Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Ar Europos Sąjungai reikia Sausros direktyvos? Teisinė perspektyva
No full textWith global warming progressing, droughts are anticipated to increase in frequency in the European Union. However, under the current EU legal framework, they remain on the margin of water management policies. To adapt to changing natural conditions, the Member States should take a more proactive approach to drought mitigation. The policy options on how to accelerate such a transition encompass the continuation of reliance on soft-law guidances, the amendment of the Water Framework Directive or the adoption of a ‘European Drought Directive’ – a new, up-to-date, all-encompassing legal instrument. This paper analyses those policy options from a legal perspective. It also exposes problems and benefits they can bring if and when pursued. As the Water Framework Directive remains ‘fit for purpose’, the priority shall be given to updating existing soft-law guidances and their translation into all official EU languages. However, there are strong arguments in favour of future legislative reform. This paper submits that a more proactive approach would conform more fully to EU primary law. Nevertheless, irrespective of the chosen policy option, coordination of drought mitigation and measures under existing EU water legislation at the river basin district level must be ensured.Prognozuojama, kad dėl visuotinio atšilimo Europos Sąjungoje vis dažniau kils sausrų. Tačiau pagal dabartinę ES teisinę sistemą jos lieka vandens valdymo politikos paraštėse. Norėdamos prisitaikyti prie besikeičiančių gamtos sąlygų, valstybės narės turėtų imtis aktyvesnio požiūrio į sausrų mažinimą. Politinės galimybės paspartinti tokį perėjimą apima tolesnį rėmimąsi neprivalomomis teisinėmis gairėmis, Vandens pagrindų direktyvos pakeitimą arba Europos sausrų direktyvos – naujos, šiuolaikiškos ir visa apimančios teisinės priemonės – priėmimą. Šiame dokumente šios politikos galimybės analizuojamos iš teisinės perspektyvos. Jame taip pat atskleidžiamos problemos ir nauda, kurią jos gali atnešti, jei bus įgyvendintos. Kadangi Vandens pagrindų direktyva tebėra „tinkama naudoti“, pirmenybė teikiama galiojančių neprivalomųjų teisės aktų gairėms atnaujinti ir jų vertimui į visas oficialias ES kalbas. Vis dėlto yra svarių argumentų už būsimą teisės aktų reformą. Šiame dokumente teigiama, kad aktyvesnis požiūris labiau atitiktų ES pirminę teisę. Vis dėlto, neatsižvelgiant į pasirinktą politikos alternatyvą, reikia užtikrinti sausros padarinių švelninimo ir priemonių pagal galiojančius ES vandens teisės aktus koordinavimą upės baseino rajono lygmeniu
Įtampos tarp teisės ir prerefleksyvios laisvės samprata
Full text linkBy using the method of phenomenological analysis, the article analyses the relationship between pre-reflexive freedom (spontaneous, impulsive, emotional), which is contrasted with reflexive freedom (reason-based), and Law. This relationship is understood in the article as a tension that arises from the movement of pre-reflexive consciousness towards reflexive consciousness. The author also provides examples of legal issues that are affected by this understanding of the relationship between Law and freedom.Naudojant fenomenologinės analizės metodą straipsnyje analizuojamas prerefleksyvios laisvės (spontaniška, impulsyvi, jausminė), kuri priešpriešinama refleksyviai laisvei (mąstymu pagrįstai), ir teisės ryšys. Šis ryšys straipsnyje suprantamas kaip įtampa, kuri kyla dėl prerefleksyvios sąmonės judesio į refleksyvią sąmonę. Autorius taip pat pateikia teisinių klausimų pavyzdžių, kuriems toks teisės ir laisvės ryšio supratimas daro įtaką
Soft law priskyrimo teisės sistemai teorinės prielaidos: aviacijos teisės atvejis
Full text linkThis paper examines the theoretical preconditions for classifying aviation soft law as part of the legal system by distinguishing the essential characteristics of this phenomenon and analysing them within the context of different perspectives of legal understanding, presupposed by the competing binary and continuum (relative or gradual normativity) perceptions of Law, as well as the Theory of Functional Normativity.Straipsnyje nagrinėjamos aviacijos soft law priskyrimo teisės sistemai teorinės prielaidos, išskiriant šiam fenomenui būdingus esminius bruožus ir juos analizuojant konkuruojančių binarinio bei kontinuumo (reliatyvaus arba laipsniško normatyvumo) požiūrių suponuojamo skirtingo teisės suvokimo ir funkcinio normatyvumo teorijos kontekste
Automatizuotas sprendimų priėmimas teisme: dirbtinio intelekto naudojimas rengiant ir priimant teismo sprendimus
