Vertimo studijos
Not a member yet
225 research outputs found
Sort by
Bendrosios darbo apmokėjimo sąvokos raiška anglų ir lietuvių kalbose
Full text linkAs part of a systematic knowledge-based analysis of terms related to regulation of wages, the paper analyzes the meaning, usage, and translation of terms designating the general concept of compensation for work in English and Lithuanian. The analysis is based mainly on Chapter IX of the Labour Code of the Republic of Lithuania and its translation into English, as well as the translation of conventions of the International Labour Organization (ILO) and some other legal texts related to wages into Lithuanian. It has been established that while some English and Lithuanian terms with the general meaning of compensation for work are very similar both semantically and functionally, it is possible to trace certain smaller or greater differences between them.Šis straipsnis yra sistemingos, darbo užmokesčio reglamentavimo srities žiniomis grįstos anglų ir lietuvių terminų analizės dalis, būtent: terminai, reiškiantys pačią bendriausią darbo užmokesčio sąvoką. Analizė remiasi daugiausia Lietuvos Respublikos darbo kodekso IX skyriaus tekstu ir jo vertimu į anglų kalbą bei Tarptautinės Darbo Organizacijos (TDO) konvencijų bei kitų darbo užmokesčio problemoms skirtų teisinių tekstų vertimu į lietuvių kalbą. Nustatyta, kad kai kurie pačią bendriausią darbo užmokesčio sąvoką reiškiantys terminai savo semantika ir funkcinėmis ypatybėmis yra labai panašūs ir tekste dažnai keičia vienas kitą. Tačiau kai kurie šiai grupei priklausantys terminai turi savitų semantinių požymių, kurie riboja jų vartojimą
ES institucijose dirbančių vertėjų įvaizdžio Airijos Respublikos anglakalbėje žiniasklaidoje tyrimas
Full text link Although the Republic of Ireland has been a member of the European Union for nearly five decades, the country’s first official language, Irish, was only recognised as an official EU language on 1 January 2007. However, a lack of appropriately qualified linguistic personnel means that the language is currently subject to a derogation on its use in the EU institutions, which is scheduled to be lifted in 2022. Interviews conducted previously with interpreters in the Republic of Ireland (Hoyte-West 2020a) noted that practitioners generally viewed media coverage of the derogation as contributing to a positive image of the translational professions within the EU context; however, further research needed to be carried out on the topic. Accordingly, this article looks at how institutional translators and interpreters have been depicted in the Republic of Ireland’s English-language print media from 2007 to 2019. Using data obtained through a qualitative content analysis of the country’s three major English-language newspapers, an overview of the current situation is provided through analysis of the attitudes and opinions expressed.Nors Airijos Respublika yra Europos Sąjungos narė jau beveik penki dešimtmečiai, šalies pirmoji oficialioji kalba – airių – pripažinta ir oficialiąja ES kalba tik 2007 m. sausio 1 d. Vis dėlto dėl nepakankamo tinkamos kvalifikacijos airių kalbos vertėjų skaičiaus kol kas airių kalbos vartojimui ES institucijose taikoma išimtis. Ją numatoma panaikinti 2022 m. Anksčiau vykdyti interviu su konferencijų vertėjais Airijos Respublikoje (Hoyte-West 2020a) atskleidė, kad šios išimties taikymo pristatymą žiniasklaidoje vertėjai vertino kaip teigiamą, prisidedantį prie vertėjų profesijos įvaizdžio ES kontekste stiprinimo, tačiau siekiant tai patvirtinti tyrimą reikėjo tęsti. Šis straipsnis skirtas išsiaiškinti, kaip ES institucijų vertėjai raštu ir žodžiu buvo pristatomi Airijos Respublikos anglakalbėje spaudoje 2007–2019 m. Remiantis turinio kokybinės analizės duomenimis, surinktais iš trijų didžiausių anglų kalba leidžiamų laikraščių, straipsnyje pristatoma dabartinės padėties apžvalga ir spaudoje išreikštų požiūrių ir nuomonių analizė
