Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto reikšmė Lietuvos baudžiamajai politikai
No full textGoals of criminal liability can be achieved without imposing a punishment or the actual execution of the punishment imposed on a person who has committed a criminal act. Therefore, modern Lithuanian Criminal Law provides for the following three forms of criminal liability realization: 1) imposition of punishment, 2) release from criminal liability, and 3) suspension of the execution of punishment or release from the execution of punishment. The traditional form of implementing criminal liability recognizes the imposition of punishment (sentencing). In this case, the court that has found a person guilty of a criminal act has the duty and the right to impose a punishment on him/her. Statistical data confirm that sentencing is essentially the main form of realization of criminal liability in Lithuania, which is applied in an average of two-thirds (or about 66 percent) of decisions in criminal cases. Meanwhile, release from criminal liability or suspension of execution of punishment and release from the execution of punishment can be considered as additional forms of realization of criminal liability. Statistical data show that the institute of release from criminal liability remained stable in the second place and consistently accounted for a fraction more than one quarter (or about 27 percent) of decisions on criminal cases each year. Meanwhile, the statistical data of the application of the institute of suspension of execution of punishment and release from the execution of punishment show that this form of realization of criminal liability solves only a relatively small (or about 7 percent) share of criminal cases.Release from criminal liability as a form of realization of criminal liability in Lithuania can be with or without the application of penal or reformative measures. Chapter VI of the General Part of the Criminal Code of Lithuania “Release from Criminal Liability” essentially provides the 8 main, general types of release from criminal liability: release from criminal liability when a person or criminal act loses its dangerousness (Article 36 of the CC), release from criminal liability due to minor relevance of a crime (Article 37 of the CC), release from criminal liability upon reconciliation between the offender and the victim (Article 38 of the CC), release from criminal liability on the basis of mitigating circumstances (Article 39 of the CC), release from criminal liability when a person actively assisted in detecting the criminal acts committed by members of an organized group or a criminal association (Article 39(1) of the CC), release of a whistleblower from criminal liability (Article 39(2) of the CC), release from criminal liability on bail (Article 40 of the CC), and Chapter X of the General Part of the Criminal Code of Lithuania “Peculiarities of Criminal Liability of Juveniles” – release of a minor from criminal liability (Article 93 of the CC). The greatest influence on the Lithuanian criminal system in the last six years (2018–2023) has been exerted by such types of release from criminal liability as release from criminal liability upon reconciliation between the offender and the victim and release from criminal liability on bail, and, to a lesser extent – release from criminal liability due to the minor relevance of a crime. Meanwhile, other types of release from criminal liability for objective reasons, consisting of the regulation of the entire application grounds and individual requirements, practically do not affect the criminal policy. On the other hand, some of these types of release from criminal liability (such as release from criminal liability due to the minor relevance of a crime, release from criminal liability upon reconciliation between the offender and the victim, release from criminal liability on the basis of mitigating circumstances and release from criminal liability on bail) have the potential to exert greater influence on the criminal policy, and therefore support the amendments and additions to the Criminal Code which aim to abandon unreasonable restrictions and expand the legal prerequisites for the application of individual types of release from criminal liability.Baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo paskiriant bausmę arba bausmės, paskirtos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, realaus atlikimo. Todėl šiuolaikinė Lietuvos baudžiamoji teisė numato tokias tris baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formas: 1) bausmės skyrimas; 2) atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir 3) bausmės vykdymo atidėjimas arba atleidimas nuo bausmės. Tradicine baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma pripažįstamas bausmės