Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Tam tikrų ES tekstilės politikos iniciatyvų apžvalga: savarankiški tvarūs pokyčiai ar paliatyviosios pusinės priemonės
Get PDFThe present paper seeks to provide regulatory insights concerning the fundamental nature of the selected EU textile policy initiatives and ignite further debate regarding their enhancement. The author of the article analyses the selected EU textile policy initiatives, spots their main defect along with additional shortcomings, proposes optimisation measures, and starts a new debate on the future of textile regulation from the consumer side. The author concludes that the analysed EU proposals are detailed and innovative; however, they have numerous shortcomings that, if optimised, might enhance the current regulatory value of the analysed proposals. Besides, the author concludes that the debate should be started to tackle not only the industry side but also regulate the consumer side to actually aim the legislation at sustainable development and not only at environmental harm reduction, which would enhance the future regulatory value of the said proposals.Šiame straipsnyje pateikiamomis tam tikrų svarbių ES tekstilės politikos reguliavimo iniciatyvų įžvalgomis norima paskatinti tolesnes diskusijas dėl šių iniciatyvų tobulinimo. Straipsnio autorius analizuoja naująsias ES tekstilės politikos iniciatyvas, nurodo pagrindinius jų trūkumus, siūlo šių ES pasiūlymų optimizavimo priemones ir pradeda diskusiją dėl tekstilės reguliavimo ateities vartotojų požiūriu. Autorius daro išvadą, kad analizuoti ES pasiūlymai yra išsamūs ir novatoriški, tačiau turi ir daug trūkumų, kuriuos optimizavus būtų galima padidinti dabartinę analizuojamų pasiūlymų reguliavimo vertę. Be to, autorius mano, kad reikėtų pradėti diskusijas ne tik dėl pramonės, bet ir dėl vartotojų teisių reguliavimo, kad teisės aktais iš tiesų būtų siekiama darnaus vystymosi, o ne tik mažinti žalą aplinkai, tai, jo teigimu, padidintų minėtų pasiūlymų reguliavimo vertę ateityje
Organizacinės teisinės priemonės epidemijų prevencijai Daugpilio ir Rėzeknės rajonuose 1860–1870 m.
Get PDFThe given article is dedicated to the topic of organizational-legal measures for combatting contagious diseases in the cities of Daugavpils (then Dinaburg) and Rēzekne (then Rezhytsa) in the 1860s and 70s, which is one of the earliest pages in the history of public health and epidemiology in Latvia. The author has grounded the given research upon the archival materials, upon which it was found that the said cities and their outskirts have survived a number of dangerous epidemics, which caused multiple victims. The legal foundation of the physicians’ and other officials’ activity in the field of combatting epidemics was the Doctor’s Statute (1857). The archival materials depicted that the aforementioned districts survived the epidemics of cholera in 1866, scarlet fever in 1876–1877, and smallpox in 1878–1879. The archival materials also illustrated that the physicians and other officials used to provide detailed reports on the epidemic situation within their respective districts, how they treated the patients and how they strived to find what was the cause of the epidemics. The reports of the district and town physicians frequently mentioned the lack of financial and material resources for combatting epidemics, as well as the lack of physicians, midwives, and paramedics in the appropriate districts, the necessity of district and village physicians to travel long distances for visiting patients and providing necessary medical assistance, as well as lack of swift communication and reporting between the physicians and other officials. It is also notable, that the diligence of the physicians was the key factor in combatting epidemic diseases since the district physicians played a pivotal role in safeguarding public health.Šis straipsnis skirtas organizacinėms teisinėms priemonėms kovojant su užkrečiamomis ligomis Daugpilio (tuomet Dinaburgo) ir Rėzeknės (tuomet Režitsa) miestuose XIX amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais. Tai yra vienas iš pirmųjų visuomenės sveikatos ir epidemiologijos Latvijoje istorijos puslapių. Autorė savo tyrimus grindė archyvine medžiaga, kuria remiantis buvo nustatyta, kad minėti miestai ir jų pakraščiai išgyveno daug pavojingų epidemijų, nusinešusių daugybę aukų. Gydytojų ir kitų pareigūnų veiklos kovojant su epidemijomis teisinis pagrindas buvo Gydytojo statutas (1857). Archyvinėje medžiagoje buvo nurodyta, kad minėti rajonai 1866 m. išgyveno choleros epidemiją, 1876–1877 m. skarlatiną ir 1878–1879 m. raupus. Archyvinė medžiaga taip pat rodo, kad gydytojai ir kiti pareigūnai teikdavo išsamias ataskaitas apie epideminę