Netikėta laureatė: Louise Glück Lietuvoje
Full text linkThe aim of this paper is to give an overview of the work of the American poet, Louise Glück, winner of the 2020 Nobel Prize in Literature, with a discussion of what kinds of challenges her poetry might pose for translators. Very few people knew of her work in Lithuania prior to the Nobel Committee’s announcement. Her poems were only published in Lithuanian translation for the first time in July, 2020, and only a handful at that. This paper argues that her work has important similarities and differences to Lithuanian poetry of the twentieth century, and that despite her free-verse lyrics written in rather plain diction, there are still many challenges to rendering her work in another language. The Lithuanian translations reveal stumbling points over ambivalent word choices, surreal imagery caused by ambiguous syntax, and the need for careful attention to the tone of the narrative voice (the lyrical subject) of the poems.Straipsnio tikslas – pateikti Amerikos poetės Louise Glück, 2020 metų Nobelio literatūros premijos laureatės, kūrybos apžvalgą, aptariant jos keliamus iššūkius vertėjams. Lietuvoje nedaug kas buvo susipažinęs su šios poetės kūryba iki šių metų Nobelio premijų komiteto sprendimo, nes jos eilėraščių vertimai į lietuvių kalbą pirmą kartą išleisti tik 2020 m. liepą. Ir tik pluoštelis. Straipsnyje aptariami svarbūs poetės kūrybos panašumai ir skirtumai su XX a. lietuvių poezija ir pažymima, kad, nepaisant L. Glück verlibro ir gana paprasto ir aiškaus žodžių pasirinkimo, vertėjas, bandantis perteikti jos eiles kita kalba, susiduria su įvairiais sunkumais. Vertimų į lietuvių kalbą analizė atskleidė, kad neretai užkliūnama verčiant dviprasmius žodžius, kartais dviprasmiškumų sukelia eilėraščių sintaksė ir siurrealistiniai įvaizdžiai. Be to, verčiant būtina atidžiai įsiklausyti į eilėraščio lyrinio subjekto toną
Recenzijų vertinimas: vertimai ir literatūrinė spauda
Full text linkWithin the wider context of (re)translation and reception, this paper outlines a model for assessing how literary review publications address (re)translated works and whether there has been any discernable evolution in their approach over the period during which Translation Studies has emerged and consolidated itself as an academic discipline: the corpus comprises all issues over three separate years (1980, 2000 and 2018) of two international, English-language literary reviews (The New York Review of Books and London Review of Books). The analysis covers all reviews of works of literature translated from any language into English, both for the first time and retranslations, assessing whether there is any observable diachronic change over the time period in question. Although the scope of the material under inspection is limited, this study outlines the methodology developed for analyzing the manner in which reviews address translated texts and, more specifically, retranslations: this methodology, which involves classifying the corpus according to a taxonomy of features typical of the genre, is applicable to wider investigations across different languages, text types, time spans, platforms. Issues examined include how the reviewers assess the quality of the (re)translations; how texts are quoted; the significance of paratextual elements; the figure of the reviewer; whether retranslation is highlighted and/or reviewed differently to first translations. Future applications of the model are also considered. Šiame straipsnyje pristatomas modelis, kurį galima taikyti norint įvertinti, kaip recenzijose literatūrinėje spaudoje pristatomi knygų vertimai, ir keliamas klausimas, kaip keitėsi vertimų recenzijos ir verstinių knygų recepcija per maždaug 50 metų, per kuriuos vertimo