Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Darbuotojų stebėjimas naudojant algoritminį valdymą, grįstą dirbtinio intelekto sistemomis
Get PDFThe article analyses the legal regulation of employee surveillance managed by employers carried on algorithmic management based on artificial intelligence systems. Employers observe employees and their work so that to smoothly organize work processes at workplaces, ensure efficient use of resources, and manage risks. Through the process of surveillance, personal data of employees are collected, which are later analysed; hence, employees may experience direct legal consequences (for example, termination of employment, violations of work duties, adjusted wages, etc.). Algorithmic management based on artificial intelligence systems generates various risks to employees. Before starting their application, employers have to evaluate various requirements. The key requirements arise from the Artificial Intelligence Act, the General Data Protection Regulation and the practice formed by the European Court of Human Rights which has been established regarding employee surveillance. Also, the employer has the obligation to ensure the employee’s privacy rights, since, when applying algorithmic management, artificial intelligence systems can sometimes make hardly predictable insights and reveal extremely sensitive facts about the employee. The issue of informing and consulting employees and their representatives regarding the implementation and use of algorithmic management based on artificial intelligence systems in the work environment is analysed.Straipsnyje nagrinėjamas darbuotojų stebėjimo, darbdaviui naudojant algoritminį valdymą, grįstą dirbtinio intelekto sistemomis, teisinis reguliavimas. Darbdaviai, norėdami sklandžiai organizuoti darbo procesus darbovietėse, užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą, valdyti rizikas, stebi darbuotojus ir jų atliekamą darbą. Stebėjimo metu renkami darbuotojų asmens duomenys vėliau analizuojami ir darbuotojai gali patirti tiesioginių teisinių padarinių (pavyzdžiui, su jais bus nutraukti darbo santykiai, nustatytas darbo pareigų pažeidimas, koreguojamas darbo užmokestis ir kt.). Algoritminis valdymas, grįstas dirbtinio intelekto sistemomis, kelia įvairių rizikų darbuotojams. Darbdaviai prieš pradėdami jį naudoti turi atlikti įvairių teisinių reikalavimų analizę. Pagrindiniai reikalavimai nustatyti Dirbtinio intelekto akte, Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamente, kyla remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota darbuotojų stebėjimo praktika. Taip pat darbdaviui tenka prievolė užtikrinti darbuotojo teisę į privatų gyvenimą, nes algoritminio valdymo metu dirbtinio intelekto sistemos gali atlikti kartais sunkiai prognozuojamų įžvalgų ir apie darbuotoją atskleisti itin jautrių faktų. Analizuojamas darbuotojų ir jų atstovų informavimas ir konsultavimas apie algoritminio valdymo, grįsto dirbtinio intelekto sistemomis, diegimą ir naudojimą darbo aplinkoje
Sutartinių prievolių vykdymo problemos dėl karo padėties
Get PDFThe paper aims to elucidate the legal consequences of the impossibility or hardship of performing contracts due to war or circumstances caused by war under the laws of Ukraine, Germany and Switzerland. Since in all the jurisdictions studied they can be determined by both contractual and legislative provisions, the paper first focuses on the interpretation of force majeure clauses under the laws of Ukraine, Germany and Switzerland. It also analyzes what consequences of the impossibility of performing a contract due to war or circumstances caused by war may arise when the contract does not define them.Straipsnyje siekiama išsiaiškinti teisinius padarinius, kylančius pagal Ukrainos, Vokietijos ir Šveicarijos įstatymus, kai neįmanoma arba sunku įvykdyti sutarties sąlygas dėl vykstančio karo ar jo sukeltų aplinkybių. Visose tirtose jurisdikcijose juos gali lemti ir sutartinės, ir teisės aktų nuostatos, tačiau darbe daugiausia dėmesio skiriama force majeure sąlygoms aiškinti pagal Ukrainos, Vokietijos ir Šveicarijos įstatymus. Taip pat analizuojama, kokių gali kilti sutarties nevykdymo dėl karo ar jo sukeltų aplinkybių padarinių, kai sutartyje jos nėra apibrėžtos
Dirbtinio intelekto taikymo įmonių vidaus tyrimuose teisinės ribos ir baudžiamieji procesiniai padariniai
