Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Lietuvos teisėjų suvokta psichologinė gerovė
No full textThe article examines the psychological well-being of judges. The aim of the study is to reveal the peculiarities of Lithuanian judges’ psychological well-being. The following questions were sought to be answered: (1) what is the character of perceived psychological well-being of judges; (2) does there exist any relation among the psychological well-being of judges, experience accumulated by the participants, and their sociodemographic characteristics. The participants (307 judges from various Lithuanian courts) completed the Psychological Well-Being of Judges questionnaire developed by the authors of this paper. The findings revealed that the psychological well-being of judges perceived by the participants was more positive than negative: from thirteen components of psychological well-being, six components elicit a strong satisfaction, two – moderate and five – weak satisfaction of judges. The judges’ experience of psychological well-being was related with the gender, age, work experience, work place (District Court, County Court, or The Supreme Court of Lithuania, The Supreme Administrative Court of Lithuania, and The Court of Appeal of Lithuania) and size of the city or town they were working in: a metropolitan city (Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius) or other towns of Lithuania. The data gathered suggest that psychological well-being is a fairly relevant problem for Lithuanian judges; therefore, the Judicial Council, leaders of the Courts, and the National Courts Administration should devote more attention to it.Straipsnyje nagrinėjama teisėjų psichologinė gerovė. Tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos teisėjų psichologinės gerovės ypatumus. Siekta atsakyti į šiuos tyrimo klausimus: 1) koks yra teisėjų suvoktos psichologinės gerovės pobūdis; 2) ar teisėjų suvokta psichologinė gerovė yra susijusi su jų sukaupta patirtimi ir sociodemografinėmis charakteristikomis. Teisėjai (iš viso n = 307) pildė mūsų sukurtą Teisėjų psichologinės gerovės klausimyną. Gauti rezultatai atskleidė, kad tyrime dalyvavę teisėjai yra labiau patenkinti nei nepatenkinti savo psichologine gerove: iš trylikos psichologinės gerovės dėmenų jiems didelį pasitenkinimą sukelia šeši, vidutinį – du, o mažą pasitenkinimą – penki dėmenys. Nustatyta, kad teisėjų patiriamos psichologinės gerovės vertinimai yra susiję su lytimi, amžiumi, darbo stažu, taip pat darbo vieta teismuose (ar jie dirba apylinkės, apygardos ar Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme) ir miestuose (ar jie dirba didžiuosiuose šalies miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje) ar kituose miestuose). Gauti duomenys leidžia teigti, kad psichologinė gerovė yra ganėtinai aktuali mūsų šalies teisėjų problema, kuriai spręsti turėtų būti skiriama daugiau Teisėjų tarybos, teismų vadovybės bei Nacionalinės teismų administracijos dėmesio
Žalos dėl psichinių kančių, susijusių su mirties sielvartu, atlyginimas: tam tikrų bendrosios teisės jurisdikcijų jurisprudencija
No full textCourts in Common Law jurisdictions usually did not grant the recovery of damages for mental suffering unaccompanied with a physical injury or other wrong until the late 19th century. However, the given maxim changed when American courts allowed recovering damages for mental suffering in cases of improper delivery (or non-delivery) of telegraph messages, which primordially related to the death or serious illness of close relatives. English courts also recognized nervous shock to be recoverable in a handful of cases of the late 19th – early 20th century. In the several subsequent decades, the world of Common Law witnessed a multitude of cases, where the plaintiffs managed to recover damages caused by disinterment of graves, maltreatment of cadavers, negligence in burials and similar causes, where injury to feelings was connected with the demise of a close relative, or, as proposed by the author of the article, for the matter of brevity, death grief. In England, the recovery of damages for mental suffering from death grief was recognized by the judiciary in the case of Owens v. Liverpool Corp. (1938), which became one of paramount cases on recovery of damages for mental suffering relating to death grief, whereas there is a multitude