situaciją atitinkamuose rajonuose, jose nurodydavo, kaip jie gydė ligonius ir kaip stengėsi išsiaiškinti epidemijų priežastį. Rajonų ir miestelių gydytojų pranešimuose dažnai minimas finansinių ir materialinių išteklių kovai su epidemijomis trūkumas, gydytojų, akušerių ir sanitarų stygius atitinkamuose rajonuose, būtinybė rajonų ir kaimų gydytojams vizito važiuoti didelius atstumus, pacientų ir būtinosios medicinos pagalbos teikimo, taip pat greito bendravimo ir pranešimų apie epideminę situaciją tarp gydytojų ir kitų pareigūnų stoka. Pažymėtina ir tai, kad gydytojų darbštumas buvo pagrindinis veiksnys kovojant su epideminėmis ligomis, nes rajono gydytojai atliko pagrindinį vaidmenį saugant visuomenės sveikatą
Briuselis Strasbūre: teoriniai svarstymai apie Europos Sąjungos teisės poveikį Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai
Get PDFThe article presents a theoretical reflection on one of the aspects of the impact of European Union law on the case-law of the European Court of Human Rights from the perspective of the competition between these two legal systems, and in the broader context of the perception of international law as a fragmentised legal reality. It is argued that the interplay between the law of the Convention and EU law is horizontal, as none of these legal systems is and perhaps will never be subordinated to the other. It is shown that one of the tools of harmonisation of the two legal systems is the so-called mutually friendly interpretation, and it is demonstrated how EU law-friendly (and, more broadly, international law-friendly) interpretation has been undertaken by the ECtHR in the cases of Al-Dulimi ([GC] 2016), Hanan ([GC] 2021) or Bosphorus ([GC] 2005). It is also discussed how the ECtHR’s approach to EU law as particular international law is reflected in the structure of the judgments of this Court.Straipsnyje teoriškai apmąstomas vienas iš Europos Sąjungos teisės poveikio Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai aspektų; tai daroma iš šių dviejų teisės sistemų konkurencijos perspektyvos ir platesniame tarptautinės teisės, kaip fragmentuoto teisinio reiškinio, sampratos kontekste. Teigiama, kad Konvencijos teisės ir ES teisės sąveika yra horizontali, nes šios dvi teisės sistemos nėra ir turbūt niekada nebus subordinuotos viena kitai. Pagrindžiama, kad vienas iš šių teisės sistemų harmonizavimo įrankių yra vadinamasis abipusiškai draugiškas aiškinimas, ir parodoma, kaip ES teisei draugiškas aiškinimas (ir plačiau – tarptautinei teisei draugiškas aiškinimas) EŽTT buvo pasitelktas Al-Dulimi, Hanan ar Bosphorus bylose. Taip pat aptariama, kaip EŽTT požiūris į ES teisę kaip partikuliarinę tarptautinę teisę atsispindi šio Teismo sprendimų struktūroje
Europos Sąjungos teisminės architektūros praeitis, dabartis ir ateitis
Get PDFThis article delves into the essential conditions for the transfer of jurisdiction from the Court of Justice to the General Court to hear and determine questions referred for a preliminary ruling in specific areas. Against the backdrop of the ongoing legislative process aimed at implementing Article 256(3) of the Treaty on the Functioning of the European Union, the article examines proposed legislative changes to the Statute of the Court of Justice of the European Union. Furthermore, the article explores potential practical implications associated with these legislative amendments, shedding light on their anticipated applications.Šiame straipsnyje analizuojamos esminės sąlygos, leidžiančios iš Teisingumo Teismo perduoti jurisdikciją Bendrajam Teismui nagrinėti ir spręsti klausimus dėl prejudicinio sprendimo. Atsižvelgiant į vykstantį teisėkūros procesą, kuriuo siekiama įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 256 straipsnio 3 dalį, straipsnyje nagrinėjami siūlomi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto pakeitimai. Be to, straipsnyje nagrinėjami galimi praktiniai su šiais teisės aktų pakeitimais susiję padariniai, paaiškinant numatomą jų taikymą
Ecclesiastical Acts of the Holy See: Their Classification and Juridical Weight