Full text linkThe integration of Artificial Intelligence (AI) into the judicial system presents both opportunities and challenges. AI can expedite proceedings, reduce costs, and broaden access to justice by serving as a decision-making assistant or an autonomous decision-maker. The article is structured into three main parts: an overview of AI technologies and their classification, a detailed examination of AI‘s role as an assistant in judicial decision-making, and a consideration of AI as an autonomous decision-maker.The analysis revealed that while AI can significantly assist in legal proceedings by offering preliminary judgments or legal advice, its capacity as an autonomous decision-maker is complex.A robust legal foundation respecting procedural norms and Article 6 of the European Convention on Human Rights (ECHR) is crucial. This legal framework should define AI‘s operational boundaries within the judiciary to prevent infringement on the right to a fair trial. Moreover, in line with Article 22 of the General Data Protection Regulation (GDPR), there must be opportunities for human intervention and the ability to contest AI-generated decisions, safeguarding a human-centric approach to justice.The issue of bias in AI, reflecting pre-existing prejudices in training data, underscores the importance of careful programming, dataset selection, and ongoing oversight to avoid perpetuating discriminatory practices. AI‘s potential in simulating legal reasoning in straightforward cases suggests a cautious yet optimistic engagement with technology, advocating for its selective application in scenarios where public hearings are unnecessary.The paper concludes that while AI presents a promising tool for enhancing judicial processes, its use must be approached with caution. It advocates for a balanced, multi-faceted approach to AI integration, emphasizing ongoing evaluation, legal regulation, and the selective application of AI technologies.Dirbtinio intelekto (DI) integravimas į teismų sistemą teikia ir galimybių, ir iššūkių. Dirbtinis intelektas žada pagreitinti teismo procesą, sumažinti išlaidas ir išplėsti galimybes kreiptis į teismą, nes jis gali būti sprendimų priėmimo asistentas arba savarankiškas sprendimų priėmėjas. Straipsnį sudaro trys pagrindinės dalys: dirbtinio intelekto technologijų apžvalga ir jų klasifikacija, išsamus dirbtinio intelekto kaip pagalbininko vaidmens priimant teisminius sprendimus nagrinėjimas ir dirbtinio intelekto kaip savarankiško sprendimų priėmėjo aptarimas.Analizė atskleidžia, kad nors DI gali reikšmingai padėti teisminiuose procesuose siūlydamas preliminarius sprendimus ar teisines konsultacijas, jo kaip savarankiško sprendimų priėmėjo galimybės yra sudėtingos. Labai svarbu sukurti tvirtą teisinį pagrindą, kad būtų laikomasi procesinių normų ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 6 straipsnio. Šis teisinis pagrindas turėtų apibrėžti DI veiklos ribas teismų sistemoje, kad būtų išvengta teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų. Be to, pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 22 straipsnį turi būti numatytos žmogaus įsikišimo galimybės ir galimybė užginčyti dirbtinio intelekto sukurtus sprendimus, užtikrinant į žmogų orientuotą požiūrį į teisingumą.Dėl dirbtinio intelekto šališkumo, kuris atspindi išankstinį nusistatymą mokymo duomenyse, svarbu kruopščiai programuoti, atrinkti duomenų rinkinius ir nuolat prižiūrėti, kad būtų išvengta įtvirtinti diskriminacinę praktiką. Dėl dirbtinio intelekto potencialo imituojant teisinius samprotavimus nesudėtingose bylose siūloma atsargiai, tačiau optimistiškai vertinti technologiją, pasisakant už selektyvų jos taikymą scenarijuose, kai vieši svarstymai nereikalingi.Straipsnyje daroma išvada, kad nors dirbtinis intelektas yra daug žadanti priemonė teisminiams procesams tobulinti, jį naudoti reikia atsargiai. Jame pasisakoma už suderintą, įvairiapusį požiūrį į dirbtinio intelekto integravimą, pabrėžiant nuolatinį vertinimą, teisinį reguliavimą ir selektyvų dirbtinio intelekto technologijų taikymą
Keletas minčių apie procedūrą ir įrodymus Europos Sąjungos teismuose nagrinėjant su Ukraina susijusias konkurencijos bylas ir ribojamąsias priemones