studijos iškilo ir įsitvirtino kaip atskira akademinė disciplina. Autorė pateikia platesnį vertimų (ir pakartotinių vertimų) kontekstą, remdamasi 1980, 2000 ir 2018 metais išleistomis literatūros apžvalgomis ir recenzijomis, paskelbtomis dviejuose tarptautiniuose anglakalbiuose laikraščiuose – The New York Review of Books ir London Review of Books. Analizuojamos visos literatūros kūrinių, išverstų iš bet kurios kalbos į anglų kalbą, recenzijos, nepriklausomai nuo to, ar knyga išleista pirmą kartą, ar tai jos pakartotinis vertimas, vertinant, ar analizuojamu laikotarpiu pastebimas diachroninis jų vertinimo pasikeitimas. Nors tiriamosios medžiagos imtis yra ribota, šis tyrimas padeda parodyti sukurtos metodikos taikymo vertimų ir ypač pakartotinių vertimų recenzijų analizei galimybes: metodika, kurios esmė – tekstyno medžiagos klasifikavimas pagal žanrui būdingų ypatybių taksonomiją, gali būti taikoma platesniems tyrimams lyginant vertimus keliose kalbose, tekstų tipus, įvairaus ilgio laikotarpius, platformas. Tarp nagrinėtų aspektų yra kaip recenzentai vertina vertimo kokybę, kaip tekstai cituojami, paratekstinių elementų svarba, recenzento asmenybė, ar pabrėžiama, kad aptariamas pakartotinis vertimas, ir (ar) pastarųjų vertinimas skiriasi nuo pirmojo vertimo vertinimo. Aptariamas ir modelio taikymo galimybės ateityje
Vertimo situacija Latvijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje
Full text linkThe paper looks at the Latvian translation scene at the end of the 19th and the beginning of the 20th century. It is a continuation of the study of translation history in Latvia reflected in previous issues of Vertimo studijos (vol. 7, 8, 11). These decades are marked by a huge growth of translation, especially in periodicals. German was gradually losing its dominant position as a source and intermediate language, Russian was advancing, so was also the scope of other languages. In contrast to previous periods there was a particular interest in the quality of the originals and modernity.This period also saw a change of generations among translators, and women became visible in translation scene. Translators among whom there were all the great Latvian writers gradually emerged as professionals. Frequently translations had prefaces and explanations by the translators. There were numerous parallel translations of the same works, some reaching up to ten versions. Translations included various genres and the traditional Latvian interest in plays was very obvious. So was the focus on specialised literature on agriculture. The translation method changed from localisation to a fidelity mode with a tendency to apply elements of foreignisation.Tęsiant „Vertimo studijose“ (Nr. 7, 8, 11) pradėtą Latvijos vertimo istorijos temą straipsnyje aptariama vertimo situacija Latvijoje XIX a. pradžioje – XX a. pabaigoje. Šis laikotarpis išsiskiria vertimų, ypač skelbiamų periodiniuose leidiniuose, gausa. Vokiečių kalba pamažu praranda vyraujančią padėtį kaip šaltinio ir tarpinė kalba, pirmą poziciją užleisdama rusų kalbai. Be to, verčiama ir iš kitų originalo kalbų, vertimų laukas plečiasi. Šiuo laikotarpiu pastebima ir dar viena tendencija –gerokai didesnis dėmesys verčiamų originalų kokybei ir jų šiuolaikiškumui.Dar viena laikotarpio ypatybė – keičiasi vertėjų karta, atsiranda nemažai moterų vertėjų. Vertėjais dirba visi žymiausi latvių rašytojai, kurie ilgainiui virsta vertėjais profesionalais. Verstinėse knygose dažnai randame vertėjų parengtus įvadus arba paaiškinimus knygos gale. Atsiranda nemažai to paties kūrinio paralelinių vertimų, kai kurių knygų yra daugiau dešimties vertimo variantų. Verčiami įvairių žanrų tekstai, akivaizdus tradicinis latvių domėjimasis dramos kūriniais. Taip pat ir specializuota žemės ūkio literatūra. Vertimo strategijos kito: savinimo strategiją keitė ištikimybės originalui principas, ryškėjo tendencija taikyti svetiminimo strategijos elementus