skyrimas. Šiuo atveju teismas, pripažinęs asmenį kaltą padarius nusikalstamą veiką, turi pareigą ir teisę skirti jam bausmę. Statistiniai duomenys patvirtina tai, kad bausmės skyrimas iš esmės yra pagrindinė baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma Lietuvoje, kuri taikoma vidutiniškai dviejuose trečdaliuose (arba apie 66 proc.) baudžiamųjų bylų sprendimų. Tuo tarpu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės vykdymo atidėjimą ir atleidimą nuo bausmės galima vertinti kaip papildomas baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formas. Statistiniai duomenys rodo, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas stabiliai išliko antrojoje vietoje ir kiekvienais metais nuosekliai sudarė kiek daugiau nei vieną ketvirtadalį (arba apie 27 proc.) baudžiamųjų bylų sprendimų. O bausmės vykdymo atidėjimo ir atleidimo nuo bausmės instituto taikymo statistiniai duomenys rodo, kad ši baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma išsprendžia tik santykinai nedidelį (arba apie 7 proc.) teisiamų asmenų baudžiamųjų bylų skaičių.Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma Lietuvoje gali būti taikant arba netaikant baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones. Lietuvos BK Bendrosios dalies VI skyriuje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“ numatytos iš esmės pagrindinės, bendrosios aštuonios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą (BK 36 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39(1) straipsnis), pranešėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39(2) straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), o BK Bendrosios dalies X skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ – nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnis).Didžiausią įtaką pastarųjų šešerių metų (2018–2023) Lietuvos baudžiamajai politikai daro tokios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys, kaip antai atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o mažesnę – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. O kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys dėl objektyvių priežasčių, kurias sudaro taikymo pagrindų visumos ir tam tikrų reikalavimų reglamentavimas, praktiškai nedaro įtakos baudžiamajai politikai. Kita vertus, kai kurios iš šių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių (pvz., atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) turi potencialą daryti didesnę įtaką baudžiamajai politikai, todėl pritartina BK pakeitimams ir papildymams, kuriais siekiama atsisakyti nepagrįstų ribojimų ir išplėsti tam tikrų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių taikymo teisines prielaidas
Tarptautinės baudžiamosios justicijos raida: lūkesčiai ir realybė
Get PDFThe article deals with the efficiency of international criminal justice. It is proved that the development of the system of international criminal justice took place rather in waves, and the permanent International Criminal Court can hardly be called an effective judicial institution. All international criminal courts encountered the same problems and were effective if there was adequate cooperation between the states. Attention is drawn to the existing armed conflict in Ukraine and the prospects of prosecution of persons who committed international crimes.Straipsnyje nagrinėjamas tarptautinės baudžiamosios justicijos efektyvumas. Įrodyta, kad tarptautinės baudžiamosios justicijos sistemos raida vyko bangomis, o nuolatinį Tarptautinį baudžiamąjį teismą vargu ar galima vadinti veiksminga teismine institucija. Visi tarptautiniai baudžiamieji teismai susidūrė su tomis pačiomis problemomis ir buvo veiksmingi, jei valstybės tinkamai bendradarbiaudavo. Atkreipiamas dėmesys į Ukrainoje vykstantį ginkluotą konfliktą ir tarptautinius nusikaltimus padariusių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn perspektyvas
„Brexito“ įtaka tarptautiniam bylinėjimuisi
Get PDFBy concentrating on the few recognised instruments of private international law, the article analyses problems in international commercial dispute resolution arising from Brexit. In particular, the paper deals with the relevance of, firstly, the 2007 Lugano Convention on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments in civil and commercial matters; secondly, the 2005 Hague Convention on Choice of Court Agreements; and, thirdly, the 2019 Hague Convention on the Recognition and Enforcement of Foreign Judgments in Civil or Commercial Matters, all in the context of Brexit. Contextual analysis of each of the said instruments pays particular attention to the challenges specific to each of them. Therefore, for example, the article discusses the EU’s arguments in relation to its refusal to allow the United Kingdom to join the aforementioned 2007 Lugano Convention as well as varying perspectives on the moment when the 2005 Hague Convention begins to apply to the United Kingdom. Finally, the paper discusses the relevance of the recent 2019 Hague Convention in the context of Brexit.Straipsnyje nagrinėjama su „Brexito“ įtaka bylinėjimuisi susijusi tarptautinio komercinio bylinėjimosi problematika, koncentruojantis ties keliais tarptautiniu mastu pripažįstamais tarptautinės privatinės teisės instrumentais ir jų aktualumu Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos. Būtent, tyrime analizuojamas, pirma, 2007 m. