Vilnius University Open Series
Not a member yet
694 research outputs found
Sort by
Terp taikamosios kalbotėros barų
Get PDFThis collection of articles in applied linguistics is dedicated to Prof. Meilutė Ramonienė‘s anniversary. The book is compiled of papers written by her students, colleagues, and friends from Lithuania, Latvia, Estonia, and Switzerland. These texts are from various fields and subfields of applied linguistics, i.e., family language policy, national language policy, linguistic attitudes, motivation to learn a second language, linguadidactics, text linguistics, and linguistic impoliteness. In the preface, a short overview of Prof. M. Ramonienė‘s academic path and her as personality is given, and there is one more non-academic text that presents and highlights her long lasting fruitful contribution to the networking of the Baltic scholars
Kai kurie individualūs lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymosi ypatumai suaugusiųjų daugiakalbių grupėje
Get PDFThis article exposes some linguodidactic issues concerning teaching Lithuanian as a foreign language. Before discussing the study of multilingual students in section 3, the following theoretical premises are examined in sections 1 and 2: intercomprehension, language and multilingual awareness, L3 acquisition, experience with CLIL. The recordings of dialogues with the multilingual students show them to be aware language learners with a very specific and diverse theoretical motivation. One informant used a very traditional and grammar-oriented method for learning several languages. The main task for the teacher was to suggest a universal common learning plan and methods for the multilingual group in order to achieve the next language proficiency level and to improve students’ missingskills in language comprehension and speaking. Straipsnyje nagrinėjamos lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo problemos suaugusiųjų daugiakalbių grupėje. Aptariami teoriniai daugiakalbio mokymo bruožai: interkomprehencija, kalbinis ir daugiakalbis sąmoningumas, svetimosios K3 kalbos įsisavinimas, CLIL patirtys Vakarų Europos mokyklose. Analizuojama keletas kalbos mokymosi atvejų, iliustruojamų daugiakalbių studentų įrašais. Išskirtiniu atveju, kai studentui lietuvių kalba – jau vienuoliktoji aktyviai vartojama kalba, pokalbių su respondentu įrašuose atskleidžiami savarankiško kalbų mokymosi metodai, sunkumai, motyvacijos dalykai. Aptariama, kaip integruoti savarankiškai kalbos pramokusį studentą grupėje, kokius mokymo metodus ir konkrečius užduočių tipus ir kokias bendras mokymosi strategijas parinkti, kad būtų pasiektas numatytasis kalbos mokėjimo lygis
Konferencijos „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai“ darbai
Get PDFThe conference "Lithuanian MSc Research in Informatics and ICT" is a venue to present research of Lithuanian MSc theses in informatics and ICT. The aim of the event is to raise skills of MSc and other students, familiarize themselves with the research of other students, encourage their interest in scientific activities. Students from Vytautas Magnus University and Vilnius University gave their presentations at the conference
Prieštaringos nuostatos dėl estų kalbos Tartu universitete: vietos ir užsienio akademinių darbuotojų apklausos duomenų analizė
Get PDFDuring the last decade, the universities in Estonia have internationalized their staff and student body to such an extent that the language environment in academia has undergone considerable changes. To react to the internationalization and Anglicisation of higher education and protect the use of Estonian in academia, the University of Tartu renewed its language policy in 2020 and commissioned a survey in 2021 to gain a better understanding of the implementation of the policy and its academic staff members’ attitudes towards the policy. This paper is based on the survey results. The survey was conducted by the authors in 2021 and 2022 and examines the attitudes of the local and international academic staff on acquiring Estonian and using it as the working language of the university. The results show a major difference in the attitudes of the local and international staff members. The local staff is in favour of language policies intended to advance the acquisition and use of Estonian in academia, whereas the international staff is generally interested only in acquiring introductory Estonian skills. Their motivation to continue learning Estonian is low since English is used as the common language of communication and work at the university. Based on the results, the authors present recommendations for designing inclusive institutional language policy and flexible forms of learning Estonian.Per pastarąjį dešimtmetį Estijos universitetai taip internacionalizavo savo personalą ir studentų būrį, kad labai pasikeitė kalbinė akademinės bendruomenės aplinka. Siekdamas reaguoti į aukštojo mokslo internacionalizaciją bei anglizaciją ir apsaugoti