Vilnius University Open Series
Not a member yet
694 research outputs found
Sort by
Obraz MATKI w wybranych utworach Vandy Juknaitė
Get PDFThe article provides the analysis of the linguistic picture of mother in contemporary Lithuanian literature. The analysis is based on the writings of contemporary Lithuanian writer Vanda Juknaitė, namely on her novella Stiklo šalis (‘Land of Glass’) and novel Šermenys (‘Funeral’). The research is carried out using cognitive linguistics methodology and the description of linguistic worldview in texts. Through multiple aspects and meanings, fragility, the author shows the real view of mother, with all her weaknesses and dark sides. mother is called using a very general word woman , which probably highlights the importance of maternity in each woman’s life. mother takes no care of her appearance: looks tired, dark, and sad. Her psychological world is full of contrasts; she is strong and weak, decisive and reluctant, brave and timid at the same time. However, she features very strong relations (both physical and psychological) with her child. The analysis of Juknaitė’s idiolect has shown that the author provides no idealised picture of mother.Celem niniejszej pracy jest analiza językowego obrazu matki we współczesnej literaturze litewskiej na podstawie twórczości współczesnej pisarki litewskiej Vandy Juknaitė. Zanalizowane zostały następujące utwory prozaiczki: nowela Stiklo šalis i powieść Šermenys. Badanie jest oparte na opisie językowego obrazu świata w tekstach i z zastosowaniem metodologii etnolingwistyki kognitywnej. Analiza wybranych tekstów pozwala zauważyć, że w idiolekcie V. Juknaitė obraz matki nie podlega idealizacji. Poprzez wieloaspektowość, kruchość, niejednoznaczność obrazu autorka pokazuje, jaka matka naprawdę jest, że wszystkimi słabościami i ciemnymi stronami obrazu
Językowy obraz DOMU w prozie wspomnieniowej Wojciecha Piotrowicza
Get PDFThe aim of the article is to describe the concept of dom ‘home’ in Wojciech Piotrowicz’s idiolect by using the methodological assumptions of Lublin ethnolinguistics school. Research on which this paper is based consists of two main parts: we present the writer’s biography, which introduces a representative of the Polish intelligentsia in Lithuania, and an analysis of the concept of dom ‘home’. The presented biography emphasizes the origin and formation of the personality of the recognized writer and social and cultural activist, whose life is an example of the formation of the Polish intelligentsia in Lithuania. The subject of research is a textual data coming from his volume of memoirs, which contains the writer’s memories and reflections. The analysis of the dom ‘home’ concept focuses on two profiles: physical and symbolic, specific features were grouped onto facets. In the conclusions, we underline the specific character of home in Wojciech Piotrowicz’s autobiographical prose which has some differences comparing to home described in Polish, Lithuanian and Belarusian languages by EUROJOS project.Celem artykułu jest opis językowego obrazu DOMU na podstawie współczesnej prozy wspomnieniowej Wojciecha Piotrowicza. W pierwszej części artykułu przedstawiamy życiorys autora, który ma na celu pokazanie kształtowania się osobowości i drogi twórczej znanego dziś pisarza i działacza społecznego – jest przykładem sposobu formowania się powojennej polskiej inteligencji na Litwie. W nawiązaniu do bogatej literatury przedmiotu w badaniach lubelskiej szkoły etnolingwistycznej i różnorodnych ujęć konceptu domu w różnych językach, dążymy do jak najściślejszego odtworzenia obrazu domu w idiolekcie Piotrowicza, przedstawiciela starszego pokolenia polskiej inteligencji na Litwie, urodzonego w 1940 r. Przedmiotem badań jest zbiór utworów prozy autobiograficznej, zawierającej wspomnienia z dzieciństwa i przemyślenia pisarza. Analiza obrazu domu skupia się na dwóch profilach: fizycznym i symbolicznym, z wyodrębnieniem poszczególnych faset wypływających z analizy badanego tekstu. We wnioskach przedstawiamy cechy szczególne analizowanego obrazu na tle opisów domu w języku polskim, litewskim i białoruskim, dokonanych przez uczestników projektu EUROJOS
Remigijaus Korvin Kosakovskio (1730–1780) laiškai Vilniaus universiteto bibliotekoje