Lietuvių mitologinių sakmių veikėjos laumės ir jų atitikmenys rusų ir anglų kalbose
Full text linkThis article aims to find cultural equivalents for the Lithuanian mythological creature laumė in the English and Russian languages. Therefore, a comparative analysis of similar mythological creatures in Lithuanian, Russian and English languages and cultures was carried out. The results of the analysis have shown which names of these creatures might be considered cultural equivalents. Such information is useful not only when choosing a domestication strategy, but for a foreignization strategy as well because these equivalents can be used both in the translation text itself and in additional extratextual comments. The conclusions given at the end of this article may be of practical importance for translators or authors writing about Lithuanian mythology and folklore for English or Russian speaking readers.Šiame straipsnyje toliau nagrinėjama „Vertimo studijų“ 11 numeryje autorės paskelbtame straipsnyje „Raganos ir burtininkai lietuvių mitologinėse sakmėse ir jų atitikmenys rusų ir anglų kalbose“ pristatyta mitologinių tekstų vertimo problematika, pateikiant dar vienos mitologinių būtybių grupės – laumių – lyginamąją vartosenos lietuvių, anglų ir rusų kalbose bei kultūrose analizę. Viso tyrimo teorinės prielaidos ir pagrindinės sąvokos, tokios kaip realijos, svetiminimo ir savinimo strategijos, jų taikymas vertime, lietuvių, keltų bei slavų mitologijų sąveika ir lyginimo objekto pasirinkimas, aptarti pirmajame straipsnyje, o šiame pristatoma surinkta ir susisteminta medžiaga apie laumes, pateikti galimi vertimo ar aiškinimo papildomuose komentaruose variantai. Turėdami tokią informaciją vertėjai gali geriau suprasti konkrečių mitologinių personažų panašumus bei skirtumus ir parinkti tinkamiausius lietuviškose mitologinėse sakmėse sutinkamų būtybių kultūrinius atitikmenis
Apie pasirenkamuosius pakeitimus verčiant iš persų kalbos į anglų kalbą
Full text linkSome changes always take place in the process of transferring the meaning embedded in the source text into the target text. The present paper aims at investigating the formal dissimilarities between the source and target texts through the examination of all optional shifts made at word, phrase and clause/sentence levels. To this end, Pekkanen’s (2010) model was applied to the English translation of a Persian novel ‘Journey to Heading 270 Degrees’ into English. Optional shifts were identified and analyzed through a comparative linguistic analysis between the source and target texts. 926 instances of optional shifts were identified in translation of the novel into English, amongst which shifts of expansion-addition (203 instances) were the most dominant type. Moreover, it was revealed that optional shifts at a clause/sentence level with a total of 554 instances were more frequent than optional shifts at a phrase level (161instances) and word level (220 instances).Stengiantis perteikti verčiamo teksto prasmę iš vienos kalbos į kitą neišvengiamai daromi tam tikri pakeitimai. Šiame straipsnyje tiriami visi pasirenkamieji pakeitimai, padaryti žodžio, žodžių junginio ir sakinio lygmenyje, siekiant nustatyti formalius išversto teksto ir originalo skirtumus. Šiuo tikslu vertimo į anglų kalbą analizei buvo pritaikytas Pekkaneno (2010) modelis. Tyrimo objektas – persų kalba parašyto romano „Journey to Heading 270 Degrees“ vertimas į anglų kalbą. Tyrimo metodas – gretinamoji lingvistinė analizė. Vertime buvo nustatyti 926 pasirenkamųjų pakeitimų atvejai, tarp kurių dažniausiai pasitaikė pridėjimas (eksplikavimas) – 203 atvejai. Be to, nustatyta, kad pasirenkamieji pakeitimai sakinio lygmenyje yra gerokai dažnesni (iš viso 554 atvejai) negu žodžio (220 atvejų) ar žodžių junginio lygmenyje (161 atvejis)