Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
PLĖŠIMAS NUKENTĖJUSIOJO VALIĄ PALAUŽUS NAUDOJAMAIS ĮRANKIAIS
Get PDFThis article examines a group of characteristics qualifying a robbery which is very relevant in practice. This group of characteristics is related to tools which are being used during a robbery with a purpose to break victim‘s will. According to Lithuanian Criminal Code, these tools are a knife, an object especially designed to hurt a person, firearm and non firearm weapons. This topic is studied at both theoretical and practical level. The light is shed on gaps and inaccuracies of juridical regulation in Lithuanian Criminal Code, with some suggestions of how to improve juridical consolidation for this group of characteristics qualifying a robbery. The results show that tools can be used both the direct and indirect way. The gaps of regulation are related to the fact that the grouping of tools does not have sufficiently clear criteria to distinguish both because the regulation is composed by naming general and individual items. The characteristic of using an object especially designed to hurt a person includes the characteristic of using knife. The definition of characteristic of using an object especially designed to hurt a person is misleading because the content of this characteristic is related not to prior adaptability, but the way to use item during the robbery. The interpretation of firearms should not be limited formal definitions of law of arm control or technical evaluation of weapons data made by experts.Straipsnyje atskleidžiama plėšimą kvalifikuojančių požymių samprata, pateikiamas apibendrintas požymių, kurie susiję su įrankių, palengvinančių palaužti nukentėjusiojo valią, naudojimu, aiškinimas teismų praktikoje. Aptariama panaudojimo sąvokos turinys, plėšimo įrankių reglamentavimo būdai, atskirai įvertinama peilio, specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto, bei ginklų panaudojimo požymiai
EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ CHARTIJOJE ĮTVIRTINTA TEISĖ Į GERĄ ADMINISTRAVIMĄ
Get PDF The article investigates the principle of good administration, i. e. the right to good administration as established in Article 41 of the Charter of Fundamental Rights of the European Union. It looks into the possible influence, as well as the scope of the influence of the said provision, in determining the standard of protection of individual rights arising both from European Union and from national law in Lithuania. The article analyses the concept of the right to good administration on both the supranational and national levels; an emphasis is also laid on the contents of the principle of good administration in protecting individual rights, which had possibly been infringed by the acts or inaction of entities of public administration. The article provides the conclusions on the impact of the right to good administration (as established in Article 41 of the Charter of Fundamental Rights of the European Union) on the protection of individual rights within administrative jurisdiction.Straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą įtaka pažeistoms subjektinėms teisėms ginti Lietuvoje. Analizuojama teisės į gerą administravimą, kartu gero administravimo principo samprata tiek supranacionaliniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, atskleidžiamas jų santykis, taip pat šios teisės (kartu ir gero administravimo principo) vaidmuo nacionaliniu lygmeniu ginant viešojo administravimo subjektų veiksmais ar neveikimu galimai pažeistas subjektines teises. Atlikto tyrimo pagrindu pateikiamos išvados, leidžiančios atsakyti į klausimą, kokią įtaką Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą turi viešojo administravimo subjektų veiksmais ar neveikimu pažeistų subjektinių teisių gynimui Lietuvoje
PALYGINIMO PRINCIPO TAIKYMO APMOKESTINANT JURIDINĮ ASMENĮ PELNO MOKESČIU PROBLEMINIAI ASPEKTAI
Get PDFThe article discloses the meaning, substance of the matching principle. Analysis is performed to discuss if comparison between costs and income is self-dependent principle or just one of conditions based on application of accrual principle for the purpose of legal entities taxation on corporate income tax. Consequently, there are analyzed other application of the matching principle aspects.Straipsnyje atskleidžiama palyginimo principo mokestinė reikšmė, turinys, diskutuojama, ar sąnaudų ir pajamų palyginimo reikalavimas yra savarankiškas principas, ar viena iš kaupimo principo taikymo sąlygų apmokestinant pelno mokesčiu, nagrinėjami kiti palyginimo principo taikymo aspektai
TERORIZMO KRIMINALIZAVIMAS LIETUVOJE