Get PDFIn this article it is aimed to tell about a person, which was unduly forgotten in the history of the Vilnius University, though among his other activities, he did a lot to support and help the astronomers, coming to Paris and London from Vilnius. A former jesuit, talented preacher, professor of Rhetorics and other disciplines in Vilnius academy, Remigian Korwin Kossakowski (1730–1780) wrote a lot of letters to Vilnius (and perhaps to Warsaw too), from 1774 on, while working in Paris as the representative of the National Comission of Education of the Commonwealth of Kingdom of Poland and Grand Duchy of Lithuania. The letters which are kept in Vilnius university library, mainly addressed to the astronomers Marcin Poczobut and Andrzej Strzecki (1737–1797) are mainly connected with the scientific journey of Strzecki in 1778 to Paris and London and the circumstances of election of Poczobut as a member of the Royal Academy of Sciences in Paris. Letters are filled with digressions, reminding of gawenda literary genre, providing the researcher with data on the details of everyday life in the second half of XVIII century, political and ideological views of the addressee, his nostalgy for the Grand Duchy and Poland and his exceptional gift of expressing his feelings. The style of these letters show us that the human who wrote them was well educated, highly critical, curious and well-spoken, and the contents testify the not so well known side of the history of science relations between Vilnius, Warsaw and Paris.Straipsnyje rašoma apie nepagrįstai primirštą asmenį, daug nusipelniusį Vilniaus universitetui, tačiau iki šiol neminėtą jo istorijoje. Be kitų nuveiktų darbų, jis daug pagelbėjo Vilniaus astronomams, vykusiems į Paryžių ir Londoną. Remigijus Korvinas-Kossakovskis (1730–1780), buvęs jėzuitas, gabus pamokslininkas, retorikos ir kitų dalykų dėstytojas Vilniaus akademijoje, paskirtas Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Nacionalinės edukacijos komisijos atstovu nuo 1774 m. gyveno Paryžiuje. Iš ten parašė daug laiškų į Vilnių (tikėtina, kad ir į Varšuvą). Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje saugomi jo laiškai astronomams Martynui Počobutui ir Andriui Streckiui (1737–1797) daugiausia skirti Streckio 1778 m. mokslinei kelionei į Paryžių ir Londoną bei Počobuto išrinkimo Karališkosios Paryžiaus mokslų akademijos nariu aplinkybėms. Laiškuose dažni literatūros žanrą gavendą primenantys nukrypimai atskleidžia daug XVIII a. antrosios pusės kasdienio gyvenimo detalių, autoriaus politines ir ideologines pažiūras, jo Abiejų Tautų Respublikos ilgesį ir nepaprastą gebėjimą perteikti savo jausmus. Laiškų stilius rodo, kad juos rašė išsilavinęs, kritiškumu apdovanotas žmogus, kuriam būdingas pasaulio smalsumas ir iškalba, o jų turinys nušviečia mažai žinomą Vilniaus, Varšuvos ir Paryžiaus mokslo ryšių epizodą.
Listy Remigiana Korwina Kossakowskiego (1730–1780) w zbiorach Biblioteki Uniwersytetu WileńskiegoArtykuł dotyczy niesłusznie zapomnianej postaci, bardzo zasłużonej dla Uniwersytetu Wileńskiego, ale dotychczas należycie niewyeksponowanej w jego dziejach. Wśród innych zasług, można wymienić znaczną pomoc udzieloną wileńskim astronomom, którzy przybyli do Paryża i Londynu. Remigian Korwin Kossakowski (1730–1780), były jezuita, utalentowany kaznodzieja, wykładowca retoryki i innych przedmiotów w Akademii Wileńskiej, od 1774 r., jako przedstawiciel Narodowej Komisji Edukacji Rzeczypospolitej Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego, mieszkał w Paryżu. Stamtąd napisał wiele listów do Wilna (prawdopodobnie także do Warszawy). Jego listy do astronomów Marcina Poczobuta i Andrzeja Strzeckiego (1737–1797), przechowywane w Dziale Rękopisów Biblioteki Uniwersytetu Wileńskiego, dotyczą głównie podróży naukowej Strzeckiego w 1778 r. do Paryża i Londynu oraz okoliczności wyboru Poczobuta na członka Królewskiej Akademii Nauk w Paryżu. Listy są wypełnione dygresjami przypominającymi gatunek literacki gawędy, dostarczają badaczowi danych na temat szczegółów życia codziennego w 2. połowie XVIII w., poglądów politycznych i ideologicznych autora, ujawniają jego tęsknotę za Rzeczypospolitą Obojga Narodów oraz wyjątkową umiejętność wyrażania swoich uczuć. Styl tych listów świadczy o tym, że człowiek, który je napisał, jest wykształcony, obdarzony krytycyzmem, cechuje go ciekawość świata i elokwencja, a treść listów rzuca światło na mało znany epizod w relacjach naukowych pomiędzy Wilnem, Warszawą i Paryżem.