No full textThe paper addressed the following questions: how can AI be applied in corporate internal investigations and what are the legal limits for its use? In case of effective application, how can it affect the admissibility and valuation of the information collected from these procedures in an eventual criminal lawsuit? It was demonstrated that, with the expectation of increasing the effectiveness and efficiency of compliance programs, AI has been used in real-time – and often predictive – supervision of employees, as well as in carrying out internal investigations, through, for example, lie detection systems. However, due to the limitations and risks of this technology, its employment must comply with legal parameters and restrictions. Therefore, three categories of restrictions were analyzed: with respect to (i) legal requirements for data processing, we noted that the processing of data to be used as input in those systems must find legal support in one of the hypotheses provided for in Articles 6 and 9(2) of the GDPR. Furthermore, the fundamental principles that substantiate the test of proportionality between the intended purpose and the intervention to be carried out, provided for in Article 5, must be observed. Regarding (ii) possible prohibitions on the use of AI systems in the context of internal investigations, we observed that the use of technologies to control and supervise the work environment must take into account the requirements of legality, shall not affect areas in which employees’ expectations of privacy must prevail, and, lastly, must observe a second test of proportionality, aimed at assessing whether the technology in question is adequate and necessary to achieve the purpose intended with it and whether the rights possibly affected by it should not prevail. About the (iii) limits to the admissibility and valuation of elements of information from internal investigations, we concluded that their admission in criminal proceedings will depend on a new judgment of legality and proportionality. In addition, they may be admitted when presented by the company, in its defence, or by Public Prosecution, provided that a third test of proportionality is observed and that these elements of information are not considered sufficient to substantiate the conviction of any defendant, therefore having probative value similar to elements from state investigation acts.Straipsnyje nagrinėjami šie klausimai: kaip dirbtinis intelektas gali būti taikomas įmonių vidaus tyrimuose ir kokios yra jo naudojimo teisinės ribos? Jei taikymas veiksmingas, kaip jis gali paveikti šių procedūrų metu surinktos informacijos priimtinumą ir vertinimą galimoje baudžiamojoje byloje? Buvo parodyta, kad, tikintis padidinti atitikties programų veiksmingumą ir efektyvumą, dirbtinis intelektas buvo naudojamas realiuoju laiku – ir dažnai prognozuojant – darbuotojų priežiūrą, taip pat atliekant vidaus tyrimus, pavyzdžiui, pasitelkiant melo nustatymo sistemas. Tačiau dėl šios technologijos apribojimų ir rizikos jos naudojimas turi atitikti teisinius parametrus ir apribojimus. Todėl buvo analizuojamos trys apribojimų kategorijos: kalbėdami apie (i) teisinius duomenų tvarkymo reikalavimus, pažymėjome, kad duomenų, kurie bus naudojami kaip įvesties duomenys šiose sistemose, tvarkymas turi būti teisiškai pagrįstas viena iš BDAR 6 straipsnyje ir 9 straipsnio 2 dalyje numatytų hipotezių. Be to, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kuriais grindžiamas BDAR 5 straipsnyje numatytas siekiamo tikslo ir vykdomos intervencijos proporcingumo testas. Dėl (ii) galimų draudimų naudoti dirbtinio intelekto sistemas atliekant vidaus tyrimus reikia pažymėti, kad naudojant technologijas darbo aplinkai kontroliuoti ir prižiūrėti turi būti atsižvelgiama į teisėtumo reikalavimus, neturi būti daroma poveikio sritims, kuriose vyrauja darbuotojų lūkesčiai dėl privatumo, ir, galiausiai, turi būti laikomasi antrojo proporcingumo kriterijaus, kuriuo siekiama įvertinti, ar atitinkama technologija yra tinkama ir būtina, kad būtų pasiektas jos įgyvendinimo tikslas, ir ar neturėtų vyrauti teisės, kurioms ji gali turėti įtakos. Dėl (iii) vidaus tyrimų informacijos elementų priimtinumo ir vertinimo ribų padarėme išvadą, kad jų priėmimas baudžiamajame procese priklausys nuo naujo teisėtumo ir proporcingumo vertinimo. Be to, jie gali būti pripažįstami, kai juos pateikia bendrovė, gindamasi nuo kaltinimų, arba prokuratūra, su sąlyga, kad laikomasi trečiojo proporcingumo kriterijaus ir kad šie informacijos elementai nelaikomi pakankamais bet kurio kaltinamojo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, todėl jų įrodomoji vertė yra panaši į valstybinio tyrimo aktų elementų įrodomąją vertę
Ar dirbtinis intelektas ir šiuolaikinės technologijos gali padėti spręsti bendras vartotojų ginčų sprendimo internetu problemas ES?
