: sinchroninį ir diachroninį. Diachroninis lygmuo perteikia reikšmės genezę ir semantinę žodžio plėtrą. Sinchroninis sluoksnis atskleidžia šiuolaikines sąvokos reikšmes. Išsami leksikografinių duomenų analizė leido rekonstruoti kognityvinę melo definiciją lietuvių pasaulėvaizdyje
Leksikografiniai šaltiniai lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio tyrimuose
Get PDFThe article examines the use of dictionaries in the language worldview research. It raises questions about the limitations of the “lexicographic worldview“, presents researchers’ doubts about the objectivity and scientificity of this type of research, and provides arguments in favor of the research. The second part of the article introduces and discusses the procedure of lexicographic analysis in more detail. Examining the image of the MOTHER concept reflected in Lithuanian lexicography, the thought is put forward that the reliability of such an analysis is guaranteed by its complexity. At the same time, it is emphasized that analysis of the concept should in no way be based solely on lexicographic sources, drawing conclusions about the structure of the concept on the basis of only a few examples, possibly accidentally included in the dictionary. An important role in the reconstruction of the concept is played by the stability of the distinguished features, their regular repetition in various texts, the constancy of the lexemes / phrases / phrasemes conveying these features, and their persistence in speech.Straipsnio tikslas – pristatyti metodiką, kurios pagrindu atliekama kalbos pasaulėvaizdžio rekonstrukcija pasitelkiant sisteminius duomenis (leksikografinius šaltinius). Siekiant šio tikslo pradžioje pristatomas lietuvių žodynų korpusas, aptariamos jų ypatybės, tarpusavio sąsajos, keliami klausimai dėl „leksikografinio pasaulėvaizdžio“ ribotumo, apžvelgiamos mokslininkų abejonės dėl šio tipo tyrimų objektyvumo ir moksliškumo bei pateikiama argumentų, pagrindžiančių tokių tyrimų prasmę. Antroje straipsnio dalyje pristatoma ir išsamiau aptariama leksikografinės analizės procedūra ir jos pagrindu mėginama parodyti, kokių duomenų gaunama iš žodynų. Nagrinėjant MOTINOS koncepto vaizdą, atspindėtą leksikografijoje, teigiama, kad leksikografiniai šaltiniai yra labai svarbūs koncepto rekonstrukcijai, o tokios analizės patikimumą garantuoja jos kompleksiškumas. Lietuvių žodynų korpusas yra aiškiai nukreiptas į liaudiškumą ir istoriškumą, todėl konceptų rekonstrukcijoje neišvengiamai atsiranda panchroninis aspektas
Telemedicina: probleminiai (ne)reguliavimo aspektai ir ateities perspektyvos
Get PDFThis article analyzes the main problematic aspects of (non) regulation and future perspectives in the field of telemedicine.Straipsnyje analizuojami telemedicinos probleminiai (ne)reguliavimo aspektai ir ateities perspektyvo
Nuotolinio teismų darbo Lietuvoje galimybės ir perspektyvos
Get PDFThis article analyses the topic of opportunities and perspectives of remote proceedings of the courts of Lithuania. Based on international documents, legal acts and legal doctrine, information provided by the National Courts Administration, interviews with judges and attorneys, the situation of remote criminal proceedings in the context of the COVID-19 pandemic is presented. An analysis of the impact of remote proceedings of courts on the rights and obligations of participants in criminal proceedings was also performed. This article provides insights into the legal regulation and practice of remote proceedings of courts in the future.Straipsnyje analizuojamos nuotolinio teismų darbo galimybės ir perspektyvos Lietuvoje. Remiantis tarptautiniais dokumentais, teisės aktais ir doktrina, Nacionalinės teismų administracijos pateikta informacija bei teisėjų ir advokatų apklausų rezultatais pateikiamos įžvalgos dėl nuotolinio baudžiamųjų bylų nagrinėjimo COVID-19 pandemijos metu. Atlikta teismų nuotolinio darbo įtakos baudžiamojo proceso dalyvių teisėms ir pareigoms analizė. Pateikiamos įžvalgos dėl teismų nuotolinio darbo reglamentavimo ir praktikos ateityje
Transnacionalinių Lietuvos šeimų tyrimų įteorinimas
No full textThis chapter aims to place the study of Lithuanian transnational families within a broader body of the most recent theoretical frames through which to understand personal lives, family practices and the ways family relationships could be perceived as ‘troubled’. The author provides a short overview of theoretical approaches and research methodologies used at the Department of Sociology at Vilnius University since 2004 to frame the study of transnational families in Lithuania.This chapter aims to place the study of Lithuanian transnational families within a broader body of the most recent theoretical frames through which to understand personal lives, family practices and the ways family relationships could be perceived as ‘troubled’. The author provides a short overview of theoretical approaches and research methodologies used at the Department of Sociology at Vilnius University since 2004 to frame the study of transnational families in Lithuania
Individualaus konstitucinio skundo naujovė Lietuvoje – teoriniai ir praktiniai aspektai