of legal precedents of such recognition in the United States, and the key precedent upon this subject in Canada is the case of Mason v. Westside Cemeteries, Ltd. (1996). The article discusses English, American and Canadian cases, where the given topic is invoked.Bendrosios teisės jurisdikcijų teismai paprastai neleisdavo susigrąžinti žalos, patirtos dėl psichinių kančių be fizinių sužalojimų ar kitų nelaimių, iki XIX amžiaus pabaigos. Tačiau pateikta maksima pasikeitė, kai Amerikos teismai leido išieškoti žalą už dvasinius išgyvenimus netinkamo telegrafo pranešimų pristatymo (ar nepristatymo) atvejais, kurie iš pradžių buvo susiję su artimų giminaičių mirtimi ar sunkia liga. Anglijos teismai taip pat pripažino, kad nervų sukrėtimas gali būti išgydomas, keliose XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios bylose. Per kelis ateinančius dešimtmečius bendrosios teisės pasaulyje pasitaikė daugybė bylų, kai ieškovams pavyko susigrąžinti žalą, padarytą dėl kapų išardymo, netinkamo elgesio su lavonais, aplaidumo laidojant ir panašiomis priežastimis, kai jausmų sužalojimas buvo susijęs su artimo giminaičio mirtimi arba, kaip siūlo straipsnio autorius, dėl trumpumo – mirties sielvartas. Anglijoje žalos, patirtos dėl sielvarto mirties, išieškojimą pripažino teismai byloje Owens v. Liverpool Corp. (1938), kuri tapo viena iš svarbiausių bylų, susijusių su žalos, patirtos dėl dvasinių kančių, sukeltų mirties sielvarto, išieškojimo. Kadangi yra daugybė teisinių tokio pripažinimo precedentų Jungtinėse Amerikos Valstijose, o pagrindinis precedentas šiuo klausimu Kanadoje yra atvejis Mason v. Westside Cemeteries, Ltd. (1996), straipsnyje aptariami Anglijos, Amerikos ir Kanados atvejai, kai pasitelkiama nurodyta tema
Apie teisinę revoliucijos sąvoką
No full textThe question of the legal concept of revolution is a multidisciplinary one that certainly requires an interest in law, philosophy, history and political science. However, in order to maintain a purely legal vision of the concept, the intersection of these disciplines may seem counterproductive to some. There seem to be two opposing ways of thinking about revolution in the legal sense. For the advocates of legal positivism, the working methodology must be entirely legal. In this sense, they follow the teachings of Hans Kelsen, who proposes to study the legal revolution from a legal point of view (1). In reaction to this vision and in order to fill its blind spots, others have preferred a material approach, reversing the formal analysis developed by the father of normativism (2). Considering these two schools of thought, diametrically opposed in many respects, the question arises: is there a middle way? Undoubtedly, it is in this third option that we can read the work of Bruce Ackerman and others. This typology allows us to sketch the methodological possibilities of a legal interpretation of the concept of revolution, without, however, being able to offer a new and completely fresh interpretation that is independent of the presuppositions presented in this article.Teisinės revoliucijos sampratos klausimas yra daugiadisciplininis, norint į jį atsakyti reikia domėtis teise, filosofija, istorija ir politikos mokslais. Tačiau siekiant išlaikyti grynai teisinę šios sąvokos viziją, šių disciplinų sankirta kai kam gali atrodyti neproduktyvi. Atrodo, kad yra du priešingi būdai mąstyti apie revoliuciją teisiniu požiūriu. Teisinio pozityvizmo šalininkams darbo metodologija turi būti visiškai teisinė. Todėl jie seka Hanso Kelseno, kuris siūlo teisinę revoliuciją tirti teisiniu požiūriu (1), mokymu. Kiti, reaguodami į šią viziją ir siekdami užpildyti jos akląsias dėmes, pirmenybę teikia materialiam požiūriui, apverčiant normatyvizmo tėvo išplėtotą formaliąją analizę (2). Ar, susidūrus su šiomis dviem minties mokyklomis, daugeliu atžvilgių visiškai priešingomis, yra vidurio kelias? Neabejotinai būtent šioje trečiojoje alternatyvoje galime skaityti Bruce’o Ackermano ir kitų autorių darbus. Ši tipologija leidžia mums nubrėžti teisinio revoliucijos sąvokos aiškinimo metodologines galimybes, tačiau negali pasiūlyti naujo ir visiškai šviežio aiškinimo, nepriklausomo nuo šiame straipsnyje pateiktų prielaidų
Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos iššūkiai po Rusijos ir Ukrainos karo