Full text linkDuring the last twenty years, both jurisdictions of the European Union Court of Justice have laid down many general principles in competition matters as well as, to a lesser extent, in restrictive measures litigation, relating to essential issues concerning evidence and procedure.In competition matters, it arises from the judicial control of the European Commission decisions regarding both infringements of the competition rules applicable to undertakings and fines of a non-criminal nature sanctioning undertakings,– that burden of proof lies with the European Commission; however, the principal issue remains the one of the unfettered evaluations of evidence. It is only the reliability of the evidence before the EU courts which is decisive when it comes to its evaluation. At the same time, undertakings may rely on principles of pure administrative nature, e.g., duty to state reasons, but also of a more criminal nature, e.g., the rights of the defence.Restrictive measures, which are neither of a criminal nature, i.e. freezing of funds and restrictions on entry into the territory of the Member States, adopted by the Council under the European Common foreign and security policy (CFSP) raised very similar issues at EU Courts, who hear relevant cases.On the basis of the analysis of the case law of the EU Courts, the article addresses the question whether some approaches and solutions in competition law cases should be transposed into restrictive measures litigation, especially in the context of the war in Ukraine.Per pastaruosius dvidešimt metų Europos Sąjungos teismai nustatė daug bendrųjų principų, susijusių su įrodymais ir esminiais procedūriniais klausimais konkurencijos bylose, taip pat, mažesniu mastu, bylose dėl ribojamųjų priemonių.Konkurencijos bylose teisminė Europos Komisijos sprendimų, susijusių tiek su įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimais, tiek su baudomis, kurios nėra baudžiamojo pobūdžio ir kuriomis įmonėms skiriamos sankcijos, kontrolė rodo, kad įrodinėjimo pareiga tenka Europos Komisijai, tačiau išlieka laisvo įrodymų vertinimo teisme principas. Tik Europos Sąjungos teismams pateiktų įrodymų patikimumas turi lemiamą reikšmę juos vertinant. Tarybos patvirtintos ribojamosios priemonės, kurios nėra baudžiamojo pobūdžio, t. y. lėšų įšaldymas ir atvykimo į valstybių narių teritoriją apribojimai, pagal Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką (BUSP), kėlė labai panašių klausimų nagrinėjant bylas Europos Sąjungos teismuose.Remiantis Europos Sąjungos teismų jurisprudencijos analize, straipsnyje keliamas klausimas, ar kai kurie konkurencijos teisės bylose naudojami metodai ir sprendimai gali ar net turi būti perkelti į teisminius ginčus dėl ribojamųjų priemonių, ypač karo Ukrainoje kontekste
Elektroninių prekyviečių valdytojų civilinė atsakomybė už trečiųjų asmenų atliekamus teisių į prekių ženklą pažeidimus
Full text linkThis paper presents an analysis of the possibility of civil liability application for operators of online marketplaces for third party trademark infringements in Lithuania. In order to meet the objectives of the work, the author analyses the concept of trademark use, reviews the recent case law of the Court of Justice of the European Union on the qualification of individual cases of trademark use, and discusses the positions on the requirements for online marketplaces with regard to content control and application of ‘safe harbours’. The paper concludes that, although the possibility of ‘traditional’ indirect civil liability for infringements of trademark rights is not currently provided for in Lithuanian law, the alternative measures that are already established, such as direct civil liability for unauthorised trademark use, or civil liability for breach of the general duty of care, suggest that the current model of civil liability for online marketplaces is sufficient.Šiame straipsnyje analizuojama elektroninių prekyviečių valdytojų civilinės atsakomybės už trečiųjų asmenų atliekamus teisių į prekių ženklo pažeidimus taikymo galimybė Lietuvoje. Siekiant įgyvendinti straipsnio tikslus, jame yra vertinama prekių ženklo naudojimo samprata, apžvelgiama naujausia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl tam tikrų prekių ženklo naudojimo atvejų kvalifikavimo, aptariamos elektroninėms prekyvietėms keliamų reikalavimų dėl turinio kontrolės ir „saugių uostų“ taikymo pozicijos. Straipsnyje pateikiama nuomonė, kad, nors tradiciškai suprantamos netiesioginės civilinės atsakomybės už teisių į prekių ženklus taikymo galimybė šiuo metu Lietuvos teisėje nenumatyta, jau įtvirtintos alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, tiesioginė civilinė atsakomybė už prekių ženklo naudojimą arba civilinė atsakomybė už bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimus, leidžia teigti, kad dabartinis elektroninių prekyviečių civilinės atsakomybės modelis yra pakankamas
ICAO vykdymo galių stiprinimas aviacijos saugos ir saugumo srityje