estų kalbos vartojimą akademinėje aplinkoje, Tartu universitetas 2020 m. atnaujino savo kalbos politikos gaires, o 2021 m. iš straipsnio autorių užsakė tyrimą, kurio tikslas – geriau suprasti universiteto kalbos politikos įgyvendinimą ir akademinio personalo narių požiūrį į šią politiką. Pristatomas straipsnis parengtas remiantis šio tyrimo rezultatais. Apklausa atlikta 2021–2022 m. Ja siekta išsiaiškinti vietinio ir užsienio akademinio personalo požiūrį į estų kalbos mokymąsi ir jos, kaip darbo kalbos, vartojimą universitete. Rezultatai rodo, kad vietinių ir tarptautinių darbuotojų požiūriai labai skiriasi. Vietiniai darbuotojai pasisako už kalbos politiką, kuria siekiama skatinti estų kalbos mokymąsi ir vartojimą vykdant įvairią akademinę veiklą, o tarptautiniams darbuotojams paprastai rūpi tik įgyti pagrindinių estų kalbos įgūdžių. Pastarųjų asmenų motyvacija toliau mokytis estų kalbos menka, nes bendravimo ir darbo kalba universitete yra anglų. Remdamosi gautais rezultatais autorės pateikia rekomendacijų, kaip kurti įtraukią institucinę kalbos politiką ir lanksčias estų kalbos mokymosi formas
Bylos Latvijos Konstituciniame Teisme dėl kalbos vartojimo aukštojo mokslo įstaigose: pamokos kalbininkams ir sprendimus priimantiems asmenims
Get PDFThis paper focuses on the cases related to language use in higher education in the Constitutional Court of the Republic of Latvia, specifically about the amendments of the Law on Higher Education Institutions. The ongoing legal dispute pertains to the compliance of the contested norms with several articles of the Constitution of Latvia (Satversme) and the legal norms of the European Union. From a sociolinguistic perspective, the paper analyzes the arguments of the applicants, legislators, and experts involved in the case. The paper draws conclusions about the applicability of the legal process and outcomes for developing a comprehensive theory on how languages can coexist in higher education and research. Additionally, the paper discusses some general considerations about language use in academia and beyond.Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo byloms, susijusioms su kalbų vartojimu aukštosiose mokyklose, konkrečiai – Aukštojo mokslo įstatymo pataisoms. Vyksta teisinis ginčas dėl ginčijamų normų atitikties keletui Latvijos Konstitucijos (latv. Satversme) straipsnių ir Europos Sąjungos teisės normoms. Sociolingvistiniu požiūriu straipsnyje analizuojami pareiškėjų, įstatymų leidėjų ir į bylą įtrauktų ekspertų argumentai. Publikacijoje pateikiamos išvados apie teisinio proceso pritaikomumą ir rezultatus kuriant išsamią teoriją, kaip kalbos gali egzistuoti greta aukštajame moksle ir moksliniuose tyrimuose. Be to, straipsnyje aptariami kai kurie bendrieji svarstymai apie kalbos vartojimą akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų
Neapykantos kalbos atpažinimas lietuviškuose komentaruose panaudojant dirbtinį intelektą
Get PDFŠiame darbe pateikiame neapykantos kalbos aptikimo modelių palyginimą lietuvių kalbai. Neapykantos kalbai aptikti naudojome tris giliojo mokymosi modelius: daugiakalbį BERT, LitLat BERT ir Electra. Visi trys modeliai buvo adaptuoti lietuviškų komentarų klasifikavimui į tris klases: neapykantos, įžeidžią ir neutralią kalbą. Norint adaptuoti modelius atpažinti neapykantos kalbą, buvo parengtas anotuotas duomenų rinkinys, kuriame yra 25 219 lietuviški komentarai. Apmokyti modeliai buvo įvertinti naudojant tikslumo, atkūrimo, preciziškumo ir F1 statistikos metrikas. Geriausiai pasirodė LitLat BERT, kurio F1 statistikos reikšmė buvo 0,72. Antroje vietoje liko daugiakalbis BERT, kurio F1 statistika buvo 0,63, o trečioje vietoje liko Electra, kurio F1 statistika pasiekė 0,55
Vilniaus universiteto studentų iš užsienio šalių motyvacija mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios
Get PDFThe article analyses the motivation of students of Vilnius University to learn Lithuanian as a second language and determines which sociolinguistic factors have a significant influence on students’ motivation. The main research tool is the questionnaire on motivation to learn Lithuanian as a L2, which was created based on the theories and questionnaires of two linguistic researchers on learning motivation, Robert Gardner (2004) and Zoltán Dörnyei (2010). 89 students of Vilnius University, beginners of Lithuanian language as L2 students, participated in the study. 