Słowa klucze: Remigian Korwin Kossakowski, listy, Biblioteka Uniwersytetu Wileńskiego, XVIII w
Vilnius ir Polockas. Du lenkų kultūros centrai ant XIX amžiaus slenksčio
Get PDFAt the beginning of 19th century Vilnius and Polock were the only towns on the territory of the former Grand Duchy of Lithuania in which Polish publications, newspapers, theatres and high schools existed. Enlightenment ideas and liberal trends played an important part in the Vilnius community. On the contrary, ideological climate in Polock was created by Jesuits – the order dissolved by the Pope, but existing in the Russian territory. The Author indicates the differences between these two communities and also draws attention to Lithuanian poems written in Vilnius by Antanas Strazdas and Byelorussian poems written there in the Philomaths community by Jan Czeczot. He also considers how big was the influence of Polock environment on the literary activities and attitude of Jan Barszczewski, a student of Polock college and future leading representative of Polish-Byelorussian literary borderland.XIX amžiaus pradžioje Vilnius ir Polockas buvo vieninteliai miestai senosios LDK teritorijoje, kuriuose gyvavo lenkų laikraščiai, leidyklos, teatras ir aukštosios mokyklos. Vilniaus kultūrinis centras buvo besišviečiantis bei liberalus. Tuo tarpu Polocko idėjinį klimatą kūrė jėzuitai, nors tuo metu popiežius panaikino ordiną, tačiau Rusijos teritorijoje jis veikė. Autorius, paryškindamas kylančius dviejų centrų skirtumus, taip pat atkreipia dėmesį į tuo laikotarpiu Vilniuje išleistus Antano Strazdo lietuviškus eilėraščius ir Vilniaus filomatų bendruomenei priklaususio Jono Čečiotos (Jan Czeczot) parašytas baltarusiškas eiles. Autorius apmąsto ir tai, kokią įtaką Polocko centras turėjo Jono Barščevskio, vėliau tapusio pagrindiniu lenkų ir baltarusių literatūrinio paribio atstovu, kūrybinei veiklai
Wybrane kulturowo-społeczne aspekty adaptacji zorientowanej na odbiorcę (na podstawie przekładu „Szkiców węglem“ Henryka Sienkiewicza na język litewski)
Get PDFThe present article analyses the Lithuanian translation of Henryk Sienkiewicz’s novel Szkice węglem (1876), published in 1890 by „Ukinįkas” („Ūkininkas”) magazine. Themes covered: historical and cultural as well as social and pragmatic contexts of Paisziniai anglimis; the scope of adaptation work in order to create a simplified version for less educated/culturally developed readers; translation authorship identification, strategies, techniques and selections used by the translators. The characteristic of translation process and the final lexical, grammatical and semantical structure of the translation is concluded by considering the role of this translation in Lithuanian historical-literary process at the end of 19th century and beginning of 20th century from a theoretical perspective.Kai kurie kultūriniai ir socialiniai į gavėją orientuotos adaptacijos aspektai (remiantis Henryko Sienkiewicziaus „Eskizų anglimi“ vertimu į lietuvių kalbą)
Straipsnis skiriamas Henryko Sienkiewicziaus novelės „Eskizai anglimi“ (1876) vertimo į lietuvių kalbą ūkininkams skirtame periodiniame leidinyje „Ukinįkas“ („Ūkininkas“) (1890) adaptacijos būdų analizei. Aptariamos šios temos: istorinis kultūrinis ir pragmatinis socialinis vertimo kontekstas, vertimo autorystės problema ir jo, kaip adaptacijos, orientuotos į kaimo gavėją, statusas, taip pat pasirinktos vertėjų strategijos, metodikos ir pasirinkimai. Atskirų vertimo aspektų apibūdinimas leksiniu, gramatiniu ir semantiniu lygmenimis baigiamas bandymu apibrėžti Sienkiewicziaus kūrinio vertimo vietą XIX ir XX a. sandūros Lietuvos grožinės literatūros istorinės ir literatūrinės raidos procese
Мариан Здзеховский и русские студенты Университета Стефана Батория в Вильно
Get PDFThe purpose of this study is to describe the relationship between Professor Marian Zdziechowski and the students of Russian nationality at the Polish University of Stefan Batory. This scientist and thinker was the curator of the Russian Student Union and the student corporation “Ruthenia Vilnensis”. Zdziechowski’s participation in the activities of Russian student organizations and involvement in the fate of individual students is explored in the context of the scholar’s attention to Russian religious philosophy and his goodwill towards the Russian emigrates and minorities in Poland, and the rejection of communism. The main research material consisted of archival documents and publications in Vilnius interwar periodical press in Polish and Russian. The study showed that Zdziechowski was an ideological leader, a highest authority and a role model for Russian students in Wilno.Marijanas Zdziechovskis ir Stepono Batoro universiteto Vilniuje rusų studentai
Tyrimo tikslas yra apibūdinti profesoriaus Marijano Zdziechovskio ir lenkų Stepono Batoro universiteto rusų tautybės studentų santykius. Mokslininkas ir mąstytojas buvo Rusų studentų sąjungos ir korporacijos „Ruthenia Vilnensis” kuratorius. Zdziechovskio dalyvavimas rusų studentų organizacijų veikloje ir pavienių studentų likimuose nagrinėjamas mokslininko dėmesio rusų religinei filosofijai, palankumo rusų išeivijos bei mažumos atžvilgių, nesutaikomo priešiškumo bolševizmui kontekste. Pagrindinė tyrimo medžiaga sudarė archyvų dokumentai ir Vilniaus tarpukario periodinės spaudos lenkų bei rusų kalbomis. Tyrimas parodė, kad Zdziechovskis Vilniaus rusų studentams buvo idėjinis vadovas, aukščiausias autoritetas ir pavyzdys.