Full text linkThe outbreak of the Russia-Ukraine war marked a geopolitical awakening for the EU. It prompted a reevaluation of EU foreign and security policies, revealing shortcomings in direction and cohesion. The EU reacted to Russia‘s war of aggression against Ukraine, which began on February 24, 2022, by imposing severe and unprecedented sanctions against it. The economic penalties are intended to hold Russia accountable for its conduct and to successfully obstruct Russian efforts to prolong the attack. Those who support, finance, carry out, or who gain from actions that undermine Ukraine‘s territorial integrity, sovereignty, or independence is the subject of individual sanctions.The CFSP, governed by the Treaty on European Union, is primarily enforced through Council decisions, with Article 29 being a key provision used for adopting foreign policy positions and imposing sanctions. However, the legal nature of CFSP decisions, often considered „soft law,“ presents challenges in their implementation and enforcement. Additionally, the paper discusses the procedural aspects of adopting restrictive measures, highlighting the complexities involved in unanimity among Member States and the subsequent enforcement at the national level.Judicial review of CFSP decisions, particularly in the context of sanctions, is explored through case analyses. The paper examines recent court cases related to CFSP decisions, including challenges to sanctions imposed on individuals and entities. The analysis underscores the difficulties courts face in balancing CFSP objectives with fundamental rights, particularly regarding media regulation and freedom of expression.The paper concludes by emphasizing the need for a more unified and effective CFSP framework, especially in the face of evolving geopolitical challenges. It highlights the importance of addressing the shortcomings in CFSP decision-making processes and ensuring a balanced approach to judicial review to uphold the rule of law and fundamental rights while enhancing the EU‘s external actions‘ legitimacy and efficacy.Prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos karas tapo geopolitiniu ES pabudimu. Jis paskatino iš naujo įvertinti ES užsienio ir saugumo politiką, atskleidė krypties ir sanglaudos trūkumus. Į 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ES reagavo taikydama jai griežtas ir precedento neturinčias sankcijas. Ekonominėmis sankcijomis siekiama priversti Rusiją atsakyti už savo elgesį ir sėkmingai trukdyti Rusijos pastangas tęsti puolimą. Asmenims, kurie remia, finansuoja, vykdo ar pelnosi iš veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ar nepriklausomybei, taikomos individualios sankcijos.Bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP), reglamentuojama Europos Sąjungos sutartimi, pirmiausia įgyvendinama Tarybos sprendimais, o remiantis jos 29 straipsniu priimamos užsienio politikos pozicijos ir nustatomos sankcijos. Tačiau dėl teisinio BUSP sprendimų, kurie dažnai laikomi „negriežtąja teise“, pobūdžio kyla sunkumų juos įgyvendinant ir vykdant. Be to, straipsnyje aptariami procedūriniai ribojamųjų priemonių ėmimosi aspektai, pabrėžiant sudėtingus valstybių narių vienbalsiškumo ir vėlesnio vykdymo nacionaliniu lygmeniu klausimus.Teismų atliekama BUSP sprendimų teisminė kontrolė, ypač sankcijų kontekste, nagrinėjama analizuojant bylas. Straipsnyje nagrinėjamos naujausios teismų bylos, susijusios su BUSP sprendimais, įskaitant sankcijų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, ginčijimą. Analizėje pabrėžiama, su kokiais sunkumais teismai susiduria derindami BUSP tikslus ir pagrindines teises, ypač susijusias su žiniasklaidos reguliavimu ir saviraiškos laisve.Straipsnio pabaigoje pabrėžiama, kad reikia vieningesnės ir veiksmingesnės BUSP sistemos, ypač atsižvelgiant į besikeičiančius geopolitinius iššūkius. Reikia pažymėti, kad svarbu šalinti BUSP sprendimų priėmimo procesų trūkumus ir užtikrinti suderintą požiūrį į teisminę peržiūrą, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, kartu didinant ES išorės veiksmų teisėtumą ir veiksmingumą
Naujasis žemės Nomas? Tvarkos perspektyvos chaoso amžiuje
