Vilnius University Open Series
Not a member yet
694 research outputs found
Sort by
Rytų baltų dviskaitos datyvas ir instrumentalis
The paper deals with two case-forms of East Baltic nominals, the dative and the instrumental dual. It summarises what is already known about these case-forms from Lithuanian and Latvian dialects as well as from Old Lithuanian sources. It is demonstrated that these data imply a particular reconstruction of the dual inflectional endings in these cases for Proto-Baltic. Subsequently, the paper shows that etymological matches of the reconstructed Proto-Baltic endings of the dative and instrumental dual may be attested in two further branches of Indo-European. Such endings are found in Gaulish, which is a member of the Celtic branch, and in Ancient Greek.Straipsnyje nagrinėjami du rytų baltų kalbų vardažodžio linksniai: dviskaitos datyvas ir instrumentalis. Jame apibendrinama viskas, kas yra žinoma apie šių linksnių formas lietuvių ir latvių tarmėse bei senosios lietuvių kalbos šaltiniuose. Parodoma, kad turimi duomenys leidžia rekonstruoti specifines šių dviskaitos linksnių galūnes baltų prokalbėje, o jų etimologinių atitikmenų galima rasti ir dviejose kitose indoeuropiečių kalbų šeimos šakose: keltų šakos galų kalboje ir senojoje graikų kalboje
XVII a. anoniminio rankraštinio žodyno Lexicon Lithuanicum vokiečių kalbos daiktavardžio dūrinių lietuviškieji atitikmenys
This paper analyses Lithuanian equivalents of German nominal compounds in an anonymous bilingual dictionary of the 17th century Lexicon Lithuanicum. 1208 words translated into Lithuanian were used for the analysis of the German compounds. Firstly, the article focuses on the Lithuanian equivalents, which are simple words (simplicias) and word phrases (syntagms), then the German words translated into Lithuanian as derivatives and compound nouns are described. The presented data are compared with the research results of other manuscripts (bilingual dictionaries C and B) from the 17th–18th centuries.
According to the research data, the majority of the German nominal compounds recorded in the dictionary were translated into Lithuanian by simple words or syntagms. Almost a half of the German compounds were rendered into Lithuanian as derivatives, very often represented by suffixation. Lithuanian compound nouns, which serve as equivalents of German compounds make up only about 10 percent of the analyzed words, and are usually represented by N+N word-formation type.Šiame straipsnyje nagrinėjami XVII a. viduriu datuojamo anoniminio vokiečių-lietuvių kalbų rankraštinio žodyno Lexicon Lithuanicum vokiečių kalbos dūrinių darybiniai atitikmenys lietuviškoje žodyno dalyje. Pirmiausia straipsnyje aptariami lietuviškieji atitikmenys, kurie yra paprastieji žodžiai (simplicijos) ir žodžių junginiai (sintagmos), po to aprašomi žodžiai, į lietuvių kalbą išversti vediniais ir sudurtiniais daiktavardžiais. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamas palyginimas su kitų rankraštinių 17–18 a. dvikalbių žodynų (C ir B) tyrimų rezultatais. Vokiečių kalbos dūrinių analizei pasitelkti 1208 žodžiai, išversti į lietuvių kalbą.