Marian Zdziechowski i rosyjscy studenci Uniwersytetu Stefana Batorego w WilnieCelem tego opracowania jest opisanie wzajemnych relacji pomiędzy prof. Marianem Zdziechowskim a studentami Rosjanami z Uniwersytetu Stefana Batorego. Ten naukowiec i myśliciel był kuratorem Związku Studentów Rosjan i Korporacji „Ruthenia Vilnensis”. Zagadnienie dotyczące udziału Zdziechowskiego w działalności rosyjskich organizacji studenckich oraz wpływu na losy poszczególnych studentów jest analizowane w kontekście zainteresowań badacza rosyjską filozofią religijną i jego życzliwości wobec rosyjskich emigrantów oraz mniejszości rosyjskiej w Polsce, a także odrzucenia komunizmu. Głównym obiektem badań były materiały archiwalne i publikacje w prasie wileńskiej z okresu dwudziestolecia międzywojennego, wydawanej w językach polskim i rosyjskim. Badania wykazały, że dla rosyjskich studentów w Wilnie Zdziechowski był liderem ideologicznym, najwyższym autorytetem i wzorem do naśladowania.Słowa klucze: Marian Zdziechowski, mniejszość rosyjska, emigracja rosyjska, Uniwersytet Stefana Batorego, organizacje studenckie
Kresy Pierwszej i Drugiej Rzeczypospolitej, czyli próba uważnej lektury pewnej mapy. Rozważania nad współczesnym dyskursem kresowym
Get PDFThe article is an attempt to interpret a schematic map entitled Kresy I i II Rzeczypospolitej (‘Kresy’ of the I and II Republic, published in Bolesław Hadaczek’s companion History of the ‘Kresy’ literature). I try to read this text of culture critically, showing on its example the abusive functioning of the ‘Kresy’ discourse.„Kresy Pierwszej i Drugiej Rzeczypospolitej“ (Pirmosios ir antrosios Respublikos paribiai), arba bandymas atidžiai perskaityti tam tikrą žemėlapį. Šiuolaikinio paribių diskurso apmąstymai
Straipsnyje bandoma aiškinti scheminį žemėlapį, kuris vadinamas „I ir II Respublikų paribiai“ (Kresy I i II Rzeczypospolitej, skelbiamą Bolesławo Hadaczeko knygoje Paribio literatūros istorija, Krokuva, 2011). Stengiuosi kritiškai skaityti šį kultūrinį tekstą ir jo pavyzdžiu parodyti smurtinį paribio diskurso poveikį
Subjekto 2FA skaitmeninio autentifikavimo prie kritinės infrastruktūros informacinės sistemos struktūrizuotas vertinimas
Get PDFYpatingos svarbos (kitaip – kritinės) infrastruktūros informacinės sistemos apima svarbiausias visuomenės funkcionavimo sritis, reikalingas įvairių paslaugų teikimui. Šioms sistemoms egzistuoja vis didesnė grėsmė tapti skaitmeninių nusikaltimų ir atakų taikiniu, kadangi jos yra kertinės tiek valstybės, tiek visuomenės atžvilgiu. Viena iš svarbiausių priežasčių, sukeliančių grėsmę šių sistemų saugumui, yra silpna nuotolinės prieigos kontrolė – sistemos naudotojo tapatybės valdymas. Šiame straipsnyje pateikiamas pasiūlytas dviejų faktorių (2FA) skaitmeninio autentifikavimo metodas nuotolinei prieigai prie kritinės infrastruktūros informacinės sistemos ir jo struktūrizuotas kokybinių charakteristikų tyrimas bei vertinimas. Tyrimas buvo atliktas dviem etapais: 1) tiriamos metodo charakteristikos panaudojamumo, dislokavimo ir saugumo kategorijose; 2) atliekama lyginamoji tyrimo rezultatų analizė su kitų mokslininkų siūlomais metodais, šiam tikslui panaudojant skaitinį kokybinių charakteristikų vertinimo metodą. Tyrimo rezultatų pagrindu buvo nustatyta, kad siūlomas autentifikavimo metodas yra kokybiškesnis vertintų kategorijų visumos atžvilgiu