No full textThe article “The New Nomos of the Earth? Perspectives of the Order in the age of chaos” by Jan Okoński presents the concept of Nomos and its interpretations against the background of a changing global order. The author presented an analysis of the Nomos as a symbol of justice (similar to such ideas as: ius, maat, and tao) and Carl Schmitt’s analysis of this term, which is important from the point of view of the philosophy of law. Nomos is word derived from ancient Greek, a concept that somehow unites the plane of factuality and the plane of validity of law. In the word Nomos, there is contained, a strange, paradoxical union of violence and justice. The Italian philosopher and researcher of the thought of C. Schmitt, Giorgio Agamben, has pointed out that Hobbes’s sovereign is the only one that remains in a state of nature, retaining his “ius contra omnes”, we may say, perhaps along similar lines to the states in the UN Security Council. These considerations are set against the background of the former China-centred system of international relations in Asia and the current attempts to transform the global order. Nomos is proving to be an ever-present concept that, although not as popular as other ideas from ancient Greece, casts clear light on issues of the validity of law in general and helps to make the evolution of the global order easier to understand. Through the prism of the concept of Nomos, it can be seen that the old world order, crystallised by the Europeans, can be marginalised by the change of the global power relations. This is not a new process, for it has already occurred in history. It is clear from the content of the article that law has appeared, since ancient times, to be paradoxically linked to violence and the possibility of initiating it.Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama nomo sąvokos tyrimui ir jos reikšmei aiškinti vykstančius pokyčius besikeičiančios pasaulinės tvarkos kontekste. Analizuojama žodžio reikšmė ir etimologija, ypatingą dėmesį skiriant nomo reikšmei teisės filosofijoje ir kaip teisingumo simboliui, nurodant panašias reikšmes kitose kultūrose. Straipsnio turinys susijęs su Carlo Schmitto ir Giorgio Agambeno apmąstymų nomo tema rezultatais. Nomo klausimas buvo iškeltas šiuolaikinių įtampų tarptautinėje konsteliacijoje fone, kartu atkreipiant dėmesį į skirtumus tarp praėjusiais amžiais Azijoje egzistavusios tributarinės sistemos ir dabartinės europietiškos kilmės tarptautinių santykių tvarkos
Tvarumo paieškos ES: vartojimo pirkimo–pardavimo santykių galimybės
Full text linkThis paper analyses principal incoherence left in EU rules applicable to consumer sales against the background of the European Commission’s sustainability quest, supposedly influencing every area of the Union’s future life, and argues for a possible need for changes in contemporary consumer law in order to achieve a greater environmental good. It covers three key aspects where the Consumer Sales Directive might have done a better job in addressing environmental worries (i. e. legal guarantee term, assessment of remedies, and commercial guarantees), and states that these aspects were not modified to benefit the environment. The article then covers a deeper problem of conflicting aims that cannot be simultaneously upheld (i. e. fostering and curbing consumption at the same time), and challenges that in order to address environmental problems serious reconsiderations of consumer protection might be necessary.Straipsnyje analizuojamas principinis ES taisyklių, taikomų vartojimo pirkimo–pardavimo santykiams, nederėjimas su Europos Komisijos deklaruojamu tvarumo siekiu, esą darančiu įtaką visoms Europos Sąjungos ateities gyvenimo sritims, ir teigiama, kad norint pasiekti didesnį aplinkosaugos gėrį gali reikėti pokyčių šiuolaikinėje vartotojų teisėje. Aptariami trys pagrindiniai aspektai, kuriais Pirkimo–pardavimo sutarčių direktyva galėjo geriau atliepti aplinkosaugos problemas (t. y. įstatyminės garantijos terminas, pažeistų teisių gynimo būdų vertinimas ir komercinės garantijos), ir teigiama, kad šie aspektai nebuvo pakeisti siekiant naudos aplinkai. Toliau straipsnyje aptariama gilesnė problema, susijusi su prieštaringais tikslais, kurių negali būti pasiekta kartu (t. y. vartojimo skatinimu ir jo ribojimu tuo pačiu metu), ir keliama abejonė, kad siekiant spręsti aplinkosaugos problemas gali prireikti rimtų pačios vartotojų apsaugos persvarstymų
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas EncroChat byloje (Nr. C-670/22): ar šiuo sprendimu iš tiesų legitimuotas Forum Shopping baudžiamajame procese ir kokią reikšmę jis turi Lietuvos baudžiamajam procesui?