No full textBy identifying the functions that the Roman Catholic Church assigns to itself, categorizing ecclesiastical acts according to these functions, and examining the concept of the ecclesiastical power of governance, the authors of this article aims to provide some guidelines and rules that would enable both lay lawyers and Church hierarchs living and working in Lithuania to more correctly assess the juridical weight of the Holy See’s ecclesiastical acts which fall under the domain of Ecclesiastical Law (regulating the relationships of the faithful within the Church itself, and not with other international legal entities). The study shows that a significant number of acts of the Holy See cannot be equated with the concepts of ‘legal acts’ and ‘papal acts’, and their legal weight cannot be determined solely by the title of the act. A detailed content analysis is required.Identifikuodami Romos Katalikų Bažnyčios sau priskiriamas funkcijas, tipologizuodami ekleziastinius aktus pagal šias funkcijas ir nagrinėdami ekleziastinės valdymo galios sampratą, straipsnio autoriai siekia pateikti gaires ir taisykles, kurios leistų tiek pasauliečiams teisininkams, tiek Bažnyčios hierarchams lengviau nustatyti Šventojo Sosto bažnytinių aktų, priklausančių kanonų teisės sričiai (kurie reglamentuoja tikinčiųjų santykius pačios Bažnyčios viduje, o ne su kitais tarptautiniais teisės subjektais), teisinę galią. Straipsnyje pristatomi Šventojo Sosto aktai ir jų dokumentinės išraiškos formos. Tyrimas rodo, kad nemažai Šventojo Sosto aktų negali būti tapatinami su teisės aktų ir popiežiaus aktų sąvokomis ir apie jų teisinę galią negalima spręsti tik iš akto pavadinimo. Būtina detali turinio analizė
Pajamų sąvoka ir pripažinimas gyventojų apmokestinimo kontekste: teoriniai pagrindai ir praktinės problemos
Get PDFThis article analyses doctrinal grounds for the definition of income, problems related to the recognition of income, as well as the related legal regulation and its application in case law.Straipsnyje analizuojami doktrininiai pajamų mokesčio objekto apibrėžimo pagrindai, pajamų pripažinimo momento problematika, taip pat su šiais pajamų mokesčio struktūros elementais susijęs teisinis reglamentavimas ir jo taikymas nagrinėjant mokestinius ginčus
Pažinimo proceso ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumo santykis ikiteisminio tyrimo metu
Get PDFThe article analyses the relationship between the cognitive activity and the clarity of circumstances of committing a criminal offense. To establish this connection, the cognitive process is divided into two parts: the recognition conducted by officials during the observation of the criminal act, and the completed criminal offense recognition, discussing nuances of the witness recognition process in this section. After conducting the analysis, it was determined that the level of clarity varies depending on the stage at which the subjects with the burden of proof – officials – become familiar with the criminal offence, i.e. only the knowledge performed by the officers is enshrined in the procedural expression of their cognitive activity – protocols, which help to decide on the fulfilment of the condition of clarity (not), and when getting acquainted with the completed act, the cognitive activity of the witnesses, which is revealed during communication with the officers (interrogation), is also of great importance. The article discusses issues related to protocol drafting, encompassing objective and subjective elements, the impact of witness interviews on the clarity of circumstances surrounding the commission of a criminal offense, the role of the pre-trial judge, and the evaluation of the clarity conditions in simplified procedures in judicial practice.Straipsnyje analizuotas pažinimo proceso ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumo ryšys. Šiam ryšiui atskleisti pažinimo procesas suskirstytas į dvi dalis – pareigūnų pažinimas, atliekamas stebint nusikalstamą veiką, ir baigtos nusikalstamos veikos pažinimas, šioje dalyje aptariant ir liudytojų pažinimo niuansus. Atlikus analizę nustatyta, kad aiškumo mastas skiriasi, atsižvelgiant į tai, kokiame etape įrodinėjimo pareigą turintys subjektai – pareigūnai susipažino su nusikalstama veika, t. y. tik pareigūnų atliekamas pažinimas įtvirtinamas jų pažintinės veiklos procesinėje išraiškoje – protokoluose, kurie padeda spręsti apie aiškumo sąlygos (ne)įvykdymą, o susipažįstant su baigta veika didelę reikšmę turi ir liudytojų pažintinė veikla, kuri atskleidžiama bendravimo su pareigūnais (apklausos) metu. Straipsnyje aptariama problematika, susijusi su protokolo, kurį apima objektyvieji ir subjektyvieji elementai, surašymu, atliekamos liudytojo apklausos įtaka nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumui, aptariamas ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo, taip pat atskleidžiamas aiškumo sąlygos supaprastintame procese vertinimas teismų praktikoje
Įrodinėjimo standarto paieškos Lietuvos Respublikos civiliniame procese