Get PDFThe article examines the current status of Online Dispute Resolution (ODR) in the European Union, explicitly evaluating its advantages and disadvantages. In addition to examining the evolution of the ODR mechanisms, the author sheds light on the challenges encountered in their implementation, such as concerns about trust, transparency, and accessibility. Moreover, this analysis investigated the potential implications of artificial intelligence and contemporary technologies on the transformation of the EU’s consumer ODR framework. The ADR/ODR system of the EU has been subject to criticism for several weaknesses, including inconsistent implementation, insufficient supervision, and the lack of mandatory participation for traders. The lack of a specialised supervisory mechanism has also led to shortcomings in the oversight process. The Directive does not impose a requirement for traders to participate in ADR procedures; nevertheless, there exists significant heterogeneity in the regulations that govern these procedures. The lack of binding enforcement for final decisions arises from the requirement of Member States to agree upon and acknowledge the mechanisms for recognition and implementation. The EU ODR Platform operates as a mechanism for referring cases to ADR bodies. Nevertheless, the entity in question does not actively participate in the resolution of disputes based on their substantive merits, and its jurisdiction is primarily limited to smaller entities. Artificial intelligence (AI) has the potential to enhance transparency, objectivity, and legitimacy within online dispute resolution systems, thereby potentially giving rise to a two-tier system. The author suggests that in order to bring about significant legislative changes, it is necessary to incorporate certain provisions. These provisions should mandate the enforcement of decisions made in alternative dispute resolution (ADR) processes for consumers and also facilitate the seamless integration of artificial intelligence (AI) into this system. Otherwise, it is unlikely that AI will substantially impact the efficiency and effectiveness of the EU ADR/ODR system, as its primary challenges are rooted in areas beyond the scope of AI, such as the enforcement of decisions.Straipsnyje nagrinėjama dabartinė internetinio ginčų sprendimo (EGS) padėtis Europos Sąjungoje, aiškiai įvertinant jo pranašumus ir trūkumus. Autorius ne tik nagrinėja ODR mechanizmų raidą, bet ir nušviečia problemas, su kuriomis susiduriama juos įgyvendinant, pavyzdžiui, susirūpinimą keliančius klausimus dėl pasitikėjimo, skaidrumo ir prieinamumo. Be to, šioje analizėje nagrinėtas galimas dirbtinio intelekto ir šiuolaikinių technologijų poveikis ES vartotojų GES sistemos transformacijai. ES AGS / ODR sistema buvo kritikuojama dėl kelių trūkumų, įskaitant nenuoseklų įgyvendinimą, nepakankamą priežiūrą ir privalomo prekybininkų dalyvavimo trūkumą. Dėl specializuoto priežiūros mechanizmo nebuvimo taip pat atsirado priežiūros proceso trūkumų. Direktyvoje nenustatyta reikalavimo prekiautojams dalyvauti GAS procedūrose, tačiau šias procedūras reglamentuojantys teisės aktai yra labai nevienodi. Galutinių sprendimų privalomo vykdymo trūkumas atsiranda dėl reikalavimo valstybėms narėms susitarti dėl pripažinimo ir įgyvendinimo mechanizmų ir juos pripažinti. ES GES platforma veikia kaip bylų perdavimo GAS institucijoms mechanizmas. Vis dėlto minėtas subjektas aktyviai nedalyvauja sprendžiant ginčus iš esmės, o jo jurisdikcija pirmiausia apsiriboja mažesniais subjektais. Dirbtinis intelektas (DI) gali padidinti skaidrumą, objektyvumą ir teisėtumą internetinėse ginčų sprendimo sistemose, taip potencialiai sukurdamas dviejų pakopų sistemą. Autorius siūlo, kad, siekiant reikšmingų teisėkūros pokyčių, būtina įtraukti tam tikras nuostatas. Šios nuostatos turėtų įpareigoti užtikrinti alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) procesuose priimtų sprendimų vykdymą vartotojams, taip pat palengvinti sklandų dirbtinio intelekto integravimą į šią sistemą. Priešingu atveju mažai tikėtina, kad dirbtinis intelektas turės esminės įtakos ES AGS ir (arba) AGS sistemos veiksmingumui ir efektyvumui, nes pagrindinės problemos kyla srityse, kurios nepatenka į dirbtinio intelekto taikymo sritį, pavyzdžiui, sprendimų vykdymo užtikrinimo srityje
Civilinės atsakomybės formavimas skaitmeniniame amžiuje: Dirbtinio intelekto atsakomybės direktyva ir Peržiūrėta atsakomybės už gaminius direktyva
