Vertimo studijos
Not a member yet
225 research outputs found
Sort by
Diachroniškai kintantys netikrieji vertėjo draugai latvių kalboje (vertėjų žvilgsnis)
Full text linkFalse friends are pairs of words in two or more languages that resemble each other in form (spelling, pronunciation, or both) but differ in meaning, often leading to misunderstandings or mistranslations. Unfortunately, like any other linguistic units, they are subject to change. The growing influence of English can be observed in many languages of the world, including Latvian. This has lead to the semantic broadening of some words previously considered strict and well-known false friends. The aim of this paper is to determine the actual use of five diachronically changing false friends in Latvian. A contrastive dictionary analysis is employed, along with excerpts from the press and a corpus. A survey of Latvian interpreters was also conducted to explore their experiences. The results provide evidence that some false friends are now predominantly used in Latvian with their English meaning, thus having partially become “true friends”, and highlight the need to assess the current usage of other false friends.Netikrieji vertėjo draugai – tai dviejų ar daugiau kalbų žodžiai, panašūs savo forma, bet besiskiriantys savo reikšmėmis ir dėl savo garsinio ar grafinio panašumo klaidinantys vertėjus, nes gali būti suprasti kaip turį tą pačią reikšmę ir esą atitikmenys. Deja, kaip ir kiti kalbos vienetai, jie kinta. Didėjantis anglų kalbos poveikis pastebimas daugelyje pasaulio kalbų, įskaitant latvių. Dėl to kai kurių anksčiau aiškiais ir gerai žinomais netikraisiais draugais laikytų žodžių reikšmės išsiplėtė. Šio straipsnio tikslas – nustatyti penkių diachroniškai besikeičiančių netikrųjų draugų faktinį vartojimą latvių kalboje. Taikoma gretinamoji žodynų analizė, remiamasi ir pavyzdžiais iš spaudos ir tekstyno. Be to, atlikta latvių kalbos vertėjų apklausa, siekiant išsiaiškinti jų patirtį. Rezultatai rodo, kad kai kurie netikrieji draugai dabar latvių kalboje dažniausiai vartojami ta reikšme, kurią turi anglų kalboje, taigi iš dalies tapo „tikraisiais draugais“, taip pat išryškėja poreikis įvertinti kitų netikrųjų draugų dabartinę vartoseną
Neįprastas žymėtumas: tarpkalbinė stilistinio išryškinimo analizė Virginios Woolf apsakyme „Žymė ant sienos“ ir jo vertime į albanų kalbą
Full text linkThis paper investigates how foregrounding is realized in Virginia Woolf’s The Mark on the Wall and its Albanian version Njolla në Mur (translated by Elvana Zaimi). Adopting a comparative stylistic approach, the study examines deviations at the graphological/phonological, lexicogrammatical, and semantic levels, identifying how these stylistic effects are preserved, transformed, or neutralized in translation. Close reading, supported by selective corpus insights, reveals a clear hierarchy of translatability: graphological and phonological foregrounding is the most vulnerable to change, lexicogrammatical markedness is largely maintained, and semantic foregrounding, especially metaphors and figurative patterns, shows the highest degree of preservation. The findings reveal that Woolf’s modernist style is partially reshaped in Albanian, with the translator prioritizing semantic fidelity and syntactic rhythm over sound-based or punctuation-driven effects. By analyzing a less studied language pair, the study contributes to a broader understanding of how modernist stylistic innovation travels across linguistic and cultural contexts.Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip išryškinami žymėtieji teksto elementai (foregrounding) Virginios Woolf apsakymo „Žymė ant sienos“ (The Mark on the Wall) vertime į albanų kalbą Njolla në Mur (vertė Elvana Zaimi). Pasitelkiant lyginamąjį stilistinį požiūrį, tyrime analizuojami nukrypimai nuo normos grafologiniame ir fonologiniame, leksikogramatiniame ir semantiniame lygmenyse, siekiant nustatyti, kaip šie stilistiniai efektai vertime yra išlaikomi, transformuojami ar neutralizuojami. Atidusis skaitymas, papildytas pasirinktais tekstyno duomenimis, atskleidžia aiškią išverčiamumo hierarchiją: grafologinis ir fonologinis išryškinimas yra labiausiai paveikus pokyčiams, leksikogramatinis žymėtumas dažniausiai išlieka, o semantinis išryškinimas, ypač metaforos ir vaizdiniai raiškos modeliai, pasižymi didžiausiu išlaikymo laipsniu. Rezultatai rodo, kad Woolf modernistinis stilius albaniškame variante iš dalies persiformuoja, vertėjai pirmenybę teikiant semantiniam tikslumui ir sintaksiniam ritmui, o ne garsiniams ar skyrybos ženklų kuriamiems efektams. Autorei analizuojant mažiau tyrinėtą kalbų porą, šis tyrimas prisideda prie platesnio supratimo apie tai, kaip modernistinė stilistinė inovacija perteikiama skirtinguose kalbiniuose ir kultūriniuose kontekstuose
Technologijų poveikis reklamos kalbai: vertimo į latvių kalbą atvejo analizė