Get PDFIn several stages a new legal instrument (the constitutional complaint) was established in the legal system of Lithuania starting by the amendment of the Constitution on March 21, 2019 and continuing in July by introducing the requirements for appealing to the Constitutional Court. The essence of this novelty lies in the model established in the Polish Constitution, i. e. the additional possibility for a person who has exhausted all usual means of defence of constitutional rights and freedoms to appeal directly to the Constitutional Court questioning the constitutionality of such a legislative and executive act, which was the basis for the adoption of a final non-appealable judgment against that person in a court. The introduction of such novelty in the legal system of Lithuania implies the further development of the protection of human rights and freedoms and the realization of the principle of the Rule of Law which is necessary for the latter. Therefore, while investigating the novelty of the constitutional complaint in Lithuania, models of constitutional complaint, specific details of the establishment of this institute in Lithuania are unravelled, and practical aspects are investigated by analysing first constitutional complaints submitted to and accepted by the Constitutional Court.Lietuvos Respublikoje keliais etapais, pirmiausia Konstitucijoje 2019 m. kovo 21 d. įtvirtinus individualaus konstitucinio skundo pagrindus ir įstatymuose 2019 m. liepos mėnesį nustačius šio skundo teikimo Konstituciniam Teismui reikalavimus bei skundo patenkinimo Konstituciniame Teisme pasekmes kitame teisme išnagrinėtos bylos (proceso joje) atnaujinimui, buvo sukurtas naujas „kompleksinis“ asmens konstitucinių teisių ir laisvių gynimo instrumentas (teisinė priemonė). Naujovės esmę sudaro Lenkijos Konstitucijoje numatytas modelis, t. y. asmens, kuris teisme išnaudojo įprastas konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemones, papildoma galimybė tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tokio Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės priimto teisės akto, kuris buvo pagrindas priimti asmeniui nepalankų galutinį neskundžiamą teismo sprendimą, atitikties Konstitucijai. Šios teisinės priemonės įtvirtinimas Lietuvos teisės sistemoje reiškia tolimesnę žmogaus teisių ir laisvių apsaugos plėtrą bei pastarajai būtino teisinės valstybės principo realizavimą aukštesniu lygmeniu. Todėl nagrinėjant konstitucinio skundo institutą atskleidžiami konstitucinio skundo modeliai, instituto įtvirtinimo specifika Lietuvoje Respublikoje bei tiriami praktiniai aspektai, analizuojant pirmuosius Konstituciniam Teismui pateiktus ir priimtus konstitucinius skundus
Kariniai dronai: ar galime apsaugoti civilius?
Get PDFArmed drone is a military technology that is being used not only for surveillance but also in combat operations. In some military operations the distinctive technological features of drones offer an advantage compared to manned aircraft. Most of the military operations which are conducted by drones fall under Protocol Additional to the Geneva Conventions of 12 August 1949 and Relating to the Protection of Victims of Non-International Armed Conflicts (Protocol II). The use of military drones in non-international armed conflicts causes many legal problems in the international humanitarian law, concerning the protection of civilians. Nevertheless, armed drones are legal under international humanitarian law. The most relevant principles of international humanitarian law concerning the use of armed drones are distinction and proportionality. These principles can be fulfilled more effectively by drone operators because of the advanced technology of drones. However, the use of armed drones in real life operations usually violate the international humanitarian law and its core principles. Thus, existing regulation cannot protect the lives of civilians. Additional regulation of armed drones at the UN level could create international legal mechanism which would protect the civilians. However, the current political situation, as well as the difficult decision-making procedures at the UN institutions, suggest that future legal regulation is not likely to be enacted anytime soon.Kariniai dronai – karinė technologija, vis dažniau naudojama karinių operacijų vykdymui ir stebėjimui. Išskirtinės dronų technologinės ypatybės lemia dronų pranašumą daugelyje karinių operacijų prieš įprastus pilotuojamus karinius orlaivius. Karinės operacijos dronais dažniausiai vykdomos netarptautinio ginkluoto konflikto situacijose, kurioms taikomas 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomas protokolas dėl netarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (II protokolas). Dronų panaudojimas netarptautinio ginkluoto konflikto metu sukelia daugybę teisinių problemų tarptautinės humanitarinės teisės srityje, siekiant užtikrinti civilių apsaugą. Vis dėlto, remiantis tarptautine humanitarine teise, dronai yra teisėtas ginklas. Karinių dronų, kaip kariavimo priemonės, naudojimui aktualiausi tarptautinės humanitarinės teisės atskyrimo ir proporcingumo principai. Išskirtinės dronų technologinės ypatybės užtikrina galimybę jų operatoriams efektyviai įgyvendinti šių principų reikalavimus. Tačiau praktikoje kariniai dronai yra pernelyg dažnai naudojami, pažeidžiant minėtus principus. Todėl šiuo metu esamas dronų naudojimo teisinis reguliavimas negali užtikrinti tinkamos civilių apsaugos. Papildomas dronų naudojimo teisinis reguliavimas JT lygmeniu galėtų sudaryti prielaidas užtikrinti geresnę civilių apsaugą netarptautinio ginkluoto konflikto metu. Vis tik dėl sudėtingų sprendimų priėmimo procedūrų JT institucijose ir valstybių atstovų pasyvumo naujo teisinio reguliavimo artimiausiu metu tikėtis nereikėtų