Get PDFThis article assesses two proposals for directives put forward by the European Commission: The Artificial Intelligence Liability Directive and the revised Product Liability Directive. The first part of the article introduces and compares the two proposals for directives. The subsequent part assesses the key elements of the Directives, including the scope of the application; the proposed changes to procedural law (disclosure of evidence, presumptions); and the rules of the revised Product Liability Directive on the identification of product defects. The article concludes with suggested improvements to the proposals for both Directives.Straipsnyje vertinami du Europos Komisijos pateikti direktyvos pasiūlymai: Dirbtinio intelekto atsakomybės direktyva ir Peržiūrėta atsakomybės už gaminius direktyva. Pirmoje straipsnio dalyje pristatomi ir palyginami abu direktyvų pasiūlymai. Kitoje dalyje įvertinami svarbiausi šių direktyvų elementai, įskaitant direktyvų taikymo sritį; siūlomi proceso teisės pakeitimai (įrodymų atskleidimas, prezumpcijos), taip pat Peržiūrėtos atsakomybės už gaminius direktyvos taisyklės dėl produkto trūkumų nustatymo. Straipsnio pabaigoje apibendrinama, kad nors Europos Komisijos direktyvos pasiūlymai žymi pažangą siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius nuo dirbtinio intelekto padarytos žalos, juose aptinkama ir trūkumų. Siūlomais patobulinimais įvairiose svarbiose srityse, įskaitant produkto defektų nustatymą, prezumpcijos mechanizmus, įrodymų atskleidimą ir taikymo sritį, siekiama ištaisyti direktyvose pastebėtus trūkumus ir sustiprinti nuo dirbtinio intelekto nukentėjusių asmenų apsaugą. Įtraukus šiuos patobulinimus, direktyvomis būtų galima veiksmingiau pasiekti jų tikslą – užtikrinti tinkamą nuo dirbtinio intelekto nukentėjusių asmenų apsaugą
Socialinės ir užimtumo politikos tendencijos Europos Sąjungoje ir jų poveikis Lietuvos socialinei teisei
Get PDFThe article addresses Lithuania‘s compliance with labour, employment, and social policy laws of the European Union (EU) after its accession to the EU. It highlights the significance of social and employment policies within the EU framework, as noted in the Lisbon Strategy and the European Pillar of Social Rights, and emphasises the continuous need to update national legislation to conform with expanding EU regulations.The authors examine legislative advancements in the European Union throughout the previous ten years, examining social policy patterns and obstacles, including the COVID-19 pandemic, migration, and the economic downturn of 2007–2008. With an emphasis on the difficulties of the last ten years, they want to evaluate the development of social policy and labour law in the EU and in Lithuania.According to the article, during the past decade, the EU has changed its approach to social policy and labour relations, from harmonisation to coordination. Recent European Commission proposals focus on economic matters, with a growing emphasis on the use of soft-law measures for social regulation. The EU‘s equal opportunities policy is changing, especially with regard to gender equality and work-life balance. The European Commission is pushing for legislation to improve work-life balance options, such as parental and paternity leaves. The goal of the EU Minimum Wage Directive 2022/2041 is to end wage dumping and reduce poverty among workers, especially those earning the minimum wage. It creates procedural principles for minimum wage setting in Member States but does not impose a uniform minimum pay level throughout the EU. Lithuania will have difficulty implementing this directive into national legislation, nevertheless, as its current collective bargaining and minimum wage models might not adhere to the directive‘s standards.Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuva, būdama Europos Sąjungos (ES) valstybe nare, įgyvendina ES darbo, užimtumo ir socialinės politikos principus. Jame taip pat pabrėžiama socialinės ir užimtumo politikos svarba ES teisės sistemoje, aptariama Lisabonos strategijos ir Europos socialinių teisių ramsčio įtaka, akcentuojama nuolatinė būtinybė atnaujinti nacionalinius teisės aktus, kad jie atitiktų vis atnaujinamas ES teisines nuostatas. Autorės nagrinėja Europos Sąjungos teisėkūros pokyčius per pastaruosius dešimt metų, analizuoja ES socialinės politikos pokyčius ir kliūtis, įskaitant COVID-19 pandemiją, migraciją ir 2007–2008 metų ekonomikos krizę.Straipsnyje konstatuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį ES pakeitė savo požiūrį į socialinę politiką ir darbo santykius – nuo derinimo prie koordinavimo, t. y. pastarųjų metų Europos Komisijos pasiūlymuose daugiausia dėmesio skiriama ekonominiams klausimams, o socialinės ir darbo politikos klausimai vis labiau reguliuojami soft law instrumentais. Keičiasi ES lygių galimybių politika, ypač lyčių lygybės ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros srityse. Todėl Europos Komisija ragina valstybes nares priimti teisės aktus, kuriais būtų pagerintos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros galimybės, pavyzdžiui, suteikiant tėvystės atostogos. Tuo tarpu ES minimalaus darbo užmokesčio direktyvos ((ES) 2022/2041) tikslas – panaikinti darbo užmokesčio dempingą ir sumažinti darbuotojų, ypač gaunančių minimalų darbo užmokestį, skurdą. Ja nustatomi procedūriniai minimalaus darbo užmokesčio nustatymo valstybėse narėse principai. Nors direktyva neunifikuoja paties minimalaus darbo užmokesčio dydžio, bet joje keliami tikslai nėra paprastai įgyvendinami. Todėl straipsnyje nurodoma, kad Lietuvai gali būti sunku įgyvendinti šią direktyvą nacionalinėje teisėje, nes dabartiniai kolektyvinių derybų ir minimalaus darbo užmokesčio modeliai turi būti sistemiškai keičiami, kad atitiktų direktyvos standartus
Negotiorum gestio: nepaprastosios situacijos elementas informuoto paciento sutikimo doktrinoje
Get PDFThe rule of an obligatory consent of a patient for a medical procedure has its exceptions, one of the most cited of which is a condition of emergency, under which the physician is not under the obligation to seek for the patient’s consent, but to provide the treatment, which is strictly necessary upon the physician’s best judgment, and will not be liable for an unconsented medical procedure in such case. In many legal cases on the issues regarding consent to medical procedures, the courts expressed the view that consent to medical treatment is a prerequisite to its legitimacy, unless an emergency occurs and hence it would be impossible to obtain the patient’s consent. In some early 20th century cases, the emergency exception was also invoked when patients were unconscious under anesthesia, and the physicians found a serious health impairment during the operation, which differed from the purpose of the previously agreed operation. In this article, the authors have analyzed the exception of emergency within the Roman law concept negotiorum gestio, focusing on the details of the legal cases, in which an emergency was invoked, being either alleged, or proved. The authors have also examined the historical legal foundations of the right of physicians to carry out medical treatment (which in some cases includes surgeries), and found that the legal doctrine has no uniform answer to this question, whereas various legal doctrines, including customary law, were historically used to describe these legal foundations.Privalomo paciento sutikimo atlikti medicininę procedūrą taisyklė turi išimčių, viena iš dažniausiai cituojamų išimčių yra nepaprastoji situacija, kuriai esant gydytojas privalo ne prašyti paciento sutikimo, o atlikti gydymą, kuris yra griežtai būtinas gydytojo sprendimu, ir tokiu atveju jis nebus atsakingas už medicininės procedūros atlikimą be paciento sutikimo. Daugelyje teisinių bylų dėl sutikimo atlikti medicinines procedūras teismai išreiškė nuomonę, kad sutikimas gydytis yra būtina jo teisėtumo sąlyga, nebent įvyktų kritinė situacija ir dėl to būtų neįmanoma gauti paciento sutikimo. Kai kuriais XX amžiaus pradžios atvejais skubios būtinosios pagalbos išimtis buvo taikoma ir tada, kai pacientai buvo be sąmonės anestezijos metu, o gydytojai operacijos metu nustatė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris skyrėsi nuo anksčiau sutartos operacijos tikslo. Šiame straipsnyje autoriai išanalizavo skubios būtinosios pagalbos išimtį pagal romėnų teisės sąvoką negotiorum gestio, daugiausia dėmesio skirdami teisinių bylų, kuriose buvo įtariama arba įrodyta nepaprastoji situacija, detalėms. Autoriai taip pat išnagrinėjo gydytojų teisės gydyti (įskaitant ir chirurgines operacijas) istoriškai susiklosčiusius teisinius pagrindus ir nustatė, kad nei teisės doktrina, nei paprotinė teisė neturi vienodos pozicijos šiuo klausimu
Intelektinės nuosavybės ginčai Europos Sąjungos Bendrajame Teisme: procesas ir lietuviškų bylų administravimo patirtis