Kaip parodė tyrimas, didžiąją žodyne užfiksuotų vokiečių kalbos dūrinių dalį atitinka lietuviškieji paprastieji žodžiai ar žodžių junginiai. Beveik perpus mažiau užfiksuota vokiečių kalbos kompozitus atitinkančių vedinių, iš kurių didžioji lietuvių kalbos žodžių dalis yra priesagų vediniai. Vokiečių kalbos sudurtinius daiktavardžius atitinkantys lietuvių kalbos dūriniai sudaro tik apie dešimtadalį atitkmenų, paprastai atitinkantys N+N tipo darybą
Apie laiką ir kalbą
The paper presents the former etymologies of the heterosemantic cognates Lith. valanda and La. valoda with a special focus on their relation and origin from the motion verbs described by Edīte Hauzenberga-Šturma. On the basis of the old writings and corpora we provide additional arguments to show that both time and language can be conceptualized as (cyclically) moving phenomena.Straipsnyje aptariamos anksčiau pasiūlytos lietuvių ir latvių kalbų heterosemantizmų valanda ir valoda etimologijos, pabrėžiant ir išplėtojant latvių kalbininkės Edītės Hauzenbergos-Šturmos aprašytą minėtųjų leksemų tarpusavio ryšį bei jų kilmę iš judėjimą reiškusių veiksmažodžių. Remiantis abiejų kalbų senųjų raštų ir tekstynų duomenimis, pateikiama papildomų argumentų, rodančių, kad tiek laiką, tiek kalbą galima suvokti kaip (cikliškai) judančius reiškinius
Konstitucijos nereikia, įstatymo nereikia: apie vieną Vyriausybės poįstatyminį teisės aktą ir vieną pirmosios instancijos teismo sprendimą
IDS/IPS technologijomis grįsto mobiliųjų įrenginių atakų prevencijos metodo sukūrimas ir tyrimas
Spartus išmaniųjų įrenginių skaičiaus ir juose saugomų duomenų kiekio ir jautrumo augimas lemia taip pat augančias ir duomenų saugumo rizikas. Šias rizikas siekia sumažinti operacinių sistemų kūrėjai, periodiškai išleisdami saugos atnaujinimus, tačiau yra nustatyta, kad pavojingiausios aplikacijos gali būti įdiegiamos kartu su šiais operacinės sistemos ar saugos OTA (angl. over-theair) atnaujinimais – apie 5% įrenginių gamintojų įdiegtų aplikacijų yra kenkėjiškos. Taip pat apsaugos priemonės yra taikomos ir šiems mobiliems įrenginiams pritaikytoms infrastruktūroms – elektroninėms aplikacijų parduotuvėms, tačiau 67% kenkėjiškų aplikacijų vartotojus pasiekia būtent per jas. Siekiant atliepti saugumo rizikų mažinimo poreikį, šiame darbe yra pasiūlytas naujas IDS/IPS technologijomis grįsto mobiliųjų įrenginių atakų prevencijos metodas, paruošta eksperimentinė metodo realizacija ir atliktas šio metodo tyrimas. Spartus išmaniųjų įrenginių skaičiaus ir juose saugomų duomenų kiekio ir jautrumo augimas lemia taip pat augančias ir duomenų saugumo rizikas. Šias rizikas siekia sumažinti operacinių sistemų kūrėjai, periodiškai išleisdami saugos atnaujinimus, tačiau yra nustatyta, kad pavojingiausios aplikacijos gali būti įdiegiamos kartu su šiais operacinės sistemos ar saugos OTA (angl. over-theair) atnaujinimais – apie 5% įrenginių gamintojų įdiegtų aplikacijų yra kenkėjiškos. Taip pat apsaugos priemonės yra taikomos ir šiems mobiliems įrenginiams pritaikytoms infrastruktūroms – elektroninėms aplikacijų parduotuvėms, tačiau 67% kenkėjiškų aplikacijų vartotojus pasiekia būtent per jas. Siekiant atliepti saugumo rizikų mažinimo poreikį, šiame darbe yra pasiūlytas naujas IDS/IPS technologijomis grįsto mobiliųjų įrenginių atakų prevencijos metodas, paruošta eksperimentinė metodo realizacija ir atliktas šio metodo tyrimas. 
Lietuvių kalbos priegaidės – skiemens ar žodžio požymiai?
