Vilnius University Open Series
Not a member yet
694 research outputs found
Sort by
Personvārdu izvēles tendences Latvijā un citās Baltijas valstīs: salīdzinošais aspekts
Get PDFThe article deals with the recent tendencies of the names given to new-borns in Latvia during the last 18 years. This study provides a short comparison between the contemporary anthroponymic stock and the historical data, i.e., with the most popular names 100 years ago – at the beginning of the 20th century. Nowadays newborns are given two or even three names. An inherited name in the family has often been chosen as a second name, even more frequently the second name reflects national identity – especially in mixed families. More and more parents choose international, easily pronounced, short names, preferably without diacritical marks. The number of new borrowed foreign first names increased rapidly not only in Latvia, but in all Baltic countries. One of the motivations for the newborn’s name is originality: a lot of neologisms based on Latvian/Lithuanian/Estonian appellatives, mostly with the primary semantics of nature, have been coined. Quite often the names change their gender. Whereas the diminutive forms as official names in Latvia and Lithuania are not popular anymore. It is rather fashionable to give the first names of toponymic origin. The article also presents public attitudes towards these changes. A short overview on the comparison of the latest tendencies in the neighbouring countries – Lithuania, Estonia and Finland – is given as well. Rakstā aplūkotas jaundzimušo vārdu izvēles tendences Latvijā pēdējo 18 gadu laikā. Šajā pētījumā ir sniegts izplatītāko mūsdienu antroponīmu īss salīdzinājums ar vēsturiskajiem datiem, resp., ar populārākajiem personvārdiem pirms 100 gadiem – 20. gs. sākumā. Viena no raksturīgākajām mūsdienu iezīmēm ir divu vārdu pieaugošā popularitāte: kā otru vārdu bieži izvēlas ģimenē mantotu vārdu; otrs vārds, īpaši jauktajās ģimenēs, atspoguļo arī nacionālo identitāti. Arvien vairāk vecāku izvēlas starptautiskus, viegli izrunājamus, īsus vārdus, dodot priekšroku personvārdiem bez diakritiskām zīmēm. Ne tikai Latvijā, bet arī citās Baltijas valstīs pieaug jaunu personvārdu skaits, kas aizgūti no citām antroponīmiskām sistēmām. Vairāki vārdi ienākuši no kinofilmām, seriāliem, daiļliteratūras, mūzikas grupām utt. Viens no vārda izvēles motīviem ir tā oriģinalitāte: daudzi neoloģismi tiek veidoti, balstoties uz latviešu valodas apelatīviem – galvenokārt tie ir dabas semantikas personvārdi. Diezgan bieži mūsdienās vārdi maina dzimumu – tradicionālie vīriešu vārdi kļūst par sieviešu vārdiem un otrādi. Deminutīvvārdi kā oficiāli personvārdi Latvijā un Lietuvā vairs nav populāri. Modē ir toponīmiskas izcelsmes vārdi. Rakstā tiek atspoguļota arī sabiedrības attieksme pret šīm izmaiņām antroponīmiskajās tradīcijās. Raksta otrajā daļā īsumā aplūkotas personvārdu modes tendences kaimiņvalstīs – Lietuvā, Igaunijā un Somijā
Kas dar nepasakyta apie prūsų vardyną lenkų žemėse
Get PDFThe research of historical proper names reveals the necessity to emphasize and link the cultural, social and political aspects that play a role in the development of onyms. It should be noted that the language and the names of inhabited settlements reflecting it developed within a certain single system of life, which can be divided only hypothetically. The oikonymy of the extinct language, when viewed as the development of linguistic phenomena, should be addressed from a systematic perspective. It is impossible to draw the line that would divide the starting point and the end point of the development of historical proper names. The rich empirical data, mostly coming from historical manuscript sources, show