Get PDFThe article presents analysis of modern trends of criminalization of terrorism crimes in the Criminal Code of Lithuania. The amendments to the Criminal Code (CC) of July 2nd of 2013 introduced new definition of an act of terror (art. 250 of the CC). New crimes of creation of groups for the commission of terrorist crimes (art. 2491 of the CC), incitement of terrorist crimes (art. 2501 of the CC), recruitment for terrorist activities (art. 2502 of the CC), threats to commit a terrorist crimes (art. 2503 of the CC), financing and support for terrorist activities (art. 2504 of the CC), training of terrorists (art. 2505 of the CC), new wording of a crime of hijacking of an aircraft, ship or other type of public or transportation vehicle or stationary platform on shelf (art. 251 of the CC) has been provided as well as definitions of ‘terrorist crimes’, ‘crimes related to the terrorist activities’, ‘terrorist aims’ were presented (art. 2521of the CC). Such criminalization was based on the Council Framework Decision of 13 June 2002 on combating terrorism (2002/475/JHA) and was a major breakthrough for the criminal law of Lithuania. The definitions of modern terrorism which date back to the CC of 1961 were lacking the features of the phenomenon. Particularly the features of mens rea i.e. terrorist objectives, aims and motives were lacking. The new CC of 2000 provided inaccurate and unmotivated definition of an act of terror which opened grounds for unspecific violent crimes to be defined as terrorism. In the article problems of various definitions of terrorism are discussed with an objective to find appropriate ground for the accurate wordings of an act of terror in the CC. The essence of terror and criterions for criminalization are discussed. The analyzed changes of the terrorism definitions in the Criminal Code made Lithuanian legislation against terrorism completely in tune with international instruments and provided a well grounded wording for the practitioners. Even though the definition of an act of terror in the main norm of the CC incorporates acts directly not related to terror, specific aim to act with terrorist objectives provided a well-founded definition. International trends of widening the norms and implementing wide approach to enable state authorities in fight with terrorism crimes are analyzed. The hazards of extra-wide criminalization are mentioned. Special emphasis is laid on the analysis of terrorist objectives and the definitions of terrorist aims provided in the Criminal Code.Straipsnyje nagrinėjamos terorizmo, teroro akto kriminalizavimo tradicijos Lietuvoje, kriminalizavimo prielaidos, užsienio šalių kriminalizavimo tendencijos, naujausi požiūriai baudžiamosios teisės moksle, teroristinių nusikaltimų koncepcijos įtvirtinimas, taip pat teroro akto sudėčių požymiai
1564 M. LIEPOS 1 D. BENDRAVALSTYBINĖS LDK PRIVILEGIJOS VERTIMAS Į LIETUVIŲ KALBĄ
Get PDF...Skaitytojų dėmesiui teikiamas dokumentas priklauso didelei grupei Lietuvos konstitucinės teisės aktų, leistų 1387–1568 m. ir vadinamų bendravalstybinėmis LDK privilegijomis, dar žinomų Žemės (LDK atžvilgiu) privilegijų ar valdovo (didžiojo kunigaikščio) privilegijų LDK bajorams (bajorijai) pavadinimu. Visos bendravalstybinės LDK privilegijos, jų dabar žinoma šešiolika, niekada nebuvo nustojusios teisinės galios, o trys Lietuvos Statutai ir sudėtinė 1791 m. Konstitucija rėmėsi jomis kaip konstituciniais LDK teisės pamatais. Bendravalstybinės LDK privilegijos yra svarbūs Lietuvos konstitucionalizmo šaltiniai, jų nuostatų vieta istorinėje Lietuvos konstitucijoje apibūdinta monografijoje1. Teismų sistemos reformą sankcionavusi 1564 m. liepos 1 d. privilegija cituojama arba bent atpasakojama teisės istorikų, kurie yra pripratę savo darbe remtis pirmiausia autentiškais tekstais, rašytais LDK kanceliarijoje vartotomis kalbomis – rusėnų, senąja lenkų, lotynų. O platesnė auditorija gali spręsti apie šią privilegiją iš jos ištraukos vertimo, atlikto labai seniai2. Žinoma, 2012 m. pakartotinai paskelbus šį ištraukos vertimą3, pastarasis tapo prieinamesnis, tačiau tiek Lietuvos konstitucionalizmo istorijos žinių sklaidai, tiek teisės studijoms būtų labai naudingas viso1564 m. liepos 1 d. privilegijos teksto vertimas. Antai minėtoje ištraukoje praleisti privilegijos teksto fragmentai yra labai įdomūs teisės aiškinimo ir teisinio argumentavimo aspektu. [...
СТАНОВЛЕНИЯ И РАЗВИТИЕ ИНСТИТУТА УКРАИНСКОЙ АДВОКАТУРЫ ВО ВРЕМЕНА КИЕВСКОЙ РУСИ И В ПЕРИОД ПОЛЬСКО-ЛИТОВСКОГО ПРАВЛЕНИЯ
Get PDFAnalysis of the formation of Ukrainian institute of advocacy in the days of Kievan Rus in the period of the Polish-Lithuanian rule. The conclusion is that the of Ukrainian institute of advocacy was born in the times of Kievan Rus, but at this stage of the activity of the defender does not contain signs of a professional nature. The origin of professional advocacy in Ukraine comes at a later stage of its development, namely in the period of the Polish-Lithuanian rule. That is the conclusion gives us the opportunity to reach an analysis of the Statutes of the Grand Duchy of Lithuania, in particular the third edition in 1588, as a profession already procurator acquires the features of a professional activity...