Full text linkAdverts are part of linguistic landscape both reflecting and influencing the processes in language. This article examines instances of code-switching in Latvian translated advertising. Code-switching in advertising appears to be topic-related: the largest number of cases seems to occur in the field of technologies due to its rapid development; however, other fields—particularly those of somewhat lesser economic significance, such as cosmetics—demonstrate it as well. English influence in advertising leads to hybridisation, orthographic changes, semantic changes, and awkward syntactic constructions, partly perpetuated by machine translation and other AI tools. Although AI technologies have improved over the period of the study, as demonstrated by several examples, human-led expertise is still required in the transcreation of advertising.Reklamos yra kalbinio kraštovaizdžio dalis, jos ne tik atspindi, bet ir veikia kalbos procesus. Šiame straipsnyje nagrinėjami kodų kaitos atvejai latviškai išverstoje reklamoje. Kodų kaita reklamoje dažniausiai priklauso nuo temos: daugeliu atvejų ji pastebima technologijų srityje dėl spartaus jų vystymosi, bet pasitaiko ir kitose, net ir tokiose mažesnės ekonominės svarbos srityse kaip kosmetika. Dėl anglų kalbos poveikio reklamoje atsiranda hibridizacija, ortografiniai pokyčiai, semantinės slinktys ir gremėzdiškos sintaksinės konstrukcijos, kurias iš dalies palaiko mašininis vertimas ir kiti DI įrankiai. Nors DI technologijos per tyrimo laikotarpį patobulėjo, kaip rodo keli pavyzdžiai, perkuriant reklamas konkrečios auditorijos poreikiams vis dar būtinas žmogaus išmanymas
Kultūrinis kitoniškumas vertime: lietuvių mitologinių namų ir vandens būtybių pavadinimų perteikimas anglų kalba
Full text linkThis article examines the translation of the names of Lithuanian mythological household and water beings into English. It explores how these beings function within mythological tales, what cultural meanings they embody, and the specific challenges their names pose for translators. The study addresses issues related to the choice between domestication and foreignization strategies, with a focus on maintaining the cultural specificity of the source text while ensuring its comprehensibility for English-speaking readers. Employing a comparative cultural approach, the article analyses selected mythological names and proposes possible translation solutions. The discussion is supported by illustrative examples drawn from the English translation of Norbertas Vėlius’ collection of Lithuanian mythological tales.Straipsnyje aptariami lietuvių mitologinių namų ir vandens būtybių pavadinimų vertimo į anglų kalbą ypatumai, apžvelgiama, kaip šios būtybės veikia mitologinėse sakmėse, kokias kultūrines reikšmes jos įkūnija ir kokių iššūkių gali kelti jų pavadinimų vertimas. Nagrinėjama savinimo ir svetiminimo vertimo strategijų pasirinkimo problematika, atsižvelgiant į siekį verčiamame tekste išlaikyti kultūrinį savitumą ir užtikrinti jo suprantamumą anglakalbiams skaitytojams. Pasitelkiant lyginamąją kultūrinę analizę, nagrinėjamos konkrečios pasirinktos mitologinės būtybės ir siūlomi galimi jų pavadinimų vertimo variantai. Analizė paremta realiais pavyzdžiais iš Norberto Vėliaus parengto lietuvių mitologinių sakmių rinkinio vertimo
Deminutyvų kategorija lietuvių kalboje: nuo mažo iki ironiško. Balio Sruogos „Dievų miško“ deminutyvai ir jų vertimas į anglų kalbą
Full text linkThe paper proposes a new approach to the productive polysemous category of diminutive derivatives in Lithuanian. Drawing on the works of cognitive linguistics, the multiple senses of the diminutive are interpreted with reference to the family-resemblance principle. Small size is treated as the prototypical sense, which gives rise to other senses, such as a short period of time, affection, depreciation, etc. Many senses are motivated by metaphor, metonymy, and other mechanisms. The ironic sense is different in that, in each case, it emerges in context through juxtaposition of propositional and intentional frames. Irony is seen as an extension of any of the above senses. The realisation of the ironic sense is analysed in the first ten sections of the novel “Forest of the Gods” by the Lithuanian writer Balys Sruoga and its translation into English, a language known for its limited inventory of derivational diminutives. In the majority of cases, the English translation seems to favour non-diminutive words.Straipsnyje naujai pasižiūrima į produktyvią poliseminę lietuvių kalbos deminutyvinių vedinių kategoriją. Vadovaujantis kognityvinės pakraipos darbais, siūloma laikytis giminiškumo principu grindžiamo požiūrio į polisemiją ir deminutyvų semantiką aiškinti pasitelkiant prototipinę mažumo reikšmę, o kitas reikšmes – laiko, maloninę, menkinamąją ir pan. – laikyti išvestinėmis, grindžiant jas metaforos, metonimijos ir kitais mechanizmais. Laikomasi nuomonės, kad bent viena iš deminutyvo reikšmių, ironija, kuriama kontekste ir grindžiama ryšiu su kuria nors iš minėtų deminutyvo reikšmių per rėmų priešpriešą. Tokį požiūrį patvirtina Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ pirmųjų dešimties skyrių analizė. Vertime į anglų kalbą, kurioje darybinių deminutyvų yra labai mažai, matoma tendencija deminutyvą versti nedeminutyviniu žodžiu
Johno Steinbecko romano The Grapes of Wrath vertimas sovietmečio Lietuvoje. „Rūstybės kekės‘‘, o kieno rūstybė?