Get PDFThe article analyses the issues related to the standard of proof in the Lithuanian civil procedure. The study reveals that the social school of the civil procedure, on which the Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania is based, and the objective of establishing the substantive truth justify the application of the intime conviction standard in Lithuanian civil proceedings.The first part of the article analyses the historical sources of the Lithuanian civil procedure law which lead to the conclusion that, since the 19th century, the Lithuanian civil procedure has followed the ideas based on the social civil procedure school.The second part reveals that the concept of substantive truth, which means that the Court is fully or almost fully satisfied as to the correctness of the decision to be given in a case, has the closest connection with the social civil procedure school. This notion of truth determines a specific standard of proof, i.e., the application of the intime conviction standard.In the third part, by taking into account the social school of the civil procedure, the purpose of substantive truth and the provisions of the Lithuanian Code of Civil Procedure, it is concluded that the standard of intime conviction must be applied in Lithuanian civil proceedings.The fourth part reveals the Case Law of the Supreme Court of Lithuania concerning the standard of proof and its developments.Straipsnyje analizuojama problematika, susijusi su įrodinėjimo standartu Lietuvos civiliniame procese. Tyrime atskleidžiama, kad socialinio civilinio proceso mokykla, kuria grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, ir materialiosios tiesos nustatymo tikslas leidžia pagrįsti, kad Lietuvos civiliniame procese turi būti taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas.Pirmoje straipsnio dalyje analizuojami istoriniai Lietuvos civilinio proceso teisės šaltiniai, kurie leidžia padaryti išvadą, kad nuo XIX a. Lietuvos civilinis procesas vadovavosi idėjomis, pagrįstomis socialinio civilinio proceso mokykla.Antroje straipsnio dalyje atskleidžiama, kad glaudžiausią ryšį su socialinio civilinio proceso mokykla turi materialiosios tiesos samprata, kuri reiškia, kad teismas yra visiškai arba beveik visiškai įsitikinęs byloje priimamo sprendimo teisingumu. Ši tiesos samprata nulemia konkretaus įrodinėjimo standarto – pagrįsto įsitikinimo taikymą.Trečioje straipsnio dalyje, atsižvelgus į socialinio civilinio proceso mokyklą, materialiosios tiesos nustatymo tikslą ir ištyrus Lietuvos civilinio proceso kodekso nuostatas, daroma išvada, kad Lietuvos civiliniame procese turi būti taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas.Ketvirtoje straipsnio dalyje atskleidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su įrodinėjimo standartu, jos pokyčiai
Teisėjų padėjėjų profesinio saviveiksmingumo ir psichologinės gerovės ryšys
Get PDFJudicial assistants have been gaining more and more legal expertise and practice in handling disputes. However, the professional role of judicial assistants has not been researched in Lithuania yet. The aim of the study is to investigate the relationship between the professional self-efficacy and psychological well-being of judicial assistants. Firstly, the conflicts in role of judicial assistants and work uncertainties have been identified. Secondly, the professional self-efficacy of judicial assistants is best predicted by satisfaction with interpersonal relationships and perceived value at work. In turn, perceived value at work is best predicted by satisfaction with interpersonal relationships, job satisfaction, and an increasing seniority. These results have been received after conducting a survey of 269 judicial assistants working in Lithuanian courts. The Additional Lithuanian Psychological Well-Being Scale (LPGS-P) was used to assess psychological well-being, whereas the short version of the Professional Self-Efficacy Scale (OCCSEFF) developed by Schyns and von Collani (2002) was employed to assess professional self-efficacy.Teisėjų padėjėjai, padėdami teisėjams ruoštis bylų nagrinėjimui, įgyja vis didesnę teisinę kompetenciją ir praktiką. Tačiau teisėjų padėjėjų profesinis (darbinis) vaidmuo nėra tirtas Lietuvoje. Tyrimu siekta ištirti teisėjų padėjėjų profesinio saviveiksmingumo ir psichologinės gerovės ryšį. Pirmiausia nustatyta, kad egzistuoja profesinio vaidmens konfliktas ir darbinio vaidmens neapibrėžtumai. Antra, nustatyta, kad teisėjų padėjėjų profesinį saviveiksmingumą geriausiai prognozuoja pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais ir suvoktas vertingumas darbe, suvoktą vertingumą darbe geriausiai nuspėja pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas darbu ir didėjantis darbo stažas. Šie tyrimo rezultatai gauti atlikus apklausą, kurioje dalyvavo 269 Lietuvos teismuose dirbančių teisėjų padėjėjai. Psichologinei gerovei įvertinti naudota Papildoma lietuviškoji psichologinės gerovės skalė (LPGS-P). Profesiniam saviveiksmingumui įvertinti naudota Schyns ir von Collani (2002) sukurta trumpoji Profesinio saviveiksmingumo skalės (OCCSEFF) versija