an ongoing process. We cannot tell the exact date when the Old Prussian language became extinct. However, it is clear that the Old Prussian names of inhabited settlements outlived the language and were more resistant to the processes of Germanization and Polonization than it has been thought to this day. Linguistic, social and cultural phenomena occur in the same domain and are mutually dependent. Politics has the power to change the name. The replacement of some of East Prussia’s native toponyms with Russian ones is a sad proof of that power put into practice. Nevertheless, some indigenous toponyms had enough strength to survive. The dimension of historical time has been introduced to the research and the significance of change for the survival of Old Prussian proper names in the processes of Germanization and Polonization has been highlighted. Polish onomasticians also study the extralinguistic meaning of onyms through the heritage of the Teutonic Order, as onyms are the witnesses of history in the environment of language contacts. The monumental work of Polish researchers Nazwy miejscowe Polski (Eng. Polish Place Names) is also noteworthy, however, the material that is included or excluded occasionally poses quite a few questions for the researchers of Old Prussian proper names. The article discusses more interesting cases of Old Prussian oikonymy on the territory of present-day Poland.Istorinio vardyno tyrimai rodo, kad reikia iškelti ir susieti kultūrinius, socialinius ir politinius onimų raidos aspektus. Būtina pabrėžti, jog kalba ir ją atspindintys gyvenamųjų vietų vardai rutuliojosi tam tikroje vieningoje gyvenimo būdo sistemoje, kurią išskaidyti galima tik sąlygiškai. Išnykusios kalbos oikonimija, kaip kalbos reiškinių raida, nagrinėtina sisteminiu požiūriu. Neįmanoma nubrėžti linijos, kuri skirtų istorinį vardyną nuo tada, kai prasidėjo jo radimosi vyksmas, iki tada, kai tas vyksmas sustojo. Surinkta gausi empirinė medžiaga, daugiausiai iš rankraštinių istorijos šaltinių, rodo nesibaigiantį procesą. Negalima pasakyti tikslios datos, kada išnyko pati prūsų kalba, bet aišku, kad prūsiški gyvenamųjų vietų vardai pergyveno pačią kalbą ir buvo atsparesni vokietinimo ir lenkinimo procesams, negu iki šiol buvo manyta. Kalbiniai, socialiniai ir kultūriniai reiškiniai vyksta vienoje terpėje ir yra priklausomi vieni nuo kitų. Politika turi didelę galią pakeisti pavadinimą. Liūdnas tos galios įrodymas yra dalies buvusios Rytų Prūsijos prigimtinių vietovardžių pakeitimas rusiškais, bet kai kurie prigimtiniai vietovardžiai kartais turėjo jėgų išlikti. Į tyrimus įvesta istorinio laiko dimensija ir iškelta kaitos svarba prūsiškojo vardyno išlikimui vokietinimo ir lenkinimo procesuose. Lenkų onomastai taip pat tiria onimų ekstralingvistinį poveikį per Vokiečių ordino paveldą, nes onimai yra istorijos liudininkai ir kalbų kontaktų aplinkoje. Minėtinas kapitalinis lenkų mokslininkų darbas „Nazwy miejscowe Polski“ (lie. Lenkijos vietų vardai), kurio pateikiama dar nepateikta medžiaga kartais kelia ne vieną klausimą prūsiškojo vardyno tyrėjams. Straipsnyje aptariami įdomesni prūsiškosios oikonimijos atvejai dabartinės Lenkijos teritorijoje
F. W. Haacko žodyno prozodija