KONSTITUCIONALIZMO POŽYMIAI SENOVĖS MESOPOTAMIJOS VALSTYBĖSE IR ROMOS RESPUBLIKOJE
Get PDFAnalysis of the historical legal monuments of Mesopotamia and Rome shows that there were meaningful features of constitutionalism (in its today’s meaning) in Ancient world, including the constitution and the constitutional justice. Therefore the research of the history of constitutionalism has to cover the times when the first known legal acts were drafted until present and the division of the pre-history of the constitutionalism (till the first wave of constitutions in 2nd half of 18th century) and the history of the constitutionalism provided in academic literature is groundless. The constitution existed as the whole of written and unwritten provisions in the states of Ancient Mesopotamia and the Republic of Rome and it was interpreted first of all as the expression and standard of justice and the hierarchy of values, the “nucleus” or “pivot” of law and all legal norms were turning around this “pivot”. In the Republic of Rome the mandatory decision of the augurs’ councils, taken on the ground of applications of the officers or institutions, or the obligation of the officers or institutions to void the legal acts or elections that augurs founded unconstitutional look very modern. The history of constitutionalism is the continuous both qualitative and quantitative grow of constitutionalism, that has its inner logic and is subject to certain principles. Therefore, ancient constitutions and the expressions of constitutionalism have the connection with actual constitutions, constitutional justice and etc.Straipsnyje pristatomi Mesopotamijos ir Romos istorinių teisės paminklų analizės rezultatai. Autorius daro išvadą, kad senovės pasaulyje buvo reikšmingų konstitucionalizmo, kaip jis dabar suprantamas, bruožų, įskantant konstituciją ir konstitucinę justiciją, ir šios konstitucionalizmo išraiškos turi sąsają su aktualiomis konstitucijomis, konstitucine justicija ir kt
SĄNAUDŲ UŽ VANDENS PASLAUGAS SUSIGRĄŽINIMO PRINCIPAS
Get PDFDer Kostendeckungsgrundsatz gehört zu den ökonomischen Maßnahmen des europäischen Wasserschutzrechtes. Er beruht auf der Idee, dass das Wasser ökonomische Werte umfasst. Das Wasser soll als ökonomisches Gut gelten, um die nachhaltige Nutzung und den Schutz der Wasserressourcen zu gewährleisten. Eine solche Wasserpreispolitik, die auf diesem Prinzip beruht, ist umweltfreundlich. Sie liefert den Wassernutzern die richtigen Signale, dass ihre Handlungen ressourcenschonend und wasserschützend sein müssen.Der Kostendeckungsgrundsatz ist mehrfunktional. Durch die Anwendung dieses Prinzips sind die Lenkungs-, Finanzierungs- und Mitteilungsfunktionen erfüllt. Er gewährleistet auch die Erreichung der Umweltziele, die Gestaltung und Stärkung des Umweltbewusstseins sowie die gerechte Verteilung der Verantwortung und Kosten.Gemäß des Kostendeckungsgrundsatzes müssen die Kosten der Wasserdienstleistungen einschließlich der umwelt- und ressourcenbezogenen Kosten erstattet sein. Der Inhalt dieser Maxime ist durch den Kostenbegriff und den Wasserdienstleistungsbegriff abgegrenzt. Bei der Bestimmung des Kostenumfangs haben die Mitgliedstaaten einen großen Spielraum. Dieser Spielraum ist durch zwei Forderungen abgegrenzt: a) die Kosten müssen wegen Wasserdienstleistungen entstehen und b) die Kosten müssen die wirtschaftlichen, die umwelt- und ressourcenbezogenen Kosten umfassen. Es ist unstrittig, dass der Wasserdienstleistungsbegriff die Wasserversorgung und die Abwasserentsorgung umfasst. Um die praktische Wirkung der Wasserrahmenrichtlinie zu gewährleisten, ist es geboten diesen Begriff auszudehnen bzw. breiter auszulegen.Šiame straipsnyje analizuojama viena iš vandens išteklių apsaugos priemonių – sąnaudų už vandens paslaugas susigrąžinimo principas. Tiriama šio principo kilmė, funkcijos ir turinys
GRUPĖS IEŠKINYS KAIP CIVILINIO PROCESO SPARTINIMO PRIEMONĖ
Get PDFIn this article, the authors study potential of novelty of Lithuanian civil procedure as of 2015 – the group claim institute – to speed up Lithuanian civil process and some problems related to implementation of such potential.After evaluation of aims to implement group claim institute in Lithuanian civil procedure, the authors recognize that it is justifiable to indicate as a separate aim ensuring of more speedy resolution of mass claims. Nevertheless, practice of submission of group claims to Lithuanian courts is developing slowly. Therefore, currently it is not possible to perform empirical study to what extent the aim to speed up Lithuanian civil process by analysed type of claims is realised in reality.After analysis of different models of groups claims, the authors recognize that opt-out system may ensure better concentration and expedition of process, if compared to opt-in system, which is being implemented in Lithuania and in many other European states.As results of the survey several suggestions for improvement of Code of Civil Procedure of Lithuania are introduced, namely, to foresee mandatory aggregation of all group claims and individual claims of the same type and to define more concise and more reasonable correlation between group claims and individual claims examined under general rules of optional joinder of parties.Šiame straipsnyje autoriai tiria grupės ieškinio instituto potencialą spartinti Lietuvos civilinį procesą ir kai kurias jo įgyvendinimo problemas