Full text linkThis paper is part of a series of articles on the censorship of religious motives in Soviet-era Lithuanian translations. It deals with the 1947 Lithuanian translation of John Steinbeck’s The Grapes of Wrath by Karolis Vairas-Račkauskas, in particular focussing on the translation of the novel’s title. The study makes use of two translation manuscripts, revealing the translator’s choices at different stages of translation. The title of the published translation diverged from the translator’s final choice and replicated the precedent Russian translation. Based on foreign literary criticism, the paper overviews J. Steinbeck’s use of Christian symbols and images in the novel and argues that the modification of the title in translation narrowed the meaning potential of the original, emphasizing the interpretation that suited Soviet ideology. The Soviet-era paratexts by Lithuanian and Russian critics are also discussed, attesting to the effort to shape the reception of the novel for Soviet readers in one particular direction.Straipsnyje per sovietmečio cenzūros prizmę aptariamas Johno Steinbecko romano The Grapes of Wrath 1947 metų Karolio Vairo-Račkausko vertimas į lietuvių kalbą, daugiausia dėmesio skiriant romano pavadinimo vertimui. Atskleidžiami vertėjo pasirinkimai skirtinguose vertimo proceso etapuose. Remiantis užsienio literatūros kritikais, apžvelgiama, kaip Steinbeckas naudoja krikščioniškus simbolius ir įvaizdžius romane ir kaip keičiasi romano interpretavimo galimybės modifikuojant pavadinimą vertime. Kadangi lietuviškasis vertimas buvo atliktas sovietmečiu, jis lyginamas ir su rusiškuoju to laikmečio vertimu, taip pat trumpai aptariami kūrinį pristatantys lietuvių ir rusų kritikų paratekstai
Vertimas kaip įrodymas teismo procese
Full text linkThis article is one of the first studies to examine the use of translation as evidence in Lithuanian court proceedings. It outlines the ways translation enters the judicial process, the involvement of translators and expert linguists, and their respective roles in the process of translation and assessment. Drawing on three case studies, the article demonstrates how translation can itself become challenged in court and analyses the approaches courts employ when assessing the language of the original in relation to the translated text. It draws attention to questionable or flawed practices in determining meaning and raises concerns about the limited linguistic competence of judicial decision makers. It also addresses issues relating to the role and responsibility of the expert linguist.Šis straipsnis – vienas pirmųjų darbų, skirtų vertimo kaip įrodymo Lietuvos teismo procese nagrinėjimui. Jame aprašomi vertimo atsiradimo teismo procese keliai, vertėjo ir kalbininko eksperto įtraukimas į teismo procesą ir vaidmuo atliekant ir vertinant vertimus. Remiantis trimis atvejo analizėmis straipsnyje parodoma, kaip vertimas virsta teisme nagrinėjamu ginčo objektu ir kokias prieigas teismas naudoja vertindamas originalo ir vertimo kalbos medžiagą. Išskiriami abejotino ar ydingo reikšmės nustatymo principai, keliami teismo atstovų lingvistinės kompetencijos ribų klausimai, taip pat kalbininko eksperto vaidmens ir atsakomybės klausimai
Gastronominės leksikos vertimas Mario Putninio romane „Laukiniai pyragai“
Full text linkAs a case study, the article examines the Lithuanian translation of the Latvian children’s novel Mežonīgie pīrāgi: Dienvidjūras pasaka (“Wild Pirogis: A South Sea Tale”) by Māris Putniņš, a text rich in gastronomic metaphors and anthropomorphic food characters. Translating these culturally embedded elements requires balancing linguistic fidelity with creative adaptation to preserve the text’s humour, cultural context, and accessibility for young readers. The analysis highlights the challenges of rendering culturally specific elements—such as food names, character identities, and intertextual references—within a closely related yet distinct language pair. Translating food involves not only linguistic adaptation but also cultural interpretation, navigating between foreignization and domestication strategies. Drawing on gastropoetics and imagology, the study demonstrates how the translation of food shapes national and