Get PDFThe article deals with the notation of prosodic features of Lithuanian words in F. W. Haack’s Lithuanian-German and German-Lithuanian dictionary (1730). First, the place of stress (in some cases also tone) is shown by Haack’s diacritical marks. Second, in some cases the place of stress is indirectly reflected by orthographic devices used to mark vowel quantity, e.g., the use of two different letters <i> and <y> for the long vowel y or the use of double consonants to mark the brevity of the preceding vowel. Finally, a separate valuable source of data for Lithuanian historical accentology is constituted by hand-written diacritical marks placed above some words in the copy of the dictionary held at Vilnius University Library.Straipsnyje nagrinėjamas lietuviškų žodžių prozodinių ypatybių žymėjimas F. W. Haacko lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodyne (1730). Žodžių kirčio vietą (tam tikrais atvejais ir priegaidę) visų pirma rodo žodyne vartojami diakritiniai ženklai. Be to, tam tikrais atvejais kirčio vietą netiesiogiai gali atspindėti ir balsių kiekybę žyminčios rašybos ypatybės, pvz., ilgojo balsio y žymėjimas dviem skirtingomis raidėmis <i> ir <y> ar trumpųjų balsių žymėjimas po jų einančių priebalsių dvigubinimu. Pagaliau, svarbiu atskiru istorinės akcentologijos šaltiniu gali būti laikomi ir VU bibliotekoje saugomame žodyno egzemplioriuje nežinomo asmens ranka ant dalies žodžių uždėti diakritiniai ženklai
No gaspažas līdz kundzei: pagodinoši sievietes apzīmējumi latviešu valodā 16.–19. gadsimtā
Get PDFThis article focuses on those modern and historical Latvian words that, in addition to the main component of the meaning ‘adult woman’, also include the components of respect and/or social status, namely, gaspaža, madama, dāma, and kundze. The article discusses the emergence and change of use of these lexemes in the 16th–19th century with a special focus on the processes of the middle and second half of the 19th century.
In less than a century, the semantic field of the honorific female designations in the Latvian language has undergone significant changes. From one word gaspaža to four in the 1870s, but the most significant changes took place in the last twenty years of the century. In formal and neutral use, kundze and dāma were strengthened, each occupying a different part of the semantic field, competing synonymously only in the general sense of ‘honorable woman’, as well as in the function of address. However, even in this case, kundze is more often used in the context of the singular and dāma in the plural. In turn, lexemes gaspaža and madama have become characteristic of colloquial language and fiction; they often have an ironic or negative connotation.Rakstā analizētas mūsdienu un vēsturiskās latviešu valodas lietvārdu leksēmas, kas līdzās nozīmes pamatkomponentam ‘pieaugusi sieviete’ ietver arī cieņas izteikšanas un (vai) sociālā stāvokļa raksturojuma komponentus, – gaspaža, madāma, dāma un kundze. Aplūkota minēto leksēmu parādīšanās un lietojuma maiņa 16.–19. gs. laikā, īpašu uzmanību pievēršot procesiem 19. gs. vidū un otrajā pusē. 16.–18. gs. materiāls iegūts galvenokārt no latviešu seno tekstu korpusa SENIE, kā arī leksikogrāfiskiem avotiem. 19. gs. materiāls pētījumam atlasīts, izmantojot Latvijas Nacionālās bibliotēkas digitālo periodikas krājumu un tā meklēšanas iespējas
Trockie akta sądowe z lat 1660–1661: charakterystyka typologiczna i językowa
Get PDFThe paper deals with the local court records of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) from the collection of Vilnius University. The study of Trakai Castle Court documentation of 1660‒1661 (F7–TPT, 1660‒1661) allows us to conclude that the chancery work in local courts in the GDL was highly developed at the time. The system of documents’ drawing up and registering was clearly regulated and structured, taking into account the needs of state and public life. Almost all types of court records were composed according to well-defined canons, owing to which we can speak about certain genres of legal documentation that had developed apparently by the end of the 16th and the middle of the 17th centuries. The manuscript written in Polish and Ruthenian languages is important for research