No full textThe objective of this article is to determine the improvements required by ICAO’s institutional mechanisms so to enforce compliance with Standards contained in Annexes to the Chicago Convention, detailing preventive safety or security measures. To offer a comprehensive study, the article analyses the enforcement measures under international law, the enforcement mechanisms of organising it internationally, the monitoring mechanisms of ICAO, and the mechanism on the settlement of disputes included in the Chicago Convention. The article recommends a number of amendments to the Chicago Convention and analyses the challenges to achieve such recommendations.Šio straipsnio tikslas – nustatyti patobulinimus, kurių reikia ICAO instituciniams mechanizmams, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Čikagos konvencijos prieduose esančių standartų, kuriuose išsamiai aprašomos prevencinės saugos ar saugumo priemonės. Siekiant pasiūlyti išsamų tyrimą, straipsnyje buvo analizuojamos tarptautinės teisės vykdymo priemonės, tarptautinės organizacijos vykdymo mechanizmai, ICAO stebėsenos mechanizmai ir Čikagos konvencijoje numatytas ginčų sprendimo mechanizmas. Straipsnyje rekomenduojami keli Čikagos konvencijos pakeitimai ir analizuojami iššūkiai, su kuriais susiduriama siekiant tokių rekomendacijų
Ar išplėstinis turto konfiskavimas gali tapti efektyviu teisiniu įrankiu Lietuvos teisėsaugos institucijoms ir teismams?
Full text linkThe article deals with some problematic aspects of the extended confiscation of property in Lithuania after the decision of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania of 12 October 2023 on the compliance of this Criminal Law institute with the Constitution of the Republic of Lithuania. A question arises whether the extended confiscation of property works only if there is sufficient reason to believe that the property has been obtained by means of a criminal offence, in the absence of mandatory conditions for such confiscation laid down in the Criminal Law, in accordance with the principles of criminal procedure, and whether it does not contravene Articles 23 (right to property and its inviolability) and 31 (presumption of innocence) of the Constitution of the Republic of Lithuania. The author raises the rhetorical question of the effectiveness of extended confiscation in law enforcement and judicial practice. Based on the Case Law of the Supreme Court of Lithuania and the European Court of Human Rights, the aim is to assess the peculiarities of the legal regulation of extended confiscation of property and its practical application. It attempts to clarify the content of the concept of acquisition of property by criminal means as defined in the Criminal Law, and to answer the question whether extended confiscation of property should be considered a punishment or a preventive measure.Straipsnyje nagrinėjami išplėstinio turto konfiskavimo Lietuvoje probleminiai aspektai po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarimo dėl šio baudžiamosios teisės instituto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymas vien tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos, baudžiamajame įstatyme nesant įtvirtintų tokio konfiskavimo privalomų sąlygų, atitinkančių baudžiamojo proceso principus, ne(prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 (teisei į nuosavybę ir jos neliečiamumui) ir 31 (nekaltumo prezumpcijai) straipsniams. Autorius kelia retorinį klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo efektyvumo taikant jį teisėsaugos institucijų ir teismų praktikoje. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika siekiama įvertinti išplėstinio turto konfiskavimo teisinio reguliavimo ir jo praktinio taikymo ypatumus. Bandoma atskleisti baudžiamajame įstatyme įtvirtinto turto įgijimo nusikalstamu būdu sampratos turinį, atsakyti į klausimą, išplėstinis turto konfiskavimas laikytinas bausme ar prevencine priemone
Europos Sąjungos bendrojo duomenų apsaugos reglamento poveikis įrodymų leistinumui Lietuvos civiliniame procese
Full text linkThe article analyses the impact of the EU General Data Protection Regulation on the admissibility of evidence in Lithuanian civil procedure after the judgment of the Court of Justice of the European Union in case C-268/21. The article provides an overview of the requirements of the General Data Protection Regulation for civil proceedings and identifies specific problematic aspects that could unbalance the evidentiary system in Lithuanian civil proceedings.Straipsnyje analizuojamas Europos Sąjungos bendrojo duomenų apsaugos reglamento poveikis įrodymų leistinumui Lietuvos civiliniame procese po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-268/21. Apžvelgiami Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai civiliniam procesui ir nurodomi konkretūs probleminiai aspektai, galintys išbalansuoti įrodinėjimo sistemą Lietuvos civiliniame procese