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, antra, 2005 m. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo, bei, trečia, 2019 m. Hagos konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ar komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo aktualumas „Brexito“ kontekste. Analizuojant kiekvieną iš minėtų instrumentų atkreipiamas dėmesys tik į joms būdingus probleminius aspektus. Atitinkamai darbe atskleidžiami, pavyzdžiui, Europos Sąjungos argumentai dėl nepritarimo Jungtinės Karalystės prisijungimui prie 2007 m. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose ir diskusija dėl 2005 m. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo įsigaliojimo Jungtinei Karalystei momento. Straipsnyje taip pat atskleidžiamas naujos, 2019 m. Hagos konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ar komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo aktualumas sprendžiant tarptautinio komercinio bylinėjimosi po „Brexito“ problemas
Politiškumas ir proporcingumas – konstitucinių vertybių kolizijų sprendimo metodai*
Get PDFFrom a philosophical-legal point of view this article examines the polarisation of the politico-legal discourse between liberal constitutionalism and the concept of the primacy of the integrity of the constitution, which from the perspective of modern constitutionalism is identified with the possible use of two different methods of resolving collisions of constitutional values – the proportionality test and the politicity test.Šiame straipsnyje analizuojama politinio-teisinio diskurso poliarizacija tarp liberaliojo konstitucionalizmo ir konstitucijos vientisumo viršenybės koncepcijos, filosofiniu-teisiniu požiūriu tapatinama su dviejų skirtingų konstitucinių vertybių kolizijos sprendimo metodų – proporcingumo ir politiškumo testų – galimu naudojimu šiuolaikiniame konstitucionalizme
Skolininko nesąžiningumo vertinimo problemos fizinių asmenų bankroto procese
Get PDFThis article analyses dishonesty of the debtor as a condition for the refusal to commence personal bankruptcy proceedings. It examines what actions may indicate the debtor’s dishonesty and how they should be interpreted. The question also arises as to whether dishonesty acts of the debtor should be interpreted in the same way, depending on the nature of the debtor, where a debtor is a consumer or an entrepreneur.Šiame straipsnyje analizuojamas skolininko nesąžiningumas kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo sąlyga. Nagrinėjama, kokie veiksmai rodo skolininko nesąžiningumą, kaip jie turėtų būti aiškinami. Taip pat keliamas klausimas, ar skolininko nesąžiningumą rodantys veiksmai turėtų būti aiškinami vienodai, atsižvelgiant į tai, skolininkas yra vartotojas ar verslininkas
Žemės servituto statiniui naudoti teisinio kvalifikavimo ir taikymo problemos: Žemės servituto statiniui naudoti teisinio kvalifikavimo ir taikymo problemos
Get PDFThe paper analyses the problems of legal qualification and practical application of servitude over land for building use. The doubts regarding the suitability of the servitude to resolve disputes between different owners of a plot of land and a building on it are raised. The reasonableness of the differences in the scope and compensation calculation of the servitude over land for use of the building determined on different grounds is analysed. Proposals for solving the problems raised in the article are made, the possibility of legal requalification and the legal consequences of it are analysed.Straipsnyje analizuojamos žemės servituto statiniui naudoti teisinio kvalifikavimo ir taikymo problemos. Keliamos abejonės dėl servituto instituto tinkamumo ginčams tarp skirtingų žemės sklypo ir statinio savininkų spręsti. Analizuojamas skirtingais pagrindais nustatyto žemės servituto statiniui naudoti apimties ir kompensacijos apskaičiavimo skirtumų pagrįstumas. Teikiami siūlymai dėl straipsnyje iškeltų problemų sprendimo, analizuojamos teisinio perkvalifikavimo galimybės ir teisiniai padariniai
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos reforma Lietuvoje