The place of priegaidė ‘syllable intonation’ in the phonological system of Lithuanian remains uncertain; so does its typological peculiarity. The article aims to discover the specific nature of this phonological feature taking into consideration the opposition between phonemic (inflectional) and syllabemic (isolating) language types. Phonetically similar prosodic means in these languages show noticeable functional differences determined by the structure of the meaningful units they belong to. Inflectional languages develop a system of suprasegmental phonological features, which integrate parts of their normally composite units, whereas isolating languages usually do with monosyllabic words (naturally, without stress) and monolithic morphemes with tones as distinctive features. Standard Lithuanian has priegaidė only on the stressed syllables, therefore its system can be called polyaccentual (not polytonic), i. e. possessing several types of accent. The dialects, however, show examples of relevant priegaidė besides syllables with primary stress. In this, more general, system priegaidė functions as a suprasegmental feature of a morpheme (exposed to fading in weak positions). The traditional differentiation of syllables according to priegaidė is secondary: a syllable provides conditions for the realization of priegaidė, but being part of the plane of expression, not connected with meaning, the syllable itself does not need differentiation.Lietuvių kalbos priegaidės vieta kalbos sistemoje ir tipologinės ypatybės tebėra ginčų objektas. Straipsnyje bandoma parodyti šio fonologinio požymio specifiką atsižvelgiant į foneminių (fleksinių) ir silabeminių (izoliacinių) kalbų skirtumą. Fonetiškai panašios prozodinės priemonės šiose kalbose žymiai skiriasi funkciniu požiūriu, tai priklauso nuo jų apibūdinamų reikšminių vienetų ypatybių. Foneminių kalbų reikšminiams vienetams būdingas daugiaelementiškumas: žodis normaliai susidaro iš kelių morfemų, morfemos išraišką paprastai sudaro kelios fonemos. Silabeminių kalbų vienetai yra vientisi: tipiški yra vienamorfemiai žodžiai, sunku kalbėti apie morfemos išraiškos sudedamąsias dalis. Todėl foneminėms kalboms būdingi suprasegmentiniai požymiai, jungiantys jų vienetų komponentus, o silabeminėms kalboms tokių požymių neprireikia (vienskiemeniams žodžiams nereikia kirčio, tonai padeda diferencijuoti vientisas morfemas). Lietuvių bendrinės kalbos sistemoje priegaidė yra žodžio požymis: ji yra neatsiejama nuo kirčio ir laikytina kirčio pavidalu (poliakcentinė kalba). Atsižvelgiant į tarmėse užfiksuotus nuo kirčio nepriklausomų priegaidžių atvejus, bendresnėje sistemoje priegaidė funkcionuoja kaip morfemos požymis (linkęs niveliuotis silpnosiose pozicijose). Pagal priegaides paprastai skiriami skiemenys, tačiau tai pašalinis efektas: skiemuo suteikia bazę priegaidžių realizacijai, bet pats savaime, nebūdamas reikšminis vienetas, nėra reikalingas specialaus klasifikacinio požymio
Zu apr. Ench. 119.13 ʃubban aʃman (und alit. patį aʃchmą) als Kollektivzahlwort
The aim of this paper is to discuss the OPr. construction ʃubban Aʃman (cf. German selb acht, OLith. patį aʃchmą) attested in the liturgical supplement of the Baptism Booklet of Martin Luther’s Enchiridion (1561). The two terms are mostly traditionally considered as not related to one another. A new interpretation of this construction is given in this paper, based on a newly accomplished comparative and philological analysis of the passage involved. It is possible to say that we are dealing with a collective numeral, which was known also in Middle Europe-linguistic-context (examples from Middle Latin, Middle German, and West-Slavic are given). During the process of translation both an iconic imitation of the model and a servile calque played a major role for the emergence of OPr. ʃubban Aʃman (and OLith. patį aʃchmą). Despite the traditional interpretations, my conclusion is that the two terms are related indeed.In dem vorliegenden Beitrag wird die apr. Konstruktion ʃubban Aʃman (bzw. alit. patį aʃchmą, deutsch selb acht) aus der liturgischen Zugabe des Tauffbuͤchlein von Luthers Enchiridion (1561) erörtert. Bisher sind die beiden Glieder der Konstruktion getrennt betrachten worden. Aufgrund einer neuerlichen sowohl vergleichend-kontrastiven als auch textuellen Untersuchung desjenigen Passus, in dem die Konstruktion enthalten ist, darf die Behauptung aufgestellt werden, dass es sich hier um ein Zahlwortkompositum handelt, das im sprachlichen Kontext Mittelosteuropas belegt ist. Hierfür werden Beispiele aus dem Mittellateinischen, dem Mitteldeutschen und dem Westslavischen angeführt. Für die Entstehung von apr. ʃubban Aʃman (bzw. alit. patį aʃchmą) haben sowohl ikonische Imitierung als auch sklavisches Lehnübersetzen der Vorlage während des Übersetzungsvorgangs eine wichtige Rolle gespielt. Anders, als es die traditionell vertretene Ansicht besagt, sind die beiden Glieder der Konstruktion eng miteinander verknüpft