of Lithuanian, Polish and Byelorussian history. The abundance of accumulated information enables us to consider it as unique reference book that reflects changing sociolinguistic situation of the GDL. From the middle of the 17th century, Polish starts to significantly dominate in legal documentation, thus forces Ruthenian out of court by the end of the century.Trakų pilies teismo aktai 1660–1661 m.: tipologinė ir kalbinė charakteristikaSantrauka. Straipsnyje pristatoma 1660–1661 m. Trakų pilies teismo aktų knyga (F7–TPT, 1660–1661), pateikiama kalbinė bei tipologinė paminklo charakteristika. Atlikta analizė leidžia manyti, kad XVII a. antros pusės pilies teismo dokumentų rengimo ir registravimo sistema bei darbo procedūros buvo gana griežtai reglamentuotos. LDK egzistavo tam tikri teisinių dokumentų žanrai, formavęsi nuo XVI a. pabaigos iki XVII a. vidurio. Iš tiriamų aktų pavyko išskirti daugiau kaip 30 dokumentų rūšių. Paminklo kalbiniai bruožai yra tiesiogiai susiję su ypatingos kultūrinės LDK situacijos, grindžiamos valstybės daugiaetniškumu, evoliucija. XVII a. viduryje teisinėje kanceliarijoje buvo vartojamos dvi kalbos – lenkų ir rusėnų. Lenkų kalba aiškiai lenkė rusėnų pagal vartojimo dažnį. Analizė rodo, kad apie 56 proc. nagrinėjamų aktų sudaryti tik lenkų kalba, apie 8 proc. – rusėnų kalba, apie 36 proc. – abiem kalbomis. Pasakytina, kad kalbos pasirinkimą kiekvienu atveju lėmė ir dokumento rūšis, ir kliento kalbiniai polinkiai bei išmanymas
Uniwersytet Wileński i jego pracownicy w korespondencji polskich językoznawców Kazimierza Nitscha i Antoniny Obrębskiej-Jabłońskiej
Get PDFThe paper briefly outlines the history of Alma Mater Vilnensis from the university’s inception to the end of 1939, together with the research fields and organizational and teaching achievements of those Vilnius scholars who are mentioned relatively more frequently in the aforementioned correspondence. The author’s guiding idea was to show how considerably an additional source such as private correspondence can supplement official knowledge about individual scholars, their community and the times they live in. Extensively quoted excerpts from letters are sometimes supplemented by the author’s own observations and suggested literature of the subject. The text focuses mainly on the academic achievements and behaviours of SBU-affiliated researchers such as Jan Otrębski, Halina Turska, Jan and Halina Safarewicz, Olgierd Chomiński as well as others who appear in the background.Vilniaus universitetas ir jo darbuotojai lenkų kalbininkų Kazimierzo Nitscho ir Antoninos Obrębskos-Jabłońskos korespondencijojeStraipsnyje trumpai pristatoma Vilniaus universiteto istorija nuo mokslo įstaigos pradžios iki 1939 m. pabaigos, tyrimų problematika, tų Vilniaus universiteto mokslininkų, kurie palyginti dažniau minimi šioje korespondencijoje, organizaciniai ir didaktiniai pasiekimai. Autorę vedė idėja parodyti, kiek toks papildomas šaltinis – asmeninis susirašinėjimas gali papildyti oficialias žinias apie atskirus mokslininkus, jų aplinką ir gyvenimo laikus. Gausiai cituojamos laiškų ištraukos kartais yra papildomos pačios autorės pastebėjimais ir siūloma literatūra šia tema. Tekste daugiausia dėmesio skiriama Stepono Batoro universiteto tyrėjų: Jan Otrębski, Halina Turska, Jan ir Halina Safarewicz, Olgierd Chomiński ir kitų akademinių pasiekimų ir gyvenimo aprašymui
(Nie)Zapomniane „Podania i legendy wileńskie“ Władysława Zahorskiego