50 subjects were medical students, 39 were students attending Lithuanian language courses as Erasmus exchange students. The study found that motivation to learn Lithuanian is usually significantly influenced by students’ main reason for choosing to learn Lithuanian. Those who emphasised that they were learning Lithuanian because the course was mandatory for them (i.e., the majority of medical students) had, in most cases, lower motivation to learn Lithuanian. The latter students should be distinguished from those who cite living in Lithuania or the desire to communicate in Lithuanian as reasons for learning Lithuanian. The motivation of these subjects to learn Lithuanian is related to the image of the ideal self, integrative motivation, positive state of the Lithuanian language learning environment, attitude toward the Lithuanian community, interest in L2 learning, and effort to learn Lithuanian. This shows a much closer connection not only with the Lithuanian language itself, but also with the context in which it is learned and used. Significant differences in motivation to learn Lithuanian are also found between medical students and Erasmus exchange students. The motivation of medical students differed from that of Erasmus students, who scored significantly higher only on preventive motivation. Erasmus students, on the other hand, learn Lithuanian under more general cultural and educational incentives (greater interest in Lithuanian culture, motivation to learn L2).Straipsnyje analizuojama Vilniaus universiteto studentų motyvacija mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios, nustatant, kokie sociolingvistiniai veiksniai daro reikšmingą įtaką studentų motyvacijai. Pagrindinis tyrimo įrankis – motyvacijos mokytis lietuvių kalbos kaip K2 klausimynas, sudarytas remiantis dviejų motyvacijos mokytis kalbų tyrėjų Roberto Gardnerio (2004) ir Zoltáno Dörnyei (2010) teorijų ir klausimynų pagrindu. Tyrime dalyvavo 89 Vilniaus universiteto studentai, pradedantieji lietuvių kalbos kaip K2 mokiniai. Iš tiriamųjų 50 buvo medicinos studentai, 39 – asmenys, lankantys lietuvių kalbos kursus mainų programos Erasmus studentams. Tyrimas atskleidė, kad galima įžvelgti reikšmingų skirtumų tarp Erasmus studentų ir medicinos studentų motyvacijos mokytis lietuvių kalbos. Ypač žema motyvacija pasižymėjo medicinos studentai, kaip vienintelę lietuvių kalbos mokymosi priežastį nurodę tai, kad kursas jiems yra privalomas
The use of technology in dispute resolution; A framework for the study of ODR
Get PDFDuring the Covid-19 Pandemic, the term “Online Dispute Resolution” has become a buzzword to indicate dispute resolution procedures that variously employ Information and Communication Technology. Against this backdrop, doubts arise regarding the function and degree of involvement of technology necessary to label certain dispute resolution processes as ODR. Scholars and regulators across the world have provided several definitions of ODR so as to include a wide range of dispute resolution procedures. While examining different doctrinal orientations and approaches of international ODR institutions, this contribution will propose a definition of ODR, outline a theoretical framework for the systemic study of ODR processes, and identify areas of interest for future research
The future of defence rights in the light of the mcdonaldisation of criminal justice systems
Get PDFAlongside the process of globalisation, from which no state can escape today, there appears to be an underlying “Americanisation of the world”, which is reflected essentially in the worldwide export of American industry and capital, but also of ideas, customs, and social habits. Among these habits, the American sociologist George Ritzer has highlighted the spread of fast-food chains which, according to him, is less a sign of the generalisation of a way of consuming than the implementation of a way of thinking. Indeed, Ritzer observed that contemporary societies have gradually abandoned the traditional way of reasoning in favour of more rational ways of thinking, similar to fast food chains, which rely on efficiency, calculability, predictability and the use of new technologies. Described as “McDonaldisation”, in reference to the famous multinational fast-food corporation, this phenomenon of rationalisation is affecting “more and more sectors of American society as well as the rest of the world” due to cultural homogenisation resulting itself from globalisation. Indeed, the American justice system as well as “the rest of the world”, such as many European legal systems, are also concerned by it, particularly regarding their criminal procedures, which are increasingly under the influence of this process of “McDonaldisation”. The relatively recent use of guilty pleas for individuals and legal persons, the use of sentencing guidelines and the increase in predictive justice in criminal matters reflect the key aspects of “McDonaldisation” mentioned above, namely efficiency, calculability, predictability, and the use of new technologies. However, this streamlining trend harms the defence rights placed at the heart of criminal procedures in general, such as the right to a fair trial, the right to an independent and impartial tribunal, the presumption of innocence and the individualisation of punishment.This paper therefore examines the future of these fundamental rights in the light of the “McDonaldisation” of criminal justice in America and in various European States and focus on the new principles that now guide it