Full text linkThe article analyses the judgment of the Court of Justice of the European Union of 30 April 2024 in case No. C-670/22 (EncroChat) and its implications for Lithuanian criminal proceedings. According to this judgment, only a senior prosecutor can issue a European Investigation Order to obtain evidence already in the possession of the competent authorities of the executing state during a pre-trial investigation in Lithuania, and only the court hearing the criminal case can issue a European Investigation Order when the criminal case is in the hands of a court. The Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania does not provide a legal basis for the prosecuting authorities to secretly intercept the content of all communications of the users of mobile telephones, which are fully encrypted by means of a special software and a modified device, and it is therefore questionable whether (i.) the transfer of the data obtained in this way to Lithuania as an extraditing state meets the substantive legal conditions arising from Article 162 of the CPC, which, according to the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, defines the legitimacy of the use of the information obtained in another criminal proceeding, and whether (ii.) the data obtained by the receiving state by means of such a measure can be used in the criminal proceedings of Lithuania as an issuing state as evidence in an incriminating sense. If the executing State does not disclose the nature and essential technical characteristics of the means used to intercept the full content of the users’ communications by means of mobile telephones, which, by means of special software and a modified device, provide a fully encrypted connection, the defendants in general are deprived of an effective opportunity to know and present their position on these incriminating facts; therefore, such evidence is inadmissible in Lithuania’s criminal proceedings as an extraditing state.Straipsnyje analizuojamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje Nr. C-670/22 („EncroChat“) ir jo reikšmė Lietuvos baudžiamajam procesui. Vadovaujantis šiuo sprendimu, išduoti Europos tyrimo orderį, kuriuo siekiama gauti įrodymus, kuriuos jau turi vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, Lietuvoje ikiteisminio tyrimo metu gali tik aukštesnysis prokuroras, o kai baudžiamoji byla yra teismo žinioje, – ją nagrinėjantis teismas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nesuteikia teisinio pagrindo baudžiamojo persekiojimo institucijoms slapta perimti mobiliųjų telefonų, kuriuose, naudojant specialią programinę įrangą ir modifikuotą įrenginį, yra užtikrinamas visiškai užšifruotas ryšys, naudotojų visos komunikacijos turinį, todėl abejojama, ar (i.) taip gautų duomenų perdavimas Lietuvai kaip išduodančiajai valstybei atitinka iš BPK 162 straipsnio kylančias materialiąsias teisines sąlygas, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą apibrėžia viename baudžiamajame procese gautos informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese legitimumą, bei ar (ii.) taikant tokią priemonę perimančiosios valstybės gauti duomenys Lietuvos kaip išduodančiosios valstybės baudžiamajame procese gali būti naudojami kaip įkalinantys įrodymai. Jei vykdančioji valstybė neatskleidžia priemonių, kurios buvo panaudotos perimant mobiliųjų telefonų, kuriuose, naudojant specialią programinę įrangą ir modifikuotą įrenginį, yra užtikrinamas visiškai užšifruotas ryšys, visą naudotojų komunikacijos turinį, pobūdžio ir esminių techninių charakteristikų, iš kaltinamųjų in abstracto yra atimama veiksminga galimybė žinoti ir išdėstyti savo poziciją dėl šių juos kaltinančių duomenų, todėl tokie įrodymai ir šiuo požiūriu yra neleistini Lietuvos kaip išduodančiosios valstybės baudžiamajame procese
Rules of Jurisdiction of the Regulation Brussels I bis – Application of General Jurisdiction Rule and Special Jurisdiction Rule under Close Connecting Factor (Article 7 (1)) – Lithuanian Perspective