cultural representations (van Doorslaer 2019). The findings emphasize that food functions not only as a narrative device but also as a means of intercultural exchange, showing how literary translation negotiates between linguistic accuracy and cultural resonance.Straipsnyje atliekama latvių vaikiško romano Mežonīgie pīrāgi: Dienvidjūras pasaka („Laukiniai pyragai: Pietų jūros pasaka“) vertimo į lietuvių kalbą atvejo analizė. Kūrinys išsiskiria gastronominių metaforų ir antropomorfizuotų maisto personažų gausa, todėl verčiant šiuos kultūriškai prisodrintus vienetus prireikė balansuoti tarp lingvistinio tikslumo ir kūrybiškos adaptacijos, kad būtų išsaugotas teksto humoras, kultūrinis kontekstas ir prieinamumas jaunesnio amžiaus skaitytojui. Analizė atskleidžia iššūkius, kilusius perteikiant kultūriškai specifinius elementus – maisto pavadinimus, personažų identiteto prieskyras ir intertekstines nuorodas – kalbų poroje, kuri, nepaisant genetinio artumo, savo kultūriniais ir semantiniais registrais skiriasi. Maisto vertimas reikalauja ne tik kalbinės adaptacijos, bet ir kultūrinės interpretacijos, todėl vertėjas priverstas nuolat balansuoti tarp „svetiminimo“ (foreignization) ir „savinimo“ (domestication) strategijų. Remiantis gastropoetikos ir imagologijos įžvalgomis, straipsnyje atskleidžiama, kaip maisto vertimas formuoja nacionalines ir kultūrines reprezentacijas (van Doorslaer 2019). Išvadose pabrėžiama, kad maistas veikia ne tik kaip naratyvinis įrankis, bet ir kaip tarpkultūrinės komunikacijos priemonė, todėl verčiant grožinę literatūrą tenka derinti kalbinį tikslumą ir kultūrinį rezonansą
Lietuvos teismų vertėjų psichosocialinės rizikos priimtinumas
Full text linkResearch on psychosocial risk factors in Lithuania has increasingly focused on employees’ workplace experiences; however, the well-being of translators and interpreters—particularly those working in Lithuania’s courts—remains underexplored. Interpreting is widely recognized as a high-stress activity (Roziner and Shlesinger 2010), making this group especially relevant for psychosocial risk assessment. Translators, meanwhile, also experience significant occupational stress (Courtney and Phelan 2019). This study investigates psychosocial risks among court translators and interpreters in Lithuania using a survey-based approach. The questionnaire classified risk factors into five domains: work environment, work demands, work organization, work content, and interpersonal relationships. Responses were measured using a five-point Likert scale and analysed through correlation matrices to identify patterns and associations. On this basis, the results are considered reliable. They provide insights into the prevalence and acceptability of psychosocial risks in translation and interpreting contexts, contribute to occupational health research, and help identify aspects requiring improvement to ensure acceptable working conditions for translators and interpreters in Lithuania’s courts.Lietuvoje vis dažniau atliekami psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimai, padedantys nustatyti, kaip darbuotojai jaučiasi darbo vietose, su kokiais emociniais ir elgesio iššūkiais jie susiduria ir kaip spręstinos kylančios problemos. Vis dėlto vertėjų savijauta atliekant darbo užduotis iki šiol netirta, nors jų patiriamo streso lygis, ypač jei verčiama žodžiu, vertinamas kaip itin aukštas (Roziner and Shlesinger 2010). Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos teismų vertėjų psichosocialinės rizikos priimtinumą. Pasirinkta metodologinė prieiga – teismų vertėjų apklausa. Vertėjams pateiktame klausimyne išskirti psichosocialiniai rizikos veiksniai suskirstyti į 5 grupes: susiję su darbo aplinka, darbo reikalavimais, darbo organizavimu, darbo turiniu ir darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykiais. Gauti atsakymai išnagrinėti taikant Likerto skalę ir sudarius koreliacijų matricą, todėl šiame tyrime laikomi patikimais. Jie suteikia įžvalgų apie psichosocialinės rizikos veiksnius ir jų priimtinumą vertimo raštu ir žodžiu kontekste, prisideda prie profesinės sveikatos tyrimų ir padeda nustatyti, ką reikėtų keisti siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas Lietuvos teismuose dirbantiems vertėjams