Get PDFThis article discusses the 2019 reform of criminal laws, providing for the possibility of releasing persons sentenced to life imprisonment. The legislator, establishing the model of punishment substitution instead of parole, chose a sufficiently strict regulation, and although he declared otherwise, he did not really dare to go beyond punishment as a retribution for extremely serious crimes. In addition to the historical development of life imprisonment and aspects of the theory of punishment, the work also focuses on individual release criteria; at the end, possible directions of reform are briefly defined.Šiame straipsnyje aptariama 2019 m. baudžiamųjų įstatymų reforma, numatanti galimybę paleisti į laisvę asmenis, nuteistus laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Įstatymų leidėjas, vietoje lygtinio paleidimo įtvirtindamas bausmės pakeitimo modelį, pasirinko pakankamai griežtą reguliavimą, ir, nors deklaruodamas kitaip, nelabai ryžosi išeiti už nubaudimo kaip atpildo už itin sunkius nusikaltimus ribų. Greta laisvės atėmimo iki gyvos galvos istorinės raidos ir bausmės teorijos aspektų darbe taip pat skiriama dėmesio atskiriems paleidimo kriterijams; pabaigoje trumpai apibrėžiamos galimos reformos kryptys
Nukentėjusiojo paradigma Europos Sąjungos baudžiamojoje teisėje
Get PDFThe victim’s legal status and participatory rights in criminal proceedings vary among the European Union member states, which can potentially hinder the harmonisation of the field of criminal law. The aim of this article is to reveal the main features that determine the victim’s paradigm in European Union criminal law by focusing on the rights which the member states are obliged to guarantee in their criminal justice systems. Considering that criminal proceedings must result in a fair balance of interests of the parties involved, this article concludes that, in the victim’s paradigm enshrined in the European Union legal acts concerning the area of criminal law, the victim must be endowed with certain procedural rights, however, for that very reason, as an actor of the criminal justice system, the victim might be required to participate in the proceedings.Nukentėjusiojo teisinis statusas ir dalyvavimo teisės baudžiamajame procese Europos Sąjungos valstybėse narėse skiriasi, o tai gali trukdyti suderinti baudžiamąją teisę. Šio straipsnio tikslas – atskleisti pagrindinius požymius, lemiančius nukentėjusiojo paradigmą Europos Sąjungos baudžiamojoje teisėje, daugiausia dėmesio skiriant teisėms, kurias valstybės narės privalo užtikrinti savo baudžiamosios justicijos sistemose. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso rezultatas turi būti teisinga jame dalyvaujančių šalių interesų pusiausvyra, šiame straipsnyje daroma išvada, kad Europos Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su baudžiamosios teisės sritimi, įtvirtintoje paradigmoje nukentėjusiajam turi būti suteiktos tam tikros procesinės teisės, tačiau būtent dėl šios priežasties iš nukentėjusiojo, kaip baudžiamosios justicijos sistemos dalyvio, gali būti reikalaujama dalyvauti procese
Laiko ribojimo poveikis sprendimui nusikalsti
Get PDFThe article analyzes the effect of time pressure on the decision to commit a crime based on a dual-process approach. An experiment was conducted with the participation of 67 at least once convicted adult men. All participants examined fraud scenarios with limited and unlimited time conditions for their evaluation and decided on the consent or refusal of the actor in the vignette to commit the crime. Although the decision that the actor in the situation will commit a crime prevailed regardless of the experimental conditions, the results of this study confirm that time pressure has a significant effect on information processing. Time pressure is associated with the predominance of Type 1 (automatic, intuitive) processes and suppression of Type 2 (rational, analytical) processes, while a longer time is associated with the activation of Type 2 processes and the assessment of the long-term perspective.Straipsnyje analizuojamas laiko ribojimo poveikis sprendimui nusikalsti, remiantis dvejopo informacijos apdorojimo prieiga. Buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo 67 bent kartą teisti pilnamečiai vyrai. Visi tyrimo dalyviai nagrinėjo su sukčiavimu susijusias situacijas esant ribotam ir neribotam laikui, skirtam joms įvertinti, ir sprendė dėl situacijos veikėjo sutikimo / atsisakymo nusikalsti (padaryti nusikaltimą). Nors sprendimas, kad situacijos veikėjas nusikals, vyravo nepriklausomai nuo eksperimento sąlygų, tyrimo rezultatai patvirtina, kad laiko, skirto situacijai įvertinti, ribojimas daro reikšmingą poveikį informacijai apdoroti. Ribotas laikas situacijai vertinti ir sprendimui priimti susijęs su pirmo tipo (automatinių, intuityvių) procesų vyravimu ir antro tipo (racionalių, analitinių) procesų slopinimu, o ilgesnis laikas – su antro tipo procesų aktyvinimu ir ilgalaikės perspektyvos vertinimu