Full text linkThis paper focuses on the application of the general jurisdiction rule and the special jurisdiction rule under Article 7 (1) of Regulation (EU) No. 1215/2012 of the European Parliament and of the Council of 12 December, 2012, on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments in civil and commercial matters (recast) (Regulation Brussels I bis) in Lithuanian jurisprudence. It firstly briefly presents the general jurisdiction rule, and then penetrates into the discussion about the special jurisdiction rule under Article 7 (1) of Regulation Brussels I (recast) revealing the jurisprudence of the Court of Justice of the European Union (CJEU) and answering the question whether Lithuanian courts apply this legal norm correctly. By analysing the Case Law, the authors reveal the peculiarities of the national Case Law and disclose how it is compatible with the jurisprudence of the CJEU. The research aims to contribute to the development of the Lithuanian legal doctrine, by analysing Regulation Brussels I bis.Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama apibūdinti bendrosios jurisdikcijos taisyklės ir specialiosios jurisdikcijos taisyklės taikymą Lietuvos jurisprudencijoje pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (Reglamentas Briuselis I bis) 7 straipsnio 1 dalį. Pirmiausia trumpai pristatoma bendrosios jurisdikcijos taisyklė, o paskui diskutuojama apie specialiosios jurisdikcijos taisyklę pagal Reglamento Briuselis I (nauja redakcija) 7 straipsnio 1 dalį, atskleidžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudencija ir atsakoma į klausimą, ar Lietuvos teismai tinkamai taiko šią teisės normą. Analizuodamos teismų praktiką, autorės atskleidžia nacionalinės teismų praktikos ypatumus ir parodo, kaip ji dera su ESTT jurisprudencija. Tyrimu siekiama prisidėti prie Lietuvos teisės doktrinos kūrimo, analizuojant Reglamentą Briuselis I bis
Islamo teisės įtaka komerciniam arbitražui: įžvalgos iš Persijos įlankos valstybių
Full text link By exploring the intersection of Islamic Law and commercial arbitration in the Gulf States, this article investigates the dynamic influences of the Islamic jurisprudence on mechanisms for resolving disputes. Diving into the nuanced compatibility between these two domains, the research aims to understand how Islamic legal principles mold the landscape of commercial arbitration. This inquiry transcends mere exploration by dissecting the prevailing norms in the Gulf States and their alignment with international standards, thereby offering a comprehensive grasp of the intricate intersections. With meticulous attention to detail, it unveils the multifaceted dynamics underlying the coexistence of Islamic Law and commercial arbitration, ultimately shedding light on broader implications for the global legal framework. This article is an intricate tapestry woven from the threads of Islamic legal tradition and contemporary commercial dispute resolution, elucidating a panorama that transcends boundaries and resonates far beyond the Gulf. Through comprehensive analysis, the article concludes that Islamic law, rather than conflicting with commercial arbitration, enriches and guides it. This synergistic relationship ensures adherence to the Islamic principles and fosters a conducive environment for international commercial dealings.Šiame straipsnyje nagrinėjama islamo teisės ir komercinio arbitražo sankirta Persijos įlankos šalyse, taip pat dinamiška islamo jurisprudencijos įtaka ginčų sprendimo mechanizmams. Atlikus išsamią analizę, straipsnyje daroma išvada, kad komercinis arbitražas ne prieštarauja islamo teisei, o ją praturtina ir vadovaujasi ja. Tokie sinerginiai santykiai užtikrina islamo principų laikymąsi ir skatina tarptautiniams komerciniams sandoriams palankią aplinką. Islamo jurisprudencijos ilgalaikė svarba ir gebėjimas prisitaikyti prie šiuolaikinės pasaulio ekonomikos sukuria ne tik teisinę bazę, bet ir holistinį požiūrį, kuris dera su Persijos įlankos valstybių kultūrinėmis, etinėmis ir ekonominėmis vertybėmis