Get PDFThe purpose of the article is to show how Vilnius stories and legends, collected by Władysław Zahorski, are alive today and are reflected in the physical, visual form of the city, including in monuments, memorial plaques, installations, but also in stories told to guests and residents of the Lithuanian capital.The stories explain the appearance of specific historical and geographical objects in Vilnius, contain signs of the past, reflect old beliefs, customs, ethical and social principles, and clarify encrypted religious, historiographic and national meanings. They bring information about legendary rulers and important places.Zahorski’s book is part of the city’s presentations characteristic of tourist guides addressed to the universal recipient. Stories and legends create a picture of a multicultural, multi-faith city with a complex past that is visible today through various physical signs. Zahorski combines various narratives about Lithuanian, Polish and Jewish Vilnius in the book.(Ne)Pamiršti Władysławo Zahorskio „Vilniaus padavimai ir legendos“ Santrauka. Straipsnio tikslas – parodyti, kaip Władysławo Zahorskio surinkti padavimai ir legendos šiandien atsispindi miesto fizinėje, vaizdinėje erdvėje, be kita ko, paminkluose, memorialinėse lentose, instaliacijose, taip pat istorijose, kurios pasakojamos Lietuvos sostinės svečiams ir gyventojams.Padavimai paaiškina konkrečių istorinių ir geografinių objektų atsiradimą Vilniuje, atskleidžia praeitį, atspindi senus įsitikinimus, papročius, etinius ir socialinius gyvensenos principus, juose užšifruotos religinės, istoriografinės ir tautinės reikšmės. Pateikia informaciją apie legendinius valdovus, svarbias vietas.Zahorskio knyga pristato miestą panašiai kaip gidai, skirti universaliam turistui. Padavimai ir legendos sukuria daugiakultūrinio, daugiareliginio miesto su sudėtinga praeitimi vaizdą, matomą šiandien per įvairius fizinius ženklus. Zahorskis knygoje sujungia įvairius pasakojimus apie lietuvišką, lenkišką ir žydišką Vilnių
Założenia „Normatywnego słownika polskich nazw miejscowych z obszaru Litwy“
Get PDFThe aim of the article is to elaborate on the principles of the online edition of The Normative Dictionary of the Polish Place Names from the area of Lithuania. This is a normative dictionary. It contains Polish equivalents of contemporary Lithuanian place names from the area of Lithuania, their declination, adjectives and names of residents. The dictionary contains names of districts, towns and villages, counting over 20 residents from Vilnius, Šalčininkai, Trakai, Švenčionys and Širvintos regions. The dictionary includes names from the Vilnius area inhabited by numerous Polish minority, and selected names from different parts of Lithuania, important in terms of history, culture and society (e.g. from the area of Lauda and the vicinity of Kaunas). The article outlines the structure of the dictionary, looks into difficulties encountered in its development and supplements this study with a brief description of the Dictionary and of the present state of work on it.Lietuvos teritorijos lenkiškų vietovardžių normatyvinio žodyno prielaidos
Straipsnio tikslas – aptarti internetinio Lietuvos teritorijos lenkiškų vietovardžių normatyvinio žodyno prielaidas. Minėtas žodynas yra norminis, jame pateikiami sprendimai dėl lenkiškų atitikmenų dabartinių lietuviškų vietovardžių Lietuvos teritorijoje, jų linksniavimo, darinių, ypač būdvardžių ir gyventojų pavadinimų taisyklingumo. Žodyne yra savivaldybių ir rajonų miestų ir miestelių pavadinimai, taip pat Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių ir Širvintų rajonų, t.y. Vilniaus krašto, kuriame tankiausiai gyvena lenkų mažuma Lietuvoje, vietovių, turinčių daugiau negu 20 gyventojų pavadinimai. Taip pat atrinkti vietovardžiai iš kitų Lietuvos vietovių, svarbių istorine, kultūrine ir socialine prasme (pvz., iš Kauno apylinkių). Straipsnyje aptariamos žodyno prielaidos, jo kūrimo sunkumai, pateikiamas trumpas aprašymas ir darbų jį rengiant būklė