Get PDFThe article presents the particular procedure before the General Court of the European Union, i.e. the specific rules applicable in case of actions brought against the decisions of the European Union Intellectual Property Office (EUIPO) set out in the Rules of Procedure of the General Court complemented by the Practice Rules for the Implementation of the Rules of Procedure (last amended 30 November 2022).In addition, the article covers the procedural particularities of intellectual property cases resulting from the status of the other party in the procedure before the EUIPO, the rules of determining the language of the case, the absence of a second exchange of pleadings as well as other matters.The author analyses the procedural aspect of cases examined during the twenty years of Lithuania’s membership in the EU trade mark protection system.The article presents a study of the experience drawn by the Lithuanian lawyers in the field of intellectual property before the General Court and aims at providing intellectual property litigation experts with a relevant overview of the recent developments.Straipsnyje pristatomas ypatingas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procesas – specialios taisyklės, taikomos ieškiniams dėl Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) sprendimų, nustatytos Bendrojo Teismo procedūros reglamente, papildytame Procedūros reglamento praktinėmis įgyvendinimo nuostatomis (paskutinį kartą pakeistas 2022 m. lapkričio 30 d.).Be to, straipsnyje aptariami intelektinės nuosavybės bylų procesiniai ypatumai, atsirandantys dėl kitos šalies statuso procedūroje EUIPO, proceso kalbos nustatymo taisyklės, pasikeitimo pareiškimais antrą kartą nebuvimas, taip pat kiti klausimai.Autorė analizuoja bylų, išnagrinėtų per dvidešimt Lietuvos narystės Europos Sąjungos prekių ženklų apsaugos sistemoje metų, procesinius aspektus.Straipsnyje pateikiama Lietuvos intelektinės nuosavybės teisininkų patirties, sukauptos Bendrajame Teisme, studija ir siekiama suteikti intelektinės nuosavybės bylų ekspertams aktualią naujausių pokyčių apžvalgą
Interpretuoti konstituciją: konstitucinis pliuralizmas
Get PDFThe article explores the methodology of constitutional interpretation proposed by constitutional pluralism as one of the forms of ‘living’ constitutionalism. The article analyzes the main arguments of constitutional pluralism, then goes on to examine the conceptual structure of the debate between ‘living’ constitutionalism and originalism, and proceeds to investigate the importance of the two approaches to constitutional interpretation for Lithuanian legal scholarship. The article does not propose to choose one or the other theory to be adopted to construe the meaning of the Lithuanian Constitution. The article supports the idea of creating new theories of constitutional interpretation, theories that would combine the main elements of the two approaches to constitutional interpretation.Straipsnyje yra nagrinėjamas konstitucinis pliuralizmas kaip „gyvojo“ konstitucionalizmo viena iš formų ir jo teikiamas konstitucijos sampratos sprendinys. Straipsnyje mėginama nustatyti konstitucinio pliuralizmo argumentus dėl konstitucijos interpretavimo, juos analizuoti sąveikoje su originalizmu, išryškinant šių konstitucijos interpretavimo prieigų esminius skirtumus bei atskleidžiant jų suartėjimo aspektą. Galiausiai bandoma įvertinti jų reikšmę Lietuvos teisės mokslui. Straipsnyje nėra siūloma rinktis vieną arba kitą teoriją, kuri turėtų tapti Lietuvos konstitucinės justicijos raidos realija. Straipsnyje siūloma galvoti apie savo konstitucinių teorijų kūrimą, atsižvelgiant į konstitucinio pliuralizmo ir originalizmo argumentus
Europos baudžiamosios teisės funkcijos ir kriminalizavimo diskursas: tarp žalos principo ir teisėtų gerovių apsaugos
Get PDFThe aim of this study was to evaluate what the function of European Criminal Law should be, if the national paradigms could be supranationally applied, and, ultimately, to determine the parameters that could confer material legitimacy to the Criminal Law norms of the European Union.Šio tyrimo tikslas – įvertinti, kokios turėtų būti Europos baudžiamosios teisės funkcijos, jei nacionalinės paradigmos galėtų būti taikomos viršnacionaliniu lygiu, o galiausiai – kokie parametrai galėtų suteikti materialinį teisėtumą Europos Sąjungos baudžiamosios teisės normoms